Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nubaustojo V. D. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimas, kuriuo V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 6 dalį 434 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimu V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalį už tai, kad būdamas ūkininkas ir atsakingas už krovinių pakrovimo ar pateikimo veiklą ūkyje, neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežimui kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalios leistinos ašies apkrovos. 2016 m. rugpjūčio 17 d. kelio A1 302,5 kilometre, stacionariajame transporto priemonių kontrolės poste, patikrinimui buvo sustabdytas A. S. vairuojamas krovininis automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Wielton“, vykstantis maršrutu (duomenys neskelbtini). Sveriant automobilių svarstyklėmis F-1000 (Nr. 9173284, patikros sertifikatas Nr. 0227975, galioja iki 2017-03-15), nustatyta, kad vairuotojas važiavo sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo. Pasvėrus nustatyta ašies apkrova – 13,11 t, įvertinus paklaidą pagal 2015-11-19 Nr. 4-730 Neautomatinių svarstyklių techninį reglamentą, nustatyta, kad faktinė ašies apkrova – 12,91 t. y. leidžiama 11,50 t ašies apkrova viršyta 1,41 t. Tokiu būdu V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimus, pagal kurį pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama, taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio 1 dalį, Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66, 20 punktą.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą V. D. apskundė Skuodo rajono apylinkės teismui.

Skuodo rajono apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 16 d. nutartimi Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu nubaustasis V. D. prašo Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jam nutraukti.

Nubaustasis V. D. apeliacinį skundą motyvuoja tuo kad ATPK 145 straipsnio 6 dalies norma negali būti taikytina krovinį perdavusiam fiziniam asmeniui. Teismas neteisingai konstatavo, kad į subjektų sąrašą, kuriems taikytina ši norma, patenka ir fiziniai asmenys, perdavę vežti krovinį. Pagal Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. To paties įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ūkininkas ir jo partneriai nesteigdami įmonės verčiasi žemės ūkio veikla, miškininkyste ir kitokia įstatymų neuždrausta veikla, kuriai nereikia steigti įmonės. V. D. teigimu, jis nepatenka į ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatytų subjektų sąrašą, nes nėra pakrovimo darbus atliekančios įmonės vadovas, nelaikytinas krovinio siuntėju, nes krovinio siuntėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nėra įmonės, atliekančios pakrovimo darbus, vadovas.

Apeliantas nurodo, kad teismas visiškai nepasisakė dėl to, kodėl nesirėmė skunde nurodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. įsiteisėjusiu nutarimu byloje Nr. 11-362-806/2015, jame nurodytu teisės normos taikymu, nors minėtu nutarimu išspręsta analogiška situacija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pripažintas netinkamu subjektu pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį. Minėtame teismo sprendime konstatuota, kad krovinį perdavęs asmuo negali būti laikomas atsakingu už tai, kad vežėjui priklausantis automobilis gabeno iš krovinio perdavimo vietos kitam juridiniam asmeniui parduotą medieną, viršydamas leistiną maksimalų svorį.

Apelianto įsitikinimu, Skuodo rajono apylinkės teismas tokiu formaliu teisės normos taikymu suformavo ydingą praktiką, pagal kurią kiekvienas fizinis asmuo, ketinantis parduoti (vieną kartą ar kelis) savo asmeninius daiktus, produkciją, sunkiasvorius daiktus, baldus, akmenis, malkas ar kitą produktą, ir kuris neturi savo nuolatinio transporto ir samdantis profesionalų vežėją šioms paslaugoms atlikti, privalo turėti transporto svarstykles tam, kad įsitikintų, jog pakrautas krovinys neviršija nustatyto leidžiamo svorio, gabaritų ar ašių apkrovos, o jam neturint techninių galimybių tai padaryti, bei nesant vežėjo informuotam apie nuokrypius nuo svorio, ašių apkrovos ar gabaritų normos, būtų taikoma atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį.

Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Analogiškos nuostatos numatytos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakyme Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, kurio 9, 10 dalyse nurodyta, kad krovinio vežėjas privalo kontroliuoti krovinio išdėstymą ir tvirtinimą, kad būtų laikomasi nustatytų transporto priemonės pakrovimo normų. Vairuotojas, pradėdamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti. Neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama.

