Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

Rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Translogistics24“skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja UAB „Translogistics24“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) Panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021 m. rugsėjo 6 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20028 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir - VDI) Vilniaus skyrius nuo 2021-05-14 iki 2021-06-23 atliko nelegalaus darbo tyrimą dėl UAB „Translogistics24“. VDI nustatė, kad buvo įdarbinti: Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Eurotransport24“, į. k. 303025556, pagrindu; Baltarusijos Respublikos pilietis S. H., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Transtira“, į. k. 122282884, pagrindu; Ukrainos pilietis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Eurocargo24“, į. k. 303025620, pagrindu. VDI 2020-06-23 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokole juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1006-0016 nurodoma, kad S. K. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 003766767 galėjo dirbti tik UAB „Eurotransport24“, S. H. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 004039928 galėjo dirbti tik UAB „Transtira“, S. P. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 003510199 galėjo dirbti tik UAB „Eurocargo24“. Protokole nurodoma, jog S. K., S. H., S. P. įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos numatytos Vizų išdavimo tvarkos aprašo 78 punkte. Tokiais veiksmais (neveikimu) pažeistas LR Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. nuostatos. Pareiškėja prašė teisės pažeidimo bylos teiseną UAB „Translogistics24“, į. k. 304304352, atžvilgiu nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (Užimtumo įstatymo 60 str. 5 d.). VDI priėmė 2021-09-06 nutarimą Nr. NUĮPBJ 20028 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau- ir Nutarimas), kuriuo Pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą (finansinę sankciją). Nutarime pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pažymima, kad vadovaujantis ANK 591 str. 1 p. administracinė teisena dėl užsieniečių S. P. ir S. K. įdarbinimo bei darbo yra nutraukiama. Dėl užsieniečio S. H. - atsakomybė kyla pagal Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d. už Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 d. pažeidimą. VDI vertino, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio. Nutarime nurodoma: „su S. H. 2019-08-21 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nuo 2020-03-18 darbuotojas faktiškai nedirbo, žiniaraščiuose žymimos nemokamos atostogos, pravaikštos. Darbo sutartis nutraukta 2021-04-23. Pažeidimas paaiškėjo 2021-05-14 VDI gavus Migracijos departamento informaciją. Vėliausias terminas iki kada gali būti paskirta nuobauda - 2022-03-18“.

2.2. Užimtumo įstatymo 60 str. 5 d. nustato, kad šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju - per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d. numato, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos, jų teisenai taikomos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatos. Nutarimas neatitinka ANK 618 str. 2 d. reikalavimų, kadangi Nutarime nėra jokių motyvų, kaip pažeidimą tyręs pareigūnas nustatė, kad Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra trunkamasis.

2.3. Pažeidimas negali būti laikomas trunkamuoju. Pareiškėjui skyrė už UĮ 57 str. 1 d. 5 p. pažeidimą. Ši teisės norma nustato, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų. UTPĮ 62 str. 2-2 dalyje nurodyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44-1 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49-5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Iš Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. dispozicijos („<...> darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas <...>“) matome, kad atsakomybė už šią veiką kyla atlikus trečiosios šalies įdarbinimą, nesilaikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų.

Šiuo atveju svarbu, kaip reikėtų suprasti „įdarbinimo“ momentą. Tuo tarpu atsakovė Nutarime atskirai neaptarė, kaip turėtų būti suprantamas „įdarbinimas“ Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. prasme. „Įdarbinimas“ turėtų būti siejamas su darbo sutarties sudarymu. Darbuotojo įdarbinimas įvyksta darbdaviui ir darbuotojui sudarius darbo sutartį ir atitinkamai darbdaviui apie darbo santykius informavus Valstybinę socialinio draudimo fondo valdybą. Tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje, pvz. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, jog įdarbinimas - sistema teisinių, ekonominių, socialinių ir organizacinių priemonių, kurias teikia valstybės, savivaldybių arba kitos įmonės, įstaigos, organizacijos, padedančios sudaryti darbo sutartį, t. y. jis yra siejamas su darbo sutarties sudarymu (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-550-381/2016).

