Panevėžio apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Eugenijui Baršiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, (duomenys neskelbtini), deklaravusiam gyvenamąją vietą adresu - (duomenys neskelbtini), šiuo metu priverstinai gydomam (duomenys neskelbtini) ligoninėje, išsiskyrusiam, nedirbančiam, neteistam, kurio atžvilgiu taikytos priverčiamosios medicinos priemonės:

1) 2021 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;

2) 2023 m. gruodžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje;

perduotam teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės

L. P. 2023 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini), adresu - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koridoriuje ranka sudavė vieną smūgį G. R. į kairę veido pusę, padarydamas apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos kaklo lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. R. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje ištirti įrodymai jų vertinimas ir teismo išvados dėl veikos kvalifikavimo

Tai, kad L. P. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, patvirtina visuma teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų, kurie išvardinti sekančiai.

Nukentėjusiojo G. R. parodymai, kad tuo metu ligoninės rūkykloje E. P. sukurstė L. P. prieš jį smurtauti. Tuomet galimai 2024 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. įsiutęs L. P. pribėgo prie nukentėjusiojo, jam stovint prie bufeto, ir pasakė „tu tvirkini vaikus“, o jis (nukentėjusysis) atsakė „nebetvirkinu“. Tada L. P. smogė jam į šonkaulį ir nuėjo. Po minutės L. P. vėl pribėgo prie jo (nukentėjusiojo) ir smogė jam į žandikaulį. Po smūgio į žandikaulį, jis atsitrenkė į sieną, nukrito ant grindų ir net trumpam prarado sąmonę, nes atsitrenkė į grindis galva. Tada pribėgo sanitaras, pakėlė jį, buvo iškviestas skyriaus vedėjas ir jį nuvedė į palatą, jam suteikta pagalba. Vėliau, jį išvežė į Žalgirio ligoninę, kur buvo atlikta žandikaulio operacija, nes buvo lūžęs žandikaulio sąnarys. 1,5-2 mėnesius kankinosi dėl to, t. y. jam skaudėjo, negalėjo tinkamai valgyti, o valgė tik skystą maistą. Kompensacijos už padarytus sužalojimus nereikalauja.

Liudytojo L. J. parodymai, kad jis dirba sanitaru (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tikslios datos įvykio neprisimena, bet pamena, kad tai buvo apie 13.00 val., kai jam einant į palatą, matė, kaip koridoriuje link G. R. ėjo L. P., o išėjęs iš palatos, pamatė koridoriuje jau gulintį ant grindų G. R.. Tada jis pakėlė jį ir atrėmė prie sienos. G. R. lyg ir sakė „mane mušė“, bet jo paklausus, kas jį mušė - jis lyg ir sakė „nežinau“, nes gal ir pavardės dar L. P. nežinojo tuo metu. G. R. vis čiupinėjo žandą, sakė, kad skauda. Tuomet jis pakvietė seseles, atėjo seselė S. K. ir slaugytoja A. T., o jos iškvietė skyriaus vedėją. L. P. tuo metu jau buvo nuėjęs. Kai atėjo skyriaus vedėjas, R. nuvedė į palatą. Taip pat patvirtino, kad vėliau, ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomos nuotraukos, kuriose atpažino abu asmenis.

Liudytojos S. K. parodymai, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) slaugytoja. Tądien (tikslios datos nepamena), apie 13.00 val. ji buvo (duomenys neskelbtini), poste. Koridoriuje buriavosi pacientai, laukė pietų. Tuomet ji išgirdo, kad kviečia sesutę. Su A. T. nuėjo pažiūrėti ir pamatė prie sienos pasodintą G. R., o prie jo stovėjo sanitaras L. J.. Pacientai kalbėjo, kad L. P. trenkė R. Ką sakė G. R. - neatsimena, lyg ir „skauda“, rodė į veidą. Tada ji nuėjo pakviesti skyriaus vedėją. Vėliau, po šito įvyko G. R. apie mėnesį laiko negalėjo tinkamai valgyti, jam reikėjo trinti visą maistą.

