Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2017-12-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-131-882/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-12-07
Bylos Nr.
II-131-882/2017
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00886-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Pažeidėjas
O. I.
Nukentėjusysis
L. O.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-131-882/2017Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00886-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 18.1; 21.10.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. gruodžio 7 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Ievai Mišeikienei,dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui O. I.,nukentėjusiajai L. O.,Šiaulių apskrities VPK atstovui R. Š.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal O. I., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r., skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-10-19 nutarimo Nr. 41ANN-123985755-17.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-10-19 nutarimu Nr. 41-ANN-123985755-17 O. I. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad ji 2017-09-30 13.35 val. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Vaikų klinikos koridoriuje bei kieme, viešojoje vietoje, necenzūriniais žodžiais iškeikė (duomenys neskelbtini) vaikų namų socialinę darbuotoją L. O., tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį. O. I. už tai paskirta 70 Eur bauda.

2017-10-30 Šiaulių apylinkės teisme gautas O. I. skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-10-19 nutarimo Nr. 41ANN-123985755-17, nurodo, kad su šiuo sprendimu ji nesutinka, mano, kad jai bauda paskirta nepagrįstai, prašo sprendimą panaikinti.

Atsiliepimas

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 1-ojo veiklos skyriaus atsiliepime į skundą prašoma skundo netenkinti. Nagrinėjamu atveju visos aplinkybės įvertintos teisingai, įstatymo nuostatos taikytos tinkamai bei priimtas teisėtas ir pagrįstas procesinis sprendimas, O. I. veiksmams duotas teisėtas, teisingas ir pagrįstas vertinimas.

Teisme O. I. laikėsi savo skundo argumentų, parodė, kad nesutinka mokėti baudos, pati O. blogai elgėsi. Ji jai pasakė: „tu, šiukšle, nelipsi į mašiną, atiduodi vaiką“. Pagal dokumentus ji vaiko globėja. O. parašė pareiškimą, viskas vyko prie gydytojų ir prie mašinos. O. ją visaip negražiai vadino, todėl ir ji tuo jai atsakė. Parašė pareiškimą, bet O. nenubaudė. O. išvadino necenzūriniais žodžiais, sakė: „eik nuo vaiko narkomane“. O. „stierva, kurva“ nevadino. Vaikas buvo sergantis, todėl nuėjo į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus jo aplankyti. Vaikų teisės paėmė vaiką iš dukros, ji vaiko močiutė. Nuvykusi į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus pamatė, kad vaikas sergantis tempiamas į lauką, iškvietė greitąją pagalbą ir vaikas buvo nuvežtas į Šiaulius. Ji važiavo su vaiku į ligoninę, o O. važiavo iš paskos su mašina. Gydytojai ištikrino vaiką, ji pasiėmė vaiką ant rankų, o O. pasakė: „atiduok vaiką, o pati eik kur nori, nes tavęs nevešiu su savo mašina“. O. pati iškvietė pareigūnus, kad ji vaiko neduoda, vaikas kriokė. Prašė O., ar ji galėtų kartu važiuoti, bet ji norėjo vaiką pagrobti. Atvyko pareigūnai ir paėmė vaiką, jai liepė rašyti pareiškimą. O. narkomane vadino, nes O. ją „koliavo“. Šaukė negarsiai, nes vaikas ir taip bijojo, tempė ją stotelės link. Konflikto daugiau niekas nematė. O. ji nestūmė, nebuvo prie jos prisilietus. Vaiką atidavė, pareigūnams paliepus. Dukrai dabar 18 metų, ji 3 metus buvo paskirta anūkės globėja. Nesutinka su nuobauda, ji tik narkomane ją išvadino, tokia vaikų prižiūrėtoja dirbti negali.

