- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- eI-4472-872/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02623-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Jolanta Vėgelienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Audito
- Trečiasis asmuo
- G. T.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės - Šipkauskienės, Jolantos Vėgelienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. T., dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (toliau – ir Tarnyba, ir atsakovė) 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Nurodo, jog dėl Tarnybos nevykdytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytų pareigų buvo pažeista jo teisė gauti informaciją siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę ir dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumų bei iki šiol tęsiasi jo teisių pažeidimas.
Be to, pareiškėjas nurodo, jog kaip bankrutuojančios įmonės savininkas buvo Tarnybos diskriminuojamas. Jo teigimu, diskriminacija pasireiškė Tarnybai Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programoje akcentuojant vien kreditorių teises, todėl, pareiškėjo vertinimu, tokiu būdu buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Dėl šių priežasčių pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo reikalavimu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Nurodė, jog pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti, kadangi Tarnyba jokiais savo veiksmais ar neveikimu nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjo argumentus, jog kaip įmonės savininkas pareiškėjas Tarnybos buvo diskriminuojamas, kuri, pareiškėjo teigimu, pasireiškė Tarnybai Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programoje akcentuojant vien kreditorių teises, Tarnyba laiko pareiškėjo subjektyvios nuomonės išraiška, kuri yra visiškai nepagrįsta. Pažymėjo, jog kreditorių ar įmonės savininkų teisės ar pareigos yra reglamentuotos ĮBĮ, o ne Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos 2018-08-30 sprendimu patvirtintoje Bankroto administratorių ir jų padėjėjų atestavimo programoje (toliau – Atestavimo programa). Tarnybos nuomone, Atestavimo programa yra išsami ir pakankama.
Atsakovės teigimu, pareiškėjo skunde nėra nurodyta civilinės atsakomybės sąlygų, dėl kurių CK 6.271 straipsnio prasme Tarnybai atsirastų prievolė atlyginti neturtinę žalą. Tarnybos nuomone, tam tikros pastangos bei rūpesčiai ginant savo teises yra įprasta ir neišvengiama būtinybė, vadovaujantis aktualia teismų praktika, pareiškėjas nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjo pastangos ir rūpesčiai peržengia įprastas pastangas.
Be to, iš pareiškėjo į bylą pateikto bankroto administratoriaus G. T. 2019-05-27 atsakymo į pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su BAB „Šiaulių grūdai“ visais veiklos dokumentais, susijusiais su įmonės turto pardavimu ir kitais dokumentais nuo bankroto bylos iškėlimo, matyti, jog bankroto administratorius, vadovaujantis 2019-05-15 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, suteikė galimybė pareiškėjui susipažinti su jo prašomais dokumentais.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame su pareiškėjo argumentais nesutiko ir prašė skundo netenkinti.
Paaiškino, jog 2016-08-08 Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą AB “Šiaulių grūdai” ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė G. T.. 2019-04-30 BAB “Šiaulių grūdai” bankroto administratorius el. paštu gavo du pareiškėjo 2019-04-30 prašymus susipažinti su dokumentais. 2019-05-06 administratorius parengė ir išsiuntė pareiškėjui atsakymą dėl prašymų susipažinti su dokumentais. 2019-05-09 pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas išduoti teismo liudijimą civilinėje byloje Nr. e2-301-440/2019, patvirtinantį, kad jis turi teisę susipažinti ir pasidaryti kopijas apskaitos dokumentų dėl UAB “Šiaulių duona plius” BAB “Šiaulių grūdai” parduotų prekių ir paslaugų, taip pat BAB “Šiaulių grūdai atsiskaitymą su UAB “Šiaulių duona plius” už šias prekes ir paslaugas. Šiaulių apygardos teismas 2019-05-16 nutartimi išdavė pareiškėjui liudijimą dėl teisės susipažinti ir gauti apskaitos dokumentus.
2019-05-17 bankroto administratorius gavo pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Atsakydamas įgautą prašymą admininstartorius 2019-05-27 išsiuntė pareiškėjui atsakymą, jog vadovaujantis teismo nutartimi, jam yra leidžiama susipažinti su prašomais dokumentais. Pažymėjo, jog pareiškėjas du kartus buvo atvykęs pas bankroto administratorių susipažinti su prašomais dokumentais – 2019-05-30 ir 2019-06-19 ir pretenzijų nepareiškė. Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas savo teisę susipažinti su dokumentais įgyvendino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo A. M. reikalavimo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai, kurią pareiškėjas sieja su Tarnybos veikla, pagrįstumo.
Byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, jog Šiaulių apygardos teismas 2016-08-08 nutartimi iškėlė bankroto bylą AB “Šiaulių grūdai” ir įmonės bankroto administratoriumi paskyrė G. T. (el. b. t.1, b. l. 7).
Pagal Teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, jog Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismas 2019-06-05 priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4193-952/2019 pagal ieškovės BAB “Šiaulių grūdai”, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. T., ieškinį atsakovams A. M. ir T. K. dėl nuostolių atlyginimo, kuriuo atmetė ieškovės ieškinį. Sprendimas yra įsiteisėjęs. Pagal Liteko duomenis civilinė byla teisme buvo nagrinėta nuo 2018-03-13 (priimtas ieškinys).
Be to, pagal Liteko duomenis nustatyta, jog 2018-10-23 bankroto administratorius Šiaulių apygardos teismui pateikė ieškinį dėl skolos priteisimo, kurioje vienas iš atsakovų – A. M.. Civilinėje byloje Nr. e2-301-440/2019 pagal ieškovės BAB „Šiaulių grūdai“ teisių perėmėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltsta“ ieškinį atsakovams T. K., A. M. dėl skolos priteisimo teismo 2019-09-30 sprendimu ieškinys patenkintas (sprendimas neįsiteisėjęs).
2019-04-30 BAB “Šiaulių grūdai” bankroto administratorius elektroniniu paštu gavo du pareiškėjo prašymus susipažinti su dokumentais. Pirmajame prašyme pareiškėjas prašė leisti susipažinti su visais veiklos dokumentais, susijusiais su įmonės turto pardavimu ir kitais dokumentais nuo bankroto bylos iškėlimo. Antrajame – prašė leisti susipažinti su civilinės bylos Nr. e2-301-440/2019 dokumentais, t. y. BAB “Šiaulių grūdai” buhalteriniais dokumentais nuo 2011 metų, siekiant nustatyti, kiek paslaugų UAB “Šiaulių duona plius” atliko BAB “Šiaulių grūdai” ir kaip už tas paslaugas buvo atsiskaityta.
Administratorius parengė ir išsiuntė pareiškėjui 2019-05-06 atsakymą Nr. 16-50107-S dėl prašymų susipažinti su dokumentais, kuriame paaiškino, jog 2017-02-15 pakartotinis BAB “Šiaulių grūdai” kreditorių susirinkimas nutarė pritarti informacijos apie įmonės bankroto bylos eigą pateikimo tvarkai kreditoriams ir savininkui. Vadovaujantis patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 1.2 ir 4.3 punktais, bankroto administratorius teikia informaciją įmonės savininkui, jei jis pateikia nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei motyvuotą prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašomos informacijos pobūdis ir laikotarpis, ar prašomo dokumento pavadinimas ir laikotarpis (ar surašymo data), prašomos informacijos gavimo tikslas bei jos numatomas panaudojimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas tokių dokumentų ir informacijos bankroto administratoriui nepateikė, todėl administratorius atsisakė jam pateikti prašomą informaciją.
Taip pat minimame atsakyme administratorius nurodė, jog vis tiek negalėtų pateikti pareiškėjui prašomos informacijos / dokumentų, kadangi pagal patvirtintos informacijos teikimo tvarkos 6 punktą, teisė susipažinti su bet kokiais prašomais įmonės dokumentais yra nesuteikiama tiems asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai – šiuo metu nagrinėjamos dvi civilinės bylos Nr. e2-4193-952/2019 ir Nr. e2-301-440/2019, kurioje viena iš šalių yra pareiškėjas.
Pareiškėjas 2019-05-09 kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas išduoti teismo liudijimą civilinėje byloje Nr. e2-301-440/2019, patvirtinantį, kad jis turi teisę susipažinti ir pasidaryti kopijas apskaitos dokumentų dėl UAB “Šiaulių duona plius” BAB “Šiaulių grūdai” parduotų prekių ir paslaugų, taip pat BAB “Šiaulių grūdai” atsiskaitymą su UAB “Šiaulių duona plius” už šias prekes ir paslaugas. Šiaulių apygardos teismas 2019-05-16 nutartimi išdavė pareiškėjui liudijimą dėl teisės susipažinti ir gauti apskaitos dokumentus.
2019-05-17 bankroto administratorius gavo pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Atsakydamas į gautą prašymą administratorius 2019-05-27 išsiuntė pareiškėjui atsakymą, jog vadovaujantis teismo nutartimi, jam yra leidžiama susipažinti su prašomais dokumentais.
