Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

2.1.1.3.8.; 2.4.2.2. ; 2.4.2.10.; 2.4.2.12.2.; 3.1.7.6.; 3.1.7.8.; 3.1.7.11.; 3.1.7.13.; 3.2.3.1; 3.2.4.2.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.

2022 m. gruodžio 22 d.

išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui V. K., atstovė B.,

išvadą teikiančios institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. U. ieškinį atsakovams A. J. ir R. J. dėl pastato, pastatyto nesilaikant teisės aktų reikalavimų, nugriovimo, išvadą teikiančios institucijos - Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinė gelbėjimo valdyba bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir atsakovų A. J. ir R. J. patikslintą priešieškinį ieškovui G. U. dėl teisės rekonstruoti ūkinį pastatą pripažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. ieškovas G. U. ir jo atstovas prašė: pripažinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas), statybą neteisėta; panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigtumą Nr. 1; panaikinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre; įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą; priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2019 m. atsakovas A. J. kreipėsi į ieškovą su prašymu duoti sutikimą statyti inžinerinį statinį, kuris būtų nutolęs nuo ieškovo žemės sklypo ribos mažesniu atstumu, nei nustatyta norminiuose aktuose. Ieškovas geranoriškai su tokiu atsakovo A. J. prašymu sutiko ir, pagal atsakovo parengtą sutikimo tekstą, 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimą, kuriuo sutiko, kad atsakovų įrengtas inžinerinis statinys būtų arčiau nei vienas metras iki ieškovo žemės sklypo ribos. Ieškovas sutikimą davė inžinerinio statinio – tvoros statybai, tačiau atsakovai R. J. ir A. J., gavę sutikimą statyti inžinerinį statinį arčiau sklypo ribos, nei numato teisės aktų reikalavimai, pradėjo statyti ir pasistatė ne tik inžinerinį statinį – tvorą (savo sklype ties sklypo riba), bet ir pagalbinio ūkio, II grupės nesudėtingą statinį – ūkinį pastatą. Atstumas nuo ūkinio pastato iki ieškovui priklausančio žemės sklypo ribos yra tik 1 m 13 cm. Ūkinis pastatas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalaujamo 3 metrų atstumo iki gretimo, t. y. ieškovui priklausančio, žemės sklypo ribos. Norint tokiu atstumu nuo gretimo sklypo ribos statyti tokį ūkinį pastatą, atsakovai tam turėjo gauti ieškovo sutikimą. Be to, ieškovas nurodė, jog ūkinis pastatas pastatytas nesilaikant ir gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų. Todėl atsakovų sklype nesilaikant teisės aktų nustatytų atstumų pastatyto ūkinio pastato statyba turėtų būti pripažinta neteisėta ir turėtų būti priimti sprendimai dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo: panaikinta 2020 m. birželio 3 d. deklaracija apie statybos užbaigtumą Nr. 1; panaikinta ūkinio pastato teisinė registracija; atsakovai įpareigoti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą. Dėl atsakovų patikslinto priešieškinio ieškovas ir jo atstovas nurodė, jog priešieškinis turėtų būti paliktas nenagrinėtu, kadangi atsakovų suformuluotas priešieškinio reikalavimas - pripažinti atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti ūkinį pastatą, perstatant jį pagal „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo į pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir inžinierinį statinį (stoginę) schemą“ (toliau - schema) - suformuluotas netinkamai. Atsakovai nereiškia priešieškinio reikalavimo atlikti rekonstrukciją be ieškovo sutikimo, pagal suformuluotą reikalavimą, tokiai rekonstrukcijai teismo leidimas nereikalingas, atsakovai galėjo rekonstruoti statinį ir be atskiro teismo leidimo. Jeigu teismas spręstų priešieškinį patenkinti, ieškovas nurodė, jog pateikta schema yra neaiški, bylos nagrinėjimo metu keista keletą kartų, negalima identifikuoti priešgaisrinės sienos matmenų. Ieškovo vertinimu, savavališkai atlikti statybos darbai negali būti ištaisyti rekonstruojant, atsižvelgiant į principą, jog iš neteisės teisė neatsiranda, neteisėtai pastatytas statinys negali būti rekonstruojamas. Ieškovo atstovas taip pat prašė, jog tuo atveju, jeigu teismas ieškinį atmestų, o priešieškinį patenkintų, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą spręsti vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi statyba yra neteisėta, ir nėra ieškovo kaltės dėl to, jog šalys atsidūrė teisme.