Nukentėjusioji L. O. teisme parodė, kad nuo 2017-08-03 O. I. anūkė gyvena pas juos, (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose, ji yra šeimynos socialinė darbuotoja. Kiek žino buvo sprendimas, nes vaikas buvo paliktas vienas namuose, sprendimas yra administracijoje. Rugsėjo 29 dieną vaikas vakare porą kartų nusivėmė, todėl buvo paliktas globos namuose stebėjimui, nebuvo išleistas pas mamą savaitgaliui. Rugsėjo 30 dieną, apie 11 valandą, atėjo O. I., ji atėjo agresyviai nusiteikusi. Ruošėsi su vaikais eiti į lauką, ji puolė nurenginėti A., sakydama, kad vaikas serga. Aiškino, kad jie nesirūpina vaikais. Matydama, kad gali kilti konfliktinė situacija išsikvietė direktorių F. R. Kol direktorius atvyko, I. išsikvietė medikus, tada ji pradėjo reikalauti, kad vaikas būtų vežamas į ligoninę apžiūrai. Direktorius nenorėdamas konflikto su tuo sutiko. Kadangi vairuotojo nebuvo, direktorius leido jai į ligoninę važiuoti su savo mašina, o O. I. važiavo su vaiku ir medikais. Važiavo iš paskos su savo mašina. Gydytojai apžiūrėjo mergaitę, jokių sutrikimų nerado, tyrimai visi geri. Tada gydytojai atidavė mergaitę, o ji yra priskirta jos globėja ir už ją yra atsakinga. Išėjus iš klinikos I. ėmė rėkti, kad ji vaiko neduos, kad ji ją parsiveš pati. Ji vaiko negalėjo paleisti su I., nes ji jau kelis kartus yra grasinusi, kad ji pagrobs vaiką. Pasikonsultavusi su socialine pedagoge J. M., nutarė, kad ji vežasi A., o I. su savo mašina neveš dėl saugumo, nes ji neprognozuojama moteris. A. ji nelietė, pradžioje bandė įkalbėti I., kad ji jai atiduotų vaiką, mašina stovėjo mašinų stovėjimo aikštelėje. O. paėmusi vaiką puolė eiti link autobusų stotelės, į priešingą pusę nuo klinikų, bandė su ja kalbėtis, ji turėjo pasiimti vaiką, todėl iškvietė policiją. O. tai labai nepatiko, puolė šaukti, kad „tu stierva, kurva, narkomane, tu per (duomenys neskelbtini) nebepereisi, tavo vaikai liks našlaičiai“, stūmė į šoną, buvo agresyviai nusiteikusi. Atvažiavo policija, pareigūnai pasodino mergaitę į jos mašiną ir ji ją išsivežė. Vaiką iš I. paėmė pareigūnai ir jį įsodino į jos mašiną. I. jai vaiko nedavė ir ji jos nelietė. Vaikas globos namuose nuo rugpjūčio 3 dienos, dabar vaikas gyvena pas mamą, bandomasis laikotarpis iki lapkričio 30 dienos, bet jie vis dar oficialiai yra to vaiko globėjai. I. necenzūriniais žodžiais „nekoliojo“, ji dirbo savo darbą ir tikslo „koliotis“ nebuvo. Ji konsultavosi telefonu su J. M., visą tą laiką palaikė ryšį su ja, ji yra socialinė pedagogė, ji kuruoja jų veiklą. M. ji pasakė, kad I. ją „iškoliojo“, tada ji jai ir liepė kviesti policiją. I. nestūmė, ji ją pastūmė.

