Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę darbo bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui G. S. dėl darbo ginčo išnagrinėjimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui G. S., kuriuo prašo pripažinti nepagrįstu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimą, kuriuo iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ G. S. naudai priteistas 3117,17 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio įsiskolinimas ir 500 Eur, atskaičius mokesčius, netesybos; atidėti atsakovui G. S. priklausančio darbo užmokesčio mokėjimą, nustatant, jog 3117,17 Eur darbo užmokesčio turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos; nepriteisti atsakovui G. S. netesybų.

Nurodė, kad atsakovas G. S. 2019-11-07 sudarytos darbo sutarties pagrindu iki 2021-08-03 dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės Šiaulių mieste pardavėju. Atsakovas buvo atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Dėl sunkios ekonominės padėties RUAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo laiku sumokėti atsakovui viso darbo užmokesčio ir liko skolinga. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ neneigia, jog vėlavo mokėti atsakovui darbo užmokestį, tačiau šį vėlavimą lėmė objektyvios priežastys. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. kovo 7 d. nutartimi iškelta ir nagrinėjama UAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo byla (civilinė byla Nr.eB2-763-910/2021). Paminėtoje byloje konstatuota ir patvirtinta, kad bendrovė yra susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali nustatytais terminais atsiskaityti su kreditoriais, tam reikalingos papildomos pagalbos priemonės. 2020 m. vasario 3 d. nutartimi patvirtintas RUAB „(duomenys neskelbtini)“ restruktūrizavimo planas, kuriame buvo numatytas kreditorių reikalavimų 9 233 694,94 Eur sumai tenkinimas. Paminėtas restruktūrizavimo planas buvo patvirtintas dar nesant apribojimų, susijusių su Covid-19 infekcija ir nežinant apie tokius galimus apribojimus. Dėl COVID-19 infekcijos ir jos pasėkoje LR Vyriausybės paskelbtų karantinų, kurių metu buvo ir yra draudžiama parduotuvių veikla (prekyba autodetalėmis - pagrindinis RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų šaltinis), bendrovė patyrė papildomų finansinių sunkumų, įvesti karantinai ir su tuo susiję apribojimai stipriai įtakojo RUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir finansinę padėtį. Kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra restruktūrizuojama, susiklosčiusius ekstremaliai padėčiai dėl paskelbto karantino patyrė dvigubų sunkumų: negaudama pajamų privalėjo mokėti darbo užmokestį ir visus einamuosius mokėjimus; papildomai privalėjo vykdyti restruktūrizavimo plane numatytus finansinius įpareigojimus. Dėl to bendrovė ne tik laiku nesumokėjo einamųjų mokesčių bei valstybinio socialinio draudimo įmokų, tačiau ėmė vėluoti ir mokėti darbo užmokestį. Dėl COVID-19 infekcijos susiklosčiusi ekstremali situacija ir verslo dėl to patiriami sunkumai yra visuotinai žinomos force majeure aplinkybės. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė įrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ į juridinių asmenų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19, sąrašą (vien dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra restruktūrizuojama), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali naudotis valstybės pagalba, teikiama nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI ir Sodra taiko bendrovei mokesčių ir valstybinio socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo priemones - nuskaitymus nuo banko sąskaitų, ko pasėkoje viso darbo užmokesčio mokėjimams nebelieka pakankamų lėšų. Visi darbo užmokesčio mokėjimai šiuo metu derinami su Sodra, kuri nustato, kokią sumą galima mokėti iš areštuotų bendrovės lėšų. Nurodytomis aplinkybėmis taip pat nemaža dalis buvusių RUAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl darbo užmokesčio skolos priteisimo. