- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-19
- Bylos Nr.
- e2YT-38043-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31287-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Pareiškėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- K. S., J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – K. S., J. V., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, t. y. pareiškėjas po sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise; apklausti byloje du liudytojus: D. G., ir A. K., kurie patvirtins, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas ir toliau valdė nekilnojamąjį turtą kaip savo, kurių dalyvavimą teismo posėdyje užtikrins pats pareiškėjas. Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiais argumentais ir aplinkybėmis (b. l. 1-4):
Santuoka tarp pareiškėjo ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini), buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokoje pareiškėjas su sutuoktine susilaukė dviejų dukterų - K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. V., gim. (duomenys neskelbtini).Pareiškėjas, būdamas santuokoje su velione J. K., įgijo šį nekilnojamąjį turtą:
Žemės sklypą (pagrindas - 1995-05-30 Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimas Nr. 36-52-2509), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 79/11327, esantį adresu (duomenys neskelbtini);Žemės sklypą (pagrindas - 1995-06-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis Nr. P01/95-6367), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. 1/19605, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Nors nekilnojamas turtas įregistruotas pareiškėjo vardu, kadangi yra įgytas santuokos metu, yra laikomas bendrąja sutuoktinių nuosavybe.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, jog Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus.(duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinė J. K. mirė. Po sutuoktinės mirties, pareiškėjas nesikreipė į notarų biurą dėl jai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausančios turto dalies priėmimo, kadangi nežinojo, kad yra koks nors sutuoktinei priklausantis turtas. Minėti žemės sklypai, kuriais rūpinosi pareiškėjas santuokoje su J. K., buvo registruoti pareiškėjo vardu, todėl šis manė, kad pastarieji priklauso jam vienam. Pareiškėjui dėl sąžiningo suklydimo nebuvo žinoma, kad santuokoje įgytas turtas, nepriklausomai nuo to, kieno vardu jis registruotas, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė.Po J. K. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo užvesta. Atsižvelgus į tai, kad į sutuoktinės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje niekas jokių pretenzijų niekada nereiškė ir ateityje nereikš, pareiškėjas kreipiasi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kurio pagrindu galėtų būti užvesta paveldėjimo byla.Pasak pareiškėjo, po sutuoktinės mirties jis ir toliau valdė ankščiau minėtus žemės sklypus kaip savo, puoselėjo, mokėjo mokesčius ir kt. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas reikalingas tam, kad jo pagrindu pareiškėjui būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas dėl santuokoje įgyto turto.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvus veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjos turtą kaip savo. Valstybės įmonė Turto bankas taip pat teigia, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius, kad valdė žemės sklypus kaip savo, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą pareiškėjo pareiškime nurodyto turto paveldėjimą, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei byloje bus pateikti papildomi dokumentai ir teismas įsitikintų, kad prašymas yra pagrįstas, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 34-36).
Suinteresuoti asmenys J. V. ir K. S. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, jog po mamos J. K. mirties jos palikimą priėmė ir nuosavybės teise valdė jos sutuoktinis, suinteresuotų asmenų J. V. ir K. S. tėvas, pareiškėjas K. K. (b. l. 40-41).
Suinteresuotas asmuo NŽT pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Suinteresuotas asmuo teigia, kad ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Atsižvelgdamas į tai, suinteresuotas asmuo NŽT prašo teismo spręsti, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą, pagal pateiktus įrodymus bei paaiškinimus. Bylą prašo nagrinėti NŽT atstovui nedalyvaujant (b. l. 44-48).
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei argumentus. Papildomai paaiškino, kad žemės sklypas skirtas 1981 metais. Po sutuoktinės mirties pareiškėjas sklypą prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo mokesčius sodo bendrijai (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. V. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas visą laiką sklypą prižiūrėjo, tvarko iki šiol. Pareiškėjas nežinojo, kad po žmonos mirties reikėjo sutvarkyti paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjas visą laiką už sklypą mokėdavo mokesčius. Tėvas norėjo perleisti žemės sklypą dukrai, todėl tik dabar sužinojo, kad nėra susitvarkęs paveldėjimo dokumentų (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo K. S. sutiko su pareiškimu. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas visada prižiūrėjo žemės sklypą (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu liudytoja D. G. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, kuris yra liudytojos sodo kaimynas, gyvena 37 metus. Po sutuoktinės mirties sodu rūpinosi pareiškėjas ir jo dukros. Pareiškėjas sklypą prižiūrėjo tiek iki sutuoktinės mirties, tiek po jos, vaikščiodavo į sodo bendrijos susirinkimus, sodindavo daržus (b. l. 63-65).
Teismo posėdžio metu liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta pareiškėją, yra sodo kaimynai. Iki pareiškėjo sutuoktinės mirties sklypą prižiūrėdavo kartu, po sutuoktinės mirties – pareiškėjas. Pjaudavo žolę, raudavo piktžoles (b. l. 63-65).
Suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas bei NŽT atstovai į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant (b. l. 36-48).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Bylos duomenimis nustatyta, kad K. K. ir J. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (b. l. 5-8). 1995-05-30 pareiškėjas, būdamas santuokoje su J. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo pagrindu nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 1995-06-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 16-17). Santuokos metu šeimoje gimė dvi dukros – suinteresuoti asmenys K. S. ir J. V.. Iš į bylą pateikto mirties liudijimo matyti, jog J. K. (duomenys neskelbtini) mirė (b. l. 9). Iš byloje dalyvaujančių asmenų ir liudytojų parodymų nustatyta, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas iki šiol rūpinasi sklypais, suinteresuoti asmenys pretenzijų dėl pareiškimo neturi (b. l. 34-36, 40-41, 45-48, 63-65).
Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių teisinis vertinimas ir teismo išvados
Pareiškimu prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – tai, kad pareiškėjas po sutuoktinės J. K., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jos palikimą, ir valdė jį (palikimą) nuosavybės teise (b. l. 1-4).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-03 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-45/2009; 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-390/2010; 2011-06-17 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-273/2011). Pažymėtina ir tai, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis, priimta civ. b. Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes.
Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas K. K. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės J. K. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995-05-30 pareiškėjas, būdamas santuokoje su J. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimo pagrindu nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1995-06-08 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 12, 16-17). (duomenys neskelbtini), esant santuokoje su pareiškėju, mirė pareiškėjo sutuoktinė J. K. (b. l. 9). Tiek pareiškėja, tiek suinteresuoti asmenys J. V. ir K. S., tiek liudytojai D. G. ir A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog po J. K. mirties pareiškėjas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prižiūrėjo, tvarko iki šiol, mokėdavo mokesčius, vaikščiodavo į sodo bendrijos susirinkimus, sodindavo daržus (b. l. 63-65). Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas, kartu su velione J. K., žemės sklypu, esančiu Uosių g., Vilniuje, faktiškai naudojasi nuo žemės sklypo nuosavybės teisės įgijimo momento (1995-06-08). Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas savo sutuoktinės J. K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjas priėmė savo sutuoktinės J. K. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip palikėjos J. K. įpėdinio, teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 448 straipsnio 2 dalį ir CK 5.50 straipsnį įsiteisėjusio teismo sprendimo kopija per tris darbo dienas turi būti išsiųsta Centrinei hipotekos įstaigai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyvendinti savo, kaip mirusios sutuoktinės J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įpėdinio, teises ir pareigas.
Sprendimui įsiteisėjus, pranešimą apie šį sprendimą ir jo (sprendimo) kopiją išsiųsti Testamentų registrui (Centrinė hipotekos įstaiga, Tilto g. 17, Vilnius).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.