Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos K. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2022-12-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK:22189160249.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2022-11-13 K. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022-11-12, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 14, Kaune, vykdant policinę priemonę, iš pažiūros neblaivi (sklido stiprus alkoholio kvapas, svirdinėjo), K. M., būdama neblaivi viešoje vietoje, trukdė policijos pareigūnams A. D. ir D. M. dirbti, pareikalavus netrukdyti dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, žodžiais juos įžeidinėjo, atsisakė prisistatyti, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, trukdė darbą, kvietė specialiąsias tarnybas, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga. K. M. tikrintis girtumą atsisakė. Institucijos vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2022-12-08 nutarimu K. M. už minėtų nusižengimų padarymą buvo paskirta 145 eurų bauda.

Pareiškėja K. M., nesutikdama su Institucijos 2022-12-08 nutarimu, teismui pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Pareiškėja skunde nurodė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, yra privatus žemės sklypas, priklausantis (duomenys neskelbtini), o ji dirba šioje (duomenys neskelbtini) ir jai pavesta administruoti (duomenys neskelbtini) turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. 2022-11-12, apie 22 val. jai paskambino nuomininkas iš pastato, esančio (duomenys neskelbtini) ir pareiškė susirūpinimą, kad mato per kamerą, jog ties jo nuomojamu pastatu stovi policijos automobilis su įjungtais švyturėliais. Siekdama išsiaiškinti kodėl privačioje teritorijoje stovi policijos automobilis, ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) Atvykusi klausė policijos pareigūnų kodėl jie čia stovi privačioje valdoje, apie tai neinformavę savininko. Pareigūnai jai informacijos nesuteikė, tuomet ji paskambino bendruoju pagalbos centro telefonu 112, kad sužinotų kokiu tikslu ir teisiniu pagrindu privačioje valdoje stovi policijos automobilis. Siekdama išsiaiškinti aplinkybes, savo prašymus reiškė emocionaliai, tačiau pareigūnų neįžeidinėjo. Pareigūnai iškvietė kitą policijos automobilį, kuriuo atvykę pareigūnai pasiūlė jai važiuoti kartu į komisariatą. Nutarimą, kad ji yra nubausta gavo elektroniniu paštu. Mano, kad už pažeidimą, numatytą ANK 484 straipsnio 1 dalyje (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose), 60 eurų bauda nubausta neteisėtai, nes ji buvo privačiame žemės sklype, todėl teigia, kad tai yra ne vieša vieta, o privati namų valda, todėl negali būti baudžiama ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta „<...> neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę“, prasme. Taip pat mano, kad nepagrįstai nubausta pagal ANK 493 straipsnio 1 dalį (Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymas žinant, kad pagalba nereikalinga). Nurodė, kad ji skambino į pagalbos centrą, nes jai reikėjo jų pagalbos išsiaiškinti ar pareigūnai elgiasi teisėtai, stovėdami privačioje namų valdoje, apie tai neinformavę savininko, nes patys pareigūnai jai tokios informacijos neteikė, apie savo atliekamus veiksmus ir jų teisėtumą, t. y. siekė gauti reikiamos pagalbos jai aktualiu klausimu, todėl mano, kad jokio administracinio nusižengimo nepadarė. Taip pat mano, kad ir už pažeidimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnyje nubausta nepagrįstai. Pagal ANK 506 straipsnį administracine atsakomybė kyla nustačius statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. ANK 508 straipsnyje nurodyta, kad atsakomybė kyla dėl statutinio valstybės tarnautojo, kario ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimo, reiškiamo žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Nurodo, kad protokole nenurodyta, kokiais veiksmais ji pažemino valstybės tarnautojo garbę ir orumą, todėl ji nežino nuo kokio kaltinimo jai reikia gintis, nes protokolas jai nebuvo įteiktas. Nurodo, kad ji neturėjo tikslo trukdyti pareigūnų darbą, tik siekė išsiaiškinti ar pareigūnai neviršija savo įgaliojimų naudodami privatų sklypą ir vietoj to, kad pareigūnai būtų suprantamai jai paaiškinę, kokiu pagrindu ir ką jie veikia privačiame sklype, jie liepė netrukdyti jai dirbti. Nutarime nedetalizuoja, kokiais konkrečiais veiksmais ar gestais ji nevykdė pareigūnų reikalavimų. Dėl to taip pat prašo šią nuobaudą panaikinti.

Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su pateikto skundo argumentais nesutinka. Mano, kad administracinio nusižengimo protokolas K. M. surašytas teisėtai, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, o administracinė nuobauda paskirta pagrįstai, atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Atsiliepime nurodo, kad K. M. pripažinta kalta dėl to, kad 2022-11-12, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 14, Kaune, vykdant policinę priemonę, iš pažiūros neblaivi (sklido stiprus alkoholio kvapas, svirdinėjo), K. M., būdama neblaivi viešoje vietoje, trukdė policijos pareigūnams A. D. ir D. M. dirbti, pareikalavus netrukdyti dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, žodžiais juos įžeidinėjo, atsisakė prisistatyti, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, trukdė darbą, kvietė specialiąsias tarnybas, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga. K. M. tikrintis girtumą atsisakė. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad girtumas gali būti nustatinėjamas visomis kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kad minėti požymiai leidžia prieiti prie išvados, kad policijos pareigūnai pagristai nustatė, kad asmuo neblaivus. Bylos nagrinėjimas vyko rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nutarimu K. M. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 145 eurų bauda. Nors K. M. ant procesinio dokumento – protokolo, nepasirašė, tačiau jis jai buvo įteiktas, tai patvirtina įrašas protokole bei surašiusio pareigūno parašas. Todėl, asmens procesinės teisės buvo užtikrintos, tačiau asmuo jomis nesinaudojo. Skunde K. M. argumentuoja, kad nepadarė nusižengimo numatyto ANK 484 straipsnio 1 dalyje, t. y., kad buvo neblaivi viešoje vietoje, nes yra pridėjusi dokumentus patvirtinančius, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune yra privatus žemės sklypas, todėl ji buvo ne viešoje vietoje, bet privačioje namų valdoje. Susipažinus su skundo priedais sutiktina, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) Kaune priklauso Kauno (duomenys neskelbtini), tačiau nesutiktina, kad nusižengimas padarytas ne viešoje vietoje. Kaip matyti ginčo, kad K. M. įvykio metu buvo neblaivi nekyla, nes tiek pareigūnų parodymai tiek pati pažeidėja skunde to neneigia. K. M. ginčija, kad vieta, kurioje ji buvo nėra laikytina vieša. Bylos medžiagoje yra nurodyta, kad K. M. buvo ne tik, kaip ji nurodo privačioje teritorijoje, bet kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo vaikščiojo ir (duomenys neskelbtini) gatve sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių ir savo saugumui. Taip pat aktualu aptarti, kas teismų praktikoje laikytina vieša vieta nusižengimo padarymo metu. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise. Vietų priskyrimas viešosioms vietoms dažniausiai sąlygotas tuo, kad šiose vietose įvykdytą veiką matė aplinkiniai žmonės. Viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ir visuomenės intereso apsaugos kriterijus, ir skirtingai nuo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išreikštos galimos viešosios vietos sampratos viešosios nuosavybės ir viešosios erdvės kriterijai nėra reikšmingi. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini), Kaunas prie pastato esanti aikštelė, kurioje stovėjo policinėje priemone dalyvaujantys policijos automobiliai, buvo laisvai prieinama, neaptverta, joje laisvai dirbo pareigūnai, kurie bendravo su kitais asmenimis, joje laisvai judėjo ir kiti žmonės, todėl akivaizdu kad ši vieta nusižengimo padarymo metu priskirtina viešai vietai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2002 metų pabaigoje bene pirmą kartą apibrėžė viešosios vietos sąvoką: „Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos(aptariamuoju atveju administracinio nusižengimo) padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo (administracinio nusižengimo) padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų“ (baudžiamoji byla Nr. 2k-670/2002, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas). Šis viešosios vietos aiškinimas plačiai naudojamas teismų praktikoje iki šios dienos, todėl Institucija mano, kad K. M. veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 484 straipsnio l dalį. K. M. skunde, taip pat nurodo, kad nepadarė veikos numatytos ANK 493 straipsnio 1 dalyje, nes skambino, pagalbos centrui, kadangi reikėjo pagalbos išsiaiškinti ar policijos pareigūnai elgiasi teisėtai, stovėdami privačioje namų valdoje. ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga. Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – bendras ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti) (Lietuvos Respublikos bendrojo pagalbos centro įstatymo (toliau – įstatymas) 2 straipsnio 9 punktas). BPC atsako į pagalbos skambučius, priima pagalbos prašymus, parengia pranešimus apie pagalbos poreikį ir perduoda juos reikiamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., tačiau asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. 2022-11-12 skambinimo į bendrąjį pagalbos centrą net du kartus, kelių minučių skirtumu, suvokdama, kad skubi pagalba jai nereikalinga, nes vietoje, kurioje ji buvo, buvo ir policijos pareigūnai, kurie vykdė reidą. Pavojus jos sveikatai ar gyvybei iškilęs nebuvo, teisės pažeidimas ar nusikaltimas nebuvo padarytas, ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos nereikėjo. Perklausius bendrojo pagalbos centro įrašus pokalbių metu girdisi, kad paskambinusios moters kalba yra nerišli, nesudėliojamos aiškiai mintys, pokalbio metu aiškina tuos pačius dalykus, kad vyksta nesankcionuoti dalykai, neturėdami sankcijos į jos sklypą suvažiavę krūva pareigūnų, pokalbių metu moteris keikiasi, kelia balsą ant darbuotojų, darbuotojos pareiškia skambinusiai moteriai pastabas, pokalbių metu jokio skubios pagalbos poreikio neišsako. Antrojo pokalbio metu BPC darbuotojai paprašius prisistatyti, tyčia, melagingai nurodė savo anketinius duomenis, kad yra Z. G., teigė, kad stovi 15 policijos automobilių, teigė informaciją, kuri akivaizdžiai neatitiko tikrovės. Antrojo pokalbio metu darbuotojai paprašius išsiaiškinti situaciją su ten esančiais pareigūnais K. M. aiškiai nurodė, kad pareigūnai vykdo reidą, tai suponuoja, kad K. M. policijos pareigūnų jau buvo informuota apie jų buvimo toje vietoje pagrindą, tačiau vis tiek moteris skambino pakartotinai į pagalbos centrą, taip trukdydama jų darbą žinodama, kad pagalba nereikalinga. Dar kartą pažymėtina, kad skubios pagalbos numeriu 112 reikia skambinti tik tada, kai kyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai policija, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios medicinos pagalbos ar kitos specialiosios tarnybos turi suteikti skubią pagalbą nelaimės vietoje. Aptariamuoju atveju toks pagalbos poreikis K. M. įvykio metu nebuvo nustatytas. Pareiškėja ir teikdama skundą, akivaizdžiai patvirtina, kad jai skubi pagalba nebuvo reikalinga, ji skambino, nes tik norėjo kad jai būtų suteikta informacija, todėl Institucija mano, kad K. M. veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio l dalį. Skunde K. M. argumentuoja, kad nepadarė veikos numatytos ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio l dalyje, teigia, kad neturėjo tikslo trukdyti pareigūnų darbą, siekė išsiaiškinti ar pareigūnai neviršija savo įgaliojimų, naudodami privatų žemės sklypą savo funkcijoms vykdyti, apie tai jokia forma neinformavę valdos savininko, nes jai savininko pavesta jo turto administravimo funkcija. Tačiau vietoj savo veiklos teisėtumo patvirtinimo, jie liepė jai netrukdyti jiems dirbti. Nežino kokiais konkrečiais žodžiais ar elgesiu buvo žeminama policijos pareigūnų garbė ir orumas, kokiais veiksmais ar neveikimu ji nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Taigi, norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant: teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad 2022-11-12 (duomenys neskelbtini)gatvių sankirtoje pareigūnai vykdė policinę priemonę pagal policinių priemonių planą 20-IL-20351, taigi atliko savo tiesiogines funkcijas. Apie 22 val. prie jų tarnybinių automobilių, kurie buvo pastatyti Puodžių gatvėje šalia (duomenys neskelbtini)esančio pastato, nepažeidžiant, kelių eismo taisyklių, priėjo moteris, kuri buvo akivaizdžiai neblaivi, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, moteris sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo. Pažymėtina, kad vieta, kurioje stovėjo policinėje priemonėje dalyvavusios tarnybinės transporto priemonės yra laisvai prieinama, neaptverta, jokiais ženklais nepažymėta. Moteris, kuri nepateikė jokio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pradėjo aiškinti, kad jie stovi jai priklausančiame sklype, pradėjo trukdyti jų tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms. Moters buvo pareikalauta netrukdyti policijos darbo ir pasitraukti į šoną, tačiau ji nurodymų neklausė. Pareikalavus pateikti dokumentą ši atsisakė ir kelis kartus pasakė jiems „eikit na**ui“, kelis kartus paminėjo „py**inti“ iš galimai jai priklausančio sklypo. Po reikalavimų nustoti įžeidinėti, moters veiksmai tapo nekontroliuojami, ji pradėjo mosuoti rankomis, todėl moteriai buvo uždėti antrankiai, kad moteris saugiai būtų pristatyta į Kauno OVS, dėl asmenybės nustatymo ir protokolo surašymo, nes vietoje to padalyti nebuvo galimybės, moteris neprisistatė, girtumą tikrinti atsisakė.