Liudytojos A. T. parodymai, kad ji tuo metu dirbo slaugytojos padėjėja (duomenys neskelbtini). Tikslios įvykio datas nepamena, tuo metu ji buvo poste skyriuje Nr. E2. Apie 13.00 val. išgirdo, kad kviečiama pagalba, kad nukentėjo pacientas. Nuėjus į vietą, pamatė, ant grindų gulintį G. R., taip pat šalia stovėjo sanitaras L. J., kuris padėjo jam atsisėsti. G. R. sakė, kad jam trenkė L. P., buvo susiėmęs už žandikaulio.

Teismo psichiatrijos ekspertas Kęstutis Mikučionis teismo posėdyje patvirtino byloje esančiame ekspertizės akte nurodytas išvadas ir papildomai paaiškino, kad į (duomenys neskelbtini) ligoninę L. P. atvyko tik 2023 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) būsenoje, todėl tokia būklė iššaukė jo agresiją ir įvyko konfliktas su G. R..

2023 m. gruodžio 22 d. A. R. protokolas-pareiškimas policijai, kuriame nurodyta, kad 2023 m. gruodžio 21 d., 12.45 val. (duomenys neskelbtini), koridoriaus gale, prie G. R. palatos, kai sanitarai nešiojo pietus iš bufeto į valgyklą, L. P. smogė G. R. dešine ranka vieną smūgį į kairį apatinį žandikaulį (t. 1, b. l. 14-21).

2024 m. sausio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedas - fotonuotraukos, kuriuose užfiksuota įvykio vieta adresu - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) koridorius. Patekus į (duomenys neskelbtini) skyrių, iš karto už durų, kairėje pusėje, prie lubų, matyti vaizdo kamera. Toliau kairėje pusėje yra palatos Nr. 201 ir Nr. 202, toliau už jų yra durys į balkoną, suoliukas (t. 1, b. l. 34-41).

2024 m. sausio 12 d. apžiūros protokolas Nr. IBPS-V-112506-24, kuriame užfiksuota byloje esančio vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) skyriuje, vaizdo įrašo apžiūra. Atsidarius vaizdo įrašą matyti, kad data - 2023 m. gruodžio 21 d. ketvirtadienis. Įrašas prasideda 13:00 val. ir baigiasi 13:05 val. Vaizdo įraše yra fiksuojamas koridorius, kuriame yra durys į kitas patalpas. Koridoriumi vaikšto įvairūs asmenys. Du vyriškiai vaikšto koridoriumi pirmyn atgal. Jie vaikšto skirtingose koridoriaus pusėse. Kairėje matyti vyriškis apsirengęs rudu megztiniu, pilkomis kelnėmis, apsiavęs juodomis šlepetėmis, praplikęs Nr. 1. Dešinėje pusėje vaikšto vyriškis apsiavęs „kroksais“, juodomis kojinėmis, žalsvais šortais, mėlynu megztiniu Nr. 2. 13:03 val. iš koridoriaus galo ateina vyriškis apsirengęs tamsiais treningais, ant kurių yra ženkliukas „adidas", ant treningo baltos spalvos juostos ant rankų, apsiavęs pilkos spalvos šlepetėmis, matyti, kad be kojinių. Šis vyriškis prieina prie vyriškio Nr. 1, kažką jam sako ir netrukus trenkia iš dešinės rankos kumščio į kairią veido pusę ir po smūgio vyriškis Nr. 1 parkrenta ant žemės. Smūgio metu vyriškis Nr. 2 praeidinėjo ir po smūgio atsisuko į konfliktuojančius asmenis. Po smūgio trenkęs asmuo ramiai nuėjo koridoriumi tolyn. Neužilgo koridoriumi prie nukritusio vyriškio ateina darbuotojas, kuris pasikabinęs kortelę ir užsimovęs mėlynos spalvos pirštines, pasodina vyriškį, kuris gulėjo ant žemės. Netrukus prieina dvi moterys, kurių viena dėvi baltos spalvos medicininę aprangą, kita rožinės spalvos medicininę aprangą ir vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 95-100).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. kovo 18 d. specialisto išvada Nr. G 809/2024(01), kurioje nurodyta, kad G. R. nustatytas apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos kaklo lūžis. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais), iki suteikiant medicininę pagalbą 2023 m. gruodžio 21 d. Nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (-ais) mažiausiai 1-u trauminiu poveikiu. Nustatytas sužalojimas, dėl kaulo lūžio, kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 104-105).

