Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. R. 2025 m. sausio 25 d., apie 19.44 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „AUDI A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,65 promilės etilo alkoholio koncentraciją. Šiais veiksmais K. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kadangi baudžiamoji byla buvo perduota teismui pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis M. R. R. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, paaiškino, kad sutinka būti teisiamas tuoj pat, nenori, jog bylos nagrinėjimas būtų atidėtas vėlesniam laikui, todėl byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 426–432 str.).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Audi A4 1.9 TDI“, lengvojo automobilio, 1 896 cm³ variklio darbinio tūrio, 110 AG variklio galios, 1999 m., vidutinė kaina 2025 m. sausio mėn. duomenimis su PVM 1 050 Eur (b. l. 98).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. R. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismui buvo pateiktas kaltinamojo ir laiduotojo A. R. prašymai dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 77-80).

Pažymi, kad turi administracinių nuobaudų už parkavimą, paskirtos baudos yra sumokėtos. Svarbiausia, kad nebūtų teistas (b. l. 91-93).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, o būtent, kad kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių, jis visiškai prisipažino padaręs šią veiką, gailisi, tikėtina, kad ateityje nedarys kitų nuskalstamų veikų. Esant šioms sąlygoms, mano, kad teismas gali atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas A. R. teismo gali būti įvertintas kaip vertas pasitikėjimo asmuo. Laiduotoją ir kaltinamąjį sieja artimi ryšiai, tai yra jo sūnus, artimai bendrauja, laisvalaikį leidžia kartu, bei paaiškino kokiu būdu galėtų daryti teigiamą įtaką tėvui. Be to, pats kaltinamasis patvirtino kad geresnio laiduotojo už A. R., savo sūnų negalėtų būti. Gali būti autoritetu ir daryti teigiamą įtaką. Pažymėjo, kad laiduotojas A. R. yra pakankamai jauno amžiaus, tai yra jaunesnis už kaltinamąjį, yra kaltinamojo sūnus, nors ir šeimos narys, taip pat atsižvelgiant į laiduotojo gaunamas pajamas bei siekiant, kad kaltinamasis tikrai laikytųsi savo įsipareigojimo nenusikalsti, nedaryti naujų nusikalstamų veikų, mano, kad būtų tikslinga skirti laidavimą su užstatu. Prašė M. R. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką perduodant jį A. R. pagal laidavimą 2 metams skiriant 4 000 Eur užstatą ir šią baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 94).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta 2,65 promilių alkoholio koncentracija (įvertinus paklaidą). M. R. R. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 50-51), jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis viso proceso metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi, kritiškai vertino savo elgesį.

Bylos duomenimis, A. R., kuris prašė perduoti M. R. R. jo atsakomybei pagal laidavimą, yra jam artimas žmogus – sūnus, yra kaltinamajam autoritetas, dirbantis (duomenys neskelbtini) tarnyboje Vilniaus filiale, vairuotoju, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 83). Teismo posėdžio metu nurodė, kad mokosi Utenos kolegijoje, skubios pagalbos specialisto specialybės, taip pat yra MB savininkas, įmonė teikia valymo paslaugas (b. l. 91).

Spręsdamas dėl laiduotojos tinkamumo teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. R. neteistas (b. l. 81), tačiau baustas ne vieną kartą už administracinius nusižengimus (b. l. 104-111). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad prašymą perduoti nusikalstamą veiką padariusį asmenį pagal laidavimą pateikęs asmuo buvo baustas administracine tvarka, savaime nereiškia, jog jis turėtų būti vertinamas kaip asmuo, nevertas teismo pasitikėjimo, tokiu atveju svarbu įvertinti ir padarytų teisės pažeidimų pobūdį bei jų padarymo laiką. Pažymėtina, kad A. R. pastaruoju laikotarpiu padaryti administraciniai nusižengimai priskiriami mažiau pavojingiems KET pažeidimams, tai atspindi ir paskirtų nuobaudų dydis (nuo 10 iki 70 Eur), baudos sumokėtos. Tai, kad A. R. yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, vertinama kaip neigiamai A. R. charakterizuojanti aplinkybė, tačiau tai nesudaro esminių kliūčių laikyti jį tinkamu laiduotoju. Atkreiptinas dėmesys, kad prokuroras ir kiti proceso dalyviai galimą laiduotoją vertino kaip teismo pasitikėjimo vertą asmenį (b. l. 94-95).

Teismo vertinimu, A. R. asmenybė pagal jį apibūdinančias savybes (veiklus, finansiškai nepriklausomas, motyvuotas), tai, kad juos su kaltinamuoju sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad jis gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas tik su užstatu. Pažymėtina, tai, kad nors kaltinamasis padarė nesunkią nusikalstamą veiką, tačiau nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavimas kelių transporto priemonių esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, yra potencialiai pavojingas, nes kelia realią grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei. Kaltinamasis būdamas neblaivus (nustatytas 2,65 prom. girtumas) sėdo vairuoti be jokios svarbios priežasties, važiavo iš Lazdynų mikrorajono Laisvės pr. iki Asanavičiūtės g. Vilniaus m. (kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų), nuvažiavo apie 6-7 km, buvo išgėręs apie 0,5 l degtinės (b. l. 57-59, 16-17), išgėrė 0,5 l degtinės per penkias valandas (b. l. 57-59), pagal pranešimą policijos pareigūnams, jo vairuojamas automobilis „įtartinai važiavo“ (b. l. 16-17), į policijos raginimus sustoti nereagavo (b. l. 43), teigė, kad nesuprato, jog stabdė jį (b. l. 89). Teismas atsižvelgia ir į anksčiau aptartus laiduotojo padarytus administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, bei laiduotojo jauną amžių ir užimtumą (dirba, verčiasi privačia veikla, mokosi).

