Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Kupiškio rajono apylinkės teismo teisėjas Saulius Vanagas, sekretoriaujant Rasai Jurkštienei, dalyvaujant prokurorei Irenai Pšalgauskienei, advokatui gynėjui Jonui Algimantui Pakarkliui, nukentėjusiajam E. S., nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą motinai J. S., Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Virginijai Kručienei, viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 140 str. 3 d. ir LR BK 284 str. 1 d., padarymu

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č. 2016 m. balandžio 8 d. apie 11 val. 57 min., Kupiškio mieste prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tyčia, suėmęs ranka už drabužių mažamečiui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), jį tempė, po ko delnu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą.

Šalintina iš kaltinimo, jog V. Č. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką ir pažeidė viešąją tvarką. Teismo nuomone, V. Č., nors mažamečiui E. S. smūgį ranka sudavė viešoje vietoje, nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d.

V. Č. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir paaiškino, kad balandžio 8 d., būdamas savo bute, ruošė pietus tėvui. Išgirdęs savo automobilio suveikusią signalizaciją prišoko prie lango ir pamatė du berniukus, iš kurių vienas apspjovė jo automobilio langą. Jis išbėgo iš kambario su šlepetėmis ir už rankos pagriebė vieną berniuką, ne E. S.. Tas berniukas parodė į E. S. ir pasakė, kad spjovė ne jis. Sugriebęs E. S. jį vedė, kad nuvalytų apspjautą automobilį. Berniukui smūgio į galvą nesudavė, prie automobilio atvedė už rankos, sugriebęs už megztinio. Nespėjus privesti E. S., netoli automobilio atsirado policininkė, kuri šaukė – “kam muši vaiką?”. Kai E. S. nuvalė automobilio stiklą, policininkė buvo jau per 5 m nuo automobilio. E. S. jis nemušė, turėjo tikslą dėl netinkamo elgesio jį nuvesti į policiją. Pro buto langą matė, kaip E. S. apspjovė jo automobilio langą, o antrasis berniukas metė į automobilio langą akmenį. Jo automobilis apspjaudomas jau dvi savaites. Policija į jo žodinius ir rašytinius pareiškimus nereaguoja. Praeitų metų lapkričio mėnesį kažkas jo automobiliui sudaužė stiklą.

Nukentėjusysis E. S. paaiškino, kad tą dieną su draugu M. iš mokyklos ėjo į biblioteką. Einant pro (duomenys neskelbtini) namą M. į automobilį metė akmenį, o jis apspjovė automobilio stiklą. Taip elgėsi pirmą kartą, nežinojo, kam automobilis priklauso. Iš daugiabučio išbėgęs dėdė pirmiausia pagavo M., tačiau M. pasakė, kad ne jis spjovė. M. paleidęs dėdė už rūbų pagriebė jį. Paėmęs už megztinio dėdė jį nuvedė prie automobilio ir liepė nuvalyti stiklą. Kai dėdė tvirtai laikė suėmęs už megztinio, jam skaudėjo. Dėdė vieną kartą jam ranka sudavė į galvą, į kaklo sritį, jam nuo smūgio skaudėjo. Viena ranka laikė, kita sudavė, jis verkė. Sulaikęs dėdė žadėjo jį nuvesti į policijos komisariatą.

Liudytojas M. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad balandžio 8 d. su E. ėjo iš mokyklos pro raudoną mašiną. E. apspjovė automobilio stiklą, jis metė į automobilio stiklą akmenuką. Netrukus pamatė, kad atbėga žmogus, kuris jį pačiupo už rankos. Tada jis parodė į E. ir pasakė – “čia jis”. Tas dėdė pribėgo prie E. ir jį nusitempė prie automobilio. Kai dėdė Edviną pagavo už sprando, E. verkė. Nematė, ką E. darė nuvestas prie automobilio. Iš karto po to, kai dėdė pagavo E., jis nebesidairė ir pabėgo.

Liudytoja O. T., policijos pareigūnė, paaiškino, kad balandžio 8 d. dirbo operatyvinėje grupėje, prieš 12 val. buvo komisariato patalpose prie kompiuterio. Pro langą pamatė vyriškį, išbėgantį iš (duomenys neskelbtini) namo. Tas vyriškis bėgo link takeliu einančių berniukų. Vyriškis pribėgo prie vieno iš berniukų ir timptelėjo už rankos. Ji šūklėtėjo kolegoms, kad už lango kažkas vyksta. Tas vyriškis pribėgo prie kito berniuko, timptelėjo už rankos ir tuo momentu ranka trenkė berniukui per galvą. Ji iš karto išbėgo iš komisariato, perbėgo gatvę ir nubėgo link to vyriškio, nes matė, kad vyriškis berniuką tempia link (duomenys neskelbtini) namo. Jai pribėgus vyriškis paaiškino, kad berniukas apspjovė jo automobilį. Netrukus atėjo jos kolega R. K., kuris su berniuku nuėjo į komisariatą, o ji į komisariatą nuėjo su vyriškiu. Kai ji priėjo prie automobilio, kuris berniukas buvo apspjovęs, E. S. verkė. Momentą, kai J. Č. trenkė berniukui į galvą ranka, matė būdama budinčioje dalyje, pro komisariato langą.

