Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-04-05 · Civilinė byla Nr. 2A-138-345/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-05
Bylos Nr.
2A-138-345/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Henrichas Jaglinskis (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
S. M.
Atsakovas
A., A. M.
Advokatai
Zita Vizbarienė
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-138-345/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5; 30.9.1; 121.15.; 121.18.; 121.21. (S) 30.2; 30.5; 30.9.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. balandžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės, ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Editai Kirdeikienei,dalyvaujant ieškovei S. M.,atsakovui A. M. ir jo atstovei advokatei Zitai Vizbarienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei S. M. dėl turto atidalijimo iš dalinės nuosavybės

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė S. M. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti šį turtą atsakovui, o ieškovei 110 000 Lt kompensaciją ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2007-07-20 sprendimu buvo nutraukta jos su atsakovu santuoka ir padalintas santuokoje įgytas turtas, ieškovei ir atsakovui atiteko po ½ dalis žemės sklypo ir nebaigto statyti namo. Nors jai priteista ½ dalis namo ir žemės sklypo, tačiau ieškovė neturi galimybių tinkamai naudotis savo nuosavybe. Šį klausimą bandė su atsakovu išspęsti geruoju, bet jis nesutiko pasirašyti prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti. Pagal jos prašymą D. S. individuali įmonė atliko namo rekonstrukcijos į dvibutį gyvenamąjį namą projektą. Atsakovas su šiuo projektu nesutiko ir pateikė savo projektą. Pagal atsakovo pateiktą projektą atsidalinti taip, kad neliktų bendro naudojimo patalpų galimybių nėra. Ji nenori gyventi name ir turėti su atsakovu bendrojo naudojimo patalpas. Sutinka, jog namas ir žemės sklypas būtų priteisti atsakovui, o jai priteista 90 000 Lt kompensacija (b.l. 91).

Atsakovas pareiškė priešieškinį ir prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės name patalpas pagal UAB „Architektūra humana“ parengtą projektą, nustatant naudojimosi tvarką: atsakovui atidalinti butą „B“: 15,76 kv. m. ploto ir 19,84 kv. m. ploto kambarius Nr. 5, 8, viso 35,60 kv. m ploto; ieškovei atidalinti butą „A“: 19,18 kv. m. ploto ir 15,14 kv.m. ploto kambarius Nr. 3,4; bendrojo naudojimo patalpas: laiptinę, 11,33 kv.m ploto, 13,35 kv.m ploto, tualetą, 7,48 kv. m. ploto, virtuvę, 13,74 kv.m. ploto, lodžiją, 8,76 kv. m. ploto, rūsio patalpas palikti bendram atsakovo ir ieškovės naudojimui. Prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, ieškovės naudojimui paskirti 112 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą mėlyna spalva, atsakovo naudojimui paskirti 112 kv. m. ploto žemės sklypą, plane pažymėtą žalia spalva, 158 kv. m. ploto sklypo dalį, plane pažymėtą raudoną spalva, paliekant bendram naudojimui.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad negali susitarti su atsakovu dėl komunikacijų name įvedimo ir pertvarkymo, jis sutikimo dėl komunikacijų įrengimo, pertvarkymo neduoda, o gyventi su vaikais name be tinkamai sutvarkytų patogumų ji negali ir patikslindama ieškinį atsisakė nuo šio namo padalijimo būdo ir prašė priteisti jai tik kompensaciją už jos dalį bendroje nuosavybėje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto antras apylinkės teismas 2010 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės nebaigtą statyti pastatą - gyvenamąjį namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,0600 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. 0101-0068-0052, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Priteisė šį turtą atsakovui A. M., o ieškovei S. M. 90 000 Lt piniginę kompensaciją.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pagal formuojamą teismų praktiką, tik visiškas turto dalies atidalijimas, t.y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas, nes visiškas daikto atidalijimas, t.y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti. Atsakovas neįrodė, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtinausias. Iš atsakovo pateikto projekto seka, kad jis nesiekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o tik siekia nustatyti namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką. Ieškovės pateiktas projektas patvirtina, kad namą padalyti natūra galima, tačiau toks jo padalinimas pareikalautų iš šalių papildomų didelių lėšų įdėjimo į namo rekonstrukciją, kuriuos būtų netikslingos. Ieškovė įrodė, kad jos pateiktas projektas yra priimtinausias ir namą padalyti galima, tačiau atsakovas su tokio padalinimu nesutiko. Namo dalių atidalijimas natūra be didelių lėšų įdėjimo neįmanomas, nes atliekant namo rekonstrukciją į du butus tiek pagal ieškovės, tiek atsakovo projektus reikėtų taisyti ir namo konstrukcinius trūkumus, naujai įvesti komunikacijas, užbaigti statybą ir įsirengti butus. Tarp šalių yra konfliktiški santykiai, jie buvę sutuoktiniai, todėl gyvenant viename name ir naudojantis bendrojo naudojimo patalpomis, kaip siūlo atsakovas, tarp šalių neišvengiamai kiltų konfliktinės situacijos, o tai pažeistų ir nepilnamečių vaikų interesus, dėl to esant reikalavimui dėl atidalijimo, netikslinga tenkinti reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

