Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-131-508/2011;

Teisėjas V. Kalkauskas Proceso Nr.1-07-1-00101-2010-4;

2011 m. birželio 17 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Ričardui Gailevičiui, gynėjai advokatei Laurai Daumantaitei, išteisintiesiems: N. D., Valentinui V. R., D. Ž., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010-11-19 nuosprendžio, kuriuo:

N. D. išteisinta pagal LR BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., 225 str. 1 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Valentinas V. R. išteisintas pagal LR BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

D. Ž. išteisinta pagal LR BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. D. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d. ir 183 str. 1 d., tuo, kad būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama savivaldybės institucijoje (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, atlikdama valdžios atstovo funkcijas, veikdama bendrai su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi V. V. R. ir Birštono savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja D. Ž., pažeisdama „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo“ 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudama šia tarnybine padėtimi, būdama Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus pirmininke ir siekdama turtinės naudos sau ir kitiems Lietuvos socialdemokratų partijos Birštono skyriaus nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009-11-25, apie 16.55 val., būdama savo darbo kabinete Nr. 207, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), gavusi savivaldybės administracijos direktoriaus V. V. R. informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra paskelbusi viešąjį baldų pirkimą savivaldybėms reikmėms, naudodamasi savivaldybės merės statusu, nurodė V. V. R. laikinai sustabdyti viešąjį baldų pirkimą bei su D. Ž. organizuoti komercinio pasiūlymo papildymą ir, tokiu būdu, už savivaldybės lėšas nupirkti baldus, ir neteisėtai perduoti Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriui. V.V. R. ir D. Ž. davė nurodymą suprojektuoti ir į viešąjį baldų pirkimą įtraukti spintos segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinio stalo, stalčių bloko, dviejų priestalių suprojektavimą ir pirkimą, o V. V. R. ir D. Ž. sutikus vykdyti neteisėtus veiksmus ir pagal jų nurodymą projektuotojui M. M. atlikus baldų projektavimo, pritaikytų Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpoms, darbus, jie buvo įtraukti į viešąjį pirkimą. 2009-12-21 UAB (duomenys neskelbtini) atvežė (duomenys neskelbtini) savivaldybei pagamintus baldus: 980 Lt vertės spintą segtuvams su rūbų kabykla, 540 Lt vertės kompiuterinį stalą, 290 Lt vertės stalčių bloką, bendros 362 Lt vertės du priestalius ir juos sumontavo Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ji, susitarusi ir veikdama bendrai su V. V. R. ir D. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, pasisavino jos, V. V. R., D. Ž. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, sumoje už 2175 Lt, taip padarydama savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Dėl tokių valstybės tarnautojos N. D. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeista Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktų nuostatos, bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 straipsnio, 4 straipsnio 3 dalies ir 6 dalies nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

Be to, N. D. buvo kaltinama nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d., padarymu tuo, kad būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama savivaldybės institucijoje – (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, atlikdama valdžios atstovo funkcijas, žinodama, kad R. B. yra išreiškęs norą raštu (duomenys neskelbtini) savivaldybei statyti degalinę, esančią (duomenys neskelbtini) bei rengia specialųjį planą, 2009-12-16, apie 11.55 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, (duomenys neskelbtini) tarnybiniame kabinete Nr. 207, su R. B. aptardama jam aktualius klausimus dėl degalinės statybos, suprasdama, jog R. B. kreipiasi į ją kaip į valstybės tarnautoją, siekdamas jos palankumo dabar ir ateityje už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, suvokdama, jog iš jo savo naudai tiesiogiai priima kyšį pinigais, ten pat, tuo pačiu laiku iš R. B. priėmė ne mažiau kaip vieną tūkstantį litų kyšį, po ko R. B. prižadėjo tikėtis jam palankių sprendimų dėl degalinės statybos, o šiam iš patalpų išėjus, priimtus pinigus perskaičiavo ir pasidėjo darbo kabinete, kitoje vietoje.

N. D. pagal LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. ir 225 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

