Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-166/2017

Teisėjas Mindaugas Striaukas Teisminio proceso Nr. 1-01-1-13885-2016-7

2017 m. gegužės 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:

- 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo į R. K. turtą) bei skirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo;

- 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (dėl pasikėsinimo į D. L. turtą) bei skirta 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu R. B. skirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. B. skirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2016 m. spalio 17 d. kaip atlikta viena laisvės atėmimo dieną.

Nutraukti pradėti R. K. 29 eurų ir D. L. 40 eurų civilinių ieškinių procesai dėl turtinei žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas J. Z. (J. Z.), tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. (R. B.) nuteistas už tai, kad su J. Z. veikdami kartu pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, jie 2016 m. spalio 17 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su savimi turėtais įrankiais sugadino požeminio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) vartų spyną, 29 eurų vertės, ir tokiu būdu įsibrovė į R. K. priklausantį garažą, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai R. K. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jo valios, kadangi garaže nerado vertingų daiktų ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Taip pat R. B. nuteistas už tai, kad su J. Z. veikdami kartu pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą, jie 2016 m. spalio 17 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su savimi turėtais įrankiais sugadino požeminio garažo Nr. (duomenys neskelbtini) automatinių vartų užraktą, 40 eurų vertės, ir tokiu būdu įsibrovė į D. L. priklausantį garažą, iš kur pasikėsino pagrobti svetimą, nukentėjusiajai D. L. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių nepriklausančių nuo jų valios, kadangi garaže nerado vertingų daiktų ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Tokiais savo veiksmais R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. B. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 3 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde iš esmės neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos (2 epizodai), prašo skirti švelnesnę bausmę. Nors nuteistasis R. B. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta laisvės atėmimo bausmė ir jos terminas yra teisinga, adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai, nuteistojo asmenybei todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir dėl to gailėjimąsi bei tai, kad R. B. atlygino visą nusikaltimu padarytą žalą ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad dvi nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Skirdamas bausmę už R. B. padarytas nusikalstamas veikas apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį – R. B. bendrininkų grupėje pasikėsino padaryti du apysunkius nusikaltimus (BK 11 str. 4 d.). Be to teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo R. B. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad R. B. šiuo metu dirba, atlygino turtinę žalą. Tačiau be to, iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kas nuteistasis R. B. praeityje teistas net 16 kartų, teistumui neišnykus, praėjus labai trumpam laiko po jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos, bendrininkų grupėje padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Skundžiamame nuosprendyje padaryta pagrįsta išvada, kad bausmės tikslai tokiam asmeniui gali būti įgyvendinti tik skiriant ir realiai vykdant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą – jos dydį atsižvelgiant į R. B. antraeilį vaidmenį nustatant mažesnį nei nusikaltimų pagrindiniam vykdytojui J. Z.. Teisėjų kolegijos manymu, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, tuo tarpu skirti R. B. švelnesnę bausmę nėra tikslinga ir nebūtų teisinga, ypač įvertinus tai, kad nuteistasis sistemingai daro įvairaus pobūdžio ir pavojingumo teisės pažeidimus. Nors nuteistasis apeliuoja į tai, kad jis sergantis AIDS, vis tik nuteistojo sveikatos būklė nėra pagrindas švelninti jam skirtą bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pataisos įstaigose nuteistiesiems privalo būti ir yra užtikrinamos reikiamos gydimosi sąlygos ir priemonės. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis išsigydė priklausomybę nuo narkotikų ir vertina teigiamai, tačiau byloje yra pakankamai daug nepalankių nuteistajam aplinkybių, neleidžiančių taikyti kitos bausmės rūšies, nei realus laisvės atėmimas, ar mažinti bausmę tuo pagrindu. Taigi nors nuteistasis R. B. prašo sušvelninti bausmę, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 ir 54 straipsniuose nepažeidė, paskirta bausmė nėra per griežta, todėl keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. B. (R. B.) apeliacinį skundą atmesti.