Kaip matyti, moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, neprisistatė, nepateikė jokių savo tapatybės ar sklypo priklausomumo jai dokumentų, savo įžūliu, nekontroliuojamu elgesiu kibo prie policijos pareigūnų, kurie vykdė teisėtą policinę priemonę, bendravo su žmonėmis, todėl jai buvo duotos pastabos dėl netinkamo elgesio ir teisėti nurodymai netrukdyti jų darbui ir atsitraukti, tačiau K. M. nepakluso šiems teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, toliau trukdė pareigūnams dirbti, pareigūną vadino „tipeliu“, toliau elgėsi neadekvačiai, demonstruodama nepagarbą policijos pareigūnams, bendravo pakeltu tonu, juos įžeidinėjo.

Institucija prašo K. M. skundo netenkinti ir 2022-12-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismo posėdžio metu pareiškėja K. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais.

Liudytojas, policijos pareigūnas D. M. parodė, kad jis dirbo ir dirba Kelių policijoje vyriausiuoju specialistu. Dirbo su A. B.. Vyko reidas Kaune, (duomenys neskelbtini)prie namo Nr. 12, vyko policinė priemonė, toje vietoje reidas vyksta jau ne vienerius metus. Reido metu prie jų priėjo pareiškėja su dar dviem asmenimis, kurie visi neprisistatė kas jie tokie. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi ir ji pareiškė, kad pareigūnai stovi žydų žemėje. Moteris jokių dokumentų nepateikė, nenorėjo pateikti savo duomenų. Iš pradžių pasakė jai kad netrukdytų dirbti, tai ji išėjo, bet po to grįžo. Atėjo per gatvę ir tada pradėjo pareigūnus įžeidinėti visokiais žodžiais. Tuomet ji buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą. Liudytojas protokolo nerašė, tik moterį pristatė į VPK. Areštinėje moteris taip pat atsisakė tikrintis blaivumą. Visų įžeidžiamų žodžių neprisiminė, viską surašęs tarnybiniame pranešime. Iš moters sklido stiprus alkoholio kvapas, orientacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, ji vos pastovėjo ant kojų. Jai buvo liepta pasitraukti į šoną, bet ji neklausė. Buvo paprašyta pateikti dokumentą, jo nepateikė ir keikėsi necenzūriniais žodžiais, siuntinėjo pareigūnu, sakė, kad sklypas kai priklauso. Budėtojas informavo, kad moteris dar ir skambino pagalbos telefonu kad vyksta kažkoks įvykis, pareigūnai nesankcionuotai dirba, todėl pareigūnai turėjo sureaguoti ir imtis veiksmų. Reidai vyksta visoje Kauno apskrityje, yra planas, įsakymas, o kurioje vietoje, stovėti, pareigūnai tarpusavyje susitaria ir į tą vietą važiuoja. Tas sklypas neaptvertas, nėra jokių draudžiamų ženklų stovėti, toje vietoje reiduota ne vienus metus. Kūno kameros buvo įjungtos viso reido metu, o ar įrašai išsaugoti ar ne, liudytojas nežino. Visa medžiaga atiduodama su tarnybiniu. Dėl gatvės kirtimo neleistinoje vietoje pažeidėjai nebuvo surašytas protokolas. Jai buvo bandyta gražiuoju paaiškinti situaciją. Pranešimas skambučio 112 buvo ne dėl situacijos, kad reikėtų kviesti pareigūnus, o buvo skambinta tik dėl to, kad neva pareigūnai nesankcionuotai dirba. Moteris pasiuntė liudytoją nach**, jam to užteko kad būtų įžeista pareigūno garbė ir orumas, taip pat ir kolegų, nes aplink buvo pašalinių žmonių. Moters anketinius duomenis vėliau pasakė kiti asmenys ir kas ji tokia, pareigūnai nusistatė per sistemą.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. R. parodė, kad 2022-11-13 surašė protokolą pagal policijos tarnybinį pranešimą ir medžiagą. Budėjimo metu buvo pristatyta pareiškėja į Vytauto pr. 91. Pateiktas tarnybinis pranešimas, kuriuo vadovaujantis surašomas protokolas. Ar rašė paaiškinimą pareiškėja, liudytojas nepamena, bet jai viskas buvo išaiškinta. Medžiagoje yra pažymėta kiek laiko ji buvo sulaikyta, visada surašomas administracinio sulaikymo protokolas. Jei žmogui rašo protokolą, tai su juo ir bendrauja visada, o po to protokolas įteikiamas visada, vieni pasirašo, kiti ne. Nepamena ar pareiškėja teikė ar rodė kokius nors dokumentus. Paleidžiant asmenį iš sulaikymo, neimamas jo parašas, tik užfiksuojamas paleidimo laikas. Pareiškėja atsisakė pūsti į alkotesterį, šis faktas nurodomas protokole. Kiekvienam pristatytajam nustatomas blaivumas.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. D. parodė, kad pareiškėjos iki įvykio nepažinojo. 2022 m. lapkričio mėn. vyko policijos priemonė, moteris iš pradžių vienoje pusėje gatvės triukšmavo, o paskui veiksmas persikėlė į (duomenys neskelbtini), ji reiškė pretenzijas, kad pareigūnai stovi neleistinoje vietoje. Sakė, kad skambino 112, kad pareigūnai kažką pažeidžia. Pagrindiniai priekaištai buvo kad ne toj vietoj stovi pareigūnai. Buvo sutrukdyta policinė priemonė ir pareigūnai visi buvo prie automobilio. Greičiausiai būtų niekas nekreipę dėmesio į ją, niekas nenorėjo konflikto, bet ji išėjo į bariuką ten pabuvo, po to vėl atėjo neblaivi, keikėsi, triukšmavo, buvo dar kiti pašaliniai asmenys, pašalinė moteris pareigūnams sakė, kad pareigūnus keikia o jūs nieko nedarot. Pareiškėja buvo kelis kartus įspėta eiti savais keliais, leisti ir netrukdyti dirbti, bet ji neklausė. Ji skambino 112 ir prie kitų žmonių elgėsi neadekvačiai, nemandagiai. Liudytojui asmeniškai pareiškėja įžeidžiančių žodžių nesakė, ji pareigūnams pasakė eikit nach**, neklausė nurodymo sėsti į automobilį, todėl jai buvo uždėti antrankiai ir ji buvo išvežta į komisariatą. Budėtojas pranešė pareigūnui, kad ji skambino 112, todėl buvo iškvietimas, kad papildomas ekipažas atvažiuotų. Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų kad ten privati valda. Antrankiai uždėti, nes agresyviai elgėsi, liepta eiti į tarnybinį automobilį, tačiau ji stangrino rankas, muistėsi, sakė necenzūrinius žodžius, o siekiant išvengti jos galimai agresyvių veiksmų, ji buvo surakinta. Ji vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė reikalavimų, stangrino rankas, neleido jos vesti į tarnybinį automobilį, nevykdė teisėtų reikalavimų. Ji padarė viešosios tvarkos pažeidimą, viešoje vietoje keikė pareigūnus, visiems sakė eikit na**ui , įžeidinėjo pareigūnus, nepasakė savo anketinių duomenų. Bendrai keikė pareigūnus. Žodžius eikit na**ui liudytojas laiko pareigūnų įžeidimu.