V. V. R. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d. 183 str. 1 d. tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju ir dirbdamas savivaldybės institucijoje – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi, atlikdamas valdžios atstovo funkcijas, veikdamas bendrai su (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere N. D. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja D. Ž., pažeisdamas „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo“ 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudamas šia tarnybine padėtimi, būdamas Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nariu ir siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009-11-25, apie 16.55 val., būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės darbo kabinete Nr. 207, esančiame (duomenys neskelbtini), suteikęs savivaldybės merei N. D. informaciją apie tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybė yra paskelbusi viešąjį baldų pirkimą savivaldybės reikmėms, šiai pasinaudojant savivaldybės merės statusu, ir nurodžius laikinai sustabdyti viešąjį baldų pirkimą bei kartu su D. Ž. organizuoti komercinio pasiūlymo papildymą ir tokiu būdu už savivaldybės lėšas nupirkti baldus Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriui, jis davė nurodymą D. Ž. suprojektuoti, pritaikant Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), spintą segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinį stalą, stalčių bloką, du priestalius ir juos įtraukti į savivaldybės organizuojamą viešąjį baldų pirkimą. Pagal jo ir D. Ž. nurodymą projektuotojui M. M. atlikus baldų, pritaikytų Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpoms, projektavimo darbus ir pagal šį projektą D. Ž. papildomų baldų pirkimą įtraukus į savivaldybės viešąjį pirkimą, jis parašu patvirtino 2009-11-25 raštą, dėl komercinio pasiūlymo ofisiniams baldams pirkti. 2009-12-21 UAB (duomenys neskelbtini) atvežė (duomenys neskelbtini) savivaldybei pagamintus baldus: 980 Lt vertės spintą segtuvams su rūbų kabykla, 540 Lt vertės kompiuterinį stalą, 290 Lt vertės stalčių bloką, bendros 362 Lt vertės du priestalius ir juos pagal jo ir D. Ž. nurodymą, sumontavo Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini)skyriaus būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, jis, susitaręs ir veikdamas bendrai su N. D. ir D. Ž., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, pasisavino jo, N. D., D. Ž. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą turtą – (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, sumoje už 2175 Lt, taip padarydamas savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais V. V. R. grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1p., 2 p., 3p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių valstybės tarnautojo V. V. R. veiksmų didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeista Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 3, 4 ir 6 punktų nuostatos, bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 str., 4 str. 3 d., 6 d. nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

V. V. R. pagal LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. išteisintas, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

D. Ž. buvo kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., tuo, kad būdama valstybės tarnautoja ir dirbdama savivaldybės institucijoje – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėja, veikdama bendrai su (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriumi V. V. R. ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere N. D., pažeisdama „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo“ 3 straipsnio 1, 3, 4 ir 6 punktus, numatančius valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, piktnaudžiaudama šia tarnybine padėtimi, būdama Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nare ir siekdama turtinės naudos sau ir kitiems Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nariams, nesant kyšininkavimo požymių, 2009-11-25, apie 16.55 val., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) žinodama, kad yra paskirta baldų savivaldybėms reikmėms viešojo pirkimo organizatore, iš V. V. R. ir N. D. gavo nurodymą sustabdyti viešąjį baldų pirkimą, suprojektuoti ir į viešąjį baldų pirkimą įtraukti spintos segtuvams su rūbų kabykla, kompiuterinio stalo, stalčių bloko, dviejų priestalių suprojektavimą ir pritaikymą Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini) bei jų pirkimą. Sutikus vykdyti neteisėtus veiksmus ir pagal jos bei V. R. nurodymą projektuotojui M. M. atlikus baldų, pritaikytų Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpoms, projektavimo darbus, juos įtraukė į savivaldybės viešąjį pirkimą parengdama 2009-11-25 raštą dėl komercinio pasiūlymo ofisiniams baldams pirkti ir jį pateikė V. V. R. pasirašyti. 2009-12-21 UAB (duomenys neskelbtini) atvežė (duomenys neskelbtini) savivaldybei pagamintus baldus: 980 Lt vertės spintą segtuvams su rūbų kabykla, 540 Lt vertės kompiuterinį stalą, 290 Lt vertės stalčių bloką, bendros 362 Lt vertės du priestalius ir juos pagal D. Ž. nurodymą sumontavo Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus būstinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu ji, susitarusi ir veikdama bendrai su V. V. R. ir N. D., piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės naudos, pasisavino jos, V. V. R., N. D. žinioje esantį ir jiems patikėtą svetimą turtą - (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį turtą, sumoje už 2175 Lt, taip padarydama savivaldybei 2175 Lt turtinę žalą. Tokiais savo veiksmais ji grubiai pažeidė LR Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 2 d. 1p., 2 p., 3p., 4 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo bei padorumo principus, taip pat LR Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytas pareigūno pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, nepiktnaudžiauti tarnyba. Dėl tokių jos, kaip valstybės tarnautojos veiksmų, didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeista Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1, 3, 4 ir 6 punktų nuostatos, bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2 str., 4 str. 3 d., 6 d. nuostatos, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, bei diskredituotas valstybės tarnautojo vardas.

