Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

dalyvaujant suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei J. L., pareiškėjui G. T., pareiškėjų atstovei advokatei A. P.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo G. T. ir R. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. T. ir R. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl pastatų valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai pateikė pareiškimą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų tėvas A. T., G., gim. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos Klaipėdos mieste nuosavybės teise valdė gamybos firmos „Flora“ išlikusį nekilnojamąjį turtą: 46,20 kv. m ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini); 151,68 kv. m sandėlio pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); 348,7 kv. m pagrindinį pastatą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai nurodė, kad jų tėvas A. T., G.sūnus, gimęs (duomenys neskelbtini), 1941-06-14 buvo suimtas ir TSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943-02-03 nutarimu nubaustas 5 m. pataisos darbų lageryje. Lietuvos TSR Aukščiausiasis Teismas 1964 m. lapkričio 17 d. pažyma Nr. 64e-np nutarė panaikinti NKVD Ypatingojo pasitarimo 1943-02-03 nutarimą ir bylą prieš A. T. nutraukti. (duomenys neskelbtini) A. T. mirė. LR LAT 1991-06-17 pažymėjime Nr. 8-23909/91 pažymėta, kad T. A., Geršono, gim. 1908 m., buvo neteisėtai represuotas ir išbuvo laisvės atėmimo vietose Krasnojarsko krašte nuo 1941 m. birželio 14 d. iki 1945 m. gruodžio 26 d. Pagal 1990 m. gegužės 2 d. įstatymą „Dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atstatymo“ jis yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo teisės. 1941 m. Lietuvos SSR centrinio valstybinio archyvo slaptoje pažymoje Nr. 1086 nurodyta, kad yra duomenų apie tai, jog A. T. kartu su T. G. (T. G.) 1931–1940 m. Klaipėdos mieste buvo firmos „Flora“, gaminančios dantų pastą bei kepimo miltelius pyrago gaminiams, savininkai. Pareiškėjų tėvas mirė (duomenys neskelbtini)., motina M. N.-T. mirė (duomenys neskelbtini), kitų suinteresuotų asmenų nėra. Iš Lietuvos centrinio archyvo 2011-09-12 gauti firmos „Flora“, kurios savininkais nurodyti A. T. ir T. G., liudijimai: 1932 m. Nr. 3715, 1937 m. Nr. 4085, Nr. 3715, 1938 m. Nr. 3843, suteikiantys išimtinę teisę naudotis prekių ženklu, 1936 m., 1937 m., 1938 m. prašymai pratęsti firmos pavadinimą ir prekių patentus 5 metams patvirtina, jog planuota toliau vykdyti verslą. 1938 m. prašymuose, kreipiantis į Prekybos departamentą, nurodytas bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini), ankstesniuose prašymuose nurodyti kiti adresai. Neužtenkant duomenų apie pastatų lokalizaciją ir išlikimą, jų valdymo teisinį pagrindą, pareiškėjų užsakymu buvo atlikti istoriniai tyrimai, kuriuos pabaigus nustatyta, kad firma „Flora“ priklausė A. T. ir T. G., tai nurodyta Klaipėdos adresų knygose, archyviniuose šaltiniuose iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo vokiečių ir lietuvių kalba. XX a. pradžioje firmos kontora ir fabrikas veikė (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini). Fabrikui „Flora“, manoma, priklausė ir sklypo (duomenys neskelbtini) pietų gale stovėjęs ūkinis pastatas, kuris XX a. II p. restauruotas pritaikant gyvenamajai paskirčiai. Vokietijai 1939 m. aneksavus Klaipėdos kraštą, firmos „Flora“ savininkai iš Klaipėdos pasitraukė. Be savininkų likusį firmos nekilnojamąjį turtą (pastatus) savo žinion perėmė okupacinė vokiečių valdžia, pokario laikotarpiu pastatai buvo nacionalizuoti. Sunykus didžiajai daliai Klaipėdos archyvinių dokumentų, juridinę reikšmę turintis faktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatytinas teisme.