Šalies argumentai

Atsakovas A. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą, priimti naują teismo sprendimą – priešieškinį patenkinti, ieškovės S. M. ieškinį atmesti. Nurodo, kad konfliktų tarp bylos šalių nėra, nes ieškovė negyvena nebaigtame statyti gyvenamajame name, nors faktiškai ji yra atsidalinusi ir nusistačiusi naudojimo tvarką, tačiau jos kambarys yra užrakintas. Jo turtinė padėtis neleidžia išmokėti piniginės kompensacijos, tačiau yra galimas realus turto atsidalijimas su bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakovo pasiūlytas projektas atitinka tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus.

Atsiliepimas

Ieškovė S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas klaidingai nurodo, jog buvo namo atidalijimas. Jis savo atsidalijimo projekto nepateikė, su ieškovės pasiūlytu variantu nesutiko. Nurodo, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta dėl pastarojo kaltės. Po santuokos nutraukimo jų santykiai labai komplikuoti. Teigia, kad kreipėsi į atsakovą dėl namo rekonstrukcijos, tačiau jis sutikimo nedavė. Gyventi neįrengtame name negali, o jo įrengti neleis atsakovas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo A. M. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais ir motyvais.

Viena iš bendraturčio teisių yra teisė atsidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str. 1 d.), kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Daiktas turi būti padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai ir tik nesant galimybės daiktą padalyti tokiu būdu, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 str. 2 d.). Bet kuriuo atveju, tiek atidalinat pagal savo prigimtį dalų daiktą, tiek atidalinant nedalų daiktą, atidalinimo pasėkoje bendrosios dalinės nuosavybės neturi likti, t.y. vietoje buvusios bendrosios dalinės nuosavybės po atidalinimo turi susiformuoti toks daiktas (tokie daiktai), kurie yra realiai atskirti ir gali būti valdomi kiekvieno iš buvusių bendraturčių asmeninės nuosavybės teise. Taigi, atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal savo prigimtį nėra vien teisinė kategorija, atskirianti nuosavybės teisės dalis, bet kartu yra ir fizinis turto padalinimas, siejamas su sąlyga, jeigu tai galima padaryti be neproporcingos žalos turto paskirčiai (CK 4.80 str. 2 d.). CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus nuosavybės teises reiškia, kad atidalijamo bendraturčio atžvilgiu pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiais. CK 4.81 straipsnyje nustatytas ir kitas nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Tai – atitinkamų daiktų naudojimosi tvarkos nustatymas. Šiuo atveju tik nustatoma tvarka, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, tam tikros nekilnojamojo daikto dalys gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Pagal tokį nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą atskirų nuosavybės teisės objektų nesuformuojama ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nenutraukiama. Taigi naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės skiriasi savo turiniu ir teisiniais padariniais. Į tokį teisinį reglamentavimą būtina atsižvelgti sprendžiant bendraturčių ginčą, priklausomai nuo to, kokį reikalavimą bendraturtis pareiškė – dėl atidalijimo (CK 4.80 str.) ar naudojimosi tvarkos nustatymo (CK 4.81 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartis civilinėje byloje 3K-7-466/2008). Byloje yra pareikšti du reikalavimai - ieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės pateiktą atsidalinimo planą (b.l. 1-3,78,79 ir priešieškinys dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo pateiktą projektą (b.l. 26,27).

Kaip minėta, atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Tik visiškas turto dalies atidalijimas, t. y. nepaliekant bendrai naudojamų jo dalių, yra teisingas ir tinkamas bendraturčio atidalijimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-316/2000; Teismų praktika 14; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-836/2002; 2003 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2008 ir kt.), kadangi visiškas daikto atidalijimas geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklauso ieškinyje įvardintas nekilnojamasis turtas t.y. gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini).3 Atsižvelgiant į tai, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises, daiktas negali būti dalijamas taip, kad po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas būtų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007-10-31 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-459/2007). Pagal atsakovo teismui pateiktą UAB „Architektūra humana“ projektą suformuojami du atskiri objektai – 2 butai A ir B, 34,32 kv.m. ir 35,60 kv.m. ploto, tačiau bendram naudojimui lieka 55,14 kv.m. ploto patalpos: bendram šalių naudojimui lieka laiptinė 11,33 kv.m. ploto laiptinė, 13,35 kv.m. ploto tualetas, 7,48 kv.m. ploto virtuvė, 13,74 kv.m. lodžija, 8,76 kv.m. rūsio patalpos (b.l.35-50) bei visa namo komunikacija, šildymas, rūsys bei 158 kv.m. ploto žemės sklypo dalis. (b.l. 41,42), taigi, tokiu atidalinimu nepasiekiamas tas tikslas, kuris turėtų būti pasiektas atidalinimo pasėkoje - bendroji dalinė nuosavybė tam tikroje apimtyje nepasibaigia. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, kaip bendraturtė, turi teisę atsidalinti (atskirti savo dalį) iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu ir jos motyvai šiam veiksmui atlikti yra teisiškai reikšmingi, atidalinimas pagal ieškovės pareikštus reikalavimus yra galimas, tuo tarpu atidalinimas pagal atsakovo siūlomą variantą neatitiktų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės teisinio ir faktinio turinio, kadangi po jo liktų bendrų nekilnojamojo turto objektų, kas reikštų bendrosios dalinės nuosavybės statuso išsaugojimą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš atsakovo pateikto projekto seka, jog atsakovas nesiekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o siekia nustatyti gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarką bei šios aplinkybės apeliantas nepaneigė ir apeliacinės instancijos teisme.