2. Atsakovai ir jų atstovas prašo ieškinį atmesti. Nurodė, jog fakto klausimais, susijusiais su ūkinio pastato atitolimu nuo ieškovo žemės sklypo 1 m 13 cm atstumu, ir atstumu nuo ieškovo gyvenamojo namo, t. y. 4 m 72 cm atstumu, ginčo nėra. Atsakovai pripažįsta ir neginčija, kad jų pastatytas pastatas yra nutolęs nuo gretutinio sklypo ir jame statomo gyvenamojo namo būtent tokiais atstumais. Atsakovai taip pat neginčija ieškovo įrodinėjamo teisinio vertinimo, jog jų pastatytas ūkinis pastatas ginčo atveju negali būti vadinamas „inžineriniu statiniu“, bet yra „pastatas“. Tačiau atsakovai nesutinka, jog atstumas iki sklypo buvo sumažintas neturint ieškovo sutikimo, ir, kad pastato griovimas yra vienintelis būdas pašalinti galimai įvykdytus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010-12-07 įsakymo Nr.1-338 „Dėl gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų tvirtinimo“ bei Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau tekste - STR) nuostatų pažeidimus. Atsakovai teigė, jog teisės aktai nereikalauja statytojo gauti besiribojančio žemės sklypo savininko sutikimą statant sklypus skiriančias tvoras, jeigu jos nėra specifinio išpildymo arba nepatenka į kaimyninio žemės sklypo ribas. Šiuo atveju būtent tvora yra ant žemės sklypų ribos, o jos išpildymas išimtinai standartinis, tvora lengvos konstrukcijos, permatoma, segmentinio tipo. Tuo tarpu dėl sutikimo gavimo atsakovai į ieškovą kreipėsi norėdami statyti ūkinį pastatą. Teisinė sąvoka, t. y. „inžinerinis statinys“, sutikime atsirado ne dėl to, kad tokia buvo tikroji sandorio šalių valia, bet kad abiejų kaimynų teisinės žinios tuo metu neleido suvokti „inžinerinio statinio“ ir „pastato“ juridinio skirtumo. Atsakovai laikė, jog jie su ieškovu 2019 m. gegužės 3 d. susitarė dėl „pastato“ statybos nukrypstant nuo STR nustatytų minimalių užstatymo atstumų, bet ne dėl išimtinai „inžinerinio statinio“ statybos. Atsakovų atstovas taip pat nurodė, jog tvora, skirianti ieškovo ir atsakovų žemės sklypą yra ant sklypo ribos, o ne arčiau nei 1 metras iki sklypo ribos, taip kaip buvo suformuluota sutikime, todėl šios faktinės aplinkybės įrodo, jog ieškovas davė sutikimą dėl ūkinio pastato statybos. Teismo posėdžio metu prašė spręsti klausimą dėl ieškovo piktnaudžiavimo subjektine teise, kadangi ieškovas 2019 m. liepos 22 d. jau žinojo faktines aplinkybes dėl ūkinio pastato statybų, tačiau nieko nedarė, atsakovų neinformavo, į teismą kreipėsi po dviejų metų, t. y. tol, kol atsakovai baigė ūkinio pastato statybas. Atsakovai pateikė patikslintą priešieškinį, kurį prašė tenkinti ir pripažinti atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti ūkinį pastatą, perstatant jį pagal „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo schemą“. Atsakovai priėmė sprendimą rekonstruoti ne visą pastatą, perstatant jį iš „ūkinio pastato“ į „inžinerinį statinį“ pilna apimtimi, bet rekonstruoti tik tą pastato dalį, kuri patenka į ginčo situacijoje teisiniu požiūriu reikšmingą trijų metrų atstumą nuo ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Taigi, pusė pastato po rekonstrukcijos darbų išliks „ūkiniu pastatu“, o kita pastato dalis bus nugriauta. Taip pat nurodė, jog civilinė teisė nėra formali, būtina vadovautis protingumo principu ir jeigu galima dalį pastato išsaugoti, jį rekonstruojant, tai ieškovo ieškinys neturėtų būti tenkinamas. Be kita ko, taip pat nurodė, jog Institucijų atstovai savo išvadose pasisakė, kad atsakovų pateikta rekonstravimo schema atitinka teisės aktų reikalavimus, byloje nėra duomenų, jog schema būtų neteisėta. Atsakovai turi teisę pašalinti savavališkos statybos padarinius atliekant pastato rekonstrukcijos darbus perstatant pastatą pagal schemą. Ieškiniu prašomas taikyti jo pažeistų teisių gynimo būdas nėra vienintelis iš visų teisėtų ir labiausiai tinkamas ekonominiu bei protingumo požiūriais, kadangi atsakovas gali rekonstruoti ginčo Pastatą perstatydamas jį pagal Schemą. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovų atstovas nurodė, jog atsakovai į bylą neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kadangi supranta, jog nagrinėjama situacija susiklostė dėl atsakovų teisinio neišprusimo rašant sutikimą, tačiau pažymėjo, jog teisminis procesas nebuvo vienintelis būdas spręsti šį konfliktą. Ieškovas galėjo atsakovams pateikti raštišką pretenziją, duoti terminą ūkinį pastatą nugriauti, o ne iškart kreiptis į teismą, todėl nėra teisinga visas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų.

3. Išvadą teikiančios institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Departamentas) atstovė R. B. pateikė išvadą byloje ir nurodė, jog įvertinus visas faktines aplinkybes ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų pateiktą medžiagą, darytina išvada, kad mūrinis ūkinis pastatas sklype adresu, (duomenys neskelbtini), pastatytas neišlaikant priešgaisrinių atstumų tarp pastatų. Taip pat nurodė, jog pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 93.3 punktą priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, bet tokiu atveju pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ 7.4.3 punkto reikalavimus, reikalingas kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinis sutikimas sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių. Šiuo atveju sutikimas nepateiktas. Taip pat išvadoje nurodė, jog neišlaikant priešgaisrinio atstumo tarp pastatų galima gaisro plitimą riboti priešgaisrinėmis sienomis, jas įrengiant rekonstruojamam pastatui. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų pastatų nurodyti GSPR 95 punkto 7 lentelėje, rekonstruotas statinys turi atitikti GSPR reikalavimus. Departamentas pateiktoje 2022 m. spalio 19 d. nuomonėje Nr. 9.4-6- nurodė, jog patikslintame priešieškinyje su priedais nurodyti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant priešgaisrinę sieną, atitinkančią REI 30 arba EI-M 30 atsparumą ugniai, priešgaisrinės sienos mūro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iš ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir priešgaisrinė siena įrengta per visą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotą, atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

4. Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) atstovas pateikė išvadą byloje ir nurodė, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenis Žemės sklype pastatyti šie stogą turinys statiniai: 203,00 kv. m užstatyto ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir 67,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkinis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas). Taigi, šiuo metu Nekilnojamojo turto registre registruotų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatų bendras užstatytas plotas yra 270 kv. m, registruotų stogą turinčių inžinerinių statinių (stoginių ar pavėsinių) nėra, todėl žemės sklypo užstatymo tankis yra 0,3 (270:908) ir neviršija nustatyto Detaliuoju planu. Tačiau pažymėtina, kad Detaliuoju planu nustatytas leidžiamas žemės sklypo užstatymo tankis yra maksimaliai išnaudotas. Taip pat nurodė, jog šioje byloje iš pateiktų duomenų matyti, kad tvora tarp pastatų yra pastatyta ant gelžbetonio pagrindo (pamato), pakelti jos aukščiai, yra pastatyta visiškai ant sklypo ribos, todėl tokiai tvorai sutikimas buvo reikalingas. Taip pat nurodė, jog šiuo atveju statinys, kuris neturi stogo konstrukcijos yra galimas, taip pat galima pastato rekonstrukcija iš didesnio į mažesnį.

Ieškinys tenkinamas iš dalies, priešieškinis tenkinamas visiškai.