Teismas sprendžia, kad paskyrus laidavimą su 1 000 Eur užstatu, tai bus didesnė paskata tiek pačiam kaltinamajam spręsti savo problemas, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kad pateisintų jam parodytą valstybės ir sūnaus kaip laiduotojo pasitikėjimą, tiek ir paskata laiduotojui dėti didesnes pastangas, darant teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą. Nustatant užstato dydį atsižvelgiama į tai, kad laiduotojas dirbantis. Be to, pažymėtina ir tai, kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Nagrinėjamos bylos atveju, teismas sprendžia, 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotojas, išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vadovaudamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis (BK 68 str. 2 d.).

Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-279-719/2018).

Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Todėl įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam M. R. R. šiuo atveju būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), kadangi naudodamasis šia teise padarė nagrinėjamą nusikalstamą veiką.

Teismo posėdžio metu prokurorė siūlė skirti uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. R. padarė nesunkų nusikaltimą, nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,65 promilės), jis dirbantis, neteistas, administracine tvarka nebaustas, teisės pažeidimas, kuris susijęs su alkoholio vartojimu, padarytas pirmą kartą, charakterizuojamas darbdavio teigiamai. Atsižvelgiama į tai, kad alkoholį (ir stiprų alkoholinį gėrimą) vartojo prieš sėsdamas už vairo, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad išgėrė pusę litro degtinės. Suprato, kad yra neblaivus ir vis tiek sėdo už vairo. Tokios būsenos vairavo Vilniaus m., važiavo Asanavičiūtės g., iš paskos važiavę policijos pareigūnai liepė sustoti, tačiau neturėjo galimybių sustoti gatvėje, sustojo prie Karoliniškių poliklinikos. Jis sukėlė pavojų ir kitiems eismo dalyviams ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių, teismas sprendžia, kad M. R. R. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.).

Teismo vertinimu, šis terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. sausio 27 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu ir be transporto priemonės panaudojimo šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-61-511/2023).

Byloje nustatyta, kad M. R. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo M. R. R. nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklausė, jis priklauso trečiajam asmeniui – A. R. (b. l. 40). Šiuo atveju baudžiamajame įstatyme įvardintų pagrindų, leidžiančių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju svarstytinas konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent visos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, taikymas M. R. R. būtų netikslingas, nebūtinas ir neproporcingas (neadekvatus) jo padarytam teisės pažeidimui.

Byloje nustatyta, jog M. R. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,65 promilių neblaivumas, kuris viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, alkoholį jis vartojo tą pačią dieną. Šiuo atveju nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą, esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą. Byloje matyti, kad M. R. R. finansinė padėtis yra stabili, dirbantis, turintis atitinkamas pajamas, todėl manytina, kad galės sumokėti tokio dydžio pinigų sumą.

Vadovaujantis teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kuriose sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Teismų praktikoje konfiskuotino turto vertė nustatoma su PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Audi A4“, 1999 m., vidutinė kaina (2025 m. sausio mėnesio duomenimis) su PVM – 1 050 Eur (b. l. 98). Ši suma šiuo atveju laikytina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Teismo vertinimu, transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo M. R. R. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog M. R. R. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas išieškant konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 050 Eur.

Kaltinamajam M. R. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, dokumento paėmimas (b. l. 60-65) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos.

Kaltinamojo M. R. R. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje pateikta 2025 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. R. R. (b. l. 99-103).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. R. R. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad byla teisme nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, gynėjo dalyvavimas pripažintinas būtinu, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomas voke prie bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. R. laidavimą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, kurį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Įpareigoti laiduotoją A. R.per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstato sumą į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, mokėjimo paskirtyje nurodant baudžiamosios bylos teisminio proceso Nr. 1-01-1-03265-2025-8 ir tai, kad jis mokamas už M. R. R.. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Užstatas grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, jei M. R. R.per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. sausio 27 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, M. R. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš M. R. R. konfiskuotino turto – automobilio „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų).

M. R. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

M. R. R. – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke prie baudžiamosios bylos galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Išaiškinti M. R. R. ir A. R., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. R. R., kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma per 3 (tris) dienas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „konfiskuotina turto vertė“ (būtina nurodyti bylos numerį, automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos įmokos kodas 6610): LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos banke. Automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Laiku nesumokėjus automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos, jos antstolio bus išieškomos priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galima kreiptis į antstolio kontorą dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko sudarymo vykdomojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.