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), visuma.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2022-11-13 K. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022-11-12, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 14, Kaune, vykdant policinę priemonę, K. M., būdama neblaivi viešoje vietoje, trukdė policijos pareigūnams A. D. ir D. M. dirbti, pareikalavus netrukdyti dirbti, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, žodžiais juos įžeidinėjo, atsisakė prisistatyti, skambino į bendrąjį pagalbos centrą, trukdė darbą, kvietė specialiąsias tarnybas, nors žinojo, kad pagalba nereikalinga, tikrintis girtumą atsisakė, todėl 2022-12-08 nutarimu už minėtų nusižengimų padarymą jai buvo paskirta 145 eurų bauda.

ANK 484 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> neblaivaus asmens pasirodymas viešose vietose įžeidžiant žmogaus orumą ir dorovę, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto eurų.

ANK 506 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus, užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsnyje numatyta, jog įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

ANK 508 straipsnio 1 numatyta administracinė atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu ir užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už Bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo devyniasdešimt iki dviejų šimtų eurų.

Pareiškėja neigia padariusi jai inkriminuotus administracinius nusižengimus, tačiau K. M. kaltę patvirtina liudytojo policijos pareigūno D. M. tarnybinis pranešimas (medžiagos b. l. 6), kuriame išdėstytus faktus patvirtino pareigūnas, apklaustas liudytoju posėdžio metu, t. y. parodė tai, kad dirbo reide Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 12, vyko policinė priemonė, toje vietoje reidas vyksta jau ne vienerius metus. Reido metu prie jų priėjo pareiškėja su dar dviem asmenimis, kurie visi neprisistatė kas jie tokie. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi ir ji pareiškė, kad pareigūnai stovi žydų žemėje. Moteris jokių dokumentų nepateikė, nepasisakė savo duomenų. Iš pradžių jis pasakė jai, kad netrukdytų dirbti, tai ji išėjo, vaikščiojo (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamąja dalimi, sukeldama pavojų eismo dalyvių ir savo saugumui, bet po to grįžo. Atėjo per gatvę ir tada pradėjo pareigūnus įžeidinėti visokiais žodžiais. Garsiai šūkavo, trikdė viešąją tvarką ir rimtį. Moters buvo pareikalauta netrukdyti dirbti policijos darbo, pasitraukti į šoną, tačiau nurodymų ji neklausė, tuomet ji buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą. Protokolo nerašė, tik moterį pristatė į VPK. Areštinėje moteris taip pat atsisakė tikrintis blaivumą. Viskas surašyta tarnybiniame pranešime. Iš moters sklido stiprus alkoholio kvapas, orientacija buvo sutrikusi, kalba nerišli, ji vos pastovėjo ant kojų. Buvo liepta jai pasitraukti į šoną, bet ji neklausė. Buvo paprašyta pateikti dokumentą, jo nepateikė, keikėsi necenzūriniais žodžiais, siuntinėjo pareigūnus iš jai priklausančio sklypo. Budėtojas informavo, kad moteris skambino pagalbos telefonu, informavo kad vyksta kažkoks įvykis, nesankcionuotai dirba pareigūnai, pareigūnai turėjo sureaguoti ir tuomet imtis veiksmų. Reidai vyksta visoje Kauno apskrityje, yra planas, įsakymas, o kurioje vietoje stovėti, pareigūnai tarpusavyje susitaria ir į tą vietą važiuoja. Tas sklypas neaptvertas, nėra jokių draudžiamų ženklų stovėti, toje vietoje reiduota ne vienus metus. Kūno kameros buvo įjungtos viso reido metu. Viskas atiduodama su tarnybiniu. Dėl gatvės kirtimo pažeidėjai nebuvo surašytas protokolas. Buvo bandyta jai gražiuoju paaiškinti situaciją. Pranešimas skambučio 112 buvo ne dėl skubios pagalbos, kad reikėtų kviesti pareigūnus, o buvo skambinta tik dėl to, kad pareigūnai neva nesankcionuotai dirba. Moteris pasiuntė liudytoją nach**, jam to užteko, kad būtų įžeista pareigūno garbė ir orumas, taip pat ir kolegų, nes aplink buvo pašalinių žmonių. Moters anketinius duomenis vėliau pasakė kiti asmenys ir kas jo tokia, pareigūnai nusistatė per sistemą.