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad prokuroro nutarime nurodytos L. P. veiksmais padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės pasitvirtino. Prieš tai išvardinti bylos įrodymai, kurie yra sutampantys tarpusavyje savo faktinėmis aplinkybėmis, neprieštaraujantys vienas kitam ir gauti įstatymų nustatyta tvarka, neginčytinai patvirtina, kad L. P. 2023 m. gruodžio 21 d., apie 13.00 val. (duomenys neskelbtini) patalpose ranka sudavė vieną smūgį G. R. į kairę veido pusę, padarydamas jam apatinio žandikaulio kairės pusės sąnarinės ataugos kaklo lūžį, ir tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Teismui nėra pagrindo abejoti šių aplinkybių pagrįstumu, kadangi jas pagrindžia byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nuoseklūs viso baudžiamojo proceso metu nukentėjusio G. R. parodymai apie jo atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus, kuriuos patvirtina tiek byloje esantis vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) skyriuje, vaizdo įrašas, jo apžiūros rezultatai, tiek ir byloje apklaustų liudytojų nuoseklūs parodymai bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Teismas, remdamasis išvardintų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad L. P. neteisėti veiksmai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, atitinkančios nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

BK 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų.

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus Ambulatorinio poskyrio 2024 m. spalio 29 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akto Nr. 75U-A-115/2024 matyti, kad L. P. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojami šie psichikos sutrikimai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taip pat ir po aptariamos veikos padarymo bei šiuo metu jam konstatuojami tie patys psichikos sutrikimai, dėl ko jis baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės bei jų valdyti (t. 2, b. l. 43-45). Šias ekspertizės akte nurodytas išvadas patvirtino ir teismo psichiatrijos ekspertas Kęstutis Mikučionis teismo posėdyje, pažymėdamas, kad pagrindinė šio asmens diagnozė yra būtent (duomenys neskelbtini), kurią dar labiau apsunkino nustatyti (duomenys neskelbtini). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais bylos duomenimis, todėl remiantis jais, teismas pripažįsta, kad darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, L. P. sirgo (duomenys neskelbtini), kurią dar labiau apsunkino (duomenys neskelbtini), dėl ko jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 straipsnis).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti šio kodekso 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Nagrinėjamoje byloje esančiame 2024 m. spalio 29 d. – 2024 m. gruodžio 13 d. ekspertizės akte Nr. 75U-A-115/2024 taip pat pateikta išvada, kad L. P. reikalinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Teismo posėdyje dalyvavęs teismo psichiatrijos ekspertas Kęstutis Mikučionis patvirtino šią ekspertizės akto išvadą ir tokios priverčiamosios medicinos priemonės taikymo L. P. pakankamumą, atsižvelgus į tai, kad jis ir šiuo metu sėkmingai priverstinai gydomas daugiau nei metus laiko tomis pačiomis stebėjimo sąlygomis. Šiuo klausimu teismas vertintinas ir kitus byloje esančius rašytinius duomenis, iš kurių matyti, kad L. P. jau daugiau nei metai laiko priverstinai gydomas būtent stacionariniame stebėjime bendro stebėjimo sąlygomis, ir nėra duomenų, kad tokia priemonė būtų neefektyvi ir reikėtų ją keisti ar kad šis asmuo būtų padaręs naujus teisės pažeidimus, priverstinai gydomas tokiu būdu. Taip pat vertintina ir L. P. padarytos uždraustos baudžiamojo įstatymo veikos pavojingumas, t. y. iš nustatytų veikos faktinių aplinkybių matyti, kad šio asmens pavojingi veiksmai buvo nukreipti į kitą asmenį, nekontroliuojant savo elgesio, kurie pasireiškė smurtiniais veiksmais, kas tik pagrindžia eksperto siūlomos priverčiamosios medicinos priemonės taikymo reikalingumą. Remiantis tuo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik nukentėjusiojo teismo posėdyje išdėstyti nuogąstavimai dėl galimai pasikartosiančio smurto jo atžvilgiu nėra reikiamas pagrindas taikyti L. P. griežtesnę priverčiamąją medicinos priemonę, juolab tai nepagrįstai suvaržytų asmens teises ir laisves labiau nei tai yra būtina priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslais, o ir šie procedūriniai klausimai dėl tvarkos gydymo įstaigoje užtikrinimo yra medicinos personalo ir gydymo įstaigos vadovybės atsakomybė. Be to, vertintina ir tai, kad daugiau nei metai laiko priverstinai gydomo šio asmens smurto pasireiškimo atvejų nukentėjusiojo atžvilgiu nebuvo fiksuota. Dėl to, byloje nesant jokių ekspertizės akte nurodytai išvadai dėl priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo priešingų duomenų, teismas priima sprendimą L. P. skirti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, BPK 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 2 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo G. R. įgaliotas atstovas advokatas Irmantas Ruželė ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 14 d. pateikė 5000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 138-139).