2.4. Nutarime, aptariant nuobaudos skyrimo terminus už S. H. įdarbinimo pažeidimus, yra motyvuojama: „Su S. H. 2019-08-21 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nuo 2020-03-18 darbuotojas faktiškai nedirbo, žiniaraščiuose žymimos nemokamos atostogos, pravaikštos. Darbo sutartis nutraukta 2021¬04-23. Pažeidimas paaiškėjo 2021-05-14 VDI gavus Migracijos departamento informaciją. Vėliausias terminas iki kada gali būti paskirta nuobauda - 2022-03-18 “. Pažeidimą nagrinėjusi institucija pažeidimą vertino kaip trunkamąjį nuo darbo sutarties sudarymo (2019-08-21) iki kol darbuotojas faktiškai dirbo (2020-03-18). Pareiškėjo nuomone, toks aiškinimas yra teisiškai ydingas, kadangi “įdarbinimas” Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. prasme negalėjo būti vertinamas kaip trunkamasis pažeidimas.

Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Teismų praktikoje laikoma, jog trunkamasis teisės pažeidimas padaromas neveikimu, t. y. nevykdant įstatyme nustatytos pareigos, ir jis trunka tol, kol jo nenutraukia pats pažeidėjas ar atitinkamų institucijų pareigūnai. Nagrinėjamu atveju, atsakomybė yra numatyta už veikimą, t. y. trečiosios šalies piliečio įdarbinimo veiksmus nesilaikant įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų. Šios teisės normos formuluotė leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas laikytinas baigtu atlikus įdarbinimo veiksmą, t. y. sudarius darbo sutartį ir informavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą. Nei taikant lingvistinį, nei sisteminį, nei teleologinį teisės aiškinimo metodus negalima daryti išvados, kad aptariamoje teisės normoje nurodytas įdarbinimo veiksmas turėtu būti suprantamas kaip tęstinis / trunkamasis.

ANK yra numatyta skirtinga atsakomybė už įdarbinimo veiksmus ir darbą, kaip tęstinį veiksmą, pvz. ANK 133 str. numato atsakomybę už tarpininkavimo įdarbinant paslaugų teikimo reikalavimų pažeidimą, tuo tarpu ANK 455 str. 2-4 d. numato atsakomybę už darbą (kaip darbo funkcijų vykdymą, t. y. tęstinę veiką).

Šiuo atveju S. H. Bendrovėje buvo įdarbintas 2019-08-23, todėl UĮ 60 str. 5 dalyje numatytu 2 metų senaties terminas pasibaigė 2021-08-23. Skundžiamas Nutarimas buvo priimtas 2021-09-06, praleidus 2 metų nuobaudos skyrimo terminą.

2.5. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, akcentavo, kad įdarbinimas pasibaigia darbo sutarties sudarymu, taigi šiuo atveju pažeidimas pasireiškė konkrečiu veiksmu – darbo sutarties sudarymu.

3. Atsakovė VDI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Nutarime pasisakyta dėl senaties terminų. Nutarime nurodyta, kad trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė ANK numatytą veikimą. Nutarime nurodomi pažeidimai Pareiškėjui įdarbinus tris užsieniečius, tačiau skirtingomis datomis, dėl dviejų užsieniečių administracinė teisena buvo nutraukta. Nutarimo 1 p. aiškiai nurodyta, kad “šiuo atveju teisės pažeidimas laikytinas trunkamuoju, nes ir po įdarbinimo, užsienietis dirbo turėdamas nacionalinę vizą „D“ išduotą kitos įmonės darbo pagrindu”. Akivaizdu, kad toks motyvas yra analogiškas kalbant apie pažeidimą įdarbinus S. H. už ką ir buvo taikyta Pareiškėjui atsakomybė pagal Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d.

3.2. Teisės doktrinoje trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Trunkamojo pažeidimo padarymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą ir dažniausiai pasireiškia tuo, kad asmuo turi pareigą atlikti tam tikrus veiksmus, kurių neatlieka. Tokie pažeidimai padaromi vieninga pažeidėjo tyčia ir jų atlikimas kartojasi kiekvieną dieną, kol pats kaltinimas ar kiti asmenys jų nenutraukia. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia. Šiuo atveju padarytas pažeidimas nebuvo nutrauktas, jis tęsėsi visą laiką kol dirbo darbuotojas.

