Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant: Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiajai D. D., nukentėjusiosios atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

nedalyvaujant civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atstovui (gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant civilinio ieškovo atstovui),

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, nedirbantis, studijuojantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. S., 2016-02-29, vairuodamas automobilį Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini), apie 10.47 val. Kaune, ties pastatu, esančiu Pašilės g. 39, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, tuo kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo D. D., galinę dalį, tuo padarydamas nukentėjusiajai D. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką - neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-02-29 iš ryto jis pagal navigaciją važiavo į universitetą, nes nežinojo kaip nuvažiuoti iki universiteto, kur turėjo vykti egzaminas, kadangi yra ne vietinis. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), žvilgtelėjo į navigaciją ir tuo metu pakėlęs akis į kelią pamatė, kad priekyje jo yra sustojęs automobilis, todėl bandė stabdyti, bet atsitrenkė. Kodėl tas kitas automobilis stovėjo, jis nežino. Jis važiavo su įmonės, kurios jis yra akcininkas, automobiliu. Jis buvo blaivus, važiavo apie 40 km/h greičiu. Įvykio dieną buvo drėgna, snyguriavo. Jis vairavo blaivas. Jis apgailestauja, kad taip įvyko, avariją sukėlė jo neatidumas, jam tai pirma avarija, vairuotojo teises turi virš 2 m. Po avarijos jis išlipo iš mašinos, kartu važiavo ir jo bendrakursė, nuėjo pažiūrėti ar nenukentėjo kito automobiliu važiavę asmenys. Tuo metu nukentėjusioji niekuo nesiskundė, jis su ja bendravo, sakė, jei kas nutiks, jie susiskambins. Jie užpildė eismo įvykio deklaraciją, jis atlygino padarytą žalą. Jo automobilis techniškai tvarkingas, jis buvo draustas BTA draudime. Kad nukentėjusiajai lūžo slankstelis jis sužinojo kovo mėnesį. Savo poelgį jis vertina blogai, dabar vairuoja atidžiau. Nukentėjusiosios atsiprašė. Norėtų, kad byla būtų nutraukta jam susitaikius su nukentėjusiąja. Prašo teismą patvirtinti susitarimą, sudarytą 2016-10-10 tarp jo ir nukentėjusiosios.

Po kaltinamojo apklausos visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.).

Nukentėjusioji D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-02-29, apie 11 val., Kaune, Pašilės g., vairavo automobilį Audi 100, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo apie 40 km/val. greičiu nuo Taikos pr. link Baršausko g. Automobiliu važiavo viena, segėjo saugos diržą. Oro sąlygos buvo geros, nelijo, kelio danga sausa, matomumas geras. Pravažiavus pastatą Nr. 41, bet neprivažiavus įsukimo į dešinę, į (duomenys neskelbtini) g., sustojo prieš pėsčiųjų perėją praleisti pėsčiąjį. Sustojusi pažiūrėjo pro galinio vaizdo matymo veidrodėlį ir pamatė, kad už jos apie 100 m atstumu, ta pačia važiavimo kryptimi, atvažiuoja nestabdydamas lengvasis automobilis. Po kelių sekundžių (tikslaus laiko pasakyti negali) pajautė stiprų smūgį į vairuojamo automobilio galinę dalį. Po smūgio jos vairuojamas automobilis pavažiavo apie 1 m į priekį. Po eismo įvykio sąmonės praradusi nebuvo. Ji, išlipusi iš automobilio, pamatė, kad į jos vairuojamo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Kadangi minėto automobilio vairuotojas savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio pripažino visiškai, jie kartu supildė eismo įvykio deklaraciją. Greitoji medicinos pagalba į įvykio vietą nebuvo kviečiama, kadangi Ji nesijautė sužalota, skausmo iš pradžių nejautė. Po eismo įvykio, tos pačios dienos vakare, ji pajautė kaklo skausmą, tačiau į gydymo įstaigą iškart nesikreipė, nes tikėjosi, kad skausmas praeis savaime. 2016-03-01 ryte jautė dar stipresnį kaklo skausmą ir tuomet pati nuvyko į Kauno klinikinės ligoninės traumų punktą, kur buvo įtariamas kaklo slankstelio lūžis. Diagnozės patvirtinimui tą pačią dieną buvo nusiųsta į LSMUL Kauno klinikas, kur buvo patvirtintas kaklo slankstelio lūžis. Išleista iš LSMUL Kauno klinikų lankėsi pas šeimos gydytoją. Jai nurodė mažiausiai iki gegužės vidurio nešioti kaklo įtvarą. Su automobilio, sukėlusio eismo įvykį, vairuotoju, po supildytos deklaracijos, nebendravo. Dėl eismo įvykio padarinių ji patyrė fizinę, moralinę ir turtinę žalą. (b. l. 37).

