- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-442-856/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02516-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GIRTEX“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“
- Kategorijos
- 1.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.4.9.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GIRTEX“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmu 2021 m. kovo 10 d sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-166-853/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GIRTEX“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Keglita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „GIRTEX“ priteisti 9 900 Eur skolą, procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir nurodė parduodamo sklypo kainą bei pardavimo sąlygas: „1. Sklypo kaina – 49 500 Eur; 2. Pardavimo sąlygos – 20 procentų nuo sklypo kainos sklypo pirkėjas turi sumokėti UAB „Keglita“.
3. 2020 m. liepos 3 d. atsakovė UAB „GIRTEX“ pranešė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui, jog, pasinaudodama Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – ir Miškų įstatymas) nustatyta pirmumo teise, ketina pirkti sklypą, ir patvirtino, jog yra susipažinusi su sklypo savininko nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. atsakovė nupirko iš A. P. 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nupirkus iš A. P. sklypą, ieškovė UAB „Keglita“ 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsakovei pretenziją, kuria paragino per 10 kalendorinių dienų sumokėti ieškovei 9 900 Eur sumą, tačiau atsakovė neatsiskaitė su ieškove.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „GIRTEX“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutiko su ieškovės reikalavimais. Nurodė, kad pardavėjas neturėjo pagrindo mokesčio už neaiškaus pobūdžio konsultacijas įtraukti į miškų ūkio paskirties žemės sklypo įsigijimo sąlygas, nes tokiu būdu ženkliai padidinama parduodamo sklypo kaina. Vadovaujantis Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakovė sutiko įsigyti sklypą už 49 500 Eur, tačiau ieškovės reikalaujamas 9 900 Eur mokestis už konsultacijas nėra taikytinas atsakovei ir yra nepagrįstas. Atsakovės ir ieškovės nesieja jokie civiliniai teisiniai santykiai, atsakovė iš ieškovės jokių paslaugų nepirko, o atsakovės teisė įsigyti miškų ūkio paskirties žemės sklypą kilo iš įstatymo nuostatų. Atsakovė neturi informacijos, kokio pobūdžio konsultacijas teikė ieškovė žemės sklypo pardavėjui ir pan. Nurodytas papildomas mokestis didina parduodamos žemės kainą, o tai prieštarauja imperatyviai Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatai, kad pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę asmuo perka už tokią pat kainą, kokia buvo pasiūlyta kitiems asmenims. Šiuo atveju pardavėjo atsakovei pasiūlyta sklypo kaina, sumokėjus papildomą pinigų sumą (9 900 Eur), būtų didesnė nei kitam asmeniui taikyta 49 500 Eur sklypo kaina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai – priteisė iš atsakovės UAB „GIRTEX“ ieškovei UAB „Keglita“ 9 900 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 675 Eur bylinėjimosi išlaidas.
6. Teismas vertino, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A. P. turėjo visišką laisvę nustatyti sutarties kainą ir sąlygas savo nuožiūra (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnio 4 dalis, 6.313 straipsnio 1 dalis, 6.397 straipsnio 1 dalis). Sąlyga mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieškovei neprieštarauja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies sąlygai, yra aiški ir įvykdoma. Kaip teisingai pažymėjo ir ieškovė, atsakovė turėjo teisę, bet ne pareigą pirkti žemės sklypą. Atsakovė, pateikdama sutikimą pirkti žemės sklypą, nurodė, kad jai yra žinomos ir priimtinos pirkimo sąlygos, tai yra mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieškovei.
7. Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog numatyta sąlyga yra nukreipta vien tik į atsakovę siekiant, kad pastaroji neįgytų žemės sklypo pirmumo teise. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą dienos arba nuo momento, kai galėjo apie tai sužinoti, turi teisę per teismą reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.
8. Teismas pažymėjo, jog atsakovės argumentus, kad jos ir ieškovės nesieja jokie santykiai, todėl atsakovei nekyla pareiga mokėti ieškinio sumos, paneigia CK 6.191 straipsnio 1 dalis numatanti, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.
9. Teismas pažymėjo, kad 9 900 Eur suma negali būti mažinama, nes tai yra viena iš pardavimo sąlygų, nustatytų žemės sklypo savininko, adresuotų žemės sklypo pirkėjams, tai yra tiek turintiems pirmumo teisę pirkti, tiek ir neturintiems pirmumo teisės pirkti žemės sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atsakovė UAB „GIRTEX“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Tai, kad pirkėjas buvo susipažinęs su neteisėta pardavimo sąlyga, nereiškia, kad jis sutiko su ja ir turėtų sumokėti neteisėtą, nesusijusį su parduodamu sklypu bei prieštaraujantį Miškų įstatymo 4¹ straipsnio esmei mokestį.