Nagrinėjamu klausimu teismas pažymi, kad šia nutartimi pripažintina, jog L. P. įstatymo draudžiamą veiką, atitinkančią nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, požymius, nukentėjusiojo G. R. atžvilgiu padarė, būdamas nepakaltinamas, nes dėl psichikos sutrikimo nesuprato savo veiksmų esmės bei negalėjo jų valdyti, tokiu būdu jo veiksmuose nėra kaltės. Nepakaltinamo asmens padaryta veika, už kurią taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, nelaikoma nusikalstama. Pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo už padarytą pavojingą veiką neatsako. BPK nereglamentuojant klausimo dėl įstatymo uždrausta (bet ne nusikalstama) veika padarytos žalos atlyginimo, šiuo klausimu taikytina artimiausia teisės norma, t. y. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas, todėl pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas. Vis dėlto, toks procesinis sprendimas neužkerta kelio civiliniam ieškovui realizuoti savo teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Iš esmės analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bei kiti Lietuvos Respublikos teismai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010 ir kt.).

Bylos nagrinėjimo (proceso) išlaidų išieškojimas vadovaujantis BPK 105, 106 straipsniais, galimas tik iš kaltinamojo, priėmus teismo nuosprendį. Nagrinėjamu atveju L. P. nėra kaltinamasis, o byla baigiama, priimant nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, todėl byloje susidariusios proceso išlaidos (pašto išlaidos) iš L. P. nepriteistinos.

Daikto, turinčio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išspręstinas tokiu būdu: byloje esanti kompaktinio disko laikmena su vaizdo įrašu iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) - paliktina saugoti toliau byloje po šio teismo nutarties įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje).

Nukentėjusiojo G. R. įgalioto atstovo advokato Irmanto Ruželės pareikštą 5000 Eur dydžio civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - byloje esantį kompaktinio disko laikmeną su vaizdo įrašu iš vaizdo stebėjimo kameros, esančios (duomenys neskelbtini) ligoninėje (duomenys neskelbtini) - palikti toliau saugoti byloje po šios teismo nutarties įsiteisėjimo.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.