Atsakovas skyrė nuobaudą Pareiškėjui už pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p., kuriame nurodyta, kad darbdaviams, kurie įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo (UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Šiuo atveju pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio – tęsiasi tol, kol jo nenutraukia pats asmuo ar kiti asmenys arba išnyksta pareiga įvykdyti veiksmus, kuriuos yra privaloma įvykdyti, t. y. tol, kol darbdavys leidžia darbuotojui dirbti ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Trunkamojo pažeidimo padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė pažeidimą, nuo pat įdarbinimo dienos iki kol faktiškai darbuotojas S. H. dirbo pas Pareiškėją, t. y. nuo 2019-08-21 iki 2020-03-18. Pareiškėjo padarytas pažeidimas atitinka trunkamojo administracinio nusižengimo sąvoką, nes trunkamaisiais laikomi tokie administraciniai nusižengimai, kurie prasidėję nuo tam tikro priešingo teisei veikimo ar neveikimo, trunka tam tikrą ilgesnį ar trumpesnį laiką.

3.3. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė argumentus, išdėstytus atsiliepime, akcentavo, kad sistemiškai aiškinant svarbu, kad įdarbinimas siejamas su UTPĮ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytomis sąlygomis, kurios turi būti išlaikomos visą darbo laiką, o ne tik darbo sutarties sudarymo momentu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

4.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyrius 2021-05-14 pranešimu Nr. 10K-14755 informavo VDI apie įdarbintus užsieniečius UAB „Translogistics24“.

4.2. VDI Vilniaus skyrius nuo 2021-05-14 iki 2021-06-23 atliko nelegalaus darbo tyrimą Bendrovėje ir nustatė, kad buvo įdarbinti: Baltarusijos Respublikos pilietis S. K., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Eurotransport24“, į. k. 303025556, pagrindu; Baltarusijos Respublikos pilietis S. H., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Transtira“, į. k. 122282884, pagrindu; Ukrainos pilietis S. P., gim. (duomenys neskelbtini), turėjęs nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „Eurocargo24“, į. k. 303025620, pagrindu.

4.3. VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė 2021-06-23 surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1006-0016. Administracinio nusižengimo protokole nurodoma, kad S. K. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 003766767 galėjo dirbti tik UAB „Eurotransport24“, S. H. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 004039928 galėjo dirbti tik UAB „Transtira“, S. P. pagal gautą nacionalinę vizą Nr. 003510199 galėjo dirbti tik UAB „Eurocargo24“. Protokole nurodoma, jog S. K., S. H., S. P. įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos numatytos Vizų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, 78 punkte. Tokiais veiksmais (neveikimu) pažeistas LR Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. nuostatos.

4.4. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje 2021-08-31 buvo išnagrinėta byla dėl užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimo. UAB „Translogistics24” pateikė rašytinius paaiškinimus (priedas Nr. 2), kuriais prašė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną UAB „Translogistics24“, į. k. 304304352, atžvilgiu nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (Užimtumo įstatymo 60 str. 5 d.).

4.5. VDI 2021-09-06 priėmė nutarimą Nr. NUĮPBJ 20028 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (Nutarimas), kuriuo Pareiškėjui skyrė 200 Eur baudą (finansinę sankciją). Nutarime pasisakant dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pažymima, kad vadovaujantis ANK 591 str. 1 p. administracinė teisena dėl užsieniečių S. P. ir S. K. įdarbinimo bei darbo UAB „Translogistics24“ yra nutraukiama. Nutarime nurodyta, kad su S. H. 2019-08-21 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Nuo 2020-03-18 darbuotojas faktiškai nedirbo, žiniaraščiuose žymimos nemokamos atostogos, pravaikštos. Darbo sutartis nutraukta 2021-04-23. VDI vertinimu, pažeidimas paaiškėjo 2021-05-14 VDI gavus Migracijos departamento informaciją, o vėliausias terminas iki kada gali būti paskirta nuobauda - 2022-03-18. VDI padarė išvadą, kad dėl užsieniečio S. H. atsakomybė kyla pagal Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d. už Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 d. pažeidimą.

5. Byloje kilo ginčas dėl Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021-06-15 iki 2022-04-01) nurodoma, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų.

Užimtumo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2017-06-06 iki 2022-04-01) 60 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu.

Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2-2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2019-09-01 iki 2021-03-01) užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44-1 straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49-5 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje buvo nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas,

Pažymėtina, kad Užimtumo įstatymo 1 dalies 5 punktas, kuriuo vadovaujantis skundžiamu Nutarimu buvo paskirta nuobauda, įsigaliojo nuo 2021-06-15, kai įsigaliojo 2021-06-08 priimtas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV- 379 (toliau – ir Pakeitimo įstatymas). Minėtu Įstatymu, numatyta atsakomybė pagal 57 str. 1 d. 5 p. darbdaviams, kurie įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydami įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2-2 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas.

