Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gintaras Dzedulionis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros tračiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Austėjos Abromaitienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 nutarties, kuria baudžiamoji byla, kurioje kaltinami G. K. ir A. B. kaltinami padarę veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, perduota prokurorui šioje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla , kurioje kaltinami:

G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, graikas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" vadybininku, neteistas, kaltinamas tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. K., laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. rugsėjo 29 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą puspriekabę – šaldytuvą, iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su A. B. (A. B.), jis, G. K., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vokietijos Federacinėje Respublikoje, prie puspriekabės "Krone", VIN (duomenys neskelbtini), pritvirtino iš anksto nusikalstamai veikai daryti įsigytą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės valstybinį numerį su ženklais „(duomenys neskelbtini)“, po ko A. B. į šią automobilių stovėjimo aikštelę atvažiavęs iš anksto pasirūpintu nusikalstamai veikai daryti vilkiku DAF FT XF105, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kurio valdytojas – savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, prie vilkiko prikabino puspriekabę "Krone", VIN (duomenys neskelbtini), ir su ja išvažiavo, tokiu būdu jis, G. K., veikdamas kartu su A. B. pagrobė 45 000 Eur vertės Vengrijos Respublikos įmonei "(duomenys neskelbtini)" priklausančią puspriekabę "Krone", VIN (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 3 d.,

G. K. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 29 d. 07.29 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, įsigijo žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laikė, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 29 d. 07.29 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė A. B. (A. B.).

Tokiais veiksmais G. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

BPK 218 straipsnyje nustatyta, kad baigęs ikiteisminį tyrimą ir atlikęs minėtame straipsnyje nurodytus veiksmus, prokuroras surašo kaltinamąjį aktą, kurį kartu subaudžiamąją byla perduoda teismui, prieš tai įteikęs kaltinamiesiems. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jos atsisakius perimti baudžiamąjį procesą, ikiteisminis tyrimas dėl aptartos nusikalstamos veikos toliau atliekamas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taigi, jis nėra baigtas. Nors prokurorė S. L. elektroninio susirašinėjimo metu (t. y. neoficialiai) patvirtino, kad galutiniai procesiniai sprendimai šioje byloje nebuvo priimti, tačiau, tęsiant ikiteisminį tyrimą, neatmestina galimybė, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti priimti inter alia ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti procesiniai sprendimai. Tokiu atveju, nagrinėjant byla teisiamajame posėdyje būtų pažeistas non bis in idem principas.

Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad neišsprendus baudžiamojo proceso perdavimo dėl kaltinamiesiems G. K. bei A. B. šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamos BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos klausimo, baudžiamoji byla negali būti perduodama nagrinėti teismo posėdyje. Esant tokioms aplinkybėms buvo nuspręsta grąžinti bylą prokurorui minėtam trūkumui pašalinti, t. y. perimti baudžiamąjį procesą dėl minėtos nusikalstamos veikos iš Vokietijos Federacinės Respublikos arba Lietuvos Respublikoje atliekamą ikiteisminį tyrimą perduoti minėtai valstybei.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2014, 2K-213/2013, 2K-302/2012, 2K-57-697/2018) pavyzdžiai liudija, kad už užsienio valstybėse padarytų nusikalstamų veikų padarymą asmenys buvo nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, pažymint, kad pagal BK 5 straipsnį Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Tačiau BK 5 straipsnis neįtvirtina besąlygiškos Lietuvos valstybės baudžiamosios jurisdikcijos už minėtame straipsnyje nurodytų asmenų užsienyje padarytas nusikalstamas veikas. Tarptautinėje teisėje visuotinai pripažįstama, kad prioritetas teikiamas teritorinei baudžiamajai jurisdikcijai. Pirmos instancijos teismas darė išvadą, kad Vokietijos Federacinė Respublika turi pirmumo teisę įgyvendinti savo teritorinę baudžiamąją jurisdikciją, t. y. vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl jos teritorijoje įvykdytų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamoje teismui perduotoje baudžiamojoje byloje pati nusikalstama veika buvo padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nuo jos nukentėjo ne Lietuvos, bet Vengrijos Respublikos juridinis asmuo, o ikiteisminis tyrimas jau yra atliekamas Europos sąjungos valstybėje – Vokietijoje. Šiame ikiteisminiame tyrime yra tiriamos devynių puspriekabių– šaldytuvų (tarp jų ir puspriekabės Krone VIN (duomenys neskelbtini)) vagystės Vokietijoje, įvykdytos nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, priskiriamos sunkioms vagystėms, įvykdytoms grupėje, taigi, visos nusikalstamos veikos yra tarpusavyje susijusios.

