Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovei Ramunei Vidmantienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Širvintų rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui K. L., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, I. M. dėl laikino tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo vaikui priteisimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl tėvo valdžios apribojimo.

Civilinio kodekso trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis - vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 str.). Vaikui augti savo biologinėje šeimoje visada turi būti laikoma prioritetu kai tik tai įmanoma. Tik šeimoje gali būti sudarytos geriausios sąlygos augti vaikui. Tačiau jeigu matoma, kad šeimoje kyla rizika vaikui būti paliktam ar patirti smurtą, nedelsiant reikia imtis priemonių, kad būtų apsaugotas vaikas, vaikui turi būti nustatyta tinkama globos forma. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (LR CK 3.165 str. 1 d.), privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškais, dorais žmonėmis (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 1 d.). Kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, jais nesirūpina, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. L., gim. 2000-12-06, yra atsakovo K. L. ir N. L. sūnus (b.l. 4). N. L. 2007-12-18 mirė (b.l. 5). 2012-01-31 Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-94 E. L. nustatyta laikina globa ir jo rūpintoja paskirta I. M. (b.l. 6). Vaikas mokosi G, gyvena mokyklos bendrabutyje (b. l. 7). Savaitgaliais ir atostogomis gyvena pas seserį I. M.. Atsakovas, nors ir stengiasi palaikyti ryšį su vaiku, sūnus tėvą aplanko atostogų metu ir kartais per išeigines, tačiau teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jam per sunku tinkamai pasirūpinti vaiku, kadangi jo pajamos mažos ir nereguliarios. Pats E. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad nori gyventi su seserimi, sesuo juo gerai rūpinasi. Teismo posėdžio metu liudytoja A. R. nurodė, kad nuo 2015 m. liepos mėnesio dirba socialine darbuotoja ir atsakovo šeima jai yra žinoma, kaip nuo 2000 m. įtraukta į socialinės rizikos šeimų įskaitą. Vaiko ji nėra mačiusi, nes jis su tėvu negyvena, tačiau bendrauja su K. L.. Jos nuomone, sąlygos vaikui augti tėvo namuose yra netinkamos, tėvo buitis skurdi, namuose netvarka, tėvas pajamų neturi ir gyvena iš atsitiktinių darbų, todėl jam sunku vaiką aprūpinti reikiamomis priemonėmis. Jam teikiama pagalba maisto produktais. L. M. Lisauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad šeimą pažįsta nuo 1971 metų. Šeimoje buvo 7 vaikai. I. M. yra vyriausia atsakovo duktė, o E – mažiausias vaikas šeimoje. Kadangi atsakovo sutuoktinė piktnaudžiavo alkoholiu, vaikai buvo neprižiūrėti, situacija buvo beviltiška, 3 mergaitės buvo paimtos iš šeimos ir apgyvendintos globėjų šeimoje. 2007 m. mirė atsakovo žmona, tuomet mažiausiam Egidijui buvo 7 metai. Vaikas kurį laiką buvo pas tėvą, kuris juo rūpinosi, tačiau jam sunkiai sekėsi. Padėjo rūpintis Irena. Vaikas gyvena bendrabutyje, savaitgaliais - pas seserį I. Su tėvu vaikas negyvena jau apie 8 metus. K. L. stokoja tėvystės įgūdžių, o per tiek laiko jau ir atprato rūpintis vaiku.

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V., bylos Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. Esant bent vienam iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir įrodyta, kad atsakovas stokoja tėvystės įgūdžių, neturi nuolatinių pajamų ir nesijaučia galintis išlaikyti sūnų, pasirūpinti maistu ir kitais kasdieniais dalykais, mano, kad sūnui augti ir vystytis pas seserį I yra geresnės sąlygos. Tačiau, nepaisant to, stengiasi palaikyti ryšį su vaiku, nori pagal išgales prisidėti prie jo išlaikymo. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad tikslinga laikinai apriboti K. L. valdžią sūnaus E. L. atžvilgiu.

Dėl rūpybos.

Nustačius, kad tėvui laikinai apribota tėvo valdžia, vaikui nustatytina nuolatinė rūpyba paskiriant nuolatiniu rūpintoju vaiko seserį I. M. (LR CK 3.251 str., 3.183 str. 4 d., CPK 407 str.). Byloje nustatyta, kad E. L. ir šiuo metu prižiūri ir juo rūpinasi sesuo I. M.. Vaikas lanko Gelvonų vidurinę mokyklą, gyvena mokyklos bendrabutyje, sesuo juo rūpinasi ir jį išlaiko. I. M. savo broliu rūpintis sutinka. Jos sveikata rūpintis broliu leidžia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, E. L. nustatytina nuolatinė rūpyba, o jo rūpintoja skirtina jo sesuo I. M.. E. L. gyvenamoji vieta nustatytina su rūpintoja. Byloje nustatyta, kad I. M. gyvena jos vyro motinai E. M. priklausančiuose namuose. Teismo posėdžio metu liudytoja E. M. patvirtino, kad su E. L. gerai sutaria, kad visi juo rūpinasi ir ji sutinka, kad ir jis gyventų jos namuose.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Remiantis LR CK 3.195 str., tėvo pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvo valdžią. Byloje nustatyta, kad atsakovas K. L. sūnaus E. L. išlaikymui lėšų neskiria. Atsakovas šiuo metu niekur nedirba, pajamų neturi. Tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo K. L. sūnaus E. L. išlaikymui priteistina kas mėnesį po 50 Eur periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės. Išlaikymas išieškomas rūpintojai I. M., kuri privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.202 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nuspręsta:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Laikinai apriboti K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią sūnaus E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti E. L. nuolatinę rūpybą. Jo rūpintoja paskirti I. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

E. L. gyvenamąją vietą nustatyti su I. M. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš K. L. išlaikymą sūnui E. L. nuo sprendimo priėmimo dienos po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. I. M. išlaikymą valdys uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.