10.2. Pranešimo dėl sprendimo parduoti miškų ūkio paskirties žemės sklypą formoje, patvirtintoje 2018 m. vasario 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nurodytas pavyzdinis pardavimo sąlygų sąrašas: „pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo terminas, pirkėjo atsiskaitymo su pardavėju terminai ir sąlygos, išlaidų už pirkimo-pardavimo sandorio sudarymą apmokėjimo sąlygos ir pan.“, iš kurio aišku, kad įstatyme nurodytos „kitos sąlygos“ neturėtų būti suprantamos kaip bet kokios pardavėjo sugalvotos sąlygos. Iš nurodyto pavyzdinio sąrašo akivaizdu, kad žemės sklypo sąlygos, kurios gali būti nurodomos pranešime apie parduodamą žemės sklypą, turi būti susijusios su būtinomis parduodamo žemės sklypo pirkimo ar pardavimo sąlygomis.
10.3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. spalio 7 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos apraše yra detaliai reglamentuojama, kas turi būti nurodyta pranešime apie parduodamą žemės sklypą. Tarnyba taip pat laikėsi apeliantės teismui dėstomos pozicijos, kad kitomis žemės sklypo sąlygomis negali būti pripažintos bet kokios sąlygos, o tik su žemės sklypo pardavimu susijusios, būtinos pardavimo sąlygos, tačiau sprendime teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę. Teismas sprendime nevertino institucijos nuomonės ir sprendime nenurodė, kodėl neatsižvelgė į kompetentingos institucijos išaiškinimą.
10.4. Miškų įstatymo nuostatos, ribojančios pardavėjo teises savo nuožiūra pardavinėti žemės sklypą, yra specialios CK nuostatų atžvilgiu. Sistemiškai aiškinant CK 6.156 straipsnio, Miškų įstatymo 4¹ straipsnio ir poįstatyminių teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad pardavėjas turi visišką laisvę apsispręsti dėl sprendimo parduoti žemės sklypą ar jo kainos, tačiau jo nurodomos žemės sklypo pardavimo sąlygos turėtų glaudžiai sietis su parduodamu sklypu ir būti būtinomis, neišvengiamomis išlaidomis. Tokiu būdu pardavėjas galėtų tiesiogiai atsiskaityti su bendrove, kuri galimai jam betarpiškai teikė paslaugas.
10.5. Papildomos su žemės sklypo pardavimu nesusijusios sąlygos – sumokėti bendrovei už konsultacijas, kurių suteikimo fakto ir turinio nėra įmanoma patikrinti, nėra pagrįstos, būtinos ir užkerta kelią tinkamai įgyvendinti Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, kadangi tokiu būdu nustatyta kaina iškreipia realią už tokį sklypą paprastai mokamą rinkos kainą.
10.6. Interneto tinklalapyje https://branginu.lt/imones/keglita nurodyta, kad ieškovės pagrindinė veikla yra miško pirkimas. Tinklalapyje nurodyta, kad „Įmonė brangiai perką mišką visoje Lietuvoje“. Taip pat ieškovė teikia miško kirtimo bei sodinimo paslaugas, konsultuoja miškininkystės klausimais. Iš nurodyto akivaizdu, kad būtent ieškovė būtų suinteresuota įsigyti parduodamą žemės sklypą. Taigi, neatmetama galimybė, kad apeliantei atsisakius sandorio, žemės sklypas galimai būtų parduotas ieškovei, tokiu būdu išvengus tariamo mokesčio už konsultacijas ar kitais būdais atsiskaičius su žemės sklypo pardavėju. Ieškovė teikia konsultacijas miškininkystės klausimais, tačiau kaip miškininkystės klausimai yra susiję su žemės sklypu, ypač tuomet, kai jis yra parduodamas, nėra aišku.