Bylos faktai ir reikšmingos procesiniam sprendimui priimti aplinkybės.

5. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, jog ieškovas G. U. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2015 m. rugpjūčio 21 d. ieškovui išduotas Šiaulių rajono savivaldybės administracijos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) minėtame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Namas pradėtas statyti 2015 metais pagal parengtą statybos projektą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvenamasis namas yra baigtas statyti, tačiau dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Iš 2021 m. rugpjūčio 18 d. VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo taip pat matyti, jog su ieškovui nuosavybės teise priklausančiu minėtu žemės sklypu ribojasi atsakovams R. J. ir A. J. (toliau – atsakovai) priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Atsakovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatyti šie stogą turinys statiniai: 203,00 kv. m užstatyto ploto gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamasis namas) ir 67,00 kv. m užstatyto ploto pagalbinio ūkio paskirties pastatas – ūkinis pastatas, kurio (duomenys neskelbtini) (toliau – ūkinis pastatas). Taip pat šiame žemės sklype yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai, t. y. kiemo aikštelė, biologinis nuotekų valymo įrenginys ir tvoros (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Iš aptarto išrašo taip pat matyti, jog abiejų tvorų statybos pradžios metai: 2019, statybos pabaigos metai: 2020, 10.2 išrašo punkte nurodyta, jog kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 – 2020 m. birželio 3 d.

6. Byloje pateikti rašytiniai duomenys taip pat įrodo, jog ieškovas G. U. 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimą dėl inžinerinio statinio statybos (toliau – sutikimas). Sutikime nurodyta, jog ieškovas sutinka, kad atsakovo A. J. įrengtas inžinerinis statinys būtų nutolęs nuo ieškovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose, taip pat sutinka, kad inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieškovo sklypo ribos ir ateityje dėl pastatyto inžinerinio statinio pretenzijų nereikš. 2019 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Teritorijų planavimo inspekcija) su skundu dėl pastatyto ūkinio pastato pažeidžiant leistiną atstumą iki sklypo ribos. Teritorijų planavimo inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog 2019 m. liepos 26 d. atliko patikrinimą ir nustatė, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio ilgis apie 9,3 m, plotis apie 7,0 m, o aukštis apie 4,5 m. Nustatyta, kad 65,1 m² užstatymo ploto pastatas, pastatytas sklypo rytinėje pusėje nuo gretimo žemės sklypo, kurio adresas, (duomenys neskelbtini), ribos apie 1,13 m atstumu. Vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ nuostatomis, atsakovams priklausantis ūkinis pastatas priskiriamas II grupės nesudėtingų pastatų kategorijai. Šiame rašte taip pat konstatuota, jog Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ 3 priede yra nurodyti statybą leidžiančių dokumentų privalomumo atvejai, vadovaujantis šio reglamento 1.3. punktu, pastato statybos darbams statybą leidžiantis dokumentas ne miesto teritorijoje nėra privalomas, tačiau yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas, nurodytas reglamento 7 priedo 4 punkte. Taip pat Teritorijų planavimo inspekcija savo rašte nurodė, kad ieškovo skundo nenagrinės ir, kad ieškovas savo civilines teises įstatymo nustatyta tvarka turi ginti teisme.

7. Iš 2021 m. gruodžio 6 d. išvadą teikiančios institucijos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - departamentas) išvados matyti, jog 2021 m. liepos 16 d. departamento atstovai atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, jog sklype (duomenys neskelbtini) esantis mūrinis pastatas yra nutolęs nuo gyvenamojo namo, esančiame gretimame sklype (duomenys neskelbtini), 4,72 m atstumu. Mūrinis ūkinis pastatas sklype (duomenys neskelbtini), pastatytas neišlaikant priešgaisrinių atstumų tarp pastatų, minimalus priešgaisrinis atstumas šiuo atveju būtų 8 m. Pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 93.3 punktą priešgaisriniai atstumai taip pastatų, esančių skirtinguose žemės sklypuose, gali būti neišlaikomi, kai jų užstatymo plotas, įvertinant ir neužstatytą žemės plotą tarp jų, neviršija gyvenamosios (vieno buto) paskirties pastatams nustatyto gaisrinio skyriaus ploto, bet tokiu atveju pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, patvirtintą aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. Dl-738 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ patvirtinimo“ 7.4.3 punkto reikalavimus, reikalingas kaimyniniuose žemės sklypuose esančių pastatų naudotojų rašytinis sutikimas sujungti projektuojamą pastatą ir kaimynui (kaimynams) priklausantį (priklausančius) pastatą (pastatus) į vieną gaisrinį skyrių. Šiuo atveju sutikimas nepateiktas. Iš 2021 m. liepos 19 d. vyriausiosios specialistės R. B. „Tarnybinio pranešimo dėl faktinių duomenų patikrinimo (duomenys neskelbtini) “ matyti, jog specialistė pasiūlė informuoti ieškovą G. U., kad minimalus priešgaisrinis atstumas nėra išlaikytas, tačiau yra galimybė skaičiuoti gaisrinį skyrių tarp pastatų. Iš 2021 m. liepos 16 d. departamento „Fotolentelės Nr. 1“ matyti, jog sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra aptvertas metaline tvora, kuri yra paaukštinta, sumontuota ant pamato, taip pat nuotraukoje matomas atsakovų sklype pastatytas ūkinis pastatas.

8. Iš 2022 m. sausio 13 d. departamento rašto „dėl išvados pateikimo civilinėje byloje Nr. e2-153-641/2022“ Nr. 9.4-6-58 TM matyti, jog pagal Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 „Dėl Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo“ (toliau - GSPR), 94 punkte nustatyta, kad jei priešgaisrinis atstumas tarp pastatų yra mažesnis už reikalaujamą, gaisro plitimas yra ribojamas priešgaisrinėmis užtvaromis, kurios atskiria gretimus pastatus ir savo konstrukcijos ypatumais užtikrina, kad kilus gaisrui vienoje priešgaisrinės užtvaros pusėje, jis neišplistų į už jos esantį gretimą pastatą. Taigi, neišlaikant priešgaisrinio atstumo tarp pastatų galima gaisro plitimą riboti priešgaisrinėmis sienomis, jas įrengiant rekonstruojamam pastatui. Reikalavimai priešgaisrinėms sienoms (ekranams) tarp atskirų pastatų nurodyti GSPR 95 punkto 7 lentelėje.