D. Ž. pagal LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. išteisinta, nepadarius veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

pripažinti N. D. kalta pagal LR BK 228 str. 2 d. bei nubausti laisvės atėmimu 2 metams; pripažinti kalta pagal LR BK 183 str. 1 d. ir nubausti 100 MGL dydžio bauda; pripažinti kalta pagal LR BK 225 str. 1 d. ir paskirti bausmę – atėmimą teisės dirbti valstybės tarnautojo, ar jam prilyginto asmens, darbą valstybės ar savivaldybių institucijose 5 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., bausmes pagal LR BK 228 str. 2 d ir 183 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir už šias nusikalstamas veikas N. D. skirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 3 d., šią bausmę subendrinti su bausme, skirtina už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d., padarymą, jas visiškai sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams ir atėmimą teisės dirbti valstybės tarnautojo, ar jam prilyginto asmens, darbą valstybės ar savivaldybių institucijose 5 metams. Vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

N. D., V. V. R., D. Ž. paaiškinimai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl užfiksuotų pokalbių, kad čia buvo kalbama tik apie savivaldybei skirtinų baldų pirkimą, turi būti vertinami tik kaip jų pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant pateisinti savo neteisėtus ir nusikalstamus veiksmus ir už jų atlikimą išvengti valstybės prievartos.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai N. D. išteisino ir dėl kyšininkavimo. Teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nustatytų ištirtų įrodymų visuma. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad šios nusikalstamos veikos atskleidimas buvo specifinis, tai yra įrodymai buvo fiksuojami ne viešo pobūdžio priemonėmis, kaltinimai buvo pareikšti aukšto rango politikams ir savivaldybės administracijos darbuotojams, kad nei vienas asmuo, dalyvavęs aprašytoje kaltinime veikoje, nėra suinteresuotas duoti teisingus parodymus. Kai kurios teismo padarytos išvados yra nemotyvuotos, neaptartos surinktų įrodymų visumos kontekste, todėl laikytinos nepagrįstomis. Jas paneigia byloje surinkti bei ištirti įrodymai. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje pateikė tik techninėmis priemonėmis užfiksuoto įrodymo vertinimą, nenurodydamas šio įrodymo turinio ir nepateikdamas jo analizės. Konstatuota tik tai, kad įrašas nepatvirtina kyšio davimo fakto. Tai, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės merė N. D. iš pil. R. B. priėmė pinigus, patvirtina byloje esantys įrodymai – techninių priemonių panaudojimo protokolai bei vaizdo ir garso įrašas, R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui. (Apeliantas cituoja garso įrašą tarp N. D. ir R. B., techninėmis priemonėmis užfiksuotą merės kabinete). Iš šio įrašo akivaizdžiai matyti, kad R. B. atvyko pas N. D. aptarti jam aktualių degalinės statybos klausimų, į N. D. kreipdamasis kaip į valstybės tarnautoją, savivaldybės vadovą. Aptaręs rūpimus klausimus, R. B. išsitraukia iš savo atsineštų dokumentų voką pakiša jį po dokumentais, buvusiais ant merės darbo stalo. Merė šį R. B. veiksmą mato ir išsyk jam pasako „baikit, klausykit baikit“. R. B. tuomet jai atsako, kad „šventės artėja, šventėms“, ir tada N. D. jam pasako, kad „tikimės, kad patvirtins“. R. B. išėjus, N. D., lyg įtardama galimą sekimą, slėpdama voką jį paima su kitais dokumentais, padeda į stalčių ir ten tikrina jo turinį, ir jo turinį vėliau įsideda į savo rankinę. Taigi, vien iš šio įrodymo matyti, kad N. D. R. B. veiksmą – voko pakišimą suprato kaip neteisėtą veiksmą ir bendrais bruožais suvokė, jog ten yra pinigai, be to R. B. dar patvirtino, kad voką duoda šventėms. Paskesni N. D. veiksmai taip pat liudija faktą, jog voke buvo pinigai.

2010-02-02 apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, R. B. parodė, kad 2009 metais gruodžio mėnesį buvo pas (duomenys neskelbtini) savivaldybės merę, pas ją ėjo parodyti schemas ir kitus dokumentus, susijusius su degalinės statyba. Jai rodė pabraižytus eskizus, apie planuojamą sklype įrenginių ir pastato išdėstymą. Išeidamas padėjo ant stalo voką su jame buvusiais pinigais. Voke buvo įdėjęs savo asmeninių pinigų, ne mažiau, kaip vieną tūkstantį litų. Pinigus davė kaip dovaną artėjančių švenčių proga, išeinant merė pasakė kažką panašaus, kad „nereikia“. Pirmosios instancijos teismas, aptardamas šiuos liudytojo R. B. parodymus pažymėjo, kad R. B. parodymai yra vertintini kritiškai, nes parodymai užfiksuoti 2010-02-02, tačiau iki tol jis buvo įtariamasis. Duodamas parodymus 2010-02-02 ikiteisminio tyrimo teisėjui, R. B. turėjo kalbėti apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai yra liudyti prieš save.