10.7. Atsakovė pirmos instancijos teisme kėlė abejones dėl konsultacijų būtinumo ir jų turinio, tačiau ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie išsklaidytų abejones dėl papildomų žemės sklypo pardavimo sąlygų pagrįstumo, teisėtumo bei būtinumo. Vis dėl to tariamų konsultacijų būtinumo bei turinio sprendime teismas nekvestionavo, lakoniškai konstatuodamas, kad pardavėjo nurodyta sąlyga - mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieškovei - neprieštarauja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies sąlygai. Sprendimas nėra motyvuotas, nėra aišku, kokie argumentai lėmė tokią teismo išvadą. Be to, nors apeliantė procesiniuose dokumentuose kaip pagrindinį argumentą buvo nurodžiusi, kad nebūtinų žemės sklypo pardavimų sąlygų nurodymas prieštarauja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio nuostatoms ir užkerta kelią tinkamai įgyvendinti Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytą pirmumo teisę įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, tačiau teismas sprendime apie tai apskritai nepasisakė.
10.8. Esminę reikšmę turintys apeliantės argumentai dėl „kitų pardavimo sąlygų“ apimties apskritai nebuvo įvertinti bei aptarti, o į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus skundžiamame teismo spendime nebuvo atsakyta, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai. Be to, teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės apsiriboja tik šalių procesiniuose dokumentuose teiktų argumentų atkartojimu.
Atsiliepimas
11. Ieškovė UAB „Keglita“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 metų spalio 7 dienos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog nei Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje, nei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“, Nacionalinei žemės tarnybai nėra pavesta oficialiai aiškinti teisės aktų nuostatų, taip pat ir teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių žemės perleidimo tarp privačių asmenų teisinius santykius, todėl šiame rašte pateikiama Nacionalinės žemės tarnybos specialistų nuomonė, kuri nėra privalomojo pobūdžio.
Šalies argumentai
11.2. Apeliantės apeliaciniame skunde nurodyti neįvykdomų žemės sklypo pardavimo sąlygų pavyzdžiai neturi nieko bendro su nagrinėjamu ginču. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, jog žemės sklypo savininko A. P. nurodyta žemės sklypo pardavimo sąlyga – mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieškovei, neprieštarauja Miškų įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies sąlygai, yra aiški ir įvykdoma. Apeliantė, pateikdama sutikimą pirkti žemės sklypą, nurodė, kad jai yra žinomos ir priimtinos pirkimo sąlygos, tai yra mokėti 20 procentų nuo pardavimo sumos ieškovei. CK 6.191 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sudaręs sutartį asmuo išlygo, jog iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai išlygtas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė.
11.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ne kartą pažymėta, kad juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo jo veikloje reikalavimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008; 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2010; kt.). Apeliantės pagrindinė veikla – miškų, medienos supirkimas, didmeninė, mažmeninė prekyba. Atsižvelgiant į apeliantės veiklos pobūdį akivaizdu, jog ji, priimdama sprendimą pirkti sklypą, privalėjo įsivertinti visas sklypo pardavimo sąlygas.
11.4. Žemės sklypo savininko A. P. nurodyta sąlyga neužkerta kelio tinkamai įgyvendinti Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje nustatytos pirmumo teisės įsigyti privačią miškų ūkio paskirties žemę, šia teise apeliantė pasinaudojo ir ją įgyvendino. Iš tiesų ši žemės sklypo savininko nustatyta pardavimo sąlyga yra adresuota žemės sklypo pirkėjams tiek turintiems pirmumo teisę pirkti, tiek neturintiems pirmumo teisę pirkti žemės sklypą, kaip sprendime ir nurodė pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ginčo esmės
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2020 m. birželio 19 d. miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A. P. pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pranešimą apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio registro numeris Nekilnojamojo turto registre – (duomenys neskelbtini). A. P. nurodė parduodamo miškų ūkio paskirties žemės sklypo kainą – 49 500 Eur, ir pardavimo sąlygas – 20 procentų nuo pardavimo sumos, kurią turi sumokėti pirkėjas, UAB „Keglita“. Atsakovė 2020 m. liepos 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pateikė sutikimą pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą už pardavėjo nurodytą 49 500 Eur kainą bei patvirtino, kad yra susipažinusi su pardavėjo nurodytomis miškų ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygomis. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo teismas nustatė, kad A. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu pardavė miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ši sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota ir įrašas įsigaliojo 2020 m. rugpjūčio 14 d.