Dėl kaltinamiesiems inkriminuojamos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pirmos instancijos teismas pasisakė, kad trūksta įrodymų, kad būtina įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį, draudžiama padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų kaip alternatyvos nurodytų ir byloje įrodytų veikų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-159/2011). Nagrinėjamu atveju kaltinimo formuluotės, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) yra nekonkrečios ir pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Prokurorė pateikė skundą ir prašo panaikinti priimtą nutartį. Skunde nurodoma, jog nesutinka su teismo argumentais, kad kaltinamasis aktas surašytas iš esmės nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, dėl to egzistuoja esminiai proceso pažeidimai, trukdantys teismui perduoti ir nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje. Teismo nurodytus motyvus vertina kaip formalų baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui pagrindą, nes kaltinamasis aktas surašytas laikantis BPK 219 straipsnio reikalavimų ir jokie esminiai trūkumai perduoti bylą ir nagrinėti ją teisiamajame posėdyje objektyviai neegzistuoja. Teismui sprendžiant perduoti baudžiamąją bylą prokurorui, turi būti aiškiai nurodomi esminiai proceso pažeidimai, trukdantys teismui perduoti ir nagrinėti bylą teisiamajame posėdyje, taip pat turi būti išsamiai pagrindžiama, kodėl tie trūkumai yra esminiai, o to nebuvo padaryta. Baudžiamajame procese yra įtvirtintas aktyvaus teisėjo principas, tai reiškia, kad atsisakyti perduoti bylą teisminiam nagrinėjimui negalima remiantis formaliais trūkumais, nes tokie trūkumai gali būti pašalinami teisminio bylos nagrinėjimo metu.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti aiškūs duomenys, pagrindžiantys, jog neegzistuoja teismo nutartyje minėti ir BPK 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, kai asmuo už užsienyje padarytus nusikaltimus neatsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, t. y. negauta duomenų, kad kaltinamieji atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę, arba buvo atleisti nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo, arba užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisinti, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Šie trys pagrindai yra absoliutūs, kai asmeniui negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, baudžiamosios atsakomybės taikymas esant bent vienam iš šių pagrindų būtų laikomas akivaizdžiu non bis in idem principo pažeidimu. Konstatavus, jog šie pagrindai neegzistuoja, baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimas kaltinamiesiems už užsienyje padarytus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą yra sprendžiamas vertinant kiekvienos baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

Kaltinamiesiems inkriminuojamas disponavimas žinomai netikru dokumentu. Nors ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kurioje vietoje tiksliai kaltinamasis G. K. įsigijo žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), jį laikė ir perdavė kaltinamajam A. B., tačiau A. B. žinomai netikrą dokumentą laikė ir pateikė policijos pareigūnams Vilniuje, t. y. disponavo žinomai netikru dokumentu Lietuvos Respublikoje.