Toks liudytojo R. B. parodymų vertinimas yra nemotyvuotas, padaryta išvada nepagrįsta. R. B. pinigus padavė spręsdamas savo problemas su mere, todėl paduotų pinigų suma – virš 1000 litų, jam aktualių klausimų sprendimas leidžia pagrįstai teigti, kad šių pinigų davimas yra susijęs su merės veikla, jis pinigus davė siekdamas jos palankumo jo vykdomos statybos ir bendrojo plano patvirtinimo klausimais. N. D. veikoje yra kyšininkavimo požymiai ir ši jos veika kvalifikuotina pagal LR BK 225 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skiriant bausmę N. D. atsižvelgtina į tai, kad ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką darbinės veiklos srityje, piktnaudžiaujant viešosiomis teisėmis ir naudodamasi savo užimamų pareigų svarba, tokių nusikalstamų veikų darymas ypatingai kenkia valstybei, nes kerta visuomenės pasitikėjimą valstybės ir savivaldybės institucijomis, formuoja neigiamą ir valstybės įvaizdį, taip pat daro didelę žalą visuomenei. Ji teisiama pirmą kartą, kaltinama baigtų dviejų tyčinių apysunkių ir vieno tyčinio nesunkaus nusikaltimų padarymu, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški, reali padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau didelę žalą dėl jo veiksmų patyrė valstybė. Jos vaidmuo nusikaltimo padaryme laikytinas pirmaeiliu, nes jos iniciatyva buvo sukurstyti kiti asmenys padaryti nusikalstamą veiką. Savo kaltės kaltinamoji nepripažino, siekiant išvengti gresiančios griežtos bausmės. LR BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skiriant laisvės atėmimo bausmę – sprendimas turi būti motyvuotas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, N. D. skirtinos straipsnio sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės, iš jų ir laisvės atėmimas. Esant pakankamam pagrindui manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, todėl vadovaujantis LR BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Skiriant bausmę V.V. R. atsižvelgtina į tai, kad jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką darbinės veiklos srityje, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, teisiamas pirmą kartą, kaltinamas baigtų - tyčinio apysunkio ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų padarymu, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški, reali padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau didelę žalą dėl jo veiksmų patyrė valstybė. Jo vaidmuo nusikaltimo padaryme laikytinas antraeiliu, nes pradėti, tęsti ir užbaigti nusikalstamą veiką sukurstė kitas asmuo. Savo kaltės V.V. R. nepripažino, siekiant išvengti gresiančios griežtos bausmės ir kitų neigiamų pasekmių. LR BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skiriant laisvės atėmimo bausmę – sprendimas turi būti motyvuotas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, V.V. R. skirtinos straipsnio sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės.

Skiriant bausmę D. Ž., atsižvelgtina į tai, kad ji kaltinama padariusi nusikalstamą veiką darbinės veiklos srityje, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, teisiama pirmą kartą, kaltinama baigtų tyčinio apysunkio ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų padarymu, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nėra, nusikalstamos veikos motyvai buvo savanaudiški, reali padaryta turtinė žala nėra didelė, tačiau didelę žalą dėl jos veiksmų patyrė valstybė. Jos vaidmuo nusikaltimo padaryme laikytinas antraeiliu, nes pradėti, tęsti ir užbaigti nusikalstamą veiką sukurstė kitas asmuo, o sutiko ir įvykdė jo neteisėtus nurodymus. Savo kaltės kaltinamoji nepripažino, siekiant išvengti gresiančios griežtos bausmės ir kitų neigiamų pasekmių. LR BK 55 str. numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skiriant laisvės atėmimo bausmę – sprendimas turi būti motyvuotas. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir siekiant užtikrinti bausmės paskirtį – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti jį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat užtikrinti teisingumo pricipo įgyvendinimą, D. Ž. skirtinos straipsnio sankcijose už padarytas nusikalstamas veikas numatytos bausmės.

Teisėjų kolegija, išklausius teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, išteisintuosius ir jų gynėją, prašiusius prokuroro apeliacinį skundą atmesti, atlikus įrodymų tyrimą bei peržiūrėjus vaizdo įrašą, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai išteisino N. D. pagal LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., 225 str. 1 d., V. V. R. pagal LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. bei D. Ž. pagal LR BK 228 str. 2d., 183 str. 1 d., kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.). N. D., V. V. R. bei D. Ž. išteisinimas pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, kaip to reikalauja LR BPK 20 str. 5 d. nuostatos, reglamentuojančios įrodymų vertinimą. Išteisinamasis nuosprendis surašytas nepažeidžiant LR BPK 305 str. 3 d. reikalavimų, nurodytos teismo nustatytos bylos aplinkybės, nurodyti įrodymų vertinimo motyvai bei teismo išvados dėl N. D., V. V. R. bei D. Ž. išteisinimo.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas nuosprendyje turi konstatuoti, ar byloje pakanka įrodymų, leidžiančių neabejotinai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