Be to, analogiškus parodymus ir visas įvykio faktines aplinkybes patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas kartu su liudytoju D. M. dirbęs jo kolega liudytojas A. D..

Taip pat teisme apklaustas liudytojas policijos pareigūnas A. R. parodė, kad 2022-11-13 surašė protokolą pagal policijos tarnybinį pranešimą. Budėjimo metu pareiškėja buvo pristatyta į Vytauto pr. 91. Su ja pateiktas tarnybinis pranešimas ir juo vadovaujantis surašomas protokolas. Ar rašė paaiškinimą pareiškėja, liudytojas nepamena, bet jai viskas buvo išaiškinta. Medžiagoje yra pažymėta kiek ji buvo sulaikyta, visada surašomas administracinio sulaikymo protokolas. Jei žmogui rašo protokolą, tai su juo ir bendrauja visada, o po to protokolas įteikiamas visada, vieni pasirašo, kiti ne. Nepamena ar pareiškėja teikė ar rodė kokius nors dokumentus. Paleidžiant asmenį iš sulaikymo neimamas jo parašas, tik užfiksuojamas paleidimo laikas. Pareiškėja atsisakė pūsti į alkotesterį, šis faktas nurodomas protokole. Kiekvienam pristatytajam nustatinėjamas blaivumas.

Teismui netikėti policijos pareigūnų parodymais, jų kūno kameromis užfiksuotais vaizdo įrašais, nėra jokio pagrindo, kadangi visi įrodymai nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios yra nuoseklūs ir neprieštaraujantys nei tarpusavyje, nei kitiems byloje esantiems duomenims, sutampa tarpusavyje.

Teismui nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, kad policijos pareigūnus su K. M. sietų konfliktiški, priešiški, asmeninio pobūdžio ar dėl nurodytų asmenų atliekamų tarnybinių pareigų susiklostę santykiai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, juos vertina kaip patikimus K. M. kaltės įrodymus.

Teismui prie medžiagos pateiktame vaizdo įraše matyti, kad pažeidimų padarymų metu K. M. viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje buvo akivaizdžiai neblaivi, gestikuliavo rankomis, muistėsi, garsiai šūkavo, ir vartojo necenzūrinius žodžius, nevykdė pareigūnų reikalavimo netrukdyti dirbti, kabinėjosi prie pareigūnų, nesėdo į tarnybinį automobilį.

Iš teismui prie skundo pateiktų dokumentų matyti, kad žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini) 14 Kaune priklauso (duomenys neskelbtini), tačiau teismas nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad nusižengimas padarytas ne viešoje vietoje. Teismui nekyla abejonių, kad įvykio metu K. M. buvo neblaivi. Pati pažeidėja skunde to neneigia, be to šį faktą patvirtina liudytojų parodymai. Kaip jau minėta anksčiau, asmens neblaivumas gali būti nustatinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tą šiuo atvejus ir padarė policijos pareigūnai. Teismas taip pat nesutinka su K. M. teigimu, kad vieta, kurioje ji buvo nėra laikytina vieša. Bylos medžiagoje yra nurodyta, kad K. M. buvo ne tik, kaip ji nurodo privačioje teritorijoje, bet kaip matyti iš pareigūnų tarnybinio pranešimo vaikščiojo ir (duomenys neskelbtini) gatve sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių ir savo saugumui, o iš vaizdo įrašo matyti, kad įvykio vietoje buvo atėję ir pašalinių asmenų.