Byloje esantys duomenys tvirtina, kad gyvenamojo namo pirmojo aukšto perdengimas padarytas iš medinių sijų, kurios remiasi ant skersinių sienų, iš kurių formuojamas koridorius, todėl rekonstruojant pastatą, koridoriaus sienų demontuoti nėra galimybės (b.l.34). Pirmosios instancijos teismo posėdyje architektas D. S. paaiškino, kad namą pagal atsakovo pateiktą projektą galima padalinti, kad abu savininkai turėtų atskiras patalpas ir atskirus įėjimus ir netrukdytų vienas kitam (b.l. 73,74). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, jog namo dalių atidalijimas natūra be didelių lėšų įdėjimo neįmanomas, kadangi pagal šalių pateiktus projektus reikėtų taisyti namo konstrukcinius trūkumus, naujai įvesti komunikacijas, užbaigti statybą ir įsirengti butus, kas pareikalauti didelių abiejų šalių lėšų, šias aplinkybes pripažino ir pačios šalys. Be to, bylos duomenys taip pat tvirtina, jog tarp šalių susiklostę konfliktiški tarpusavio santykiai, todėl gyvenant name, kuriame lieka daug bendro naudojimo patalpų, šalys konfliktinių situacijų neišvengtų, o tai pažeistų ir nepilnamečių vaikų interesus. Kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą. Jei byloje yra ieškinys ir priešieškinis ir yra pateikti keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Tuo tarpu atsakovas su ieškovės pateiktu atsidalijimo projektu nesutiko, o pats savojo gyvenamojo namo ir žemės sklypo visiško atsidalijimo projekto nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tokiu būdu esant situacijai, kai nesant galimybės atsidalyti daikto natūra, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl ieškovei kompensacijos už atsakovui tenkančios turto dalies priteisimą. Daikto nedalumas fizine prasme nereiškia, kad bendraturčio dalis negali būti atidalijama. CK 4.80 str. 2 d. nustatyta, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė visų pirma daikto atidalijimo natūra galimumą, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai ir tik nustatęs, jog nesant galimybės atidalyti daikto natūra, atidalijamajam, šiuo atveju ieškovei, priteisė kompensaciją pinigais, nepažeisdamas racionalaus atidalijimo natūra varianto, atidalijimo kompensuojant pinigais subsidiarumo principo bei atidalijamos dalies vertės, parinkęs teisingą kompensacijos dydį, atitinkantį teisėtus lūkesčius.

Apeliantas savo apeliaciniame skunde nurodo, kad turtinė padėtis neleidžia ieškovei išmokėti piniginės kompensacijos, be to yra galimas realus turto atsidalijimas su bendrojo naudojimo patalpomis, o atsakovo pasiūlytas projektas atitinka tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų interesus. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta, kaip nepagrįstus. Bylos duomenys tvirtina, kad apeliantas minėtame name nuolatos negyvena, turi kito nekilnojamojo turto, o gaunamų pajamų nepakankamumas, bei esant situacijai, kai minėto nekilnojamojo turto natūra atsidalinti neįmanoma, nesutariant dėl atidalijimo būdu, bei šalims pripažįstant, jog visiškas dalių atidalijimą pareikalaus didelių išlaidų, bei konstatavus, jog tarp šalių santykiai yra įtempti ir konfliktiški, nėra pagrindo konstatuoti, jog realus turto atsidalijimas su bendro naudojimo patalpomis yra įmanomas. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, apeliantas negali gauti papildomų pajamų, atitinkamai padidinant gaunamų pajamų dydį, ar imtis kitų alternatyvių būdų įvykdyti teismo sprendimą, taip pat byloje nenustatyta, kad apeliantas dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių, turi kitų išlaikytinių. Taigi, įvertinus faktines bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, dalindamas turtą ir priteisdamas ieškovei kompensaciją už jos turėtą dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, t.y., šalių santykius, amžių, nusistovėjusias šalių bei jų šeimų gyvenamąsias vietas, atsižvelgė į šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidė CK 4.80 str. nuostatų, bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Henrichas JaglinskisKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėTatjana Žukauskienė