Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Asta Vailionė

rašytinio proceso tvarka sprendė pareiškėjos L. J. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų administracinio teismo Kauno rūmuose gautas L. J. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), kuriuo prašoma: 1) panaikinti NŽT 2024 m. gruodžio 17 d. raštą Nr. 1SS-570-(5.75 E) dėl skundo nagrinėjimo; 2) įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą.

Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisinius padarinius, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015).

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjektų veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Nurodytų teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-324/2012).

Pažymėtina, kad NŽT pateiktame matininkės Julijos Voitinovič (toliau – matininkė) 2024 m. spalio 23 d. paaiškinime nurodyta, jog kiti bendraturčiai nesutinka ruošti jiems priklausančių dalių kadastro duomenų tikslinimo, todėl užsakovai paprašė sutikslinti duomenis iš gyvenamojo namo dalies. Dalies namo bendraturčiams atsisakius įleisti matininkę į jiems priklausančias patalpas duomenims sutikslinti, buvo atlikti tik užsakovams priklausančių patalpų plotų matavimai, kurių duomenys nėra sukelti į „Matininkas“ posistemę dėl gyvenamojo namo kadastre pateikiamų duomenų prieštaringumo. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, NŽT padarė išvadą, kad matininkė 2024 m. balandžio 12 d. atliko tik dalies pastato, t. y. užsakovų naudojamų pastato dalių, kadastrinius matavimus, o kitų pastato dalių kadastro duomenų vietoje nematavo ir netikslino, per Nekilnojamojo turto registro posistemę „Matininkas“ neteikė Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui tikrinti ir suderinti viso pastato kadastro duomenų bylos, todėl 2024 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 1SS-570-(5.75 E) informavo pareiškėją apie skundo nagrinėjimo rezultatus, kad matininkės veikla NŽT nebus vertinama.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad būtent NŽT teisės aktais yra nustatyta diskrecija spręsti, ar pradėti tyrimą dėl matininko veiklos ir ar bei kokias teisines pasekmes taikyti matininkui už jo veiklos pažeidimus. Nei Taisyklėse, nei Reglamente, nei Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, t. y. teisės aktuose, kurie reglamentuoja matininko veiklos priežiūrą, pareiškėjui nesuteikta teisė ginčyti NŽT diskrecijos teisės spręsti dėl matininko veiksmų teisėtumo. Kitaip tariant, pareiškėjas turi teisę pranešti NŽT apie galimą matininko veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, gauti atsakymą dėl skundo tyrimo rezultatų, tačiau neturi reikalavimo teisės į tokio tyrimo atlikimą ir (ar) jo rezultatų ginčijimą, nes tyrimo (ne)atlikimas bei jo rezultatai savaime tokiam asmeniui jokių naujų teisių ir (ar) pareigų nesukuria (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-25-822/2022).

Įvertinęs NŽT 2024 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 1SS-570-(5.75 E) turinį, taip pat į pareiškėjos argumentus apie tai, kokias teisines pasekmes šis raštas pareiškėjui sukelia, teismas daro išvadą, kad skundžiamas raštas yra akivaizdžiai informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių padarinių. Pažymėtina, kad matininkės atžvilgiu nebuvo pradėta jos veiklos vertinimo procedūra, skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas, jame pareiškėjai nėra suformuluota jokių įpareigojimų ir rašte nurodyta aplinkybė, jog NŽT matininkės veikla nebus vertinama niekaip nepakeičia pareiškėjos teisių bei pareigų turinio, netrukdo argumentus dėl, jos manymu, galimai netinkamų matininkės atliktų kadastrinių matavimų teikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-14-424/2025, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kadastrinių matavimų įregistravimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad 2024 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 1SS-570-(5.75 E) negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Pareiškėjos antrasis reikalavimas – Teismas vertino, kad antrasis skundo reikalavimas – įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos skundą – yra išvestinis iš pirmojo, todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, antrąjį skundo reikalavimą taip pat atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjos pateiktas 2025 m. sausio 17 d. mokėjimo kvitas patvirtina, kad pareiškėja sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį.

Sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, be kita ko, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui (ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Aptartame kontekste, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis.

Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo ar teisėjo nutartimi, jeigu pareiškimas dėl žyminio mokesčio grąžinimo paduotas teismui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo tos dienos, kurią priimta teisėjo nutartis atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) ar jį grąžinti, taip pat teismo nutartis nutraukti bylą ar skundą (prašymą, pareiškimą) palikti nenagrinėtą. Jeigu grąžinamas permokėtas žyminis mokestis arba žyminis mokestis, sumokėtas už skundą (prašymą, pareiškimą), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, šis terminas skaičiuojamas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (ABTĮ 38 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu 107 straipsnio 1 dalimi, 108 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti L. J. skundas atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Grąžinti pareiškėjai L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2025 m. sausio 17 d. sumokėtą 22,50 Eur (dvidešimt dviejų eurų 50 ct) žyminį mokestį.

Nutartis per septynias kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos (nuorašo) gavimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.