9. Bylos rašytiniai duomenys taip pat įrodo, jog atsakovai pateikė ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo schemą“ (toliau - schema). Pažymėtina, jog atsakovai šią schemą bylos nagrinėjimo metu tikslino tris kartus, todėl teismas vertina ir pasisako tik dėl paskutinės, t. .y kartu su 2022 m. rugsėjo 28 d. patikslintu priešieškiniu, pateiktos schemos. Iš jos matyti, jog atsakovai siekia rekonstruoti ūkinį pastatą pagal pateiktą schemą. Kaip matyti iš schemos, ji parengta bendrovės MB „Statybinis aukštis“, pagal nurodytą schemą pusė ūkinio pastato po rekonstrukcijos darbų išliks „ūkiniu pastatu“, o kita pastato dalis bus nugriauta, po atliktų rekonstrukcijos darbų ūkinis pastatas bus nutolęs nuo sklypo ribos apytiksliai 4,37 – 4,38 m. atstumu, taip pat minimalių priešgaisrinių atstumų pažeidimą ketinama išspręsti įrengiant ugniasienę, kurios atsparumas ugniai yra REI 30. Iš 2022 m. spalio 19 d. departamento rašto „dėl nuomonės pateikimo“ Nr. 9.4-6-890/2022 matyti, jog išvadą teikianti institucija įvertino atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą schemą ir nurodė, jog patikslintame priešieškinyje su priedais nurodyti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant priešgaisrinę sieną, atitinkančią REI 30 arba EI-M 30 atsparumą ugniai, priešgaisrinės sienos mūro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iš ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir priešgaisrinė siena įrengta per visą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotą, atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus. Byloje atsakovai taip pat pateikė ūkinio pastato dalies griovimo darbų lokalinę sąmatą, sudarytą pagal 2020 m. spalio mėnesio kainas, iš kurios matyti, jog ūkinio pastato griovimo darbų kaina sudaro 17405,64 Eur sumą.

Dėl statybos teisėtumo

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, atsakovams pastačius ūkinį pastatą galimai be ieškovo sutikimo, nesilaikant teisės aktuose nustatytų atstumų iki ieškovo žemės sklypo ribos bei nesilaikant gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų. Ieškovas, remdamasis CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, prašo pripažinti atsakovų sklype esantį ūkinį pastatą pastatytą neteisėtai – pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: nesilaikant norminiuose teisės aktuose nustatytų atstumų, statant statinius kaimyniniame sklype, ir nesant sutikimo taip daryti bei prašo įpareigoti atsakovus šį ūkinį pastatą nugriauti. Akcentuotina, jog byloje nėra ginčo dėl to, jog ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), yra nutolęs nuo ieškovo žemės sklypo 1 m 13 cm atstumu ir nuo ieškovo gyvenamojo namo 4 m 72 cm atstumu. Atsakovai taip pat neginčija ieškovo įrodinėjamo teisinio vertinimo, jog jų pastatytas ūkinis pastatas ginčo atveju negali būti vadinamas „inžineriniu statiniu“, bet yra „pastatas“. Tačiau atsakovai mano, jog ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, kadangi jau 2019 m. liepos 22 d. aiškiai suvokė, jog ginčo statyba galimai yra neteisėta, tačiau statybai leido vykti toliau ir į teismą kreipėsi tik 2021 metais, t. y. po dviejų metų.

11. Teismas su atsakovų argumentais dėl galimo ieškovo piktnaudžiavimo nesutinka. Byloje pateikti rašytiniai duomenys, įrodantys, jog 2019 m. liepos 22 d. ieškovas kreipėsi į Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) su skundu dėl pastatyto ūkinio pastato pažeidžiant leistiną atstumą iki sklypo ribos. Inspekcija 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad ieškovo skundo nenagrinės ir, kad ieškovas savo civilines teises įstatymo nustatyta tvarka turi ginti teisme. Pažymėtina, jog šiuo atveju ieškovas turėjo dešimties metų terminą, per kurį galėjo apginti savo galimai pažeistas teises teisme, kadangi CK 1.125 straipsnis, reglamentuojantis ieškinio senaties terminus, nenumato sutrumpintų ieškinio senaties terminų šios rūšies reikalavimams, todėl ieškovo kreipimasis į teismą 2021 metais, t. y. po dviejų metų, nelaikytinas piktnaudžiavimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 1.137 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju – teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Įpareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje. Kiekvienas asmuo turi ne tik teises, bet ir tų teisių nulemtas pareigas. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar jis elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-916/2018). Byloje nėra duomenų, jog ieškovas aiškiai ir sąmoningai nepaisė atidumo ar rūpestingumo reikalavimų, buvo nesąžiningas, todėl jo kreipimasis į teismą po keletos metų, turint teisę savo galimai pažeistas teises teisme ginti net dešimt metų nuo sužinojimo momento (2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas Inspekcijos atsakymas) nelaikytinas piktnaudžiavimu (CK 1. 137 straipsnio 3 dalis, CPK 12, 178, 185 straipsniai).

12. Vertinant, ar atsakovų ūkinio pastato statyba buvo teisėta, pirmiausia teismas akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju taikytini teisės aktų reikalavimai statybai, galioję ūkinio pastato statybos metu, šiuo konkrečiu atveju 2019 metais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115-695/2015). Be kita ko, sprendžiant klausimą, ar atsakovai pastatė ginčijamą ūkinį pastatą galimai neteisėtai, svarbu nustatyti, ar jie, statydami šį statinį, laikėsi teisės aktų reikalavimų tokio statinio statybai. Taigi, šiuo atveju būtent atsakovams teko pareiga įrodyti pastatyto ginčo ūkinio pastato teisėtumą, t. y. kad jis buvo pastatytas laikantis teisės aktų reikalavimų (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Statybos veikla paprastai vykdoma pagal statybą leidžiančius dokumentus, taip pat realizuojant teritorijų planavimo dokumentus. Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., toliau – Statybos įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Tai reiškia, kad statybos procedūros turi būti organizuojamos taip, kad nebūtų pažeisti trečiųjų asmenų interesai. Dėl to statybos procedūrų metu atliekami veiksmai, tarp jų statybą leidžiančių dokumentų išdavimas / gavimas ir realizavimas, neturi pažeisti kitų trečiųjų asmenų kaip savininkų teisių. Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje įtvirtinta, kad savavališka statyba – tai statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pagal Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktą kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios būtina gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.