2016-09-16 pateikiant vežėjui birią žemės ūkio produkciją, būtent vežėjas, remdamasis Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, buvo atsakingas už krovinio pakrovimą taip, kad nebūtų viršyta didžiausia leistina ašių apkrova. Esant ašių apkrovai, vežėjas privalėjo apie tai informuoti, ir tik tokiu atveju atsiranda ATPK 145 straipsnio 6 dalyje numatyta pareiga įsitikinti, ar transporto priemonė turi leidimą vežti tokį krovinį. Krovinio vežėjas, būdamas atsakingas už tinkamą krovinio pakrovimą, tokių veiksmų neatliko, apie galbūt ašių perkrovą nebuvo pranešta, todėl jam pareiga įsitikinti leidimo turėjimu neatsirado. Administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 145 straipsnio 6 dalyje gali būti padaromas tik žinant, kad viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys ir tokia informacija turi būti pateikta būtent vežėjo.

Apelianto tvirtinimu, šios bylos atveju produkcijos pakrovimu rūpinosi pats vežėjas, todėl būtent pastarajam (o ne V. D.) kilo pareiga laikytis Susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų „Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių“. Iš protokolo duomenų matyti, kad vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas A. S.. 2016-08-16 krovinio važtaraštyje užfiksuota, jog krovinio siuntėjas yra V. D., gavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, produkcijos vežėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabeno ne V. D. priklausančią produkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją. Produkcijos gabenimą organizavo ir juo rūpinosi ne V. D., o produkcijos pirkėjas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įgaliojusi produkciją gabenti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtos aplinkybės įrodo, kad vežėjas buvo ne jis (V. D.), jis neorganizavo minėtos transporto priemonės pakrovimo darbų. Nubaustojo V. D. tvirtinimu, jis šiame procese dalyvavo tik perduodamas produkciją vežėjui pasikrauti, o pakrovimo darbų neorganizavo, todėl negali būti laikomas atsakingu už tai, kad 2016-08-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis automobilis gabeno iš jo ūkio UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją, viršydamas ašies apkrovą.

Apelianto teigimu, Skuodo rajono teismas nepaisė galiojančių poįstatyminių teisės aktų, nevertino išvardintų teisės normų ir dėl jų nepasisakė, o apsiribojo konstatavimu, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalis nenumato sąlygos apie vežėjo pareigą informuoti dėl viršyto krovinio perkrovos. ATPK 145 straipsnio 6 dalis nenumato pareigos užtikrinti, kad nebūtų viršyta leistina ašies apkrova, o numato tik pareigą įsitikinti, kad yra leidimas vežti krovinį, kai viršijama ašies apkrova. Todėl, apelianto nuomone, jam administracinė nuobauda paskirta už veiksmus, kurie neįtraukti į ATPK 145 straipsnio 6 dalies dispoziciją, nes protokolas surašytas už pareigos užtikrinti, kad nebūtų viršyta ašies apkrova, nevykdymą, o tokios pareigos jis neturėjo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad protokole aptariamas pažeidimas dėl viršijamos ašies apkrovos automobiliui „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuotas 2016-08-17 9.45 val., tačiau važtaraštis, kuris buvo pateiktas vairuotojo, buvo išrašytas 2016-08-16 12 val., ir tai parodo, kada buvo paimtas krovinys. Tai reiškia, kad beveik parą laiko krovinys nepasiekė galutinio adreso – (duomenys neskelbtini). Minėta transporto priemonė 2016-08-16 12 val. buvo pakrauta biriais produktais (žirniais), tad transportavimo metu realūs įvairūs pasislinkimai, taip pat ir ašies apkrovų pokyčiai. Protokole nurodyti pažeidimai galėjo atsirasti krovinį transportuojant, o ne pasiimant. Beveik paros trukmės laikotarpis, per kurį krovinys nepasiekė galutinio tikslo, yra pakankamas laiko tarpas perstumdyti krovinį mechaniniu būdu, pakrauti jį papildomai ar atlikti kitokius veiksmus, dėl kurių ašių apkrova būtų viršyta. Nubaustojo V. D. tvirtinimu, nėra įrodymų, kad krovinys ūkyje buvo pakrautas taip, kad būtų viršytos ašies apkrovos. Teismas dėl šių faktinių aplinkybių reikšmės nepasisakė, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų apklaustas transporto priemonės vairuotojas, todėl teismo sprendimas buvo priimtas nepašalinus abejonių, kilusių dėl bylos aplinkybių.

Apelianto nuomone, teismas formaliai ir nemotyvuotai pasisakė dėl jo skundo, netinkamai taikė ATPK 145 straipsnio 6 d. nuostatas, nepagrįstai neatsižvelgė ir netaikė kitų teisės aktų, turinčių reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nesiėmė veiksmų išsamiam bylos ištyrimui, neapklausė asmenų, žinančių reikšmingas bylai aplinkybes. Jis (V. D.) nepagrįstai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį, nes nėra tinkamas subjektas. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai aiškinant ATPK 145 straipsnio 6 dalies normas, nurodant apelianto veiksmus, kurie neįtraukti į ATPK 145 straipsnio 6 dalies dispoziciją, todėl nutartis turėtų būti naikintina ir byla nutrauktina jam nepadarius pažeidimo, numatyto ATPK 145 straipsnio 6 dalyje.

