Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Akcinės bendrovės Šiaulių banko (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams A. Z. (toliau ir – atsakovas) ir R. Z. (toliau ir – atsakovė) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2019 m. liepos 25 d. rezoliucija ieškinį priėmė ir nustatė atsakovams 15 dienų terminą atsiliepimams į ieškinį pateikti. Ieškinio ir teismo pranešimo, kuriame nustatytas 15 dienų terminas atsiliepimams į ieškinį pateikti, kopijos 2019 m. liepos 25 d. išsiųsta atsakovams ieškinyje nurodytais adresais. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2019 m. rugpjūčio 1 d., procesinius dokumentus įteikus per darbovietę. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. rugpjūčio 8 d., procesinius dokumentus įteikus atsakovui asmeniškai. Per teismo nustatytą terminą atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai – 2016 m. kovo 15 d. Turto išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 14–26); standartinė informacija apie vartojimo kreditą (e. b. l. 27-29); Turto priėmimo–perdavimo aktas (e. b. l. 30); Valstybinės įmonės „REGITRA“ registracijos liudijimas (e. b. l. 31); 2016 m. kovo 15 d. Pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 32-38); 2016 m. kovo 15 d. Asmens duomenų tvarkymo sutartis (e. b. l. 42–43); 2019 m. liepos 5 d. skolos pažyma (e. b. l. 45); 2018 m. rugsėjo 17 d. raštas dėl įsipareigojimų vykdymo ir turto grąžinimo Nr. s-18/11211/c (e. b. l. 46); 2017 m. lapkričio 13 d. raginimas Nr. 33041 (e. b. l. 48); 2019 m. birželio 3 d. PVM sąskaita faktūra Serija BRC Nr. 139441 (e. b. l. 47); 2018 m. spalio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-617-217/2018 (e. b. l. 4–6) – patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.

Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą bei atsakovams nepateikus įrodymų, patvirtinančių skolos sumokėjimą, ir neginčijus skolos susidarymo pagrindo, darytina išvada, jog, pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir vykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis).

Lizingo sutartyje buvo numatyta, kad Lizingo gavėjui laiku nemokant mokėjimo grafike numatytų įmokų ar jų dalies, nesumokėjus priklausančių mokėti priskaičiuotų palūkanų ar delspinigių, ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti Lizingo sutartį. Kadangi atsakovas prievolių ieškovei pagal Lizingo sutartį nevykdė (neatliko numatytų mokėjimų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių), ieškovė, įspėjusi atsakovą sutartyje numatyta tvarka, nutraukė Lizingo sutartį su atsakovu nuo 2018 m. vasario 27 d. Atsakovas iki šiol pagal Lizingo sutartį ieškovei negrąžino 2 805,10 Eur skolos, kurią sudaro: 965,64 Eur negrąžinta Turto likutinė pagal Lizingo sutartį; 496,36 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos (palūkanų norma 8,5 %); 1343,10 Eur Turto grąžinimo, gabenimo, realizavimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad Lizingo sutartis buvo sudaryta šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, atsakovo sutuoktinė R. Z. (toliau ir – atsakovė) įsipareigojo solidariai atsakyti kartu su atsakovu visu savo esamu ir būsimu turtu, jei atsakovas neįvykdys visų ar dalies savo prievolių pagal Lizingo sutartį. 2018 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismas nutartimi civ. byloje Nr. e2-617-217/2018 patvirtino sutartį, sudarytą tarp atsakovų dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovai susitarė, kad prievolę pagal Lizingo sutartį Ieškovui vykdys solidariai. Ieškovė ne kartą reikalavo, kad atsakovai įvykdytų savo įsipareigojimus ieškovei pagal Lizingo sutartį, tačiau atsakovai savo įsipareigojimų nėra įvykdę ir įsiskolinimas nėra padengtas. Atsakovai tiek Lizingo sutartyje, tiek santuokos nutraukimo sutartyje yra įsipareigoję pagal Lizingo sutartį atsakyti solidariai. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę vykdys tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnis).

CK 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Tinkamu prievolės įvykdymu laikomas visiškas iš jos kylančių pareigų įvykdymas. Vadovaujantis CK 6.574 straipsniu, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.

Vadovaujantis Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 7.5 punktu, nutraukus sutartį, atsakovas privalo sumokėti ieškovei visus iki Lizingo sutarties susidariusius įsiskolinamus, likusius pagal Grafiką, įskaitant, tačiau neapsiribojant, delspinigius, baudas, kitas Ieškovo patirtas išlaidas. Vadovaujantis Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1.6 p., visos su Turto grąžinimu ar realizavimu ieškovei susijusios išlaidos bei rizika tenka atsakovams.

Ieškovė sutarties pagrindu atsiradusias prievoles vykdė tinkamai, tačiau atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, taip pažeidė prievolės, atsiradusios tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu, įvykdymo terminą. Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsakovams taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, atsakovus įpareigojant sumokėti įsiskolinimą ir palūkanas.

Teismas 2018 m. spalio 10 d. sprendimu atsakovų santuoką nutraukė ir patvirtino tarp atsakovų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6 punkto 1 papunkčiu atsakovai susitarė, kad prievolė ieškovei lieka solidari atsakovų atsakomybė. Aplinkybių, kad atsakovų susitarimas prieštarautų jų interesams, nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje esantys duomenys patvirtina prievolės neįvykdymą, ieškovės reikalavimai solidariai priteisti iš atsakovų 2 805,10 Eur įsiskolinimą, kurį sudaro 965,64 Eur negrąžinta skola, 496,36 Eur nesumokėtos sutartinės palūkanos ir 1 343,10 Eur turto grąžinimo, gabenimo ir realizavimo išlaidos, vertintini kaip pagrįsti, todėl tenkintini (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.872–6.874 straipsniai, 6.886 straipsnis).

Pagal CK 6.245 straipsnio 3 dalį sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos (bauda, delspinigiai) - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo mokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus, kurių dydis nustatomas susitarimu dėl netesybų (t. y. sutartinius nuostolius). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo prievolę (LAT c. b. Nr. 3K-7-304/2007; c. b. Nr.3K-3-401/2008, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-492/2011 ir kt.).

Skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl ieškovei iš atsakovų priteisiamos 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį visiškai, ieškovei iš atsakovų solidariai priteistinos 39 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 39 Eur žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, nustatyta, kad teismas turėjo 8,76 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Solidariai priteisti ieškovei Akcinei bendrovei Šiaulių bankui (įmonės kodas 112025254, adresas korespondencijai: Šiauliai, Tilžės g. 149) iš atsakovų A. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)) ir R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)):

965,64 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 64 euro centų) negrąžintą skolą;

496,36 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 36 euro centų) nesumokėtas sutartines palūkanas;

1 343,10 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų keturiasdešimt trijų eurų 10 euro centų) turto grąžinimo, gabenimo, realizavimo išlaidas;

5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (2 805,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 25 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir

63 Eur (šešiasdešimt trijų eurų) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovo A. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke) 4,38 Eur (keturių eurų 38 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovės R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke) 4,38 Eur (keturių eurų 38 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.