14. Byloje nustatyta, jog ieškovas G. U. 2019 m. gegužės 3 d. pasirašė sutikimą dėl inžinerinio statinio statybos (toliau - sutikimas). Sutikime, kaip jau minėta, nurodyta, jog ieškovas sutinka, kad atsakovo A. J. įrengtas inžinerinis statinys būtų nutolęs nuo ieškovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose, taip pat sutinka, kad inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieškovo sklypo ribos ir ateityje dėl pastatyto inžinerinio statinio pretenzijų nereikš. Atsakovai teigia, jog šis sutikimas buvo duotas ūkinio pastato statybai, kadangi sutikime kalbama apie „arčiau nei 1 metrą iki ieškovo sklypo ribos“. Be to, tvora tuo metu, kai sutikimas buvo duotas, jau stovėjo ant žemės sklypų ribos, o atsakovai tik per nežinojimą ir aplaidumą sutikimą įvardino „Dėl inžinerinio statinio statybos“. Ieškovas teigia, jog 2019 m. gegužės 3 d. sutikimas buvo duotas statyti tvorai su atramine sienele, o ne ūkiniam pastatui. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ūkinio pastato statybai statybos leidimas nebuvo reikalingas.

15. Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Tuo tarpu Statybos įstatymo 2 straipsnio 37 dalis numato, jog pastatas – apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, ir atsakovai to neginčija, jog jų pastatytas ūkinis pastatas nėra inžinerinis statinys, kaip tai nurodyta 2019 m. gegužės 3 d. ieškovo pasirašytame sutikime. Byloje taip pat nėra ginčo, jog sutikimas buvo paruoštas atsakovo A. J., o ieškovas jį tik pasirašė. Atsakovai nurodo, jog jie surašė būtent tokį sutikimą, t. y. ūkinį pastatą pavadino inžineriniu, dėl aplaidumo, neišprusimo ir nežinojimo. Šiuos atsakovų argumentus teismas vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas A. J. 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje nurodė, jog statybos srityje dirba daug metų, kvartale, kuriame jie gyvena, jis statė kitus pastatus, pagal išsilavinimą yra mūrininkas (2022 m. balandžio 6 d. garso įrašas: nuo 38 min. 10 sek. iki 46 min. 34 sek.). Atsakovė R. J. 2022 m. balandžio 6 d. posėdyje paaiškino, jog ji yra daugiabučius namus administruojančios bendrovės vadovė, viena vertus teigė, jog su ieškovu (kaimynu) nekalbėjo, jog visus reikalus tvarkė vyras, tačiau tuo pačiu nurodė, jog šiame procese „mes su vyru apsikalbėjom“ (2022 m. balandžio 6 d. garso įrašas: nuo 35 min. 38 sek. iki 38 min. 06 sek.). Šių atsakovų teismui duotų paaiškinimų kontekste, pažymėtina, jog atsakovai negali būti laikomi turintys specialių žinių, kaip teigia ieškovo atstovas, būtent Statybos įstatyme naudotinų sąvokų kontekste, tačiau jie laikytini pakankamai išprusę, turintys patirtį asmenys, kurie turėjo galimybę suvokti, kad nežinant, kaip ir / ar neturint gebėjimų tinkamai surašyti tokio sutikimo, turint abejonių dėl jo turinio, būtų galima kreiptis į tokių žinių turinčius asmenis.

16. Akcentuotina, jog CK 1.6 straipsnis numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Ši įstatymo norma papildo ir CK 1.2 straipsnį, kuris nustato neapdairaus ir nerūpestingo elgesio teisinius padarinius – įstatymo ignoravimas nėra pasiteisinimas. CK 1.6 straipsnis, nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai (CK 1.137 straipsnis). Kilus neaiškumui dėl vienos ar kitos įstatymo nuostatos, asmuo turi kreiptis teisinės pagalbos. Nežinojimas, pakankamo išsilavinimo neturėjimas negali būti vertinamas kaip svarbi ir objektyvi aplinkybė, pateisinanti galimai neteisėtą statybą, nes tai prieštarautų CK 1.6 straipsnio paskirčiai ir tikslui. Taip vertinant tektų pripažinti, kad kiekvienas asmuo, neturintis teisinio išsilavinimo, žinių ar patirties, įstatymo reikalavimų nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali pateisinti vien tik šiais argumentais. Todėl teismas sprendžia, jog atsakovai, būdami atidūs ir rūpestingi, savo sričių profesionalai, šiuo atveju turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą pasidomėti statybą leidžiančiais dokumentais ir jų turiniu prieš statydami ginčo ūkinį pastatą.

17. Be to, atsakovų argumentus, jog sutikimas negalėjo būti duotas tvoros statybai, kadangi ji jau stovėjo ir / ar pastatytai tvorai sutikimas apskritai nebuvo reikalingas, paneigia byloje pateikti rašytiniai duomenys, taip pat išvadą teikiančios institucijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo V. K. 2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdyje duoti paaiškinimai. Kaip jau minėta, byloje pateiktos nuotraukos įrodo, jog tvora yra pakelta, ji stovi ant paaukštinimo. Institucijos atstovas V. K. nurodė, jog ši tvora yra pastatyta ant gelžbetoninio pagrindo (pamato), taigi yra „sukelti šios tvoros aukščiai, ji yra pastatyta lygiai ant žemės sklypų ribos, nėra išlaikyta jokio atstumo, todėl tokiai tvorai yra reikalingas kaimyno (ieškovo) sutikimas“ (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 17 min. 43 sek. iki 25 min. 32 sek.). Šiame kontekste taip pat svarbu įvertinti byloje pateiktus ir aukščiau aptartus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau - registras) išrašus, iš kurių matyti, jog tvorų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) statybos pradžios metai: 2019, statybos pabaigos metai: 2020, 10.2 išrašo punkte nurodyta, jog kitų statinių, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 – 2020 m. birželio 3 d. Tuo tarpu byloje nepateikta jokių duomenų, jog 2019 m. gegužės 3 d. (sutikimo pasirašymo dieną), tvora jau stovėjo, kaip teigia atsakovai. Priešingai, nenuginčyti registro rašytiniai duomenys įrodo, jog tvora pradėta statyti 2019 metais, pabaigta – 2020 metais.