Iš Vokietijos prokuratūros gautoje informacijoje matyti, kad Vokietijoje yra tiriamos devynių puspriekabių – šaldytuvų vagystės Vokietijoje, įvykdytos nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. rugsėjo mėnesio, įtarimai pareikšti dviems Lietuvos Respublikos piliečiams – J. S., gyvenančiam Vokietijos Federacinėje Respublikoje, (duomenys neskelbtini), ir G. K., gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, (duomenys neskelbtini). Tai yra, Vokietijoje atliekamas tyrimas skyrėsi nuo Lietuvoje atliekamo tyrimo tiek nusikalstamų veikų apimtimi, tiek įtariamųjų ratu bei atliktų nusikalstamų veikų aplinkybėmis. Prokurorės Austėjos Abromatienės 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime dėl atsisakymo perimti baudžiamąjį persekiojimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos nurodytos konkrečios, aiškios ir pagrįstos priežastys, kodėl perimti baudžiamąjį persekiojimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos netikslinga – kad Lietuvos Respublikoje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl vienos puspriekabės – šaldytuvo vagystės yra iš esmės baigtas, būtina pareikšti galutinius įtarimus A. B. ir G. K. bei priimti procesinį sprendimą, tyrimo metu nustatytais duomenimis A. B. yra susijęs tik su šios puspriekabės vagyste, nuo kitų aštuonių puspriekabių – šaldytuvų vagystės, įvykdytos Vokietijos Federacinėje Respublikoje, praėjo nemažai laiko, nusikalstamoje grupėje galimai dalyvauja tik vienas asmuo, gyvenantis Lietuvos Respublikoje, perimti ir ištirti šias nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje iš esmės būtų neįmanoma. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamasis procesas grindžiamas operatyvumo bei ekonomiškumo principais, tai reiškia, kad nei ikiteisminis tyrimas, nei apskritai baudžiamasis procesas negali tęstis nepagrįstai ilgą laiką, turi būti konkrečiai apibrėžtos baudžiamojo proceso ribos bei subjektų ratas. Šios aplinkybės ir priežastys laikytinomis pagrįstomis atsisakant perimti baudžiamąjį persekiojimą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, apsiribojant tik procesu dėl tų nusikalstamų veikų, kurių dalis buvo atlikta ir Lietuvos Respublikoje (disponavimas žinomai netikru dokumentu). Nei Lietuvos Respublikos teisės aktai, nei tarptautiniai dokumentai nenumato galimybės perimti baudžiamąjį persekiojimą dėl dalies veikų ar savavališkai atskirti Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliekamą ikiteisminio tyrimo dalį, todėl Berlyno prokuratūra buvo informuota, kad Lietuvos Respublikoje ikiteisminio tyrimo dalis, susijusi su tiriamos puspriekabės vagyste, bus perduota teismui, šis priims sprendimą ir jam įsiteisėjus bus perduotas prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas visiškai nepagrįstai nurodo, jog teismui perduotoje baudžiamojoje byloje nusikalstama veika buvo padaryta ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir nuo jos nukentėjo ne Lietuvos, bet Vengrijos Respublikos juridinis asmuo (kuris nėra įtrauktas į bylą, nenustatyta, ar jis dėl šios nusikalstamos veikos nepatyrė turtinės žalos). Minėta, kad dalis nusikalstamų veikų (disponavimas žinomai netikru dokumentu) buvo atlikta ir Lietuvoje, byloje yra aiškiai nustatyta, kad Vengrijos įmonė, iš kurios buvo pagrobta puspriekabė "Krone", VIN (duomenys neskelbtini), turtinių pretenzijų nereiškia, nes pagrobtas daiktas buvo įmonei grąžintas, todėl pagrindo įmonę pripažinti civiliniu ieškovu nėra, o remiantis Lietuvos Respublikos BPK, nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo. Kitų būdų, kaip Vengrijos įmonė, teismo teigimu, turėtų būti įtraukta į bylą, nėra.