Liudytojas F. R. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų direktoriumi. Jam žinoma, kad rugsėjo 30 dieną, apie 11 valandą, jam paskambino socialinė darbuotoja L. O. ir pranešė, kad yra atvykusi anūkės močiutė ir reiškia pretenzijas. A. gyvena pas juos, jai paskirta laikina globa. Močiutė reiškė pretenzijas dėl vaiko nepriežiūros, kad vaikas mušamas, reikalavo, kad vaikas būtų duodamas į namus. Atvyko pažiūrėti realios situacijos. Pamatė, kad I. įsiaudrinusi, plūdosi necenzūriniais žodžiais, bandė įteigti, kad socialinė darbuotoja neteisingai elgiasi, neprižiūri vaiko, kad vaikas turi temperatūros, reikia gydytojų pagalbos. Iš vakaro jis buvo informuotas, kas vaikas iš darželio truputį užsivalgęs, nebuvo jis duotas į namus iš vakaro, todėl tai suteikė I. pagrindo kaltinti socialinę darbuotoją. I. iškvietė greitąją pagalbą, kad ištirtų vaiko sveikatą, jo sumušimus. Kai atvyko greitoji pagalba, jie buvo nustebę pamatę I., sakė: „ir vėl susitikome“. Ji reiškė pretenzijas ir reikalavo, kad vaikas būtų ištirtas, gydytojai apžiūrėję vaiką pasakė, kad nėra ligos požymių ir mušimo žymių. Taip pat I. pasakė, kad iškvietė policiją, kokiu pagrindu ji neatsakė. Tada I. pradėjo reikalauti, kad vaikas būtų vežamas į Šiaulių ligoninę, nors vaikas buvo sveikas, temperatūros nebuvo. Vaiką turi lydėti jų darbuotojas, buvo šeštadienis, vairuotojo nebuvo, todėl buvo nuspręsta, kad L. važiuos su savo mašina ir lydės vaiką į ligoninę. Vaikas buvo išsamiai apžiūrėtas Šiaulių ligoninėje, buvo išvada padaryta, kad vaikas nesužalotas, smurto žymių nėra ir jis visiškai sveikas. Tada paskambino jam O. išsigandusi ir pasakė, kad vaiką iš rankų plėšia I., nori atimti vaiką, grasina, kad ir jos vaikai bus užkasti, kad ji vaiko neatiduos. Tada, kiek jam žinoma, L. išsikvietė policiją, ji apie tai informavo ir jų socialinę pedagogę J. M. Po to buvo atliekami veiksmai, kurių jis nematė, vaikas buvo grąžintas L., kuri turėjo vaiką parvežti atgal į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus. Grasinimai ir noras I. sėsti į L. mašiną, kėlė L. abejones, ar neatsitiks kas kelionėje, ji kėlė grėsmę jai. L. I. į mašiną nepriėmė ir vaiką parvežė viena. L. pasakojo, kad konfliktas buvo dėl vaiko neatidavimo, norėjo kartu I. važiuoti mašinoje, tačiau prieš tai L. grasino, kad susidoros ir su jos asmeniniu vaiku ir kad anūkė vis tiek bus pas ją. L. pasakojo, kad išvadino ją necenzūriniais žodžiais, konkrečių žodžių nepamena. Su I. nuolat vyksta tokios konfliktinės situacijos, nuolatinės pretenzijos dėl vaiko nepriežiūros. Pati I. jų įstaigoje kelia ir demonstruoja tokias situacijas, vaikai išsigandę būna. Ji buvo įspėta ir apie tai, kad nesivedžiotų svetimų žmonių pasimatyti su vaiku, kurie nepateikia dokumentų. Ji pristatydavo įvairiais vardais jiems nepažįstamus asmenis, tai senelis, tai draugas, o jie be dokumentų negali leisti, todėl ir vykdavo konfliktų.

Liudytoja J. M. teisme parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaikų globos namuose socialine pedagoge. Žino dėl ko yra pakviesta. Rugsėjo 30 dieną, apie 11 valandą, rado praleistą direktoriaus skambutį, buvo ne darbo diena. Kažkiek vėliau jai paskambino P. iš vaikų teisių, ji tą dieną budėjo, gavo pranešimą iš O. I., kad jos anūkė su mėlynėmis, serganti, kad niekas nesuteikė pagalbos. Vaikų teisės penktadienį buvo informuotos, kad mergaitė penktadienį grįžusi iš darželio blogai jautėsi, ją pykino, galimai suvalgė kažkokio maisto ir dėl to ji penktadienį vakare nebuvo išleista pas mamą ir liko globos namuose, kad nepablogėtų sveikata. Po to valandos bėgyje, negali tikslaus laiko pasakyti, buvo ne vienas skambutis ir žinutė iš L. O., informavo, kad buvo atvykęs direktorius ir buvo priimtas sprendimas A. vežti į Šiaulių klinikas išsamiai patikrinti sveikatą. L. skambino ir sakė, kad ligoninėje situacija įtempta, kad močiutė pikta, kad ji elgiasi agresyviai. L. pasakojo, kad močiutė pyko, kad jai neduodama A., kad ji grasino susidoroti su jos vaiku, kad L. yra narkomanė, tai vyko jau po A. patikrinimo ligoninėje. Kalbantis telefonu su L. jautėsi, kad ji labai susijaudinusi, buvo kalbama, kad viskas bus gerai, nes žino I. reakcijas į stresines situacijas, jos gebėjimą išprovokuoti. Vėl kalbėjo su vaikų teisėmis, po to vėl su L., kad reikia elgtis labai apdairiai, nes buvo grasinama ne tik L., bet ir jos vaikams. L. sakė, kad bijo vežti I. su savo mašina, nes ji be galo pikta, todėl jai buvo rekomenduota nevežti močiutės kartu. Dar ir ji bandė kalbėtis su I., kad jie negali jos vežti, kad ji gali grįžti pati, tada ji labai supyko ir numetė ragelį, pagriebė vaiką, L. liepė kviesti policiją, nes kito kelio iš tos situacijos išeiti nebuvo. L. iškeikė, grasino jai ir jos vaikui. Tas pats buvo ir rugpjūčio mėnesį tik su kita darbuotoja, I. ją taip pat iškeikė visokiais žodžiais, tik tą kartą apsiėjo be policijos. Tie konfliktai nebuvo pavieniai, jie kildavo, tik jie nebuvo tokie ryškūs, kaip tą kartą. I. konfliktinė asmenybė. Konkrečiai L. neįvardino, kaip ją vadino, tik sakė, kad ją keikia, išvadino narkomane ir grasino susidoroti su jos vaiku. Viskas vyko prie priėmimo, lauke. L. O. buvo labai išsigandusi, o I. nėra eilinis klientas, kur menkiausias dirgiklis iššaukia agresiją.