Komisariate J. Č. tyčiojosi iš pareigūnų ir medicinos darbuotojos, kuri buvo iškviesta apžiūrėti nukentėjusiojo. Apžiūrint nukentėjusįjį smūgio vietoje matėsi paraudimas. J. Č. buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą dėl jo automobilio apgadinimo, tačiau J. Č. atsisakė. Ji neprisimena, ką jai atsakė nukentėjusysis, kai ji paklausė, ar jam skauda.

Liudytojas R. K., policijos pareigūnas, paaiškino, kad balandžio 8 d. prieš pietus, eidamas iš savo kabineto užėjo į budėtojų dalį. Dirbo O. T. ir J. J.. Kalbantis O. T., žiūrėdama pro langą, pasakė – “žiūrėkit, vyras gaudo”. Jis pažiūrėjo pro langą ir pamatė vyrą raudonais treningais, besikalbantį su vaikais. Pamatė, kaip vieną vaiką tas vyras už rankovės tempia link daugiabučio prie raudonos spalvos automobilio. Matė, kaip iš dešinės rankos vyriškis berniukui trenkė į sprandą. Kai jis su O. T. pribėgo, vyriškis buvo labai piktas ir sakė kažką vaikui, o jiems pasakė, kad vaikas apspjovė jo automobilį. Berniukas verkė ir ranka buvo susiėmęs už sprando. Berniukas pasakė, kad jam skauda. Komisariate berniukas verkė apie 10 minučių. E. S. jam sakė, kad nuo smūgio skaudėjo. V. Č., paklaustas, kam mušė vaiką, atsakė, kad nesudavė, o norėjo tik pagąsdinti. Už dviejų dienų, atėjęs į komisariatą, V. Č. pasakojo, kad jo automobilį pastoviai apspjaudo.

Liudytoja J. J., policijos pareigūnė, paaiškino, kad balandžio 8 d. dirbo komisariato patalpose. O. T., žvilgtelėjusi per langą, pasakė – žiūrėkit, kažkoks vyriškis vejasi”. Ji, O. T. ir R. K. pradėjo žiūrėti pro langą. Pamatė, kaip vyriškis pagriebė berniuką ir vedasi, o vesdamas ranka sudavė berniukui smūgį į galvą. O. T. ir R. K. nubėgo prie vyriškio ir berniuko, ji pasiliko patalpose. Iš pradžių grįžo R. K. su berniuku, kuris verkė. Ji paskambino berniuko mamai, o po to iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai ji pažiūrėjo, berniuko kaklo dalyje matėsi paraudimas, dėl to ir iškvietė medikus, nes pati matė smūgį. Berniukas verkė, todėl ji paklausė, ar jam skauda. E. S. atsakė, kad jam skauda. Kai į komisariatą su O. T. atėjo V. Č., medikai jau buvo iškviesti.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) namas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini), priešais daugiabutį namą yra pieva ( b.l. 8-12).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, jog apžiūrėtas nukentėjusysis E. S., gim. (duomenys neskelbtini) m., vizualiai, kaklo galinėje srityje matosi paraudimai, apžiūrėjo Kupiškio PASPS GMP specialistė D. S. ( b. l. 13-15).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad V. Č. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3-oje dalyje – vieną kartą sudavė delnu mažamečiui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), į galvos sritį, tokiu elgesiu nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą.

Nors V. Č. nepripažino sudavęs ranką į galvos sritį E. S., jo kaltė smūgiavus ir sukėlus fizinį skausmą įrodyta liudytojų O. T., R. K., J. J. ir paties mažamečio nukentėjusiojo parodymais.

