- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-25
- Bylos Nr.
- 2S-563-924/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00001-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- O. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- V. T.
- Kategorijos
- 3.1.14.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Edvardas Paliokas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-796-393/2021 pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims V. T. ir V. T., dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. G. pateikė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 1 000 000 Eur žalos atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. sausio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės O. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo, kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškinio suma yra 1 000 000 Eur, ir sprendė, jog ieškovė ieškinį nepagrįstai pateikė Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams. Pažymėjo, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis).
4. Teismas atkreipė dėmesį, jog teismui teikiamo ieškinio turinys turi atitikti įstatyme įtvirtintus reikalavimus, prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad sumokėtas žyminis mokestis (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis). Ieškovei dėl tinkamo procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo byloje teismas pasiūlė pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis). Esant sunkiai turtinei padėčiai, ieškovei teismas taip pat išaiškino teisę Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į Lazdijų rajono savivaldybės Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyrių pirminės teisinės pagalbos, o dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo – į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovė O. G. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui klausimo nagrinėjimui iš naujo. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, kadangi ieškinyje nurodoma 1 000 000 Eur žala, laikytina ieškovės patirta neturtine žala (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl naujų įrodymų.
7. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).
8. Apeliantė O. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2019 m. spalio 22 d. kadastro tvarkytojo sprendimo prašymą atmesti kopiją, 2017 m. gegužės 24 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijas, 1992 m. spalio 27 d. Lazdijų miesto tarybos sprendimo kopiją, duomenis apie žemės sklypą, parduodamos valstybinės ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) žemės vertės priedą dėl inžinerinių statinių, 2007 m. lapkričio 26 d. susitarimą pirki žemės sklypą, 1999 m. rugsėjo 23 d. raštą dėl žemės sklypo suformavimo, 2001 m. rugpjūčio 13 d. raštą dėl namų valdos padalinimo, 2006 m. gegužės 17 d. raštą dėl namo nugriovimo, 2008 m. gegužės 26 d. patikslintą ieškinį dėl reikalavimo nugriauti pastatą, 1999 m. liepos 1 d. testamento kopiją, 2008 m. rugpjūčio 27 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo parengiamojo teismo posėdžio protokolo kopiją, 2017 m. rugsėjo 20 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutarties kopiją, 2008 m. liepos mėn. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūros akto kopiją.
9. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, nes vertina, kad minėti įrodymai negali turėti nei teisinės, nei faktinės reikšmės sprendžiamam klausimui. Be to, minėti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme.
Dėl ginčo esmės
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovės O. G. ieškinį dėl žalos atlyginimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
12. CPK 135 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatyta, kad ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodytas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), taip pat aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), bei įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (lot. causa actiones; causa petendi) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018; kt.).
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 1 000 000 Eur žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškinį atsisakė priimti, kaip neteismingą Alytaus apylinkės teismui, nes ieškinio suma yra 1 000 000 Eur. Nurodė, kad byla teisminga Kauno apygardos teismui (CPK 27 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, kad ieškovės prašoma atlyginti 1 000 000 Eur žala yra neturtinė, todėl byla teisminga Alytaus apylinkės teismui (CPK 27 straipsnio 1 punktas).
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalimi, teismas atsisako priimti ieškinį šiais pagrindais: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus tam tikroje srityje fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
16. CPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. CPK 27 bei 28 straipsniuose yra numatyta, kokios bylos yra teismingos apygardos teismams, kaip pirmosios instancijos teismams. Šiuo atveju rūšinis teismingumas yra nustatomas pagal šiuos kriterijus: ginčo sumą, ginčo pobūdį ir ginčo šalis. Nurodyti kriterijai nulemia, jog sudėtingesnės bylos turi būti nagrinėjamos apygardos teisme, kaip pirmosios instancijos teisme. Pagal CPK 27 straipsnio 1 punktą apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo.
17. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai, 135 straipsnis). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis). Be to, jau minėta, kad teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą (CPK 137 straipsnis). Taigi, ieškovas privalo kreiptis į teismą su ieškiniu, kuris ne tik turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, numatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir turi turėti teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei apeliantės ieškinio turinį daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės teismui pareikšto ieškinio dėl žalos atlyginimo. Iš ieškovės pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nors ir suformulavo ieškinio reikalavimą (ieškinio dalyką), tačiau iš nurodyto faktinio pagrindo neaiški ieškovės prašomos priteisti žalos rūšis (turtinė ir (ar neturtinė), todėl pirmosios instancijos teismas nesant pakankamo pagrindo sprendė, kad ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašo 1 000 000 Eur turtinės žalos atlyginimo.
19. Įvertinęs pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinį apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, jog pateiktame ieškinyje neaiškiai ir nekonkrečiai suformuluotos tiek faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantė grindžia savo reikalavimą, tiek dalykas (reikalavimas). Be to, pažymėtina, jog pati ieškovė atskirajame skunde teigia, kad pateiktame ieškinyje prašoma atlyginti neturtinė žala, kas tik patvirtina, kad ieškovės ieškinyje suformuluotas faktinis pagrindas nebuvo aiškus. Akcentuotina, kad jeigu teismas vertina, kad ieškinys neatitinka jam keliamų reikalavimų (netiksliai suformuluotas faktinis pagrindas, dalykas ir / ar yra kitų trūkumų), tokiu atveju turi ne atsisakyti jį priimti, o nustatyti terminą tokiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje faktiškai nevertino ieškinio formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams (CPK 111 ir 135 straipsniai), todėl nesant pakankamo pagrindo sprendė, kad ieškiniu reikalaujama būtent turtinės žalos atlyginimo.
20. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip neteismingą apylinkės teismui, todėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
21. Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ Nr. 1R-19/1k-2, byloje susidariusios 12,34 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteisiamos, kadangi ieškovės atskirasis skundas tenkinamas.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2021 m. sausio 5 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.