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ stengiasi atsiskaityti su šiais darbuotojus, darbo bylose sudaro taikos sutartis tvirtindama atsiskaitymo grafikus. Be to, RUAB „(duomenys neskelbtini)“ su kitais darbuotojais yra geranoriškai susitarusi dėl darbo užmokesčio skolos mokėjimų dalimis. Darbuotojai, su kuriais taikos sutarčių sudaryti nepavyko, dėl priteistų sumų išieškojimo kreipėsi į antstolį. Antstolis pateikė privalomuosius nurodymus nurašyti pinigines lėšas iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų. Dėl taikomų paminėtų priverstinio vykdymo priemonių nebelieka lėšų sudarytoms taikos sutartims, susitarimams dėl atsiskaitymo vykdyti, esamų darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti. Šios aplinkybės ir teikiami jų įrodymai nurodo, kad vėlavimas atsiskaityti su atsakovu buvo sąlygotas objektyvių bei nuo pačios RUAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės nepriklausančių priežasčių. RUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir šiuo metu neturi objektyvių galimybių iš karto pilnai atsiskaityti su atsakovu. Bendrovė negalėjo pilnai atsiskaityti su atsakovu G. S. ir dėl to (dėl riboto lėšų kiekio) nemokėti kitiems darbuotojams, kadangi tai reikštų nesąžiningumą ir mokėjimų tvarką numatančių teisės normų pažeidimą; vėlavimas atsiskaityti yra mažesnė blogybė nei bankrotas, kurio atveju atsakovui atgauti skolą apskritai būtų problematiška. Taigi įvertintinos RUAB „(duomenys neskelbtini)“ pastangos paminėtomis sunkiomis aplinkybėmis išlikti nebankrutavus ir atsiskaityti su visais kreditoriais. Atsakovo reikalavimai šiuo atžvilgiu vertintini kompleksiškai, neišskiriant jų, kadangi atsakovo interesai nors ir yra absoliučiai teisėti, visgi nelaikytini svarbesniais nei kitų kreditorių analogiški teisėti interesai. Kaip matyti, tokie RUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai ir pastangos pasiteisino, kadangi bendrovė, nors ir susidurdama su aptariamais sunkumais, toliau veikia ir stengėsi atsiskaityti su atsakovu. Nurodytomis aplinkybėmis RUAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų šiuo metu atsiskaityti su atsakovu G. S., tačiau turėtų galimybę atsiskaityti, jei atsiskaitymo terminas būtų atidėtas. Kadangi bendrovės turtinė padėtis pasikeitė, RUAB „(duomenys neskelbtini)“ šiuo metu neturi galimybių mokėti atsakovui pagal atsiliepime darbo ginčų komisijai nurodytą grafiką, kas buvo nurodyta ir komisijos posėdyje. Tačiau bendrovė ketina parduoti turimą turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini) (naudojamą išperkamosios nuomos pagrindais), atsiskaityti su banku (turtinio komplekso savininku), o likusias lėšas skirti kreditorių (pirmiausiai - darbuotojų) reikalavimams padengti. Tokiu būdu, atidėjus atsiskaitymo terminą pusmečiui, bendrovė turėtų galimybę atsiskaityti ir su atsakovu G. S.. Kadangi su atsakovu nebuvo pilnai atsiskaityta dėl nuo darbdavio valios iš esmės nepriklausančių objektyvių priežasčių, darbdavio turtinės padėties, darbdavys neneigia skolos ir siūlo atsiskaityti pagal esamas finansines galimybes, atidedant atsiskaitymo terminą, todėl priteisti netesybas iš darbdavio būtų neteisinga ir neprotinga, tokia sankcija nebūtų adekvati esamoms faktinėms aplinkybėms.

