Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. N., M. N., N. N., institucijai, teikiančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, priteisti iš suinteresuotų asmenų bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu suinteresuotų asmenų atstovė advokatė Diana Oseckienė nurodė, kad suinteresuoti asmenys G. N., M. N. ir N. N., susipažinę su DNR ekspertizės išvadomis, su pareiškimu sutinka. Jie nesutinka tik su reikalavimu atlyginti bylinėjimosi išlaidas pareiškėjai, nes jie neturi priešingo intereso, tokios pozicijos laikėsi ir atsiliepime, su pareiškimu sutinka, o pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, vaikas nėra ką tik gimęs, tėvystės nustatymo klusimas galėjo būti išspręstas senai ir dar tėvui esant gyvam, bylinėjimosi išlaidas patyrė ir suinteresuoti asmenys, todėl kiekviena šalis tegul lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.

Institucijos, teikiančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė E. L. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti, kadangi vaikai turi teisę žinoti, kas yra jų tėvas, o ekspertizė patvirtino tėvystę.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareigą apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus ir užtikrinti jų įgyvendinimą įtvirtina tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teisės aktai. Vienas iš saugomų ir ginamų vaiko interesų – teisė žinoti savo kilmę. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatų kontekste šis interesas ginamas 8 straipsnio (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) nuostatos laikymusi, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kurio esmė ta, kad sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas (CK 3.146 str. 1 d.). Jeigu spėjamas vaiko tėvas miršta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. dėl juridinę reikšmę turinčio giminystės fakto nustatymo (LR CPK 391 str. 2 d., 444 str. 2 d. 1 p.). Iš byloje esančios gimimo liudijimo kopijos matyti, kad A. S. gimė (duomenys neskelbtini), vaiko gimimo liudijime motina nurodyta pareiškėja A. S., tėvas nenurodytas (5 b. l.). Spėjamas vaiko tėvas R. N. mirė (duomenys neskelbtini) (6 b. l.). Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėja su R. N. pradėjo kartu gyventi 2002 metais ir su pertraukomis gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, tačiau susituokę nebuvo, o (duomenys neskelbtini) gimus vaikui A. S., R. N. pripažino jį savo sūnumi, rūpinosi, augino ir išlaikė jį, kaip savo sūnų, tačiau tėvystės gera valia nepripažino. Nustatydamas tėvystės faktą teismas įvertina tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiškėja, negalėdama gauti dokumentų, patvirtinančių jos sūnaus A. S. kilmę iš tėvo pusės, turi pakankamą pagrindą kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo (LR CK 3.147 str. 2 d.).

Šioje byloje pareiškėja pateikė fotonuotraukas, kuriose ji, R. N. ir A. S. užfiksuoti laiką leidžiantys kartu (12 b. l.), faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotos trumposios SMS žinutės pareiškėjos telefone, gautos iš R. N., kuriose nurodoma, kad R. N. duos pinigų berniukui, jis žada pareiškėjai atiduoti BMW ir kiekvieną mėnesį duoti pinigų, prašo leisti retkarčiais pasimatyti su berniuku. SMS žinutės rašytos prieš pat jo mirtį. 2015-07-03 žinutėje nurodoma, kad jis ketina pasakyti savo žmonai, kad turi berniuką, nes vis tiek tai kada nors paaiškės, sutinka berniuką auginti vienas, nebenori gyventi mele (7-10 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, kad R. N. žinojo, jog turi sūnų, juo rūpinosi, ji išlaikė, ketino su juo bendrauti, dalyvauti jo auklėjime, apie vaiką ketino informuoti sutuoktinę. Šioje byloje pareiškėja taip pat prašė skirti DNR ekspertizę ir iš 2016-02-21 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 17/2016(01) matyti, kad R. N. yra vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas su 99,999999999997 % tikimybe (b. l. 59-62).

Įvertinus ekspertizės aktą, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atstovės pareiškimo pripažinimą, byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja A. S. įrodė, jog (duomenys neskelbtini) miręs R. N. yra jos sūnaus A. S. tėvas, todėl pareiškimas tenkintinas - giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad (duomenys neskelbtini) miręs R. N. yra pareiškėjos sūnaus A. S. tėvas, o A. S. yra R. N. sūnus (CPK 177, 178, 185 str., 444 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja teismo prašė iš suinteresuotų asmenų solidariai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas – 41 Eur žyminį mokestį (13 b. l.), 600 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (14, 15 b. l.) ir 304,10 Eur išlaidas ekspertams už DNR ekspertizės atlikimą (51-52, 57 b. l.).

CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtina bendra taisyklė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatingosios teisenos bylose, kuri nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos (prie kurių pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą priskiriamos ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti) neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Padalyti bylinėjimosi išlaidas ar ne, kai šalys byloje turi skirtingą (priešingą) interesą, yra teismo diskrecijos teisė. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys savo pozicijos atsiliepime neišreiškė, nurodydami, kad jiems apie R. N. nesantuokinį sūnų žinoma nebuvo, todėl savo sutikimą ar nesutikimą su pareiškimu jie pareikš tik po DNR ekspertizės atlikimo, suinteresuoti asmenys savo poziciją, kad su pareiškėjos reikalavimu dėl tėvystės nustatymo visiškai sutinka, pareiškė tik po DNR ekspertizės išvados teismo posėdyje per atstovę. Todėl atmestinas suinteresuotų asmenų atstovės argumentas, jog šiuo atveju dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nebuvo skirtingas, o jų interesai nebuvo priešingi. Byloje nustatyta, kad nepriklausomai dėl kokių priežasčių suinteresuoti asmenys iš pradžių nesutiko su A. S. pareiškimu, suinteresuoti asmenys turėjo aiškų interesą, jog pareiškimas nebūtų patenkintas. Nors suinteresuotų asmenų atstovė teigia, jog teismui atsiliepime į pareiškimą suinteresuoti asmenys išsakė poziciją, kad juridinę reikšmę turintis faktas būtų nustatytas remiantis patikimais įrodymais, kaip to reikalauja įstatymo nuostatos, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog suinteresuoti asmenys nesutiko su juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymu. Tai sudaro pagrindą taikyti CPK 443 straipsnio 6 dalį, numatančią galimybę ypatingosios teisenos bylose paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2014-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-141-340/2014; kt.). Teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi šiuo atveju pareiškimas yra patenkintas, o tuo tarpu teismo posėdžio metu iki sprendimo priėmimo suinteresuotų asmenų pozicija pasikeitė – suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, teismas, skirstydamas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu, turi atsižvelgti į aukščiau minėtas priežastis, dėl kurių jos susidarė, taip pat į šalių procesinį elgesį (CPK 93 str. 4 d., 443 str. 6 d.). Įvertinus aukščiau aptartus motyvus, manytina, jog šiuo atveju minėtų teisės normų bei bendrųjų teisės principų reikalavimus atitiktų ekspertizės atlikimo išlaidų paskirstymas lygiomis dalimis priešingoms šalims, todėl pareiškėjai solidariai iš suinteresuotų asmenų priteistina pusė sumos išlaidų, patirtų pareiškėjos už ekspertizės atlikimą, t. y. 152,05 Eur.

Teismas sutinka su suinteresuotų asmenų atstovės argumentu, jog bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovavimu, patyrė abi šalys, taip pat sutinka su argumentu, jog bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) pareiškėjai negali būti priteistos, nes šios išlaidos buvo patirtos rengiant pareiškimą teismui ir bylą nagrinėjant teisme, kurios neišvengiamai patiriamos kiekvienu atveju kreipiantis į teismą ir nuo suinteresuoto asmens veiksmų šios išlaidos niekaip nepriklauso (žr., pvz.: Vilniaus apygardos teismo 2014-06-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-141-340/2014; kt.). Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėja aktyvių veiksmų, siekdama įteisinti savo sūnaus tėvystę R. N. esant gyvam nesiėmė, tuo tarpu po jo mirties šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas buvo galimas tik teisminiu būdu, dėl kurio patirtas papildomas išlaidas turi prisiimti pati pareiškėja. Todėl abiejų šalių patirtos kitos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlygintinos (CPK 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteistinos, kadangi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 269 str., 270 str., 307 str. 1 d., 391 str., 442 str. 1 p., 443 str., 444 str. 2 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, tėvas, o A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Ispanijoje, yra R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas giminystės santykių nustatymo bei iš to kylančių turtinių ir neturtinių teisių įteisinimo tikslu.

Priteisti pareiškėjai A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai iš suinteresuotų asmenų G. N., a.k. (duomenys neskelbtini) M. N., a.k. (duomenys neskelbtini) ir N. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 152,05 Eur (vieno šimto penkiasdešimt dviejų eurų, 5 ct) bylinėjimosi išlaidas (ekspertizės atlikimo išlaidas).

Likusioje dalyje pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti civilinės metrikacijos įstaigai, įregistravusiai vaiko gimimą, tėvystės nustatymo įregistravimui.