Liudytojas V. R. teisme parodė, kad pamena, jog atvažiavo su kolega A. prie Vaiko ir Moters klinikos ir perdavė vaiką socialinei darbuotojai iš močiutės. Socialinė darbuotoja dabar yra teismo posėdyje, tada iš jos paėmė pareiškimą. Močiutė buvo pikta, sutrikusi, priešiškai nusiteikusi prieš socialinę darbuotoją. Suprato, kad tą vaiką anksčiau prižiūrėjo močiutė, o kai jos dukrai suėjo 18 metų, tas vaikas buvo perduotas socialinei darbuotojai, o iš mamos, ar teisės atimtos, tiksliai nepamena. Kai atvyko močiutė vaiką atidavė tik po ilgų įkalbinėjimų, stumdytis nereikėjo, reikėjo argumentuotai pateikti, kodėl ji turi atiduoti vaiką. Dėl necenzūrinių žodžių nepamena, bet ji šūkavo ir nenorėjo vaiko atiduoti. Buvo nusiteikusi agresyviai, tai vyko prie gimdymo namų, prieš pagrindinius laiptus lauke. Socialinė darbuotoja buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi. Močiutė buvo priešiškai nusiteikusi, nenorėjo vaiko atiduoti. Nepamena, ką pasakojo tiksliai, žino, kad buvo iškvietimas, kad vyksta konfliktas, nežino, kuri policiją iškvietė. Kolega rašė tarnybinį pranešimą, viskas taip ir buvo, kaip jame nurodyta. Vaiką jie perdavė socialinei darbuotojai, be jų neaišku, kaip konfliktas būtų pasibaigęs. Nemano, kad be jų konfliktas būtų išsisprendęs.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

ANK 569 straipsnyje įtvirtinta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismas, nešališkai įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad O. I. pagrįstai patraukta atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, veika kvalifikuota teisingai ir abejoti jos kalte nėra pagrindo.

ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta, kad „necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį“ asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, bei įstatymo ir konkrečiai šio straipsnio saugomų vertybių sampratoje nusižengimo objektas – siekimas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Viešąja vieta laikoma vieta, kurioje nusižengimo padarymo metu yra ir turi teisę lankytis kiti asmenys. Nagrinėjamu atveju tokia vieta – VšĮ Šiaulių Respublikinės Moters ir vaiko klinikos teritorija, įstaigos patalpa koridorius bei kiemas, automobilių stovėjimo aikštelė, netoli įėjimo į klinikas, laikytina viešąją vieta, to neginčijo ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama O. I., pripažino ir tai, kad šioje vietoje tarp jos ir (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų socialinės darbuotojos L. O. 2017-09-30 13.35 val. įvyko nesutarimas dėl vaiko, jos anūkės, kurios pastaroji jai nenorėjo atiduoti vežtis namo, o ji pati nenorėjo vaiko atiduoti atgal į (duomenys neskelbtini) vaikų globos namus, pripažino, kad jų pokalbis galbūt buvo ir ne toks konstruktyvus, tačiau neigė savo kaltę socialinės darbuotojos atžvilgiu viešojoje vietoje vartojus necenzūrinius žodžius, taip pademonstravus niekinantį požiūrį į ją, t. y. L. O., bet išreiškus neadekvatų nepasitenkinimą susidariusia situacija, nurodė, kad pati L. O. blogai elgėsi, ji pirma ją negražiai visaip išvadino, stumdėsi, ji tik gynėsi ir atsakė į pačios L. O. neteisėtus veiksmus. Tačiau teismas tokius O. I. parodymus vertina tik kaip jos pasirinktą gynybinę versiją, turintį tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi sau palankesniais rezultatais, siekiu išvengti asmeninės atsakomybės, būti nebaudžiama už realizuotą neteisėtą elgesį, be to, jos parodymų nepatvirtina šioje byloje ištirtų objektyvių įrodomosios reikšmės šaltinių (įrodymų) visuma. O. I. kaltę pilnai įrodo nuoseklūs nukentėjusiosios L. O. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2017-09-30 į Šiaulius, ligoninę, lydėjo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų globotinę, O. I. anūkę, medicininei apžiūrai, po kurios kartu buvusi močiutė nebenorėjo jai sugrąžinti anūkės, mergaitė laikinai paimta iš šeimos, oficiali globėja – minėta įstaiga, todėl ji kaip šios įstaigos atstovė atsakinga už mergaitę, privalėjo sugrąžinti į globos namus, dėl to nesutarus su O. I. buvo iškviesta policija ir vaikas jai grąžintas pareigūnų, bet iki pareigūnams atvykstant O. I. ją visaip negražiai vadino „stierva, kurva, narkomane“, koliojo, grasino „tu per (duomenys neskelbtini) nebepereisi, tavo vaikai liks našlaičiai“, stumdėsi, buvo agresyviai nusiteikusi. Nors tiesioginių liudytojų, apart nukentėjusiosios, patvirtinančių tokius O. I. išsakytus žodžius, viešojoje vietoje nukentėjusiajai parodytą nepagarbų elgesį, byloje nenustatyta, tačiau šiuo atveju labai svarbu įvertinti pačios nukentėjusiosios būseną, savijautą sprendžiant viešojoje vietoje susidariusią situaciją. Teisme liudytojas F. R. patvirtino, kad įvykio dieną telefonu bendravo su L. O., kuri jam paskambino iš Šiaulių ir pranešė, kad jai vaiką iš rankų plėšia I., nori atimti vaiką, grasina, kad ir jos vaikai bus užkasti, kad ji vaiko neatiduos, buvo išsigandusi, jis neabejoja, kad O. ji tąkart kėlė grėsmę, galėjo ją išvadinti ir necenzūriniais žodžiais, konkrečių žodžių nepamena, juolab su I. nuolat vyksta tokios konfliktinės situacijos, nuolatinės pretenzijos dėl vaiko nepriežiūros, kurios niekada nepasitvirtina, kaip ir šį kartą, vaikas buvo sveikas. Liudytoja J. M. taip pat patvirtino, kad 2017-09-30 iš Šiaulių jai skambino L. ir sakė, kad ligoninėje įtempta situacija, kad močiutė O. I. pikta, kad ji elgiasi agresyviai, neatiduoda A., grasina susidoroti su jos vaiku, vadina ją narkomane, bei kalbantis su L. jautėsi, kad ji labai susijaudinusi, be to, konfliktai su I. nėra pavieniai, ji konfliktinė asmenybė. Liudytojas V. R. teisme taip pat parodė, kad su kolega atvykus į įvykio vietą aiškintis aplinkybių O. I. buvo pikta, sutrikusi, priešiškai nusiteikusi prieš socialinę darbuotoją, jiems vaiką atidavė tik po ilgų įkalbinėjimų, ji šūkavo ir nenorėjo vaiko atiduoti, buvo nusiteikusi agresyviai, viskas įvyko prie gimdymo namų, prieš pagrindinius laiptus lauke, socialinė darbuotoja buvo sutrikusi, išsigandusi, pasimetusi, be jų, pareigūnų, įsikišimo konfliktas tikrai nebūtų išsisprendęs. Esant tokioms aplinkybėms, netikėti nukentėjusiąja, jog jos atžvilgiu viešojoje vietoje buvo elgiamasi nepagarbiai, teismas neturi pagrindo, tuo laiku ji vykdė savo darbines funkcijas, susijusias su globojamo vaiko saugumo užtikrinimu, kas O. I., savaime suprantama, galėjo netikti ir nepatikti, bei sukelti neadekvačias reakcijas, apibrėžiančias aptariamos neteisėtos veikos požymius. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad tarp asmenų esant konfliktui ir nesutarimams, veikos teisinį įvertinimą kaip smulkų chuliganizmą lemia ne tik asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta, bet ir nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriuo asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei. Kaip minėta, visuomenėje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Laikoma, kad pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Teismas įvertinęs administracinio nusižengimo bylos pagal L. O. 2017-09-30 pareiškimą medžiagą, joje priimtą ir O. I. skundžiamą 2017-10-19 nutarimą, O. I. skundo argumentus ir motyvus, teisme apklaustų liudytojų parodymus, konstatuoja, kad medžiaga išnagrinėta visapusiškai ir išsamiai, joje priimtas sprendimas teisėtas ir pagrįstas, padarytos teisingos išvados. Todėl O. I. skundas netenkintinas ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-10-19 nutarimas Nr. 41-ANN-123985755-17 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639-646 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2017-10-19 nutarimą Nr. 41-ANN-123985755-17 paliktini nepakeistą ir O. I. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Audrius Sadauskas