18. Kartu, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovų argumentai, kad aplinkybę, jog sutikimas buvo duotas ūkinio pastato statybai, įrodo sutikimo frazė „inžinerinis statinys bus arčiau nei vienas metras iki ieškovo sklypo ribos“, kadangi tvora, skirianti ieškovo ir atsakovų žemės sklypą yra ant sklypo ribos, vertinami kritiškai. Tam, kad tarp žemės sklypų jie būtų galėję teisėtai pastatyti tvorą ant pakelto pamato, jiems buvo reikalinga, kad ieškovas sutiktų, jog tvora būtų nutolusi nuo ieškovo sklypo ribos mažiau nei nustatyta Lietuvos Respublikos norminiuose aktuose. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymas Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (toliau - STR 1.05.01:2017) 7 priede įtvirtinti privalomi atvejai, kada yra būtinas besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas Sistemiškai įvertinus šio priedo 1, 2 ir 3 punktus matyti, jog tiek statant užtvarą, tiek atraminę sienelę, tiek stogo neturintį inžinerinį statinį sutikimas yra privalomas: statant juos ant sklypo ribos (konstrukcijoms peržengiant sklypo ribą), prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), tiek arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos (1 - 3 punktai). Byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovas be 2019 m. gegužės 3 d. sutikimo, būtų pasirašęs kitą ir / ar dar vieną sutikimą inžineriniam statiniui ar atraminei sienelei ant sklypo ribos, taip pat nėra duomenų, jog atsakovai dar prieš gaunant ieškovo sutikimą tvorą buvo suplanavę statyti būtent ant sklypo ribos ir supratę, kad frazė „arčiau nei 1 m atstumu nuo sklypo ribos“ neapima frazės ir „ant sklypo ribos“. Teismo vertinimu, tokia atsakovų sutikimo traktuotė neįrodo, jog 2019 m. gegužės 3 d. sutikimas buvo duotas ūkinio pastato, o ne tvoros statybai, todėl šie argumentai atmetami kaip nepagrįsti (CPK 12, 178, 183 straipsnis).

19. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008). Todėl išanalizavęs tiek byloje pateiktą rašytinę medžiagą, tiek šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose, institucijos atstovo V. K. duotus paaiškinimus, teismas, vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu sprendžia, jog labiau tikėtina, kad 2019 m. gegužės 3 d. ieškovas pasirašė sutikimą tvoros, o ne ūkinio pastato statybai, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovų ūkinis pastatas yra pastatytas be ieškovo sutikimo (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

20. Kaip jau aptarta aukščiau, Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.“ nagrinėjamu atveju yra privalomas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas, nurodytas reglamento 7 priedo 4 punkte. Taigi, šiuo atveju teismui konstatavus, jog ūkinis pastatas yra pastatytas be ieškovo sutikimo, teismas neturi pagrindo kvestionuoti aukščiau aptartame Inspekcijos rašte nurodytų išvadų. Be to, STR 1.05.01:2017 7 priedo 4 punktas numato rašytinių besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų privalomumą, kai yra statomi pastatai arčiau kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos, todėl sutiktina, jog STR 1.05.01:2017 7 priede įtvirtinta statytojo pareiga laikytis nustatytų atstumų iki kaimyninio sklypo ribos ir kaimyninio sklypo savininko (naudotojo) teisė sutikti arba nesutikti, kad šie atstumai būtų mažesni.

21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl statybą reglamentuojančių teisės normų, nustatančių atstumus nuo pastatų iki gretimų sklypų ribų, yra išaiškinęs, kad šios normos yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrus viešuosius tikslus, o statytojas privalo jų laikytis. Teisės aktuose nenustatyta galimybė, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Taigi, tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi.

22. Taigi, įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, kad teisės aktuose nustatytų atstumų pažeidimas, nesant kaimyninio sklypo savininko sutikimo, kvalifikuojamas kaip gretimo sklypo savininko (ieškovo) teisių, įtvirtintų teisės aktuose, pažeidimas, todėl šiuo konkrečiu atveju ginčo ūkinio pastato statyba pripažintina neteisėta ir ieškovo ieškinys reikalavimų dalyje - pripažinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato statybą neteisėta; panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigtumą Nr. 1; panaikinti atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre – tenkinamas visiškai (CPK 12, 178, 183 straipsniai).

Dėl neteisėtos statybos padarinių.

23. Teismui konstatavus, kad ūkinis pastatas pastatytas neteisėtai, turi būti sprendžiama dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimą, t. y. ūkinį pastatą nugriauti, tuo tarpu atsakovai pateiktu priešieškiniu prašo pripažinti jiems teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti ūkinį pastatą perstatant jį pagal „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo į pagalbinio ūkio paskirties pastatą ir inžinerinį statinį (stoginę) schemą“.

24. Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės, kurių taikymas reiškia savininko nuosavybės teisės ribojimą, yra įtvirtintos įstatymų lygmeniu. Pats įstatymų leidėjas pripažįsta, kad šios priemonės yra ultima ratio (paskutinė priemonė), kurios taikomos tik tais atvejais, jeigu nėra pagrindo kitais būdais pašalinti savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinius (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punktas, Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 3–4 punktai, 3 dalis). Tokia pozicija išdėstyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2011; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; kt.). Konstitucinėje doktrinoje taip pat pripažįstama, jog aptariamų kraštutinių priemonių taikymas tam tikrais atvejais būtinas demokratinėje visuomenėje ir yra konstituciškai pagrįstas (pvz., Konstitucinio Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutarimas). Savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonių taikymas įstatymo nustatytomis sąlygomis laikomas teisėtu nuosavybės teisės ribojimo pagrindu. Vis dėlto įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė, todėl tokios savavališkos statybos ar statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo priemonės taikymas yra galimas tik esant iš esmės neabejotinam įsitikinimui, kad egzistuoja įstatymo nustatytos sąlygos taikyti šią priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 58, 59 punktai).