Atsiliepime Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus viršininkas D. L. teigia, kad V. D., būdamas ūkininku, kurio ūkis nuolatos atlieka krovinių pakrovimo į transporto priemones darbus, privalėjo žinoti teisės aktus, reglamentuojančius krovininio transporto veiklą, privalėjo numatyti, kad ašies apkrova ir (ar) bendra masė gali viršyti leistinus svorius, ir patikrinti, ar tokiai transporto priemonei yra išduotas atitinkantis leidimas. Nustačius, kad sunkiasvorė transporto priemonė neturi atitinkamo leidimo, V. D. privalėjo įsitikinti ar yra specialus leidimas, suteikiantis teisę sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti vietinės reikšmės viešaisiais keliais, o žinodamas, kad tokio krovinio vežimui leidimas nebus duotas, atsisakyti pakrauti krovinį. Teisės aktai numato pareigą kontroliuoti, ar kiekviena pakrauta transporto priemonė neviršija leidžiamų matmenų ir svorių ne tik vežėjams ir (ar) siuntėjams (kaip teigiama skunde), bet ir krovinio pakrovėjams. Prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Administracinis teisės pažeidimas yra priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.).

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusių ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatose buvo numatyta, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, iki galo ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas.

Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusiame ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius, užtraukia baudą krovinius vežti pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams. Ši teisės norma yra blanketinė, tai yra asmenys, kurie yra traukiami administracinėn atsakomybėn už šiame straipsnyje numatytų pareigų nesilaikymą, yra nustatyti kituose teisės aktuose.

Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ar sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289, 30 punktas numato, jog pateikti ir (ar) pakrauti krovinius vežti didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone neįsitikinus, kad yra išduotas leidimas važiuoti konkrečiu maršrutu ir konkrečia didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, draudžiama.

Pažymėtina, kad krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56, 7 punktas numato, jog pakrauna krovinį į transporto priemonę ir jį pritvirtina krovinio siuntėjas, o 8 punktas nustato, jog krovinio siuntėjas privalo išdėstyti ir pritvirtinti krovinį transporto priemonėje taip, kad būtų garantuotas saugus jo vežimas. Vežamo krovinio masė ir apkrovos pasiskirstymas į ašis turi neviršyti nustatytų normų.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų 20 punkte nustatyta, kad didžiausia varančiosios ašies apkrova – 11,50 t.

Iš Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. svėrimo akto Nr. K-027346 nustatyta, kad faktinė pakrautos transporto priemonių junginio bendra masė buvo 40,73 t ir tai 0,73 t viršijo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintą leidžiamą tokios transporto priemonių junginio maksimalią leistiną bendrą masę – 40 t, vilkiko varančios ašies faktinė apkrova buvo 13,11 t, ir tai 1,61 t viršijo minėtame teisės akte nurodytą maksimalią leistiną tokios ašies apkrovą – 11,50 t (b. l. 21).

Dar kartą akcentuotina, kad ATPK 145 straipsnio 6 dalyje atsakomybė nustatyta už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius. Šioje normoje nėra jokios papildomos sąlygos apie tai, kad minėtus veiksmus atliekantis asmuo privalo būti vežėjo informuotas apie viršytą leistiną apkrovą. Atsakomybė numatyta krovinius pateikusių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (siuntėjams) arba pakrovimo darbus atliekančių įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, arba pakrovėjams.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, jog kiekvienas visuomenės narys, naudodamasis visuomenės sukurtus teisinius gėrius transporto, kelių ūkio bei ryšių srityje, privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų bendrų pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2AT-15-2014). Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. gavus leidimą. Šie bendrieji reikalavimai taikomi tiek licencijuojamą krovinių vežimo veiklą vykdančioms įmonėms, tiek ir nelicencijuojamą veiklą vykdantiems asmenims, t. y. jie taip pat privalo taikytis Lietuvoje galiojančių transporto veiklą reglamentuojančių aktų reikalavimų.

