Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolis A. A., uždaroji akcinė bendrovė „BELOR“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme turi atitikti įstatyme nustatytą reglamentavimą, o prašymas juos priimti ir ištirti turi būti išimtinai argumentuotas (CPK 314 straipsnis, 306 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. paliudijimo dėl UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų perleidimo sandorio kopiją, Juridinių asmenų registro išrašą apie UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“. Pareiškėja, teikdama naujus įrodymus, neprašo jų priimti į bylą, neargumentuoja jų priėmimo būtinybės. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjos su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus įrodymus.

Dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų atsisakymo

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė atskiruoju skundu prašė panaikinti visą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – išieškojimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 sustabdymas iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

2017 m. balandžio 10 d. teisme gautas apeliantės pareiškimas dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų atsisakymo. Apeliantė nurodė, kad ji sutinka ir neprieštarauja, jog liktų galioti ta skundžiamos nutarties dalis, kuria buvo sustabdyti vykdymo veiksmai iš areštuotų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų. Dėl to ji atsisako atskirojo skundo reikalavimų dalies, kuria prašė panaikinti išieškojimo veiksmų sustabdymą iš areštuotų UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 dėl 4 754 708,1 Eur skolos išieškojimo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Apeliantė pažymėjo, kad jai yra žinomos nurodytos atskirojo skundo reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės.

CPK 308 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę atsisakyti skundo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad suinteresuoto asmens UAB „BELOR“ dalies atskirojo skundo reikalavimų, susijusių su išieškojimu iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų, atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl jis priimtinas ir apeliacinis procesas, pradėtas pagal šią atskirojo skundo reikalavimų dalį, nutrauktinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308, 338 straipsnis).

Dėl kitų atskirojo skundo reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja pateikė 2017 m. sausio 26 d. skundą dėl antstolio A. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977, prašydama panaikinti antstolio A. A. 2016 m. gruodžio 22 d. patvarkymo dalį dėl turto arešto pritaikymo UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijoms. Taip pat pareiškėja kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismą su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 pagal notaro 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų, iki kol bus galutinai išnagrinėtas pareiškėjos 2017 m. sausio 26 d. skundas dėl antstolio A. A. veiksmų. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė išieškojimą vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 dėl 4 754 708,1 Eur skolos išieškojimo, iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – potenciali grėsmė, kad laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmus, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-786/2008, 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-323/2009).

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) turi būti nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai nepasisakė dėl pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminaraus pagrįstumo. Visgi nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime dar nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko apskritai. Teismas patenkino pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nusprendęs, kad, nesustabdžius vykdymo veiksmų, kiltų grėsmė žalai atsirasti ir nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Tai leidžia daryti išvadą, kad teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų teigti, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra tikėtinai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirajame skunde apeliantė kvestionavo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumą ir pagrįstumą, tvirtindama, kad pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas, o antstolio veiksmai atlikti teisėtai, tačiau, atsisakydama dalies atskirojo skundo reikalavimų, apeliantė iš esmės pripažino, jog pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų gali būti vertinamas kaip preliminariai pagrįstas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų preliminariu pagrįstumu.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, apeliantei atsisakius dalies atskirojo skundo reikalavimų, ji iš esmės pripažino ir grėsmės būsimo teismo procesinio sprendimo, jeigu pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų patenkintas, įvykdymui egzistavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl antrosios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui išsamiau taip pat nepasisako, tačiau pabrėžia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo procesinio sprendimo, kuris gali būti palankus pareiškėjui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pagrįstu atskirojo skundo argumentą dėl nepagrįsto visų išieškojimo veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 sustabdymo. Sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė ne tik dėl UAB „ARVI“ ir ko skolos išieškojimo vykdymo veiksmų sustabdymo iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų, tačiau apskritai dėl vykdymo veiksmų vykdomojoje byloje sustabdymo. Toks laikinosios apsaugos priemonės taikymas, vertinant jos mastą, nėra tinkamas ir pažeidžia išieškotojos interesus. Pažymėtina, kad pati pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones mažesniu mastu – sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 išieškojimą pagal notaro 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones didesniu mastu – viso išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 sustabdymą, tokio procesinio sprendimo niekaip nemotyvavo.

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nutartį, nustatant, kad taikytinos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese ir sustabdytinas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 pagal notaro 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą iš UAB „Rietavo veterinarinė sanitarija“ akcijų iki kol bus galutinai išnagrinėtas UAB „ARVI“ ir ko 2017 m. sausio 26 d. skundas dėl antstolio A. A. veiksmų (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Toks procesinis sprendimas atitinka ir apeliantės pareiškime dėl dalies atskirojo skundo reikalavimų atsisakymo suformuluotą prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti iš pareiškėjos 677,6 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Su prašymu ji pateikė PVM sąskaitą faktūrą Serija VTO Nr. 0004548 19 777,45 Eur sumai, jos aprašyme nurodant „Teisinės paslaugos“, ir išrašą iš banko sąskaitos, patvirtinantį nurodytos sumos sumokėjimą.

CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad apeliantė už atskirojo skundo šioje civilinėje byloje parengimą turėjo 677,6 Eur išlaidas, kadangi PVM sąskaitoje faktūroje teisinės paslaugos nėra detalizuotos. Dėl to atmestinas apeliantės prašymas priteisti iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 308, 336, 338 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Priimti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „BELOR“ atsisakymą dalies atskirojo skundo, paduoto dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2SP-1133-329/2017, reikalavimų, susijusių su išieškojimu iš uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“, juridinio asmens kodas 169704164, akcijų, ir nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal šią atskirojo skundo dalį.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto, nustatant, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės vykdymo procese ir sustabdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/01977 pagal notaro 2016 m. balandžio 12 d. vykdomąjį įrašą iš uždarosios akcinės bendrovės „Rietavo veterinarinė sanitarija“, juridinio asmens kodas 169704164, akcijų, iki bus galutinai išnagrinėtas uždarosios akcinės bendrovės „ARVI“ ir ko 2017 m. sausio 26 d. skundas dėl antstolio A. A. veiksmų.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.