Bylą nagrinėjant teisme ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Raimondas Kalverš ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad ieškovas tiesiog negali šiuo metu atsiskaityti su atsakovu. Iš esmės yra dviguba našta, nes įmonė yra reorganizuojama, taip pat atsirado tiesioginių neigiamų pasekmių dėl COVID-19 pandemijos, o valstybė reorganizuojamoms įmonėms neteikia su COVID-19 pandemija susijusios finansinės paramos. Atsakovas yra ne vienintelis darbuotojas, ieškovas turi atsiskaityti ir su kitais darbuotojais. Ieškovas turi ne vieną tokią bylą ir visose prašo to paties. Yra planas parduoti turtą ir iš gautų lėšų atsiskaityti, todėl prašo 6 mėnesių termino. Taip pat prašo nepriteisti netesybų, remiantis kasacinio teismo praktika. Atsakovui priteisto 3117,17 Eur darbo užmokesčio ieškovas iki šiol nemokėjo, nesumokėjo jokios šios sumos dalies. Kadangi kilo ginčas, įmonė atsakovui nemokėjo ir stengėsi mokėti tiems darbuotojams, su kuriais tęsiasi darbo santykiai, kad įmonė galėtų vykdyti veiklą.

Atsakovas G. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, patvirtinti/palikti nepakeistą darbo ginčų komisijos sprendimą, išieškoti jo naudai iš RUAB „(duomenys neskelbtini)“ 3117,17 Eur, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio įsiskolinimo ir 500 Eur, atskaičius mokesčius, netesybas. Nurodė, kad bendrovė nerodė jokių pastangų skolą grąžinti, nes nuo darbo sutarties nutraukimo praėjus beveik 4 mėnesiams iš viso jam sumokėjo tik vieną 200 Eur išmoką. Pagal bendrovės pateiktus raštus 2021-08-16 Nr. 55 ,,Pasiūlymas dėl atsiskaitymo“ ir 2021-09-16 Nr. 64 ,,Pasiūlymas dėl atsiskaitymo“, kurie yra pasirašyti bendrovės generalinio direktoriaus, bendrovė įsipareigojo mokėti po 200 Eur per savaitę, tačiau šių įsipareigojimų nevykdė. Taip pat įmonė nevykdė darbo ginčų komisijos sprendimo Nr. DGKS-4801 dalies dėl vieno ieškovo vidutinio darbo užmokesčio – 815,47 Eur, neatskaičius mokesčių, išieškojimo, kurią komisija nurodė vykdyti skubiai. Ieškovė jau turėjo pakankamai laiko (darbo sutartis nutraukta 2021-08-03) darbo užmokesčio mokėjimui dalimis, juolab kad 2021-08-06 ir 2021-09-16 atsiųstuose raštuose įsipareigojo mokėti po 200 Eur per savaitę, tačiau sumokėjo tik vieną 200 Eur įmoką. Bendrovės veiksmai yra nukreipti vilkinti atsiskaitymą su atsakovu. Toks bendrovės elgesys sukelia rimtas abejones ir pagrįstą nepasitikėjimą, jog ji ir ateityje geranoriškai, be priverstinio skolos išieškojimo, nevykdys savo rašytinių pasiūlymų/sutarčių bei atitinkamų institucijų, turinčių teisę spręsti darbo ginčus, priimtų sprendimų. Bendrovė akcentuoja, kad jos finansinė padėtis yra sunki, tačiau ji turi turto, vykdo veiklą ir gauna pajamas iš jos, vadinasi, vykdo atsiskaitymus su kreditoriais už prekes ir paslaugas bei kitas prievoles, todėl privalo patenkinti ir atsakovo reikalavimus, atsiradusius iš darbo teisinių santykių. Dėl netesybų priteisimo pabrėžia, kad nutraukus darbo sutartį ir bendrovei su juo neatsiskaičius, bendrovei nesusidarė visa papildoma finansinė našta, kuri priklausytų pagal DK 147 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas. Taip pat nėra jokių metinių palūkanų nuo skolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną nuo Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo datos iki visiško atsiskaitymo dienos. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio atsakovui taip pat susidarė sunki finansinė padėtis, nes atsakovas reguliariai kas mėnesį privalo ir vykdo savo įsipareigojimus (mažamečių/mokyklinio amžiaus vaikų ugdymas ir jų privalomų poreikių tenkinimas, komunaliniai bei kiti mokesčiai, maistas, paskolos dengimas, ir kt.), todėl teisėtai uždirbtos piniginės lėšos jam yra reikšmingos ir labai reikalingos. Nemokant mokesčių ir nevykdant turimų įsipareigojimų, skolos ir sankcijos iš jo būtų išieškotos priverstinai, neatsižvelgiant į jo finansinę padėtį. Be to, keičiantis ekonominei situacijai, kainos auga, mažėja piniginio vieneto perkamoji galia, tad ieškovės skolos grąžinimo uždelsimas, vilkinimas jam sukelia neigiamas pasekmes.