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas A. P., vadovaujantis CK 6.156 straipsnio 4 dalimi, 6.313 straipsnio 1 dalimi, 6.397 straipsnio 1 dalimi, pranešime apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą turėjo visišką laisvę nustatyti sutarties kainą ir sąlygas savo nuožiūra. Apeliacinio skundo argumentais apeliantė nepaneigė šios pirmosios instancijos teismo išvados. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, tenkindamas ieškinį dėl skolos priteisimo, rėmėsi tik į bylą pateiktais ieškovės šios nutarties 13 punkte nurodytais įrodymais. Pažymėtina, kad šie įrodymai (A. P. pranešimas apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir atsakovės sutikimas pirkti miškų ūkio paskirties žemės sklypą už pardavėjo nurodytą sumą) tik įrodo, jog buvo įvykdyta procedūra, numatyta Miškų įstatymo 4¹ straipsnyje. Taigi, vien minėti ieškovės į bylą pateikti įrodymai šios bylos kontekste negali būti pagrindu priteisti skolą, nes jie neįrodo, jog atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei 20 procentų nuo pardavimo sumos (tikėtina, tarpininkavimo mokestį).
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės teises ir pareigas, konkrečiai prievolės egzistavimą sumokėti ieškovei 20 procentų nuo žemės sklypo pardavimo vertės (9 900 Eur), galėtų patvirtinti 2020 m. rugpjūčio 11 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygos, tačiau ši sutartis byloje pateikta nebuvo ir jos sąlygų pirmosios instancijos teismas nevertino. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinį iš esmės grindžia byloje nedalyvaujančio asmens pranešimu, pateiktu Miškų įstatymo nustatyta tvarka, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.344 straipsnio 3 dalimi, jog pirkėjas privalo sumokėti kitas sutartyje ar įstatymuose numatytas pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo išlaidas, tačiau, kaip minėta, sutartis nebuvo pateikta ir vertinta. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog ir 2020 m. birželio 19 d. miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininko A. P. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui pateiktame pranešime apie sprendimą parduoti 6,2 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą nurodyta sąlyga, jog 20 procentų nuo pardavimo sumos, kurią pirkėjas turi sumokėti UAB „Keglita“, gali būti suprantama dvejopai, pavyzdžiui, jog iš turto kainos, kuri yra 49 500 Eur, 20 procentų sumokama bendrovei UAB „Keglita“, o likusi suma – žemės sklypo pardavėjui A. P., tačiau tokios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nagrinėjamos nebuvo.
16. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad šalių elgesys po sutarties sudarymo negali įrodyti tikrosios šalių valios ir net gali būti priešingas tam, ko šalys siekė sudarydamos sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019, 28, 31 punktai). Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne tarp sutarties šalių, tačiau akivaizdu, jog viena iš žemės sklypo pardavimo sąlygų yra ta, kad pardavėjas 20 procentų nuo pardavimo sumos moka UAB „Keglita“. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų pirma reikėtų išsiaiškinti pardavėjo A. P. ir pirkėjo UAB „GIRTEX“ tikrąją valią ir ketinimus sudarant sutartį.
17. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė ieškinį dėl skolos priteisimo kildina iš byloje nedalyvaujančio asmens pranešimo, pateikto Miškų įstatymo nustatyta tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, byla yra neabejotinai susijusi su žemės sklypą pardavusio A. P. teisėmis ir pareigomis, todėl šį asmenį būtina įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu (CPK 47 straipsnio 1 dalis).
18. Aukščiau nurodytos aplinkybės apeliacinės instancijos teismui įgalina daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų ieškinio dėl skolos priteisimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, neįvertino visų ginčui išspręsti aktualių rašytinių įrodymų, neįtraukė į procesą visų suinteresuotų asmenų ir dėl to galėjo neteisingai išspręsti ginčą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas iš esmės apeliacinės instancijos teisme reikštų jos nagrinėjimą visa apimtimi iš naujo, o po jos išsprendimo būtų suvaržyta šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teisėjų kolegijos nurodytos bei kitos tinkamam bylos išnagrinėjimui reikšmingos faktinės ir teisinės aplinkybės turėtų būti ištirtos pirmosios instancijos teisme remiantis civilinio proceso teisės normose įtvirtintomis įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis (CPK 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 1 dalis, 179 straipsnis).
19. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, kiti atsakovės apeliacinio skundo argumentai šios bylos stadijoje neturi teisinės reikmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
20. Kadangi byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 10 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Keglita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GIRTEX“ dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Pirmosios instancijos teismui kartu su perduodama nagrinėti iš naujo byla perduoti spręsti šalių byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.