ĮBĮ 11 str. 5 d. 15 p. numato, jog bankroto administratorius teikia informaciją ir ataskaitas pagal šio straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytas ir su Lietuvos statistikos departamentu suderintas ataskaitų formas šio straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, informaciją ir ataskaitas teismui, taip pat kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka informaciją apie bankroto bylos eigą kreditoriams, savininkui (savininkams) ir kitą informaciją šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. Pagal ĮBĮ 11 str. 12 d. administratoriaus veiklą prižiūri ir duomenis apie įmonės bankroto procesą savo interneto svetainėje skelbia Vyriausybės įgaliota institucija.
ĮBĮ 23 str. 11 p. numato, jog kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti, kokia tvarka kreditoriai, įmonės savininkas (savininkai) gauna iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą.
Vadovaujantis Bankroto administratorių veiklos priežiūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016-07-05 įsakymu Nr. 1K-270 „Dėl bankroto administratorių ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 7.1 papunkčio nuostatomis Tarnyba tikrina administratorių veiklą organizuodama planinius patikrinimus <...>.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovas pažeidė ĮBĮ 11 str. 12 d., kadangi nekontroliavo administratoriaus veiklos, ko pasekoje administratorius parengė tipinę bankrutuojančios įmonės informacijos teikimo tvarką, pažeidžiančią pareiškėjo teises.
Byloje yra pateikta Informacijos teikimo tvarka (toliau – ir Tvarka), kurią vadovaujantis 2017-02-15 BAB “Šiaulių grūdai” kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1-1 patvirtino bankroto administratorius G. T. (el. b. t. 1, b. l. 5-6). Pagal Tvarkos 1.2 ir 4.3 punktus, bankroto administratorius teikia informaciją įmonės savininkui, jei jis pateikia nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus bei motyvuotą prašymą, kuriame turi būti nurodytas prašomos informacijos pobūdis ir laikotarpis, ar prašomo dokumento pavadinimas ir laikotarpis (ar surašymo data), prašomos informacijos gavimo tikslas bei jos numatomas panaudojimas. Be to, Tvarkos 6 punktas numato, jog teisė susipažinti su bet kokiais prašomais įmonės dokumentais yra nesuteikiama asmenims, su kuriais vyksta teisminiai ginčai.
Kaip matyti iš bankroto administratoriaus 2019-05-06 atsakymo Nr. 16-50107-S, pareiškėjui buvo atsisakyta pateikti prašomą informaciją, kadangi jis nepateikė nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento ir motyvuoto prašymo ir dėl to, kad yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos teismuose. Pareiškėjas nepateikė į bylą įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes. Taigi, teismo vertinimu, bankroto administratorius, pateikdamas atsakymą pareiškėjui, vadovavosi tiek Informacijos teikimo tvarkos, tiek ĮBĮ 11 str. 5 d. 15 p. nuostatomis.
Be to, iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2019-05-17 bankroto administratorius gavo pareiškėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Atsakydamas į gautą prašymą administratorius 2019-05-27 išsiuntė pareiškėjui atsakymą, jog vadovaujantis teismo nutartimi, jam yra leidžiama susipažinti su prašomais dokumentais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą pažymėjo, jog pareiškėjas du kartus buvo atvykęs pas bankroto administratorių susipažinti su prašomais dokumentais – 2019-05-30 ir 2019-06-19 ir pretenzijų nepareiškė. Vėlgi, pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes.
Šioje byloje pareiškėjas reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos atsiradimą iš esmės sieja su tariamai pažeista jo teise gauti informaciją.
Teismas sutinka su atsakovo argumentu, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo pastangos dėl pažeistų teisių gynimo neviršijo įprastinių pastangų, o jo teiginiai dėl patirtų nepatogumų nėra įrodyti: pažymėtina, kad, viena vertus, neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1168/2013 ir kt.). Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-681/2013, kt.).
Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad veikos, su kuriomis siejamas prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimas, neteisėtumo konstatavimas, savaime suponuoja, kad asmuo neišvengiamai turėjo patirti neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjo skunde nurodyti teiginiai, kad buvo atsakovo diskriminuojamas kaip įmonės savininkas ir dėl to patyrė nepatogumų yra itin apibendrinti. Pareiškėjas nei nurodo, nei pateikia kitų šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, jog atsakovo veika sukėlė jam tokio laipsnio ir intensyvumo neigiamus išgyvenimus, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nenustačius vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl atmestinas pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinėse bylose: Nr. A261-3555/2011, Nr. A-556-1995/2013).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.