Nukentėjusioji D. D. teismo posėdžio metu parodė, kad civiliniame ieškinyje ji iš BTA draudimo prašė neturtinės žalos 4500 eurų, draudimas atlygino tik 500 Eur, ji nori, kad teismas priteistų jai dar 4000 Eu neturtinės žalos. Po to įvykio lankėsi pas psichologą, nes bijo vairuoti, jaučia įtampą, kaklo įtvarką nešiojo 2,5 mėnesio, per tą laiką turėjo nevairuoti, turėjau prašyti, kad ją vežiotų, naudotis viešuoju transportu. Dėl kaklo įtvaro ją visi nužiūrinėjo, jai dėl to buvo nemalonu, jautė diskomfortą. Tuo metu ji studijavo KTU Statybos fakultete, šiuo metu ji studijuoja ir dirba Klaipėdoje vienoje įmonėje administracijos asistente, todėl kartą į mėnesį važiuoja į Klaipėdą. Dėl sužalojimo nukentėjo jos laisvalaikis, draugai siūlydavo kažkur nuvykti, bet ji atsisakydavo dėl blogos savijautos. Negalėjo užsiimti sportu, lankyti sporto klubą. Iki šiol jaučia skausmus, nuo pirmadienio pradės eiti į reabilitaciją. Neurochirurgas sakė, kad tai kaip liekamieji reiškiniai, tai kaklo sritį skaudės dar ne metus ir ne du. Prašo teismą patvirtinti susitarimą, sudarytą 2016-10-10 tarp jos ir kaltinamojo ir bylą nutraukti jo atžvilgiu jiems susitaikius, nes kaltinamasis jai atlygino jai padarytą turtinę žalą, ji nori, kad patirtą ir neatlygintą neturtinę žalą atlygintų draudimas.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G715/2016(02) matyti, kad D. D. konstatuotas kompresinis V kaklinio slankstelio lūžis. Dėl konstatuoto sužalojimo D. D. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (b. l. 34).

2016-04-25 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole konstatuoti įvykę dalyvavę asmenys, jų vairuoti automobiliai bei svarbiausios eismo įvykio aplinkybės (b. l. 9-11).

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., požymius, nes kaltinamasis, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas (b. l. 69).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 str.).

Vadovaujantis BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma BK 38 str. 1 d. išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja sudarė susitarimą dėl susitaikymo, nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinis atsakovas nukentėjusiajai atlygino dalį žalos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padarytas neatsargus nusikaltimas, nėra sunkių padarinių, kaltinamasis neteistas, nėra anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima kaltinamojo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, teismas nenustatė (BK 38 str. 2 d.).

Pagrindų taikyti kaltinamajam BK 67 str. 1 d. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones (BK 68 str.), nėra. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė D. D. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos 4500 eurų atlyginimo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (b. l. 42-44).

Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pateikė teismui 2016-09-09 prašymą Nr. LT_3/10-03-2016-401, kad byla teisme būtų nagrinėjama nedalyvaujant civilinio atsakovo atstovui, prašyme nurodyta, kad jie 2016-06-07 civilinei ieškovei D. D. atlygino draudimo kompanijos apskaičiuotą jos patirtą 520,47 eurų žalą, kurią sudaro 500 eurų neturtinė žala ir 20,47 eurų turtinė žala. (b. l. 91-92).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000 eurų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, CK 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios 2016-10-10 susitarime yra nurodyta, kad M. S. buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filiale Lietuvoje, D. D. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyto maksimalus draudiko atlyginamos neturtinės žalos dydžio. Todėl jie susitaria, kad likusią neatlygintą pagal jos civilinį ieškinį nurodyta nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala turi atlyginti draudimo bendrovė, o ne M. S.. Ji jam neturi jokių turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi.

Kaltinamasis M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 1 d. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji D. D. patyrė skausmą, stresą, emocinį šoką, išgąstį, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus, bijojo vairuoti automobilį, jautė diskomfortą dėl nešioto kaklo įtvaro. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, kuriuo nukentėjusiajai padarytas nesunkus kūno sužalojimas, sužalojimo pasekmes ji jaučia iki šiol, patyrė stresą, lankėsi pas psichologą, nešiojo kaklo įtvarą, į tai, kad kaltinamasis yra jauno amžiaus, nedirba, studijuoja. Atsižvelgiant į išdėstytus kriterijus, į tai, kad civilinis atsakovas atlygino civilinei ieškovei žalą 520,47 eurus, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja – civiline ieškove teisiamojo posėdžio metu, 2016-10-10, sudarė susitarimą, pagal kurį kaltinamasis susitarimo pasirašymo dieną nukentėjusiajai – civilinei ieškovei apmokėjo išlaidas advokato pagalbai apmokėti 500 eurų. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo analogiškose bylose, darytina išvada, kad nukentėjusiosios – civilinės ieškovės pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos 4500 eurų sumai priteisimo nėra adekvatus, neatitinką nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose, todėl patirta nukentėjusiosios neturtinė žala mažintina ir teismo įvertintina 2500 eurų suma.

Kardomoji priemonė kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirta.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi ir 293 straipsnio 4 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja D. D., gim. 1993-05-23.

Įspėti M. S., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Civilinės ieškovės D. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, įmonės kodas LV40103840140, buveinė Latvijos Respublikoje, Ryga, K. Valdemara 63, nukentėjusiajai D. D. 2000 Eu (du tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kardomoji priemonė kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirta.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.