Tai, jog būtent V. D., kaip produkcijos pardavėjas, yra atsakingas už produkcijos pakrovimą, nustatyta ir iš 2015 m. gruodžio 11 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjo ūkininko V. D. ir pirkėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 15–17). Minėtoje sutartyje numatyta, kad produkcija tiekiama pardavėjo sąskaita į supirkimo punktą, su teisingai įformintais lydimaisiais dokumentais bei transporto priemonėmis, iš kurių produkciją gali iškrauti supirkimo punkte esantys įrengimai. Pirkėjas atsako už pardavėjo transporto prastovas produkcijos pridavimo metu. Produkcija pardavėjo sąskaita pakraunama į pirkėjo autotransporto priemonę iš pardavėjo sandėlių, esančių (duomenys neskelbtini). Sutartyje aiškiai numatyta, kad pirkėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaito su pardavėju už gautą produkciją ją pristačius, įvertinus jos kokybę ir patikrinus lydinčiuose dokumentuose nurodytą svorį. Aptartos 2015 m. gruodžio 11 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje numatytos sąlygos visiškai paneigia nubaustojo V. D. apeliacinio skundo argumentą, kad jis gabeno ne jam priklausančią produkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotą produkciją. Minėtoje sutartyje aiškiai numatyta, kad į pirkėjo autotransporto priemonę tik pakraunama produkcija, tačiau pakraunama pardavėjo sąskaita, t. y. akivaizdu, kad už visus pakrovimo darbus, lydimuosius dokumentus, produkcijos svorį ir panašiai buvo atsakingas būtent pardavėjas, t. y. V. D.. Produkcijos nuosavybės teisė pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pereina nuo supirkimo punkte išrašyto produkcijos priėmimo akto. Už produkcijos žuvimą iki tol, kol juos priima pirkėjas, yra atsakingas pardavėjas. Sutartyje taip pat numatyta, kad pardavėjas turi užtikrinti, kad produkcija bus kraunama tik į švarias transporto priemones, kad produkcija atitinka „(duomenys neskelbtini) “ sertifikato reikalavimus, ir tai parodo, kad netgi pakraudamas produkciją į pirkėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę, V. D. kaip pardavėjas privalo įsitikinti, kad transporto priemonės yra švarios ir panašiai.

Teismo posėdyje nubaustasis V. D. ir pats patvirtino, kad pinigai sumokami tik pristačius krovinį, nes nėra aiški krovinio kokybė. Parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiunčia vairuotoją. Krovinį pila sandėlininkas, tačiau gali pilti ir pats vairuotojas. Krovinio kiekis yra nustatomas įvairiai. Kai kurie vairuotojai, kurie atvažiuoja su naujesnėmis mašinomis, turi svarstykles integruotas automobilyje, kiti matuoja pagal padangų spaudimą ir pasako pylėjui „stop“, kai nebereikia pilti. Darbas intensyvus ir bet kas krauti negali. V. D. teigimu, jis krovinį atiduoda iš akies, jam neprivaloma turėti svarstyklių, be to, svarstyklės neparodytų automobilio apkrovos, o tik bendrą svorį. Svarstykles nusipirkti yra brangu ir neapsimoka.

Aptarti nubaustojo V. D. teismo posėdyje duoti paaiškinimai taip pat nepaneigia aplinkybės, kad būtent jis, kaip ūkininkas, buvo atsakingas už krovinių pakrovimo ir pateikimo veiklą ūkyje, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiunčia tik vairuotoją, taip kaip ir numatyta 2015 m. gruodžio 11 d. žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartyje, ir aiškiai žinojo, kad krovinys turėjo neviršyti leistinos apkrovos, tačiau neužtikrino, kad pakraunant krovinį vežimui kelių transporto priemone, kuriai neišduotas leidimas, ji neviršytų maksimalios leistinos ašies apkrovos.

Pažymėtina, kad šiuo atveju krovinio vežėjui A. S. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir jis buvo nubaustas pagal ATPK 145 straipsnio 3 dalį už važiavimą sunkiasvore transporto priemone (junginiu) be leidimo.

Apeliaciniame skunde nubaustojo V. D. įsitikinimu, apylinkės teismas turėjo remtis įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimu, kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo pripažintas netinkamu subjektu pagal ATPK 145 straipsnio 6 dalį (bylos Nr. 11-362-806/2015), tačiau šiuo atveju akcentuotina, kad apylinkės teismas vadovautis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutarimu neturėjo jokio pagrindo, nes apylinkės teismai neformuoja teismų praktikos. Kartu pažymėtina, kad minėtas nutarimas buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui, byla buvo nutraukta, nes suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, todėl jokių šiai bylai taikytinų teisės normų apygardos teismas nenagrinėjo ir, ar apylinkės teismas minėtoje byloje teisės normas taikė tinkamai, nepasisakė.

Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir skundžiama nutartimi pagrįstai bei teisėtai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, kuriuo V. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 145 straipsnio 6 dalį paliko nepakeistą. Todėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintina.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1869 administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skuodo rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą, V. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.