Nukentėjusysis E. S. parodė, kad V. Č., vesdamas jį link automobilio, vieną kartą sudavė ranka į galvą ir jam dėl to skaudėjo. E. S. verkė tiek lauke, būdamas prie automobilio, tiek policijos komisariate. V. Č. smūgį berniukui matė policijos pareigūnai O. T., R. K. ir J. J.. Kupiškio PASPC greitosios medicinos pagalbos specialistė D. S. vaiko apžiūros protokole nurodė, kad kaklo galinėje srityje matosi paraudimai. Nors V. Č. liudytojai O. T. nurodė, kad „nieko čia nebuvo, jis tiktai kepštelėjo nesmarkiai“, tikėtina, kad V. Č. neapskaičiavo smūgio jėgos, ir, norėdamas priversti nuvalyti apspjautą automobilį, mažamečiui E. S. ( b. l. 20), kuriam šiuo metu yra 10 metų, sukėlė fizinį skausmą.

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, šiais parodymais remiasi ir laiko, jog V. Č. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 3 d. V. Č. parodymus dėl to, kad viskas sufabrikuota, liudytojai, kadangi yra trys ir visi policijos pareigūnai, jį apkalba, teismas vertina kritiškai –tiesiog nėra priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis ir liudytojai V. Č. galėtų apkalbėti. V. Č. pastebėjimai, kad jo policijos pareigūnai nemėgsta todėl, kad niekada neblaivaus nepagauna, nepagauna pažeidinėjančio kelių eismo taisykles, vertinami kritiškai.

Teismo nuomone, V. Č. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d.- viešosios tvarkos pažeidimo.

BK 2 str. 4 d. numato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos pagal prokuroro kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamos veikos aprašymą ( BPK 219, 255 str.), o baudžiamosios atsakomybės pagrindas gali būti tik nusikalstamos veikos sudėtis. Darytina išvada, kad bylos nagrinėjimo metu turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamojo veiksmuose, kurie nurodyti kaltinamajame akte esančiame nusikalstamos veikos aprašyme, yra (ar nėra) nusikaltimo sudėtis.

Prokuroras kaltinamajame akte nurodo BK straipsnį, kuriame numatyta atsakomybė už numatytą veiką, nes kitaip būtų pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Teismo nuomone, nagrinėjant bylą pagal nusikalstamos veikos aprašymą, kuris pateikiamas kaltinamajame akte, turi būti išsiaiškinta, ar kaltinamajame akte nurodyti visi nusikalstamos veikos požymiai pagal BK straipsnius, kuriais asmuo kaltinamas.

Nagrinėjamu atveju, be nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d., V. Č. kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu ( 284 str. 1 d.). Nurodoma, kad jis, viešoje vietoje, Kupiškyje prie (duomenys neskelbtini) gatvėje esančio daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė viešąją tvarką, o būtent: suėmęs ranka už drabužių mažamečiui E. S., gim. (duomenys neskelbtini), jį tempė, po ko delnu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, taip nukentėjusiajam E. S. sukėlė fizinį skausmą ir pažeidė viešąją tvarką.

Nusikaltimo pagal 284 str. 1 d. sudėtis yra materialioji, nusikaltimo baigtumas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 str. 1 d. būtina nustatyti, kad nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimas sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, tai yra kad kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Kaltinime nurodyta, kad V. Č. įžūliu elgesiu ( veiksmais, kurie kvalifikuojami pagal LR BK 140 str. 3 d.), sutrikdė viešąją tvarką, o reziumuojant nurodoma, kad V. Č. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką.

Kaltinime nenurodyta, kad V. Č. įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, kas, teismo manymu, siekiant išsiaiškinti nusikalstamos veikos pasekmes, yra būtina. Nurodymas, kad V. Č. elgesys sutrikdė viešąją tvarką yra abstraktus ir nepakankamas siekiant nustatyti kaltinamojo elgesio, vertinamo kaip nusikalstama veika, pasekmes, taip pat nepakanka nurodyti, kad asmuo pažeidė viešąją tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str., pavadinimas, ir abstraktus viešosios tvarkos sutrikdymas ar pažeidimas, nesant įstatyme numatytų pasekmių, nesudaro nusikalstamos veikos. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas gali reikšti dvi nusikalstamas veikas-nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą (atitinkamai LR BK 284 str. 1 ir 2 d.). Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti įvairūs požymiai – kaltininko veiksmai sukėlė aplinkiniams išgąstį ar sumaištį, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta įmonių veikla, nutrauktas žmonių poilsis ir panašiai. Priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių buvimas turi parodyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta būtent dėl kaltininko veikimo ar neveikimo. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia – kaltininkas turi suprasti, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėti.

