- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-13
- Bylos Nr.
- A2-7318-642/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-13250-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Prie Luksto“, UAB „Roberto keliai“
- Pareiškėjas
- R. M.
- Advokatai
- Kristina Prialgauskaitė, Sandra Balskuvienė
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 124.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, sekretoriaujant Jolitai Kinderienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Kristinai Prialgauskaitei, suinteresuoto asmens UAB „Prie Luksto“ atstovei advokato padėjėjai Sandrai Balskuvienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Prie Luksto“ ir UAB „Roberto keliai“ , atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-619-512/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 priėmė sprendimą, kuriuo nutarė ieškovės UAB „Prie Luksto“ ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš atsakovo R. M. 3274,70 Lt skolos, 2358,00 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą - 5632,70 Lt, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2012-11-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 169,00 Lt žyminio mokesčio ir 600,00 Lt išlaidų už teisines paslaugas ieškovės UAB „Prie Luksto“, į. k. 180389963, naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-619-512/2013, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma – paaiškėjo naujos aplinkybės ir pareiškėjas pateikė naują įrodymą, kurio neturėjo bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, kad trečiojo asmens UAB „Roberto keliai“ atstovas A. D. į bylos nagrinėjimą neatvyko ir nepaaiškino, kad pirkdamas UAB „Roberto keliai“ akcijas žinojo apie skolą UAB „Luksto“. Dėl kokių priežasčių UAB „Roberto keliai“ atstovas neatvyko į teismo posėdį pareiškėjui nėra žinoma. 2013-04-21 pareiškėjas grįžęs į Lietuvą iš Norvegijos, kur šiuo metu dirba pašto dėžutėje rado voką, kuriame buvo UAB „Roberto keliai“ direktoriaus A. D. pažyma dėl faktinių aplinkybių patvirtinimo, kuri surašyta 2013-04-10. Pažymoje nurodyta, kad A. D. 2011-05-16 įsigydamas uždarosios akcinės bendrovės akcijas pirkimo-pardavimo sutartimi, UAB „Roberto keliai“ perėmė visus įsipareigojimus. Bendra UAB „Roberto keliai“ akcijų pardavimo metu susidariusi skola buvo 15000,00 Lt į kurią įskaičiuotas ir įsiskolinimas UAB „Prie Luksto“. Paaiškėjus šiai aplinkybei būtina teismo procesą byloje atnaujinti. UAB „Prie Luksto“ ieškinys pareiškėjo atžvilgiu turi būti atmestas, nes UAB „Prie Luksto“ skolą turi teisę išsireikalauti iš UAB „Roberto keliai“, kurios direktorius yra A. D..
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Prie Luksto“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo prašymą, prašydamas netenkinti pareiškėjo prašymo ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Nurodė, jog pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje argumentuoja tuo, kad A. D. 2011-05-16 įsigydamas UAB „Roberto keliai“ akcijas, perėmė visus įsipareigojimus – 15000,00 Lt skolą, į kurią įskaičiuota ir įsiskolinimas UAB „Prie Luksto“. Nurodė, kad pareiškėjo prašyme nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kadangi teismas šias aplinkybes įvertino bei motyvavo priimant sprendimą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „ Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Antrinis perdirbimas“ v. VĮ Registrų centro Kauno filialas, bylos Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso civilinio proceso kodekso 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M.; bylos Nr. 3K-3-303/2007).