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, jog atsakovų priešieškinis turi būti paliktas nenagrinėtu, kadangi atsakovai galėjo savo nuožiūra, bet kada atlikti ūkinio pastato rekonstrukcijos darbus, tam teismo leidimas nereikalingas. Kartu, teikdamas atsikirtimus į priešieškinį, ieškovas ginasi argumentu, jog atsakovų pateikta schema yra neinformatyvi, nėra aišku, kokio aukščio ir pločio bus pastatyta ugniasienė.

26. Pažymėtina, kad šioje byloje institucijų, teikiančių išvadas atstovai, įvertinę 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą schemą, nenurodė, jog pateikta schema yra neinformatyvi ar juo labiau neteisėta, ar kad ūkinio pastato rekonstrukcija pagal šią schemą neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Priešingai, institucijos atstovas, vyriausiasis specialistas V. K. teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo atveju ūkinio pastato rekonstrukcija iš didesnio į mažesnį pagal pateiktus duomenis yra galima, tai būtų visai kitas statinys ir jam kaimyninio sklypo savininko (ieškovo) sutikimas nėra reikalingas (2022 m. rugsėjo 8 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 19 min. 00 sek. iki 22 min. 41 sek.). 2022 m. spalio 25 d. pateiktoje rašytinėje išvadoje teismui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovas V. K. taip pat nenurodė, jog ginčo ūkinio pastato rekonstrukcija pagal atsakovų pateiktą schemą būtų neteisėta ar / ir negalima. Kitos išvada teikiančios institucijos – Departamento atstovė R. B. teismo posėdyje paaiškino, jog nesant sutikimo, šiuo konkrečiu atveju būtų galima pastatyti priešgaisrinę ugniasienę (2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 58 min. 1 sek. iki 1 val. 2 min.). Be to, 2022 m. spalio 19 d. išvadą teikiančios institucijos – departamento raštas „dėl nuomonės pateikimo“ Nr. 9.4-6-890/2022 įrodo, jog Departamentas įvertino atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą schemą priešgaisrinių reikalavimų atitikimo kontekste, ir nurodė, kad patikslintame priešieškinyje su priedais nurodyti priešgaisriniai atstumai tarp pastatų, tarp jų įrengiant priešgaisrinę sieną, atitinkančią REI 30 arba EI-M 30 atsparumą ugniai, priešgaisrinės sienos mūro blokeliai ir dekoratyvinis tinkas iš ne žemesnės kaip A2-s2, d0 degumo klasės statybos produktų ir priešgaisrinė siena įrengta per visą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotą, atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus.

27. Įvertinęs tai, kas aptarta aukščiau, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovo atstovo tik paskutinį teismo posėdį 2022 m. gruodžio 6 d. naujai suformuluoti argumentai, jog priešieškinis negali būti patenkintas, kadangi nėra žinomas ugniasienės aukštis ir plotis, jis nenurodytas schemoje, vertintini kaip nepagrįsti. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Analogiška įrodinėjimo pareiga įtvirtinta ir CPK 178 straipsnyje. Įstatymo nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, o atsakovas – nesutikimo su ieškovo reikalavimais pagrindą. Taigi šiuo atveju, ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) privalėjo įrodyti savo nesutikimo su atsakovų (ieškovų pagal priešieškinį) pateikta schema pagrindus. Akcentuotina, jog paskutinę ūkinio pastato rekonstrukcijos schemą atsakovai pateikė 2022 m rugsėjo 28 d., šią schemą įvertino institucijų atstovai, kaip jau minėta, nurodė, jog priešgaisrinė siena įrengta per visą ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), sienos plotą, atitiks gaisrinės saugos pagrindinius reikalavimus, tuo tarpu jau kartu su pirminiu ieškovo ieškiniu pateiktame Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašte Nr. PL/2-725-(16.30) „Dėl pastato statybos (duomenys neskelbtini)“ buvo nurodyta, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra pastatytas pagalbinio ūkio pastatas, kurio ilgis apie 9,3 m, plotis apie 7,0 m, o aukštis apie 4,5 m. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog iš aukščiau aptartų ir byloje esančių duomenų galima nustatyti priešgaisrinės sienos matmenis (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Kartu, akcentuotina, jog ieškovas turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio susipažinti su pateikta schema, ją įvertinti bei pagal ūkinio pastato matmenis, kurie ieškovui žinomi jau nuo 2019 metų rugpjūčio mėnesio, įvertinti schemoje nurodytus priešgaisrinės sienos duomenis bei pateikti juos teismui. Nesutinkant su jais, ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) turėjo teisę pateikti įrodymus, jog atsakovų ūkinis pastatas pagal jų pateiktą schemą, kuriai pritaria institucijų atstovai, negali būti rekonstruotas, jog tokia rekonstrukcija pažeistų teisės aktų reikalavimus, tačiau to nepadarė. Todėl teismo vertinimu, deklaratyvūs ieškovo atstovo argumentai dėl byloje pateiktos schemos ne informatyvumo, atmestini, ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog atsakovų pateikta schema yra atitinkanti teisės aktų reikalavimus ir ūkinio pastato rekonstrukcija pagal tokią schemą yra galima, patikslinant schemos parengimo datą, ją siejant su patikslinto priešieškinio teismui pateikimo data – 2022 m. rugsėjo 28 d. (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

28. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje, nustatyta, kad asmenys turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti statinio projektą ir, sumokėję Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) yra savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taigi, matyti, kad teisės aktais yra numatyta galimybė savavališkus statybos padarinius šalinti ne tik nugriaunant statinius, bet ir juos rekonstruojant, todėl šiame kontekste akcentuotina, jog ieškovo argumentas, kad teismas negali leisti tokiu būdu pašalinti neteisėtos statybos padarinius, kadangi tą atsakovai galėjo padaryti ir be teismo leidimo, atmestini, įvertinus tiek Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatas, tiek tai, jog atsakovams nebuvo ir negalėjo būti žinoma iš anksto, ar ieškinys šioje byloje bus patenkintas.