Nagrinėjamu atveju, teismo nuomone, V. Č. nesiekė (neturėjo tyčios) sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Kaip nurodė V. Č., jis iš buto į lauką išbėgo todėl, kad suveikė jo automobilio signalizacija. Jis pro langą pamatė, jog vienas nepilnametis metė akmenį į jo automobilį, kitas nepilnametis apspjovė jo automobilio langą. V. Č. stengėsi apginti savo nuosavybę, nes apie dvi savaites buvo spjaudomas jo automobilis. V. Č. buvo susinervinęs, nes, kaip nurodė, į buto balkoną balandžio 3 d. buvo primesta smėlio, akmenų ir statybinių atliekų. V. Č. buvo nusivylęs, jog policija tinkamai nereaguoja į jo rašytinius ir žodinius prašymus bei siekė sudrausminti nepilnamečius vaikus, tačiau nesusivaldė ir E. S. sudavė smūgį ranka į galvos sritį bei sukėlė fizinį skausmą. Nusivylimą policijos veikla V. Č. išdėstė rašytiniame prašyme grąžinti baudžiamąją bylą ikiteisminiam tyrimui papildyti. Tačiau, teismo nuomone, tokiais veiksmais V. Č. nesutrikdė visuomenės rimties ir tvarkos. Mažamečiams berniukams-nukentėjusiajam E. S. ir liudytojui M. D.- V. Č. negalėjo sutrikdyti rimties, nes abu nepilnamečiai elgėsi netinkamai moralės normų požiūriu. Duodami parodymus tiek E. S., tiek M. D. nurodė supratę, kad toks jų elgesys – automobilio spjaudymas ir apmėtymas akmenimis – yra neleistinas ir netoleruotinas. Todėl nepilnamečiai berniukai dėl savo netinkamo elgesio privalėjo numanyti, kad jie gali būti sudrausminti.

Negalima teigti, jog dėl to, kad, reaguodami į įvykį, du policijos pareigūnai paliko komisariato patalpas, buvo sutrikdyta pareigūnų ar įstaigos veikla. Tokiu būdu reaguodami į prieš komisariatą vykstantį nepilnamečių berniukų ir V. Č. ginčą, pareigūnai veikė pagal jiems pavestas pareigas.

Policijos įstatymo 25 str., reglamentuojantis policijos pareigūnų pareigas, nurodo, kad pareigūnas privalo ( 1 d. 2 p.) gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Būtent visi trys pareigūnai matė, kaip V. Č. ranka sudavė E. S. į galvos sritį, todėl jie tinkamai reagavo į komisariato patalpas atvesdami tiek E. S., tiek V. Č.. Tačiau toks pareigūnų elgesys nereiškia, kad dėl priemonių ėmimosi užkirsti nusikalstamai veikai buvo sutrikdyta komisariato veikla. Priešingu atveju kiekvieno iškvietimo į įvykį metu būtų sutrikdoma komisariato veikla, tačiau, teismo nuomone, toks vertinimas neteisingas.

Teismas kaltinamąjį V. Č. dėl BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos išteisina nenustačius, jog buvo padaryta nusikalstama veika.

Dėl bausmės.

Nenustatyta V. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

V. Č. padarė nesunkią tyčinę nusikalstamą veiką ( BK 11 str.), jis teisiamas pirmą kartą (b. l. 37), yra nedirbantis ( b. l. 39), neregistruotas darbo biržoje ( b. l. 40), kaip pats nurodė, prižiūri neįgalų tėvą.

V. Č. anksčiau baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų ( b. l. 38), priklausomybių ligų ir psichiatrinio kabinetų gydytojų nestebimas ( b. l. 43). Kupiškio rajono savivaldybės administracija nurodė, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute su V. Č. gyvena J. Č., g. (duomenys neskelbtini).

Remiantis LR BK 55 str., asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos stadiją, motyvus ir tikslus, taip pat kaltininko asmenybę. Taip pat atsižvelgtina, kad V. Č. gynė savo turtą nuo netinkamo nepilnamečių berniukų elgesio.

Prokurorė V. Č. prašė skirti baudą.

Teismo nuomone, tikslinga V. Č. už nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., paskirti baudą. Vienas iš bausmės tikslų – ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet tą ir kitus asmenis paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog V. Č. nurodė neturintis pastovaus pragyvenimo šaltinio ( nurodė pragyvenantis iš tėvo slaugos), nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, V. Č. skirtina artima minimaliai bauda.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir proporcingumo principus, V. Č. skirtina bauda, kurios dydis yra truputį didesnis už įstatyme numatytos bausmės minimumą ( minimali bauda yra vieno MGL dydžio).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 304-305, 307-308 str., teismas

nusprendžia:

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d., ir paskirti 5 MGL dydžio ( 188,30 € ) baudą.

Vadovaujantis LR BK 65 ir 66 str., į bausmės laiką V. Č. įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-04-08 iki 2016-04-08 (vieną parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL (75,32 €) dydžio baudai.

V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d., kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išaiškinti nuteistajam, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB „DNB“ bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB „SEB“ bankas), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui.