Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus specialistas A. R. K. M. 2022 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, ANK 493 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnį, už tai, kad ji 2022 m. lapkričio 12 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant policinę priemonę, iš pažiūros neblaivi (sklido stiprus alkoholio kvapas, svirdinėjo), K. M., būdama neblaivi viešoje vietoje, trukdė policijos pareigūnams A. D. ir D. M. dirbti, pareikalavus netrukdyti dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, žodžiais juos įžeidinėjo, atsisakė prisistatyti, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, trukdė darbą, kvietė specialiąsias tarnybas, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga. K. M. tikrintis girtumą atsisakė.

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucijos) vyriausiosios tyrėjos S. A. 2022 m. gruodžio 8 d. nutarimu K. M. už ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 60 Eur dydžio bauda, už ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 145 Eur dydžio bauda, už ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 115 Eur dydžio bauda, už ANK 508 straipsnyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 115 Eur dydžio bauda, ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis K. M. paskirta subendrinta galutinė 145 Eur dydžio bauda. Minėtąjį nutarimą pareiškėja K. M. skundė apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas netenkinamas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

8. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

9. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs K. M. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų, įtvirtintų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ANK 493 straipsnio 1 dalyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje, padarymo. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo argumentais, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisingai pritaikė įstatymus, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėja ar jos atstovė advokatė, nesudaro pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

10. ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už neblaivaus asmens pasirodymą viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę. ANK 493 straipsnio 1 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu.

11. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

12. Pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 484 straipsnio 1 dalyje, ANK 493 straipsnio 1 dalyje, ANK 506 straipsnio 4 dalyje. Dėl veikos numatytos ANK 508 straipsnyje padarymo, prašoma administracinio nusižengimo bylą pareiškėjos (K. M.) atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog pareiškėjos atstovė advokatė nesutinka su jos atstovaujamosios veiksmų teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu. Pažymėtina, kad skundo motyvai yra beveik analogiški, kurie buvo nurodyti apylinkės teismui ir į kuriuos apylinkės teismas nutartyje išsamiai ir detaliai atsakė. Sprendžiant iš apeliaciniame skunde nurodomų argumentų, akivaizdu, kad jame iš esmės pateikiami subjektyvūs, K. M. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi yra argumentuotai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas K. M. kaltės klausimą dėl jai inkriminuotų administracinių nusižengimų padarymo, pirmosios instancijos teismas teisės taikymo klaidų nepadarė. Todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

14. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su K. M. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal minėtus straipsnius, teigiant, kad nėra nei vieno administracinio nusižengimo sudėties, tačiau apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15. Skunde pareiškėjos K. M. atstovė advokatė Neringa Grubliauskienė teigia, kad jos atstovaujamoji (K. M.) nepadarė nusižengimo numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad ji buvo neblaivi viešoje vietoje, nes byloje esantys dokumentai patvirtina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), yra privatus žemės sklypas, todėl ji buvo ne viešoje vietoje, bet privačioje namų valdoje. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pastebėjimu, nurodant, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso (duomenys neskelbtini) bendruomenei, tačiau nesutiktina, kad nusižengimas padarytas ne viešoje vietoje. Kaip matyti ginčo, kad K. M. įvykio metu buvo neblaivi nekyla, nes tiek pareigūnų parodymai tiek pati pažeidėja to neneigia. Apeliantė ginčija, kad vieta, kurioje K. M. buvo – nėra laikytina vieša. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad K. M. buvo ne tik, kaip ji nurodo privačioje teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) , bet kaip matyti iš pareigūno tarnybinio pranešimo vaikščiojo ir (duomenys neskelbtini) gatve sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių ir savo saugumui. Taip pat svarbu pažymėti, kas teismų praktikoje laikytina viešąją vieta nusižengimo padarymo metu. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise. Vietų priskyrimas viešosioms vietoms dažniausiai sąlygotas tuo, kad šiose vietose įvykdytą veiką matė aplinkiniai žmonės. Viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ir visuomenės intereso apsaugos kriterijus, ir skirtingai nuo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išreikštos galimos viešosios vietos sampratos viešosios nuosavybės ir viešosios erdvės kriterijai nėra reikšmingi. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), prie pastato esanti aikštelė, kurioje stovėjo policinėje priemonėje dalyvaujantys policijos automobiliai, buvo laisvai prieinama, neaptverta, joje laisvai dirbo pareigūnai, kurie bendravo su kitais asmenimis, joje laisvai judėjo ir kiti žmonės, todėl akivaizdu kad ši vieta nusižengimo padarymo metu priskirtina viešai vietai. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos (aptariamuoju atveju administracinio nusižengimo) padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo (administracinio nusižengimo) padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Todėl, vadovaudamasis minėtomis aplinkybėmis, apygardos teismas daro išvadą, kad K. M. veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. M. 2022 m. lapkričio 12 d. į bendrąjį pagalbos centrą skambino net du kartus, kelių minučių skirtumu. Neginčytinai nustatyta, kad ji suvokė, kad skubi pagalba jai nėra reikalinga, nes vietoje, kurioje ji buvo, buvo ir policijos pareigūnai, kurie vykdė reidą. Pavojus jos sveikatai ar gyvybei iškilęs nebuvo, teisės pažeidimas ar nusikaltimas nebuvo padarytas, ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos nereikėjo. Išklausius bendrojo pagalbos centro įrašus pokalbių metu nustatyta, kad paskambinusios moters kalba yra nerišli, paini, pokalbio metu aiškina tuos pačius dalykus, kad vyksta nesankcionuoti dalykai, neturėdami sankcijos į jos sklypą suvažiavę krūva pareigūnų, pokalbių metu moteris keikiasi, kalba pakeltu tonu, darbuotojos pareiškia skambinusiai moteriai pastabas, pokalbių metu jokio skubios pagalbos poreikio neišsako. Antrojo pokalbio metu bendrojo pagalbos centro darbuotojai paprašius prisistatyti, tyčia, melagingai nurodė savo anketinius duomenis, kad yra Z. G., teigė, kad stovi 15 policijos automobilių, teigė informaciją, kuri akivaizdžiai neatitiko tikrovės. Antrojo pokalbio metu darbuotojai paprašius išsiaiškinti situaciją su ten esančiais pareigūnais pareiškėja K. M. aiškiai nurodė, kad pareigūnai vykdo reidą, tai suponuoja išvadą, kad K. M. policijos pareigūnų jau buvo informuota apie jų buvimo toje vietoje pagrindą, tačiau vis tiek moteris skambino pakartotinai į pagalbos centrą, taip trukdydama jų darbą žinodama, kad pagalba nereikalinga. Dar kartą pažymėtina, kad skubios pagalbos numeriu 112 reikia skambinti tik tada, kai kyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai policija, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios medicinos pagalbos ar kitos specialiosios tarnybos turi suteikti skubią pagalbą nelaimės vietoje. Nagrinėjamu atveju toks pagalbos poreikis K. M. įvykio metu nebuvo nustatytas. Pareiškėja neneigia, jog skambino pagalbos numeriu 112, nes norėjo, kad jai būtų suteikta rūpima informacija. Tačiau pareiškėja turėjo žinoti, kad pagalbos numeriu reikia skambinti tik tada, kada reikalinga jau minėta pagalba. Jeigu pareiškėja norėjo sužinoti, kokiu pagrindu minimoje vietoje yra policijos pareigūnai, ji galėjo skambinti policijos pareigūnų vadovams ir pasiteirauti jai rūpimais klausimais, tačiau taip ji nesielgė. Todėl, iš aukščiau aptarto, akivaizdu, kad K. M. veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas priimti priešingą sprendimą neturi jokio teisinio pagrindo.

18. Taip pat skunde akcentuojama ir tai, kad K. M. veiksmuose nėra ir ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje numatytų nusižengimų sudėties, t. y., kad nepadarė veikų numatytų ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir ANK 508 straipsnyje, nurodant, kad neturėjo tikslo trukdyti pareigūnų darbą, siekė išsiaiškinti ar pareigūnai neviršija savo įgaliojimų, naudodami privatų žemės sklypą savo funkcijoms vykdyti, apie tai jokia forma neinformavę valdos savininko, nes jai (K. M.) savininko pavesta jo turto administravimo funkcija. Tačiau vietoje savo veiklos teisėtumo patvirtinimo, policijos pareigūnai liepė jai netrukdyti jiems dirbti. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ji pažemino pareigūnus, nenustatyta kokiais konkrečiais žodžiais ar elgesiu buvo žeminama policijos pareigūnų garbė ir orumas, kokiais veiksmais ar neveikimu ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

19. Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2022 m. lapkričio 12 d. Birštono ir Puodžių gatvių sankirtoje policijos pareigūnai vykdė policinę priemonę pagal policinių priemonių planą 20-IL-20351, t. y. atliko savo tiesiogines funkcijas. Neginčytinai nustatyta, kad apie 22 val. prie policijos pareigūnų tarnybinių automobilių, kurie buvo pastatyti Puodžių gatvėje šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nepažeidžiant, kelių eismo taisyklių, priėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Vieta, kurioje stovėjo policinėje priemonėje dalyvavusios tarnybinės transporto priemonės yra laisvai prieinama, neaptverta, jokiais ženklais nepažymėta. Pareiškėja K. M., kuri nepateikė jokio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pradėjo aiškinti, kad jie (policijos pareigūnai) stovi jai priklausančiame sklype, pradėjo trukdyti jų tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms (vykdyti policinę priemonę – reidą). Policijos pareigūnai ne kartą K. M. reikalavo netrukdyti policijos darbo ir pasitraukti į šoną, tačiau ji nurodymų neklausė, vėliau pareikalavus pateikti dokumentą ši atsisakė ir kelis kartus pasakė jiems „eikit nach**“, kelis kartus paminėjo „pyzdinti“, iš galimai jai priklausančio sklypo. Po reikalavimų nustoti įžeidinėti policijos pareigūnus bei jai nesutikus sėsti į tarnybinį automobilį, K. M. buvo uždėti antrankiai, laikinai sulaikyta ir pristatyta į komisariatą, kuriame taipogi atsisakė pateikti asmens dokumentą, prisistatyti bei atsisakė tikrintis neblaivumą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad K. M., būdama akivaizdžiai neblaivi, policijos pareigūnams neprisistatė, nepateikė jokių savo tapatybės ar sklypo priklausomumo jai dokumentų, savo įžūliu, nekontroliuojamu elgesiu kibo prie policijos pareigūnu, kurie vykdė teisėtą policinę priemonę, bendravo su žmonėmis, todėl jai buvo duotos pastabos dėl netinkamo elgesio ir teisėti nurodymai netrukdyti jų darbui ir atsitraukti, tačiau K. M. nepakluso šiems teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, toliau trukdė pareigūnams dirbti, pareigūną vadino „tipeliu“, toliau elgėsi neadekvačiai, demonstruodama nepagarbą policijos pareigūnams, bendravo pakeltu tonu, juos įžeidinėjo. Toks jos elgesys pagrįstai pripažintas neteisėtu. Jos šias neteisėto elgesio aplinkybes patvirtina ne tik liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, bet ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai. Abejoti šių duomenų turiniu, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo.

20. Taigi, konstatuotina, kad skundo argumentas, jog neva byloje esantys įrodymai nepatvirtina apie pareigūnų reikalavimų nevykdymą, laikytinas nepagrįstu. Kaip nurodyta aukščiau, neginčytinai nustatyta kokiems tiksliems policijos pareigūnų prašymams bei reikalavimams nepakluso K. M.. Taip pat skundo argumentas, jog neva nenustatyta kokiais konkrečiais žodžiais K. M. įžeidinėjo policijos pareigūnus, nepagrįstas, kadangi policijos pareigūnai tiksliai įvardijo K. M. išsakytus necenzūrinius žodžius, adresuotus konkrečiai policijos pareigūnams. Vien tas skundo argumentas, jog neva K. M. išsakyti necenzūriniai žodžiai buvo emocinė išraiška, o ne tiesiogiai nukreipti policijos pareigūnams, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situacijos. Tokia aplinkybė laikytina tik kaip gynybinio pobūdžio, siekiant sušvelninti ar visai išvengti administracinės atsakomybės, todėl sutikti su tokiu argumentu nėra pagrindo. Be to, pažymima, kad tokia emocinės būsenos išraiška visuotinai nėra priimtina ir vertintina, kaip amoralus poelgis, prieštaraujantis tiek moraliniams, tiek ir teisės principams bei normoms.

21. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojais apklausti policijos pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti K. M. ir apkaltinti ją nebūtų administracinių nusižengimų padarymu, todėl teismas neturėjo jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurias liudytojas D. M. nurodė tirdamas administracinio nusižengimo bylą savo tarnybiniame pranešime (administracinio nusižengimo bylos lapas 6). Be to, liudytojų nurodytos aplinkybės taip pat yra užfiksuotos ir bendrojo pagalbos centro pateiktuose garso įrašuose bei policijos pareigūnų BodyCam vaizdo įrašuose (administracinio nusižengimo bylos lapas 10). Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

22. Byloje neginčytinai nustačius, kad K. M. 2022 m. lapkričio 12 d., apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant policinę priemonę, būdama neblaivi viešoje vietoje, trukdė policijos pareigūnams A. D. ir D. M. dirbti, pareikalavus netrukdyti dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, žodžiais juos įžeidinėjo, tuo pažemindama jų garbę ir orumą, atsisakė prisistatyti, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, trukdė darbą, kvietė specialiąsias tarnybas, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga, atsisakė tikrintis girtumą, jos veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, ANK 493 straipsnio 1 dalį, ANK 506 straipsnio 4 dalį ir ANK 508 straipsnį.

23. Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytiems administraciniams teisės pažeidimams, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų ir tėra pažeidėjos bei jos atstovės advokatės savaip pateikiama įvykių versija. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams.

24. Apygardos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir nėra pagrindo ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos K. M. atstovės advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.