Atsakovas G. S. bylą nagrinėjant teisme prašė ieškinį atmesti, rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad nemato jokio pagrindo atidėti mokėjimą. Atlyginimas neišmokėtas jau ilgą laiką. Jis pusmetį turėjo gyventi be uždirbto atlyginimo, nors turi mokėti bankui, išlaikyti vaikus, mokesčius, patiria kitas išlaidas. Susidarė skolų negavus pajamų. Šiuo metu jau dirba kitur. Ieškovas gauna pajamas, vykdo veiklą. Iš darbo išėjo 2021-08-03. Prieš išėjimą, paskutinį kartą atlyginimą gavo birželio mėnesį už sausio mėnesį virš 500 Eur. Paskui gavo 200 Eur pervedimą per pykčius, skambučius. Bendra darbo užmokesčio skola buvo 3317 Eur iki 200 Eur pervedimo. Išėjo iš darbo, nes jam nemokėjo algos. Iš pradžių rašė prašymą, kad išeitų iš darbo su netesybomis. Darbdaviui netiko ir atsakovas pakeitė pagal darbdavio pageidavimus prašymą. Bandė išsireikalauti pinigus be jokių netesybų, susitarė dėl grafiko, kad bus mokama po 200 Eur per savaitę, darbdavys atsiuntė raštišką pasiūlymą, bet darbdavys nemokėjo pagal grafiką.

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų teisme nustatyta, kad atsakovas G. S. ir ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-07 sudarė darbo sutartį, pagal kurią atsakovas įsidarbino pardavėju nuo 2019-11-07, nustatytas 823,22 Eur darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Darbo santykiai nutraukti 2021-08-03 DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu (darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Nėra ginčo, kad ieškovas su atsakovu už darbo funkcijų atlikimą pilnai neatsiskaitė ir šiuo metu ieškovo nesumokėto darbo užmokesčio įsiskolinimas atsakovui sudaro 3117,17 Eur sumą, atskaičius mokesčius.

Byloje kilo ginčas dėl 3117,17 Eur darbo užmokesčio įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, taip pat dėl netesybų priteisimo.

DK 146 straipsnio 2 dalis numato, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų; darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Duomenų, kad šalims galiotų sąlyga dėl vėlesnio atsiskaitymo nei darbo sutarties nutraukimo dieną, nėra, tokio susitarimo nepateikta ir ginčo šalys tokia aplinkybe nesirėmė.

Pagal DK 147 straipsnio 2 dalį, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Nagrinėjamu atveju pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovas su atsakovu neatsiskaitė atleidimo iš darbo dieną, uždelsimas atsiskaityti įvyko ne dėl atsakovo kaltės, todėl darbdaviui kyla įstatyme numatyta pareiga mokėti netesybas.

Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 „Dėl Lietuvos Respublikos darbo kodekso įgyvendinimo“, 5.1 punktą, kuris nustato, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Nagrinėjamu atveju iš ieškovo pateiktų duomenų matyti (b. l. 18), kad atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 32,36 Eur per dieną (neatskaičius mokesčių).

Netesybos skaičiuojamos už laikotarpį nuo šalių darbo santykių pabaigos 2021-08-03 ne daugiau kaip už 6 mėnesius. Laikotarpiu nuo 2021-08-03 iki teismo sprendimo priėmimo 2022-01-06 buvo 110 darbo dienų, todėl atsakovui priklausytų 3559,60 Eur (110 x 32,36 Eur) netesybų.

Atsakovas prašė palikti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimu nustatytą 500 Eur netesybų dydį. Ieškovas prašė netesybų nepriteisti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką (netesybos) teismo gali būti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikštų pernelyg didelę disproporciją, nepagrįstai didelį neadekvatumą tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebūtų suderinamas su darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012).

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovei Vilniaus apygardos teismo 2019-03-17 nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Byloje pateiktas įmonės restruktūrizavimo planas, duomenys apie įmonės pajamas, išlaidas, buhalterinės pažymos apie skolas, vykdomąsias bylas, prašymai VSDFV leisti atlikti darbo užmokesčio mokėjimus iš blokuotų sąskaitų. Iš dokumentų matyti, kad įmonės pardavimo pajamos 2021 m. 2 ketvirtyje buvo 411 966 Eur, nuostoliai – 385 693 Eur (b. l. 21). Skola VMI 2021 m. spalio 31 d. buvo 407 926 Eur, VSDFV – 203 763 Eur, darbo užmokesčio skola – 156 314 Eur, skolos tiekėjams – 479 975 Eur (b. l. 24). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas turi ženklių skolų, patiria nuostolius, kita vertus, įmonė vykdo veiklą, gauna pajamas, turi turto, kurį numatyta parduoti restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu.