Šalies argumentai
Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. N2-121-642/2010, remiasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo aplinkybes, kurios, pareiškėjo nuomone, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką savo nutartyse yra išaiškinęs, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Pareiškėjas mano, kad jo į bylą pateikta 2013-04-10 pažyma Dėl faktinių aplinkybių patvirtina, kad R. M., po UAB „Roberto keliai“ akcijų pardavimo, nebuvo asmeniškai skolingas UAB „Prie Luksto“ už suteiktas paslaugas ir UAB „Prie Luksto“ ieškinys atsakovui turi būti atmestas, nes UAB „Prie Luksto“ skolą turi teisę išsireikalauti iš UAB „Roberto keliai“. Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pagal ieškovo UAB „Prie Luksto“ ieškinį atsakovui R. M., trečiajam asmeniui UAB „Roberto keliai“, dėl skolos priteisimo nurodė, kad atsakovas R. M. teigia, jog 2009-04-08 paprastąjį vekselį pasirašė siekiant atsakovui užtikrinti juridinio asmens UAB „Roberto keliai“ prievoles, jog skolos fakto tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009-04-08 paprastojo vekselio davėju nurodomas R. M., kaip fizinis asmuo, pateikiant jo asmens duomenis, ir nenurodant, kad pastarasis veikia juridinio asmens UAB „Roberto keliai“ vardu (civilinė byla Nr. 2-619-512/2013, b. l. 8). Atsakovo atstovas taip pat teigia, kad UAB „Roberto keliai“ su visomis skolomis nupirko A. D.. Šis atsakovo atstovo teiginys paneigiamas byloje esančios 100% įmonės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 6 punktu, kuriame nurodoma, kad „Pardavėjas pareiškia, kad sutarties pasirašymo metu parduodama Bendrovė neturi jokių jam žinomų įsipareigojimų“ (civilinė byla Nr. 2-619-512/2013, b. l. 51). Atsakovas taip pat teigia, kad nebuvo skolos fakto tarp ieškovo ir atsakovo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad vekselis išduotas remiantis UAB „Roberto keliai“ susidariusiu įsiskolinimu ieškovui (civilinė byla Nr. 2-619-512/2013, b. l. 28-31). Po vekselio pasirašymo UAB „Roberto keliai“ atlikti mokėjimai vekselyje nurodytai sumai padengti (civilinė byla Nr. 2-619-512/2013, b. l. 31). Remiantis išdėstytu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-03-14 sprendimu teismas konstatavo, kad atsakovo R. M. 2009-04-08 išduotas paprastasis vekselis yra jo asmeninė skola. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad priešieškinis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu nėra pareikštas, 2009-04-08 vekselis buvo surašytas šalims susitarus, laisva valia, aiškios formos, atsakovas vekselio originalo iš ieškovo neprašė, jis nebuvo ginčytas, nėra įvykdytas, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausio teismo formuojama praktika pripažinti vekselį niekiniu nėra pagrindo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.4 straipsnis numato prievolės šaliai pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. Šiuo atveju, taikant protingumo kriterijų, pareiškėjo, kaip buvusio UAB „Roberto keliai“ direktoriaus elgesys bylos kontekste vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Protingas ir rūpestingas žmogus, prieš prisiimdamas finansinius įsipareigojimus – šiuo atveju prieš pasirašydamas vekselį, turėtų įvertinti sudaromo sandorio pobūdį, savo galimybes tinkamai ir laiku juos vykdyti, o taip pat įvertinti galimas jų nevykdymo teisines pasekmes. Pareiškėjui, kaip buvusiam UAB „Roberto keliai“ direktoriui yra taikomi padidinti rūpestingo, apdairaus, protingo žmogaus objektyvūs elgesio standartai. Bendrovės vadovas yra specialus subjektas, kuriam taip pat taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas būdamas įmonės direktoriumi ir 2009-04-08 pasirašydamas vekselį privalėjo įvertinti ir suprasti sudaromo sandorio pasekmes. Nors vekselis paprastai išduodamas paties vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti), tačiau tai nereiškia, kad vekselio išdavimo sandoris negali būti sudaromas ir kitais pagrindais, šiuo atveju - padengti juridinio asmens, kurio yra vienintelis akcininkas ir vadovas yra vekselio davėjas, piniginę skolą. Pareiškėjas teismo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir į bylą pateikia 2013-04-10 pažymą Dėl faktinių aplinkybių, kuri pasak pareiškėjo patvirtina, kad R. M., po UAB „Roberto keliai“ akcijų pardavimo, nebuvo asmeniškai skolingas UAB „Prie Luksto“ už suteiktas paslaugas, tačiau šios aplinkybės pareiškėjui jau buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsiliepime į ieškinį R. M. nurodė, kad, kad UAB „Roberto keliai“ su visomis skolomis akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo A. D., todėl UAB „Prie Luksto“ skolą turi atlyginti jis. Šis į bylą pareiškėjo pateiktas įrodymas neturi įtakos 2013-03-14 teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi šiuo sprendimu buvo konstatuota, kad R. M. 2009-04-08 išduotas paprastasis vekselis yra jo asmeninė skola. Pareiškėjui šios aplinkybės buvo žinomos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, o ne tapo žinomos po 2013-04-10 sprendimo įsiteisėjimo. Esant visoms nustatytoms ir įvertintoms aplinkybėms bei įrodymams, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti procesą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka civilinėje byloje Nr. 2-619-512/2013, todėl procesą minėtoje byloje pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti atsisakytina.