N. D., V.V. R. ir D. Ž. pagal LR BK 228 str. 2 d. ir 183 str. 1 d. buvo kaltinami tuo, kad būdami valstybės tarnautojais, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi ir siekdami turtinės naudos, pasisavino jų žinioje buvusį ir jiems patikėtą (duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausantį 2175 Lt vertės turtą (baldus), Išteisintieji N. D., V.V. R. bei D. Ž. nei ikiteisminiame tyrime nei nagrinėjant bylą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose savo kaltės kategoriškai nepripažino. Pirmosios instancijos teismo posėdžiuose buvo apklausti liudytojai M. M., A. T., A. S., T. R., L. B., V. V., V. K., B.M. V., ištirti operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, slapto sekimo protokolai, viešųjų pirkimų dokumentų apžiūros protokolas, UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų, susijusių su baldų (duomenys neskelbtini) savivaldybei pirkimu-pardavimu protokolas, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos ūkio, turto ir kaimo plėtros raštai, pasiūlymai, sąmatos, (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010-02-12 sprendimas dėl panaudos sutarties. Atlikus šių įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad nesant pakankamų įrodymų, jog tarp N. D., V.V. R. ir D. Ž. buvo konkretus susitarimas pasisavinti (duomenys neskelbtini)savivaldybei skirtus baldus, bei nesant įrodymų, jog Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyrius įgijo nuosavybės teises į jo patalpose laikinai pastatytus baldus, N. D., V. V. R., D. Ž. išteisintini dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d. padarymo. Atsižvelgiant į tai, jog N. D., V. V. R., ir D. Ž. neįvykdė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 str. 1 d., darytina, išvada, jog jie negalėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi ir taip pat išteisino juos dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 228 str. 2 d. padarymo.

LR BK 183 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti – ir taip padaro žalą turto savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-20 nutartis Nr. 2K-123/2007). Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantis turtas laikomas svetimu. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, į kurį kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-90/2009). Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą neteisėtai paverčia savo turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori.

LR BK 228 str. 1 d. nustatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. O tas, kas padarė šią veiką, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, atsako pagal LR BK 228 str. 2 d. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, o įgaliojimų viršijimas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas. Įgaliojimų viršijimas padaromas tik neteisėtu veikimu. Paprastai tai būna veiksmai, priklausę kitų institucijų ar įstaigų kompetencijai; veiksmai, kuriems atlikti reikalingas specialus sprendimas ar leidimas, veiksmai, kurie nebuvo būtini ir kuriuos atlikti buvo galima tik įstatyme ar kitame teisės akte numatytais atvejais. Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra ta, kad valstybės tarnautojas, nors formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-243/2007).

Prokuroras, apeliaciniu skundu siekdamas, kad išteisintieji būtų pripažinti kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 183 str. 1 d., 228 str. 2 d., sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, skunde nurodė, kad D. D., V.V. R., ir D. Ž., turėjo įgaliojimus svetimo turto atžvilgiu.

LR BK 230 str. 1 d. numato, kad XXXIII skyriuje nurodyti valstybės tarnautojai yra asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, - valstybės politikai, viešojo administravimo valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą bei kiti asmenys, kurie dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose, teisminėse, teisėsaugos, valstybės kontrolės bei priežiūros ir joms prilygintose institucijose atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į tokias pareigas. Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu 2009-11-25 – 2009-12-21, N. D. ėjo (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės, V. V. R. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus ir D. Ž. – (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus vedėjos pareigas, tačiau vien specialaus subjekto konstatavimo nepakanka pripažinti asmenį kaltu padarius nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir kitus privalomus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 183 str. 1 d. bei 228 str. 2 d., sudėties požymius.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtų įrodymų nenustatė N. D., V. V. R. bei D. Ž. veiksmuose tiesioginės tyčios pasisavinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės turtą (2175 Lt vertės baldus), taip pat nenustatyta, kad N. D., V. V. R. bei D. Ž. atlikus veiksmus, aprašytus kaltinime, jie patys ar Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyrius įgijo nuosavybės teisę į jų patalpose laikinai pastatytus baldus. Pagal teismų praktiką pasisavinimas laikomas baigtu tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, o būtent pradeda elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu – turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Prokuroras skunde pripažįsta, kad visi baldai, kurie buvo pirkti pagal 2009-12-10 pirkimo-pardavimo sutartį ,,Dėl ofisinių baldų gamybos, pristatymo, montavimo“ nuo 2009-12-21 priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Jokių kitų įrodymų dėl patikėto turto (baldų) pavertimo Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuosavybe, prokuroras nepateikė, tokių įrodymų nėra ir byloje. Bylos duomenys patvirtina, kad visi (duomenys neskelbtini) savivaldybės nupirkti baldai buvo buhalteriškai apskaityti ir inventorizuoti (2 t., b.l. 46). Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad apie baldų nuomą iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos buvo svarstyta 2009-12-16 Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus tarybos posėdyje (3 t., b.l. 113). (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2010-02-12 sprendimu, baldus Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriui laikinai iki 2010-05-01 pagal panaudos sutartį buvo suteikusi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija (2 t., b.l. 45). Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai V. V., V. K. bei B. M. V., (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos nariai, patvirtino, kad jiems buvo žinoma apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės baldų perdavimą Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriui pagal panaudos sutartį.