29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Šiuo atveju atsakovai siekia neteisėtos statybos padarinius pašalinti būtent atliekant ūkinio pastato rekonstrukciją, teismo vertinimu šioje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad tokia rekonstrukcija būtų neleidžiama ar prieštaraujanti teisės aktų reikalavimams. Priešingai, įrodymų visetas byloje pagrindžia, jog atlikus rekonstrukciją pagal pateiktą schemą atsakovai turėtų galimybę eksploatuoti dalį dabar pastatyto ūkinio pastato, toks neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas atitiktų proporcingumo reikalavimą, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju savavališkai pastatyto ginčo ūkinio pastato įteisinimo klausimas gali būti išspręstas jį rekonstruojant pagal atsakovų 2022 m. rugsėjo 28 d. kartu su patikslintu priešieškiniu pateiktą schemą, tuo tarpu ūkinio pastato nugriovimas būtų neproporcinga priemonė siekiamiems tikslams ir šalių interesų pusiausvyrai užtikrinti (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškinio reikalavimą – įpareigoti atsakovus savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adr. (duomenys neskelbtini)) – atmeta, o priešieškinį tenkina visiškai, pripažįstant atsakovams teisę per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti ūkinį pastatą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), perstatant jį pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo schemą“ (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

Kiti procesiniai klausimai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31. Ieškovas prašo teismo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, kadangi konstatavus neteisėtą statybą, yra atsakovų kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo ar kitaip tariant, nėra ieškovo kaltės, jog jis savo pažeistas teises turėjo ginti teisme. Atsakovų atstovas tuo tarpu nurodo, jog atsakovai prašymo dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų nepateikė, kadangi nesijaučia teisūs. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, jog su ieškovų atstovo pozicija sutinka, tačiau mano, jog teisminis procesas nebuvo vienintelis būdas išspręsti situaciją, kadangi ieškovas galėjo pirmiausia pateikti raštišką pretenziją atsakovams, duoti terminą nugriauti ūkinį pastatą, todėl nėra teisinga visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovų.

32. Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, jog ieškovas šioje byloje patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2021 m. rugpjūčio 19 d. mokėjimo dokumentas) ir 2000,00 Eur išlaidas advokato pagalbai, kurias sudaro 150,00 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga, 50,00 Eur už prašymą dėl įrodymų prijungimo, 800,00 Eur už ieškinio surašymą, 1000,00 Eur už atstovavimą teisme (2021 m. gruodžio 20 d., 2022 m. gruodžio 6 d. prašymai, sąskaitos faktūros, mokėjimo pavedimų kopijos). Pažymėtina, kad ieškovo išlaidos teisinei pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais byloje esančiais įrodymais, ir nėra per didelės, atsižvelgiant į teisinių paslaugų kompleksiškumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, bylos nagrinėjimo trukmę ir teismo posėdžių trukmę. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (CPK 88, 98 straipsniai). Atsakovai patikslintu priešieškiniu prašė priteisti visas atsakovų turėtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, tačiau įrodymų dėl atstovavimo išlaidų teismui nepateikė, todėl iš byloje esančių dokumentų matyti, jog atsakovų bylinėjimosi išlaidos byloje sudaro 85,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą.

33. CPK 93 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimus. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

34. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Nagrinėjamu atveju, teismas daro išvadą, jog kaltė dėl proceso šiuo atveju tenka atsakovams, kurie nebuvo pakankamai apdairūs ir atsakingi rengdami 2019 m. gegužės 3 d. sutikimą. Tuo atveju, jeigu atsakovai sutikime būtų įrašę ne inžinerinio statinio sąvoką, o ūkinio pastato ar pastato sąvoką, ieškovui nebūtų tekę dėl savo pažeistų teisių gynimo kreiptis į teismą. Atsakovų atstovas baigiamosiose kalbose ir pats paaiškino, jog atsakovai nesijaučia teisūs, o bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog sutikime įrašė pavadinimą „inžinerinis statinys“ dėl aplaidumo, taigi, teismo nuomone, iš esmės byloje atsakovai pripažino, kad ginčas kilo dėl jų neapdairaus veikimo. Be to, papildomai akcentuotina, jog teismui pripažinus ūkinio pastato statybą neteisėta, nagrinėjamu atveju taikytinas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra tik pasekmė, iš esmės bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą šiuo atveju lemia ieškinio tenkinimas dalyje dėl neteisėtos statybos. Todėl, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju kaltė (atsakomybė) dėl proceso kyla atsakovams, ir sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 2 dalies bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančios nuostatų ir visas ieškovo patirtas išlaidas priteisti iš atsakovų, o atsakovams jų patirtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

35. Taigi, kaip jau minėta, iš viso ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos yra 2075,00 Eur, o atsakovų 85,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau (34 sprendimo dalis), ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 2075,00 Eur bylinėjimosi išlaidos lygiomis dalimis iš atsakovų, po 1037,50 Eur sumą (CPK 88, 93, 98 straipsniai, 284 straipsnio 1 dalis).

36. Teismas byloje patyrė 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei, kurių į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis, LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Atsižvelgiant į tai, jog kaltė dėl proceso tenka atsakovams (34 sprendimo dalis), iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos 17,92 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, po 8,96 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.103 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 98 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsnius, 263 – 270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), statybą neteisėta.

Panaikinti 2020 m. birželio 3 d. deklaraciją apie statybos užbaigtumą Nr. 1.

Panaikinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Pripažinti atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), teisę per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos rekonstruoti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), perstatant jį pagal 2022 m. rugsėjo 28 d. pateiktą „Pagalbinio ūkio pastato rekonstravimo schemą“.

Priteisti ieškovui G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2075,00 Eur (dviejų tūkstančių septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas, lygiomis dalimis po 1037,50 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt septynis eurus 50 centų) iš kiekvieno atsakovo.

Atsakovams A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepriteisti.

Priteisti iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. J., gim. (duomenys neskelbtini), 17,92 Eur (septyniolikos eurų 92 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, lygiomis dalimis iš kiekvieno atsakovo po 8,96 Eur (aštuonių eurų 96 centų) sumą. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.