Kasacinės instancijos teismas laikosi nuomonės, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai. Bet kuriuo atveju šis institutas privalo būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą ir pan. Proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti.
Teisminė gynyba yra tuo veiksmingesnė, kuo greičiau išnagrinėjama civilinė byla. Todėl neatsitiktinai kaip vieną iš pagrindinių sąžiningo teismo proceso principų elementų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis numato žmogaus teisę į tai, kad jo byla būtų išnagrinėta per protingą laiką. Atitinkami civilinio proceso tikslas – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką. Norint pasiekti šį tikslą, tiek teismas, tie šalys privalo siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Civilinio proceso paskirtis – užtikrinti greitą ir teisingą privačių ginčų išsprendimą.
Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas, nagrinėdamas bylas pagal skundus dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Susitariančiųjų Šalių paveldo dalis. Vienas esminių teisės viršenybės principo elementų yra teisinio tikrumo principas. EŽTT praktikoje konstatuota, kad teisinio tikrumo principas reikalauja, jog, nacionaliniams teismams galutinai išsprendus ginčą jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti proceso atnaujinimo tik naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo tikslu. Vien kitos nuomonės tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylai nagrinėti iš naujo. Nukrypimai nuo šio principo pateisinami tik tada, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (žr., pvz., Brum?rescu prieš Rumuniją (Brum?rescu v. Romania, no. 28342/95, judgement of 28 October 1999; Sypchenko prieš Rusiją (Sypchenko v. Russia, no. 38368/04, judgement of 1 March 2007). EŽTT nagrinėtose bylose valstybės, siekdamos pateisinti pareiškėjų naudai priimto galutinio, privalomo teismo sprendimo panaikinimo naujame procese naujausios kasacinės instancijos teismo praktikos pagrindu pagrįstumą, yra bandžiusios naujausią teismų praktiką traktuoti kaip tariamai „naujai paaiškėjusią aplinkybę“. Europos Žmogaus Teisių Teismas nesutiko su tokia valstybių argumentacija (žr. pvz., Yerogova v. Russia, no. 77478/01, 19 June 2008) ir konstatavo, kad tik tos aplinkybės, kurios susijusios su byla ir kurios egzistavo proceso metu, bet buvo nežinomos teisėjui ir paaiškėjo tik po proceso, gali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Šioje byloje teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios būtų paaiškėjusios po teismo sprendimo priėmimo ir kurios turi esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimo teisėtumui. Priešingai, pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad skolos fakto tarp UAB „Luksto“ ir R. M. nebuvo, kad visas skolas UAB „Roberto keliai“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo A. D., pareiškėjui buvo žinomos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pareiškėjas jomis rėmėsi nagrinėjant bylą dėl skolos priteisimo iš R. M. UAB „Prie Luksto“ naudai civilinėje byloje Nr. 2-619-512/2013, jos teismo buvo ištirtos, tačiau atmestos kaip neįrodytos.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad aplinkybės, dėl kurių nustatymo pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, nepagrįstos ir tai, jog šiuo metu pareiškėjui nėra parankus 2013-03-14 teismo procesinis sprendimas, nėra naujai paaiškėjusi esminė aplinkybė, dėl kurios procesas šioje byloje turėtų būti atnaujinamas.
Įvertinęs visas prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo metu ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė proceso atnaujinimo pagrindų, todėl jos prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 368, 370 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
atmesti pareiškėjo R. M. prašymą suinteresuotiems asmenims UAB „Prie Luksto“ ir UAB „Roberto keliai“, atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-619-512/2013.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.