Prokuroras skunde nurodė, kad liudytojas M. M. patvirtino dalį baldų projektavęs Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus patalpose pagal D. Ž. nurodymą, tačiau šio liudytojo suprojektuoti baldai netapo Lietuvos socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriaus nuosavybe, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad turtas (baldai) buvo pasisavintas, kas yra privaloma inkriminuojant baigtą nusikaltimą, numatytą LR BK 183 str. 1 d. Be to, liudytojas A. T. teisme parodė, kad baldai buvo reikalingi savivaldybės Ūkio, Investicijų ir Architektūros skyriams. Tuo metu, kai darbininkai atvežė dalinai sumontuotus baldus, Ūkio skyriuje vyko remontas, o Architektūros skyriuje – dalinis remontas. Liudytojas T. R., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, parodė, kad gavo užsakymą pagaminti baldus (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Visi baldų išmatavimai buvo suderinti su savivaldybės patalpų plotais ir aukščiais ir šie baldai buvo pagal šiuos išmatavimus pagaminti. Dalis baldų, skirtų (duomenys neskelbtini) savivaldybei, buvo pagaminti anksčiau, nei suremontuotos jiems skirtos patalpos, todėl dalį baldų iš savivaldybės trečio aukšto pernešė į kitas patalpas, priklausančias Socialdemokratų partijos (duomenys neskelbtini) skyriui, o šiems neatitikus dar ir pažemino spintą. Parodė, kad baldai nebuvo pagaminti konkrečiai Lietuvos socialdemokratų (duomenys neskelbtini) skyriaus būstinei.

Patikrinus 2010-01-18 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus, kuriuose techninėmis priemonėmis fiksuoti garso įrašai (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės kabinete, telefoninio pokalbio metu tarp V. V. R. ir D. Ž., telefoninio pokalbio metu tarp D. Ž. ir N. D. (1 t., b.l. 18-27), įvairių N. D., V.V. R. ir D. Ž. pasakytų frazių kontekste nėra aiškiai išreikšto ketinimo pasisavinti jų žinioje buvusį turtą (baldus). N. D. pasakytos frazė: ,,ir mums reikia baldų“, ,,mūsų partijai reikia baldų, mūsų partijai“, ,,ar baldus atvežė ir ten“, ,,tai dabar reikia ieškoti kokios kitos įstaigos, kad nupirktų kėdes“, V. V. R. frazė: ,,D., sustabdai truputį baldų pirkimą, nes merė pasakė, kad jai reikia baldų...“ nėra siūlymas ar ketinimas pasisavinti savivaldybės baldus, o ir baldų viešojo pirkimo konkursas dar tik buvo rengiamas, sąlygos konkurso dalyviams išsiuntinėtos 2009-11-26, savivaldybės administracija turi teisę ne tik skelbti ir organizuoti viešuosius konkursus, bet ir juos stabdyti bei atšaukti. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma. Anksčiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad visi užsakyti baldai buvo skirti (duomenys neskelbtini) savivaldybei ir kaltinime nurodyta jų dalis, bendrai 2175 Lt sumai, po N. D., V.V. R. bei D. Ž. atliktų veiksmų netapo Lietuvos Socialdemokratų (duomenys neskelbtini) skyriaus nuosavybe, t.y. nebuvo nustatytas turto pasisavinimo faktas. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad visi (duomenys neskelbtini) savivaldybės nupirkti baldai yra priskirti konkretiems savivaldybės administracijos kabinetams ir šiuo metu naudojami konkrečiose darbo vietose.

N. D., V. V. R. ir D. Ž. buvo kaltinami pagal LR BK 183 str. 1 d. ir 228 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį, todėl nesant įrodymų, kad išteisintieji įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d. ((duomenys neskelbtini) savivaldybei priklausančio turto pasisavinimą) jie negali būti pripažinti kaltais ir dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos išteisino ir pagal LR BK 228 str. 2 d., kadangi šios nusikalstamos veikos dispozicijoje nurodyta, kad baudžiamas tas, kas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių.