Teismas nenurodo jokio teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis teigia, kad būtina arba perimti baudžiamąjį procesą iš Vokietijos Federacinės Respublikos, arba Lietuvos Respublikoje atliekamą ikiteisminį tyrimą perduoti minėtai valstybei. Tokia teismo pozicija laikytina visiškai nepagrįsta. BPK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsienio valstybės įstaigos prašymą perimti nusikalstamą veiką užsienio valstybėje padariusio ir į Lietuvos Respubliką grįžusio Lietuvos Respublikos piliečio baudžiamąjį persekiojimą nagrinėja Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, patikrindama to prašymo pagrįstumą. Šiuo atveju Vokietijos Federacinės Respublikos prokuratūra nesikreipė į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su oficialiu prašymu perimti nusikalstamą veiką užsienio valstybėje padariusių Lietuvos Respublikos piliečių baudžiamąjį persekiojimą. Prieš tai minėti prokurorės Austėjos Abromaitienės 2019 m. gegužės 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyti argumentai akivaizdžiai pagrindžia, kodėl nėra faktinio pagrindo perimti baudžiamąjį procesą iš Vokietijos Federacinės Respublikos. Teisinis pagrindas šiuo atveju vykdyti baudžiamąjį persekiojimą Lietuvos Respublikos yra numatytas BK 5 straipsnyje, kuriame aiškiai nurodyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Pažymėtina, kad BPK 681 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustačius, kad Lietuvos Respublikoje ir kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vyksta baudžiamieji procesai tam pačiam asmeniui dėl tos pačios nusikalstamos veikos, prokuroras pradeda tiesiogines konsultacijas su kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentinga institucija, kad būtų rastas veiksmingas sprendimas, siekiant išvengti paralelių procesų neigiamų padarinių ir, jei yra galimybė, sukoncentruoti baudžiamąjį procesą vienoje valstybėje; jeigu byla perduota į teismą, prokuroras informuoja bylą nagrinėjantį teismą apie šių konsultacijų eigą ir siūlomus sprendimus, prireikus pateikdamas reikalingus prašymus; kai yra pagrindas, prokuroras ar bylą nagrinėjantis teismas gali kreiptis į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą su siūlymu pateikti kitai Europos Sąjungos valstybei narei prašymą perimti baudžiamąjį persekiojimą arba gali pasiūlyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai pateikti prašymą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai perimti baudžiamąjį persekiojimą. Nors baudžiamojo persekiojimo perėmimo iš Vokietijos klausimas jau buvo išspręstas ikiteisminio tyrimo metu, toks teisinis reglamentavimas užtikrina, jog net ir perdavus baudžiamąją bylą į teismą ir paaiškėjus naujoms esminėms aplinkybėms, yra priemonių, užtikrinančių, jog nebus pažeistas non bis in idem principas ir kaltinamųjų teisės. 2019 m. birželio 18 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašte „Dėl informacijos apie prašomą baudžiamojo persekiojimo perėmimą“ (kopija pridedama) nurodytos aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublika negali perimti baudžiamojo persekiojimo iš Vokietijos Federacinės Respublikos, taip pat siekiant išvengti dvigubo nubaudimo bei paralelinių baudžiamųjų procesų, pateikta informacija, kad Lietuvos Respublikoje baudžiamoji byla bus perduota į teismą, o teismui priėmus sprendimą ir jam įsiteisėjus, jis bus atsiųstas į Berlyno prokuratūrą prijungimui prie baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas kaip esminį proceso pažeidimą vertina ir kaltinimo formuluotes, kad kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje įgijo žinomai netikrą Baltarusijos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), teigia, kad tokios formuluotės yra nekonkrečios ir pažeidžia kaltinamųjų teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo.

Su tokia teismo pozicija prokurorė nesutinka, nes kaltinimo formuluotės yra pagrįstos ikiteisminio tyrimo metu nustatytais duomenimis. Pagrįstam kaltinimui suformuluoti pakanka, jog objektyviais duomenimis būtų nustatyta, kad dokumentas, kuriuo kaltinamasis disponavo, yra netikras (suklastotas), be to, kaltinime yra nurodytas veikos padarymo laikas – ne vėliau kaip 2017 m. rugsėjo 29 d. 07.29 val.