Iki Pakeitimo įstatymo įsigaliojimo Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas neegzistavo.

8. Nutarime atsakovė pasisakė, kad Bendrovė su S. H. 2019-08-21 sudarė neterminuota darbo sutartį, o nuo 2020-03-18 darbuotojas faktiškai nedirbo, žiniaraščiuose žymimos nemokamos atostogos, pravaikštos, jo darbo sutartis nutraukta 2021-04-23, o vėliausias terminas iki kada gali būti paskirta nuobauda - 2022-03-18. Taigi laikėsi nuostatos, kad pažeidimas pasibaigė 2020-03-18. Kaip aptarta, tuo metu, kai, atsakovės vertinimu, buvo daromas pažeidimas (2019-08-21 iki 2020-03-18) Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas apskritai negaliojo, taigi šioje situacijoje ir negalėjo būti taikomas. Kitaip aiškinant būtų pažeistas principas, kad įstatymai atgal negalioja (lot. lex retro non agit). Todėl šioje byloje atsakovės Nutarimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t. y. prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Savo skunde pareiškėja tiesiogiai neteikia argumento, kad jai buvo pritaikyta sankcija, kuri įstatyme atsirado tik pasibaigus pažeidimui, tačiau teisinis ginčo kvalifikavimas ir teisingo gynybos būdo parinkimas yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia; teismas žino teisę).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju skundžiamas Nutarimas naikinamas, taigi laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). A

BTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėja 2022-09-19 pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Jame prašo teismo priteisti 1851,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Prašymą grindžia šiais pateikiamais dokumentais: 2021-09-16 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytos atstovavimo paslaugos, susijusios su pareiškėjos atstovavimu pažeidimo bylą nagrinėjant VDI (iš viso 9 val. ir bendra 980 Eur suma su PVM); 2022-02-26 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas skundo teismui parengimas (5 val./544,50 Eur suma su PVM); 2021-09-18 PVM sąskaita faktūra, kurioje nurodytas pasiruošimas bylai ir atstovavimas teismo posėdyje (3 val./326,70 Eur su PVM); nurodytų sąskaitų apmokėjimą įrodantys dokumentai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad atstovavimo išlaidos, patirtos ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne per teismą institucijoje, nepriklausomai nuo to, ar ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka privaloma ar ne, ginčui persikėlus į teismą laikytinos šalies kitomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu ir paprastai priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas (2008-01-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS 525-33/2008, 2008-09-11 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-513/2008)

Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (toliau – ir VDU).

Skundas šioje byloje pateiktas 2021 m. spalio mėnesį, todėl išlaidoms už skundo parengimą taikytinas 2021 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 1517,40 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2021-10-05 skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 3 793,50 Eur (2,5x1517,40). Teismui pateikti rašytiniai įrodymai tvirtina, kad už skundo surašymą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, atstovavimo pažeidimo nagrinėjime VDI ir pasiruošimą bylos nagrinėjimui teisme pareiškėjo advokatui sumokėtos sumos (1 851,30 Eur) neviršija (sudaro daugiau kaip pusę) maksimalios priteistinos sumos už skundo parengimą. Nepaisant to, teismo vertinimu, byla nėra sudėtinga nei teisės taikymo, nei faktinių aplinkybių įrodinėjimo požiūriu (nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių). Teisės aiškinimo požiūriu pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nebuvo esminiai, jais teismas nesirėmė. Todėl būtų neprotinga laikyti, kad visos pareiškėjos patirtos atstovavimo išlaidos buvo būtinos. Kita vertus, pareiškėja turi teisę būti atstovaujama ir tai yra svarbus teisės į tesiminę gynybą elementas, todėl visiškai netenkinus prašymo priteisti atstovavimo išlaidas, būtų nepagrįstai apribota jos teisė į teisminę gynybą. Teismas pažymi, kad nors sumažinus priteistinas atstovavimo išlaidas pareiškėjos laimėjimas pinigine prasme tampa mažiau reikšmingas, tai nepaneigia kitų teisiškai svarbių gėrių, kurie tenka jai paneigus inkriminuotą pažeidimą. Atsižvelgdamas į šiuos motyvus, teismas vertina, kad 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų suma šiuo atveju atitiktų protingumo ir teisingumo kriterijus.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132, 133 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ skundą tenkinti ir panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2021-09-06 nutarimą Nr. NUĮPBJ 20028.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Translogistics24“ naudai iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.