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai išteisino N. D. ir dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d., padarymo. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašą, kuriuo prokuroras grindžia N. D. kaltę, daro priešingą išvadą – pirmosios instancijos teismas N. D. išteisino pagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 str. 1 d., požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1p.).

Pagal LR BK 225 str. 1 d. atsako valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kyšio priėmimas, pažadas jį priimti, susitarimas jį priimti, reikalavimas jį duoti ir provokavimas jį duoti – įstatymo dispozicijoje nurodyti alternatyviai, todėl LR BK 225 str. taikomas padarius bent vieną iš joje nurodytų veikų. N. D. buvo kaltinama savo tarnybiniame kabinete priėmusi iš R. B. ne mažiau kaip vieno tūkstančio litų kyšį, prižadėdama tikėtis jam palankių sprendimų dėl degalinės statybos. Pirmosios instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, konstatavo, kad baudžiamojoje byloje kaip įrodymas pateikta filmuota medžiaga apie (duomenys neskelbtini) savivaldybės merės N. D. ir R. B. pokalbį jos kabinete, nepatvirtina fakto, jog N. D. paėmė iš R. B. kyšį pinigais, ne mažiau nei vieną tūkstantį litų. Pateiktoje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoto konkretaus pinigų ėmimo fakto, būtų galima daryti tik prielaidą, jog R. B. paliktame ant N. D. stalo voke galėjo būti pinigai, tačiau teismas, spręsdamas asmens atsakomybės dėl galimo nusikaltimo padarymo klausimą, negali remtis prielaidomis. Objektyvių duomenų, kad voke buvo pinigai, teismui nebuvo pateikta.

Tokią išvadą, peržiūrėjus 2009-12-16 vaizdo įrašą, padarė ir apeliacinės instancijos teismas. Vaizdo įrašas nepaneigia išteisintosios N. D. versijos, kad voke, kurį jos kabinete ant darbo stalo paliko R. B., buvo kalėdinis sveikinimas (atvirukas). Inkriminuojamas nusikaltimo dalykas – pinigai 1000 litų, tačiau šie procesiškai niekaip nefiksuoti, nebuvo tinkamai apžiūrėti, neaprašyti nei prieš tariamai juos pateikiant, nei paskui nebuvo išimti ir apžiūrėti. Nėra jokių įrodymų, ne tik, kad tai buvo pinigai, bet nėra ir įrodymų, kiek tų pinigų buvo pateikiama. Nėra įrodymų, kad tariami pinigai buvo paimti. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nenustatė ir kitų aplinkybių, patvirtinančių, kad N. D. būtų žinojusi ar supratusi, jog jos kabinete paliktame voke yra pinigai. Išteisintoji N. D. savo kaltės nei ikiteisminio, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nepripažino, tvirtino neturėjusi jokio suinteresuotumo priimti kyšį iš R. B., jokių pinigų iš pastarojo neėmė, nieko jam nesiūlė ir nežadėjo. 2009-12-16 kabinete kalbėjosi su R. B. apie numatomą statyti degalinę, susipažino su esama situacija ir R. B. išeidamas ją pasveikino su artėjančiom šventėm bei paliko sveikinimą, t.y. atviruką įdėtą į voką, kurį ji greičiausiai perdavė sekretorei arba išmetė.

LR BK 225 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, N. D. neigia turėjusi tikslą priimti kyšį iš R. B. dėl degalinės statybos. Baudžiamojoje teisėje tiesioginė tyčia įrodinėjama ne tik kaltininko parodymais, bet ir tiriant kitas reikšmingas bylos aplinkybes, kurios atskleidžia šį subjektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį. Tačiau šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad R. B. specialaus plano rengimui turėjo visus reikalingus suderinimus ir leidimus, išduotus (duomenys neskelbtini) savivaldybės dar 2008 metais ir 2009 metų pradžioje: (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos 2008-10-24sprendimas ,,Dėl pritarimo degalinės ir lengvųjų automobilių plovyklos (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje išdėstymo schemos - specialiojo plano rengimui Nr. TS-208“ (2 t., b.l. 48), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2009-03-12 įsakymas ,,Dėl degalinės ir lengvųjų automobilių plovyklos (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijoje išdėstymo schemos - specialiojo plano rengimo Nr. AY–67“ (2 t., b.l. 47), 2009 -03-12 sutartis ,,Dėl specialiojo teritorijų planavimo finansavimo Nr. 15-35“ (2 t., b.l. 49). Šią aplinkybę R. B. patvirtino ir teismo posėdyje. Be to, pirmosios instancijos teisme R. B. parodė, kad pas (duomenys neskelbtini) savivaldybės merę N. D. jis buvo atvykęs 2009 metų pabaigoje, nes norėjo ją pasveikinti su šventėmis, merės nieko asmeniškai neprašė, nedavė jai pinigų, o tik šventinį sveikinimą. Visus klausimus dėl degalinės statybos jis sprendė be merės pagalbos. Kuomet buvo sulaikytas STT pareigūnų, ir jam buvo pasakyta, jog voke, kurį jis paliko merei su sveikinimu Kalėdų proga, buvo pinigai, jis pagalvojo, kad galėjo susipainioti tarp vokų, kuriuose buvo įdėjęs sveikinimus su šventėmis ir pinigus savo darbuotojams, nes ant voko, kurį padavė merei, nieko nebuvo užrašyta. Teisiamojo posėdžio metu R. B. parodė, kad jį suklaidino ikiteisminio tyrimo metu jį sulaikę pareigūnai, kurie pasakė, jog yra užfiksuotas akivaizdus faktas, kad N. D. iš jo palikto voko išima pinigus ir juos perskaičiuoja. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, tai nepasitvirtino, dėl to ikiteisminio tyrimo metu jis davė neteisingus parodymus apkalbėdamas merę N. D..

Pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje nurodė, kodėl nesivadovauja liudytojo R. B. parodymais, duotais 2010-02-02 ikiteisminio tyrimo teisėjui Kauno mieto apylinkės teisme ir 2010-01-28 apklausiant jį įtariamuoju. Nuosprendyje nurodyta, kad šie jo parodymai vertinami kritiškai, kadangi R. B. turėjo kalbėti apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, t.y. liudyti prieš save. Prokuroras skunde nurodė, kad toks liudytojo parodymų vertinimas yra nemotyvuotas, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, teisingas. Teismas negalėjo remtis 2010-02-02 Kauno miesto apylinkės teisme užfiksuotais R. B. parodymais, nes jis davė parodymus prieš save, o tai reiškia, kad vadovaujantis LR BPK 82 str. 3 d., asmeniui, kuris apklausiamas apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, netaikoma atsakomybė, numatyta šio LR BK 83 str. 2 ir 4 d., o LR BPK 83 str. 4 d. nurodyta, kad už melagingų parodymų davimą liudytojas atsako pagal LR BK 235 str. 2010-02-02 liudytojo R. B. apklausos protokole yra nurodyta, kad liudytojas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingus parodymus ir patvirtino tai savo parašu. Tuo tarpu 2010-01-28 R. B. buvo pareikštas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo kaltinamas pagal LR BK 227 str. 1 d., todėl šis liudytojas duodamas parodymus kalbėjo ir apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad liudytojo R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu būtų galima priimti besąlygiškai kaip teisingus tuo atveju, jeigu tų savo parodymų jis nebūtų pakeitęs pirmosios instancijos teisme. Liudytojo R. B. teisme nurodytos aplinkybės neprieštarauja kitiems teisiamajame ištirtiems įrodymams. Be to, ir operatyvinių veiksmų atlikimo 2010-01-19 protokole užfiksuoto pokalbio tarp N. D. ir R. B. metu kalba eina apie tai, kad yra parengtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendrasis planas, kurio sprendiniuose yra numatyti tie patys sprendiniai, kuriuos turi parengti R. B. specialiajame plane. R. B. merei aiškina, kad, kai bus patvirtintas (duomenys neskelbtini) savivaldybės bendrasis planas, jis galės iš karto rengti detalųjį planą. Jokio prašymo ar pageidavimo šio pokalbio metu R. B. nepareiškė. N. D. nieko jam nesiūlė ir nežadėjo. Iš pokalbio turinio matyti, kad N. D. priėmė eilinį interesantą, kuris kalbėjo tik apie jo numatomą teritorijos vystymą ir būsimą statybą. Jokių nusiskundimų ar problemų R. B. nepaminėjo. Baigęs pokalbį, R. B. pasveikino N. D. su artėjančiom šventėm ir palikęs sveikinimą ant stalo, išėjo (1 t., b.l. 27-29). Kaip jau minėta, R. B. palikto voko turinys nei iš 2009-12-16 vaizdo įrašo, nei ištyrus kitą bylos medžiagą, nenustatytas, N. D. neigiant, kad voke buvo pinigai, teismas negali daryti kategoriškos išvados, kad N. D., būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės mere, priėmė ir būtent kokį kyšį bei pripažinti ją kalta pagal LR BK 225 str. 1 d.

Nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių N. D. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. bei 225 str. 1 d. ,V. V. R. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d. bei D. Ž. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 228 str. 2 d., 183 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį. Prokuroras nei apeliaciniame skunde nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nepateikė jokių naujų duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas išvadas, negu iš esamų duomenų ir įrodymų padarė pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.