Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 189 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta devyniasdešimties parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Z. paskirta galutinė šešiasdešimties parų arešto bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas S. Z. laikiname sulaikyme 2020 m. spalio 9 d. išbūtas laikas. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį. UAB „Emsi“ ir UAB „Circle K Lietuva“ civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis S. Z. nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme, mano, kad ji per griežta, ir prašo sumažinti.

7. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Z. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir jo asmenybei bei teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

8. BK 54 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktus teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. BK 97 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į asmens teistumą. BK 61 straipsnio pagrindu teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (1 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

9. Pažymėtina tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, 14 punktas; Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020, 8 punktas).

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nuteistajam S. Z. skirdamas bausmę, tinkamai įvertino jos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose ir 97 straipsnio 1 dalyje, visoms šioms aplinkybėms skyrė vienodą teisinę reikšmę, nė vienai iš jų nesuteikė išskirtinės dominuojančios reikšmės ir, vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalimis, motyvuotai parinko BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – areštą, pagrįstai nustatydamas maksimalų jos dydį ir BK 64¹ straipsnio pagrindu paskirtą bausmę sumažindamas vienu trečdaliu.

11. Pažymėtina tai, kad nuteistasis S. Z. apeliaciniame skunde nenurodė argumentų, pagrindžiančių jo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme. Nuteistojo gynėja teismo posėdžio metu pažymėjo tai, kad nusikaltimas nėra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai; S. Z. vaidmuo nusikaltimo padaryme yra antraeilis, jis nėra nusikaltimo organizatorius ar vykdytojas; dėl nusikaltimo niekas nenukentėjo ir žala nepadaryta; nuteistasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

12. Teisėjų kolegija pažymi tai, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę, įvertino nuteistojo S. Z. gynėjos nurodytas aplinkybes, o būtent tai, kad padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai; kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių; kad nusikaltimu žala nepadaryta (jis nepadarė vagystės, todėl civiliniai ieškiniai atmesti); tai, kad jis prisipažino esąs kaltas ir byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu). Teisėjų kolegija nemato pagrindo nuteistojo S. Z. gynėjos nurodytų aplinkybių vertinti kitaip, negu tai padarė pirmosios instancijos teismas, nes jos neatsveria pirmosios instancijos teismo nustatytų kitų didesnį padaryto nusikaltimo ir nuteistojo S. Z. asmenybės pavojingumą rodančių aplinkybių, kurias nuteistojo gynėja nutyli. Byloje nustatyta apelianto atsakomybę sunkinanti aplinkybė: veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), įvertinti duomenys apie jo teistumus (3 t., b. l. 152-161), administracinius baustumus (3 t., b. l. 169-174) ir kt. Pažymėtina tai, kad individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-628/2021, 21 punktas), tuo tarpu nuteistojo S. Z. gynėja dominuojančią reikšmę bando suteikti tik nuteistajam palankioms aplinkybėms.

13. Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistojo S. Z. gynėjos pastebėjimu, kad jis nėra nusikaltimo vykdytojas ir jo vaidmuo nusikaltimo padaryme yra antraeilis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. Z. yra nuteistas ne kaip vagystės bendrininkas, o už savo paties, kaip nusikaltimo vykdytojo, atliktą nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, todėl nėra pagrindo vertinti jo indėlio vagystės padaryme.

14. Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko nuteistojo S. Z. gynėjos prašymą jo atsakomybę lengvinančia pripažinti aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nes, anot gynėjos, jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina tai, kad nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos paprastai pasireiškia tuo, jog kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-211-1073/2019, 7 punktas). Iš nuteistojo S. Z. parodymų (2 t., b. l. 76-78; 90-92; 4 t., b. l. 26) matyti, kad jis bandė sumažinti savo padaryto nusikaltimo pavojingumą, pažintį su vagystės padarymu įtariamais asmenimis pateikdamas, kaip atsitiktinę, nurodydamas, kad įvykio dieną nepažįstami asmenys jam pasiūlė pigiau įsigyti kuro, nors tarnybiniame pranešime (3 t., b. l. 144) pateikta telefono abonentų išklotinių analizė pagrindžia, jog iki tol buvo užfiksuoti skambučiai tarp abonentų, kuriais naudojosi nuteistasis S. Z. ir vagystės padarymu įtariamas R. D.; pirminės apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę metu nuteistasis S. Z. pabrėžė, kad tuščios talpos, skirtos grobti kurui iš degalinių, buvo pas vagystės padarymu įtariamus asmenis, tačiau apklausiamas papildomai jis parodymus pakeitė, pripažino, jog pats jas įsigijo ir duodavo jiems; tik papildomos apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūnę metu nuteistasis S. Z. pripažino, kad jis su vagystės padarymu įtariamais asmenimis veikė pagal iš anksto sutartą planą. Pastebėtina tai, kad nuteistasis S. Z. parodymus pakeitė po to, kai buvo atlikti iš esmės visi būtini tyrimo veiksmai, be kita ko, vagystės padarymu įtariamas K. Č., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė apeliantui nepalankius parodymus (2 t., b. l. 25-28), kad tuščias talpas jiems davė nuteistasis S. Z., liepęs užpilti kuro iš kitos degalinės ir kt. Atsižvelgus į aptartų aplinkybių visumą spręstina, kad nuteistasis S. Z. nebuvo nuoširdus, keitė parodymus, todėl negalima daryti išvados, jog jis neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl atliktų nusikalstamų veiksmų, nuteistojo S. Z. parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jo nuoširdaus gailėjimosi ir to, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, bei nepripažinęs atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. Z. paskirta bausmė atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktuose numatytą bausmės paskirtį ir nėra akivaizdžiai per griežta, nes prieš tai ne kartą atliktos griežtesnės terminuoto laisvės atėmimo bausmės nepaveikė jo, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, iš duomenų apie teistumus galima spręsti, kad turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymas tapo nuteistojo S. Z., niekada oficialiai nedirbusio (3 t., b. l. 175), pragyvenimo šaltiniu, todėl vienintelė išeitis atimti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas yra jo trumpalaikis izoliavimas nuo visuomenės.

16. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam S. Z. paskyrė baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančią, tinkamai individualizuotą, adekvačią padarytam nusikaltimui ir teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tai sudaro pagrindą apeliacinį skundą atmesti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo.

17. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš nuteistojo S. Z. valstybės naudai prašoma išieškoti 184,50 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

18. Vadovaudamasis 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

19. Pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir pagal šio straipsnio 3 dalį nuteistojo S. Z. gynėja buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Kadangi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo S. Z., teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. Z. (S. Z.) apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.