Nors ieškovas nurodė, kad negali laisvai disponuoti lėšomis, išmokėdamas darbo užmokestį turi tai derinti su Sodra, pateikė tai patvirtinančius prašymus (b. l. 116-119), tačiau nepateikta duomenų, kad Sodra tokių ieškovo prašymų netenkintų ar tenkintų iš dalies, nėra duomenų, kad ieškovas siekė išmokėti atsakovui priklausantį darbo užmokestį ir Sodra neleido to daryti. Ieškovo atstovas teisme nurodė, kad kilus ginčui, nemokėjo atsakovui darbo užmokesčio, įmonė siekė mokėti esamiems darbuotojams, kad juos išsaugotų. Taigi nors ieškovas neneigė darbo užmokesčio įsiskolinimo atsakovui, gauna pajamas ir turėjo galimybę įtraukti įsiskolinimą atsakovui ar bent jo dalį į Sodrai teikiamus prašymus dėl leidimo išmokėti darbo užmokestį iš blokuotų sąskaitų, ieškovas rinkosi to nedaryti. Todėl negalima laikyti, kad neatsiskaitymas su darbuotoju nulemtas tik objektyvių nuo darbdavio nepriklausančių priežasčių, sunkios darbdavio finansinės padėties.

Teismas, atsižvelgęs į atsakovui neišmokėtos sumos dydį, į neatsiskaitymo su atsakovu laikotarpį, į tai, kad atsakovas yra silpnesnė darbo santykių šalis - darbuotojas, į neatsiskaitymo priežastis, laiko, kad nagrinėjamoje situacijoje 500 Eur netesybų išmoka už visą uždelstą atsiskaityti laiką (atskaičius mokesčius) atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suderinama su DK 2 straipsnyje, 35 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais, yra adekvati darbdavio padarytam pažeidimui, priteisti mažesnę sumą nėra teisinio pagrindo.

Ieškovas prašė atidėti skolos sumokėjimą 6 mėnesius. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Sprendžiant šį klausimą taip pat yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti, o įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka. Lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtinais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-594/2006, 3K-3-521/2011, 3K-7-61/2011). Be to, sprendimo įvykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Nagrinėjamu atveju įsiskolinimas nedengiamas jau ilgą laiką, su darbuotoju neatsiskaitoma daugiau kaip 5 mėnesius po darbo sutarties nutraukimo, neišmokėta suma yra darbuotojo darbo užmokestis (ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos) už 2021 m. vasario-rugpjūčio mėnesius (b. l. 19-20). Darbdavys pagal atstovo paaiškinimus savo pasirinkimu atlieka mokėjimus kitiems tos pačios eilės kreditoriams (esamiems darbuotojams), tačiau nedengia įsiskolinimo atsakovui. Nors ieškovas nurodo, kad ketina parduoti turimą turtinį kompleksą (duomenys neskelbtini), ir lėšas panaudoti skoloms dengti, tačiau nėra duomenų apie konkrečias tokio sandorio sąlygas, įrodymų, kad šių gautų lėšų pakaks visiems reikalavimams padengti, kad iki pardavimo neatsiras naujų ženklių skolų. 3117,17 Eur darbo užmokesčio ir 500 Eur delspinigių įsiskolinimas nelaikytinas itin dideliu ieškovui, bendrame ieškovo skolų ir pajamų, turimo turto kontekste. Tuo tarpu atsakovui, fiziniam asmeniui, darbuotojui, kuriam darbo užmokestis yra pragyvenimo šaltinis, įsiskolinimo suma laikytina didele. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas atidėti sprendimo įvykdymą. Atvirkščiai, sprendimo įvykdymo atidėjimas šiuo konkrečiu atveju neproporcingai pažeistų atsakovo interesus, neatitiktų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų. Todėl toks ieškovo prašymas netenkinamas.

Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas atmeta ieškinį ir atsakovui iš ieškovo priteisia 3117,17 Eur neišmokėtą darbo užmokestį (suma atskaičius mokesčius) ir 500 Eur netesybas (suma atskaičius mokesčius).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimas Nr. DGKS-4801 netenka galios (DK 231 str. 7 d.).

Teismo patirtos 4,48 Eur pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą nepriteisiamos, nes nesiekia minimalios priteistinos valstybei 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3117,17 Eur (trys tūkstančiai šimtas septyniolika eurų, 17 ct) neišmokėtą darbo užmokestį (suma atskaičius mokesčius) ir 500 Eur (penki šimtai eurų) netesybas (suma atskaičius mokesčius).

Teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir Darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021-10-18 sprendimas Nr. DGKS-4801 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.