Prokurorės skunde konstatuojama, kad teismui perduotoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2365-929/2019 nėra jokių esminių trūkumų, kurie trukdytų perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje ir kurių nebūtų galima pašalinti bylos teisminio nagrinėjimo metu, taip pat tokios praktikos formavimas sudarytų prielaidas non bis in idem principo pažeidimui. Prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-09-02 nutartį ir priimti naują sprendimą - grąžinti baudžiamąją bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo spęsti klausimą dėl baudžiamosios bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Prokurorės skundas tenkinamas.

Prokuroro skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, kad priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, šioje byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus.

Iš atskirame baudžiamosios bylos tome esančio antro kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas atitinka BK 178 str.3d. ir 300 str.1d. dispozicijas, nes kaltinamajame akte detaliai įvardyti nustatyti konkretūs baudžiamojo įstatymo draudžiami kaltinamųjų veiksmai, veikų padarymo vieta, laikas, būdas, taip pat nusikalstamos veikos dalykas, t. y. jame išdėstytos visos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kurias pavyko nustatyti, svarbios teismui sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą pagal nurodytus BK straipsnius. Teismui pateikta visa surinkta bylos medžiaga ir įrodymai; teismo kompetencijoje, išnagrinėjus bylą, tuos įrodymus vertinti ir daryti išvadas dėl to ar įrodytos inkriminuojamos veikos. Vertinti teismui teikiamus bylos duomenis ir įrodymus, spręsti jų pakankamumo klausimą atidavimo teismui stadijoje, teismas neturi teisės. Todėl pirmos instancijos teismo išvada dėl įrodymų pakankamumo inkriminuojant BK 300 str. numatytą veiką, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Teismui pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, liudijančių, kad tarp Lietuvos prokuratūros ir Vokietijos kompetentingų institucijų vyko susirašinėjimas dėl tiriamų veikų, abiems pusėms žinoma atliekamų tyrimų eiga ir apimtis. Tarp institucijų vyko susirašinėjimas ir buvo išsakyta kiekvienos pusės nuomonė dėl ikiteisminio tyrimo perėmimo ar atsisakymo tai padaryti, Vokietijos kompetentingos institucijos buvo informuotos apie tai, kad ikiteisminis tyrimas Lietuvoje susijęs tik su dviem konkrečiais asmenimis ir tik dėl vienos transporto priemonės vagystės fakto, kad dėl šio fakto tyrimas baigtas ir byla perduodama teismui.

Ta aplinkybė, jog kaltinamajame akte nenurodomi konkretūs procesiniai sprendimai dėl atliekamo tyrimo Vokietijoje dalinio nutraukimo, nepaneigia prokurorės skundo nuostatos, kad visa informacija apie bylos perdavimą teismui Vokietijos pusei yra žinoma, kad tai leis užkirsti kelią principo non bis in idem neva galimam pažeidimui, traukiant šioje byloje kaltinamus asmenis atsakomybėn už tą pačią veiką.

Pirmos instancijos teismas pripažįsta nurodytus faktus, kad Vokietijos institucijos yra informuotos ir žino apie bylos perdavimą teismui, kaltinant asmenis dėl vieno grobimo fakto, tačiau daro niekuo nepagrįstą prielaidą, kad „neatmestina galimybė, kad Vokietijos Federacinėje Respublikoje gali būti priimti inter alia ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti procesiniai sprendimai“ ir būtų pažeistas non bis in idem principas. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad aukščiau nurodytos aplinkybės paneigia pirmos instancijos teismo išvadą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamoje nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Kaltinamasis aktas atitinka jam keliamus reikalavimus. Dėl išdėstytų motyvų teismo nutartis, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus misto apylinkės teismo 2019-09-02 nutartį, kuria baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti tam pačiam teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.