Taip pat aktualu aptarti, kas teismų praktikoje laikytina vieša vieta nusižengimo padarymo metu. Esminis kriterijus pripažįstant konkrečią vietą vieša, yra nustatymas, ar toje vietoje turi teisę laisvai lankytis kiti asmenys, o ne tokios vietos priklausymas nuosavybės teise. Vietų priskyrimas viešosioms vietoms dažniausiai sąlygotas tuo, kad šiose vietose įvykdytą veiką mato aplinkiniai žmonės. Viešosios vietos sampratai teismų praktikoje daug svarbesnis yra visuomenės prieinamumo ir visuomenės intereso apsaugos kriterijus, ir skirtingai nuo Lietuvos Respublikos teisės aktuose išreikštos galimos viešosios vietos sampratos viešosios nuosavybės ir viešosios erdvės kriterijai nėra reikšmingi. Akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) Kaune prie pastato esanti aikštelė, kurioje stovėjo policinėje priemonėje dalyvaujantys policijos automobiliai, buvo laisvai prieinama, neaptverta, joje laisvai dirbo pareigūnai, kurie bendravo su kitais asmenimis, joje laisvai judėjo ir kiti žmonės, todėl akivaizdu kad ši nusižengimo padarymo vieta priskirtina viešai vietai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apibrėžė viešosios vietos sąvoką ir nurodė, kad vieša vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos (aptariamu atveju administracinio nusižengimo) padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo (administracinio nusižengimo) padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos, joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (baudžiamoji byla Nr. 2k-670/2002, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas). Šis viešosios vietos aiškinimas plačiai naudojamas teismų praktikoje iki šios dienos, todėl teismas mano, kad K. M. veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 484 straipsnio l dalį.

K. M. taip pat neigia veikos numatytos ANK 493 straipsnio 1 dalyje, padarymą, nes skambino, pagalbos centrui, kadangi reikėjo pagalbos išsiaiškinti ar policijos pareigūnai elgiasi teisėtai, stovėdami privačioje namų valdoje. ANK 493 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už BPC darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga.

Pažymėtina, kad ANK 493 straipsnis saugo normalų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių specialiųjų tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeris 112 – bendras ryšio numeris, skirtas pranešti apie rengiamą, daromą ar padarytą teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai, materialiosioms ar nematerialiosioms vertybėms ir pagalbos tarnyboms iškviesti (išsikviesti) (Įstatymo 2 straipsnio 9 punktas). BPC atsako į pagalbos skambučius, priima pagalbos prašymus, parengia pranešimus apie pagalbos poreikį ir perduoda juos reikiamoms pagalbos tarnyboms (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Įstatymo leidėjo suteikta teise pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai ir kt., tačiau asmenys privalo naudotis sąžiningai ir protingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. 2022-11-12 skambino į bendrąjį pagalbos centrą net du kartus, kelių minučių skirtumu, suvokdama, kad skubi pagalba jai nereikalinga, nes įvykio vietoje buvo ir policijos pareigūnai, kurie vykdė savo tiesiogines darbines pareigas, ir pašaliniai žmonės. Pavojus jos sveikatai ar gyvybei iškilęs nebuvo, teisės pažeidimas ar nusikaltimas nebuvo padarytas, ugniagesių gelbėtojų ir greitosios pagalbos nereikėjo. Pažymėtina, kad skubios pagalbos numeriu 112 reikia skambinti tik tada, kai kyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir kai policija, ugniagesiai gelbėtojai, greitosios medicinos pagalbos ar kitos specialiosios tarnybos turi suteikti skubią pagalbą nelaimės vietoje. Aptariamu atveju tokios pagalbos poreikio K. M. nebuvo. Pareiškėjai skubi pagalba nebuvo reikalinga, teismas konstatuoja, kad jokie įgaliojimai ir teisė revizuoti policijos pareigūnų darbą, pareiškėjai nebuvo suteikti, ji buvo aiškiai ir suprantamai informuota apie vykdomą policinę priemonę ir net kelis kartus jai buvo suteikta galimybė iš įvykio vietos pasišalinti, tačiau to ji nepadarė. Teismas nustatė, kad jos veiksmai tinkamai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 493 straipsnio l dalį.

Dėl veikos numatytos ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir 508 straipsnio l dalyje, siekdama išsiaiškinti ar pareigūnai neviršija savo įgaliojimų, naudodami privatų žemės sklypą savo funkcijoms vykdyti, apie tai jokia forma neinformavę valdos savininko, nes jai savininko pavesta jo turto administravimo funkcija, pareiškėja akivaizdžiai viršijo savo įgaliojimus, pasirinkdama netinkamus įvykio išsiaiškinimo įrankius – vietoje savo neteisėtų veiksmų nutraukimo, necenzūriniais žodžiais ir elgesiu žemino policijos pareigūnų garbę ir orumą. ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus.

Norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti šias teisiškai reikšmingas aplinkybes: 1) pareigūno nurodymas ar reikalavimas turi būti teisėtas; 2) asmuo tokio nurodymo ar reikalavimo nevykdo. Dėl pirmos teisiškai reikšmingos aplinkybės pažymėtina, kad policijos pareigūnai yra priskiriami statutiniams valstybės tarnautojams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – Policijos įstatymas) 2 straipsnio 6 dalis). Pagal policijos įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį policijos pareigūnų įgaliojimus, įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą; pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant: teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams; už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. ANK 508 straipsnis numato administracinę atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu elgesiu ar kitokiu elgesiu. Įžeidimas reiškia, kad pažeidėjas pareigas vykdančiam pareigūnui išsako žeminančius žodžius, demonstruoja bendrą neigiamą jo asmenybės vertinimą, diskredituoja jį ir kenkia jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Ištyrus bylos medžiagą matyti, kad 2022-11-12 (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtoje pareigūnai vykdė policinę priemonę pagal policinių priemonių planą 20-IL-20351, taigi atliko savo tiesiogines funkcijas. Apie 22 val. prie jų tarnybinių automobilių, kurie buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) gatvėje šalia (duomenys neskelbtini) esančio pastato, nepažeidžiant, kelių eismo taisyklių, priėjo akivaizdžiai neblaivi K. M., ji sunkiai stovėjo ant kojų, svirduliavo, ji pareikalavus nepateikė jokio savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, pradėjo aiškinti, kad pareigūnai stovi jai priklausančiame sklype, trukdė jų tiesiogiai atliekamoms darbinėms funkcijoms. Moters buvo pareikalauta netrukdyti policijos darbo ir pasitraukti į šoną, tačiau ji nurodymų neklausė. Pareikalavus pateikti dokumentą ši atsisakė ir kelis kartus pasakė jiems „eikit na**ui“, kelis kartus paminėjo „py**inti“ iš galimai jai priklausančio sklypo. Po reikalavimų nustoti įžeidinėti, moters veiksmai tapo nekontroliuojami, ji pradėjo mosuoti rankomis, todėl moteriai buvo uždėti antrankiai, kad moteris saugiai būtų pristatyta į komisariatą dėl asmenybės nustatymo ir protokolo surašymo, nes vietoje to padalyti nebuvo galimybės, moteris neprisistatė, girtumą tikrinti atsisakė. Kaip matyti, moteris buvo akivaizdžiai neblaivi, neprisistatė, nepateikė jokių savo tapatybės ar sklypo priklausomumo jai dokumentų, savo įžūliu, nekontroliuojamu elgesiu kibo prie policijos pareigūnų, kurie vykdė teisėtą policinę priemonę, bendravo su žmonėmis, todėl jai buvo duotos pastabos dėl netinkamo elgesio ir teisėti nurodymai netrukdyti jų darbui ir atsitraukti, tačiau K. M. nepakluso šiems teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, toliau trukdė pareigūnams dirbti, pareigūną vadino „tipeliu“, toliau elgėsi neadekvačiai, demonstruodama nepagarbą policijos pareigūnams, bendravo pakeltu tonu ir juos įžeidinėjo.

Taigi, teismas neabejotinai nustatė, kad 2022-11-22, apie 22.55 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, policinės priemonės metu, K. M. buvo akivaizdžiai neblaivi viešoje vietoje, jos judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli, ji trukdė policijos pareigūnams, gestikuliavo rankomis, lindo prie policijos pareigūnų, keikėsi necenzūriniais žodžiais į uniformuotų policijos pareigūnų reikalavimą nutraukti savo neteisėtus veiksmus nereagavo, atsisakė tikrintis girtumą, nors iš burnos sklido alkoholio kvapas, o taip pat be būtino reikalo skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, kvietė specialiąsias tarnybas.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, priėjo prie išvados, kad K. M. veikoje nustatyti visi privalomi subjektyvieji ir objektyvieji administracinio nusižengimo sudėties požymiai, dėl to ji pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį, 493 straipsnio 1 dalį ir už tai jai surašytas protokolas bei 2022-12-08 priimtas nutarimas skirti nuobaudą.

Nors nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą Institucijos pareigūnė nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, iš byloje esančios pažymos apie K. M. baustumus per penkerius metus matyti, kad ji ir anksčiau yra bausta už analogiškus pažeidimus – 2020-02-03 bausta pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnio 1 dalį 115 eurų bauda už tai, kad policijos komisariato patalpose, būdama neblaivi rėkavo, elgėsi agresyviai, nevykdė pareigūnų teisėtų reikalavimų, atsisakė nurodyti savo anketinius duomenis, necenzūriniais žodžiais plūdo policijos pareigūnus, spjovė ant pareigūno. Šią paskirtą baudą ji sumokėjo. Taip pat ji, 2019-12-09 pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį bausta 95 eurų bauda už tai, kad alaus bare, būdama neblaivi įžeidžiamai kibo prie baro darbuotojos, vadino ją necenzūriniais įžeidžiamais žodžiais, sutrikdė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Teismas šias aplinkybes vertina kaip pareiškėją charakterizuojančias.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių teismas konstatuoja, kad Institucijos 2022-12-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje ROIK:22189160249 priimtas pagrįstai, nuobauda K. M. individualizuota tinkamai, todėl jos skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

K. M. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Sandros Ambraževičienės 2022-12-08 nutarimą administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22189160249, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.