Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-04-12 · Civilinė byla Nr. e2A-561-614/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-04-12
Bylos Nr.
e2A-561-614/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eglė Surgailienė, Asta Jakutytė-Sungailienė
Ieškovas
I. D.
Atsakovas
Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų Bendrijai „Vyšnelė-2“, UAB „Geo Planum“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-561-614/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01919-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Jakutytės-Sungailienės, Eglės Surgailienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), U. V. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-54-494/2021 pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Sodininkų Bendrijai „Vyšnelė-2“, UAB „Geo Planum“, Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ dėl žemės sklypų ribų nustatymo, administracinių aktų panaikinimo ir kt. reikalavimų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė I. D. patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus miesto (rajono) Vyšnelė-2 Sodininkų bendrijos nario I. D. sodo sklypo Nr. 352 planą M 1:500, 1992 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą Sodo bendrijos pirmininko N. K. ir 1996 m. gegužės 23 d. suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės architekte N. M.; 2) nustatyti I. D. privatizuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą, kurios žemės sklypo plane pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-1; 3) pripažinti negaliojančia Sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 5 metrų vidaus kelias; 4) pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami)2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, parengtus UAB„Geoplanum“; 5) pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; 6) atnaujinti ieškinio senaties ir administracinių aktų apskundimo terminus, kaip praleistus dėl svarbių priežasčių. Nurodė, kad ieškiniu siekia, jog jai teismine tvarka būtų atstatytos žemės sklypo ribos, buvusios 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P 41/97-2454 sudarymo metu, t. y. iš jos žemės sklypo ribų pašalintas neprivatizuotinai žemei priskirtas vietinės reikšmės SB „Vyšnelė-2“ vidaus kelias, o žemės plotas „poilsio zona“ būtų pripažinta jos privatizuoto žemės sklypo dalimi. Paaiškino, kad nuo 1992 m. naudojasi SB „Vyšnelė-2“ teritorijoje jai skirtu sodo sklypu Nr. 352. Ji nuo 1992 m. iki 1994 m. faktiškai naudojosi apie 8,49 arų dydžio žemės sklypu, kuris ribojosi su žemės sklypu Nr. 351, o sklypo rytinė riba nuo sklypo jai suteikimo ribojosi su greta esančiu vidiniu sodo keliu. 1994 m. birželio 11 d. SB „Vyšnelė-2“ bendrijos narių susirinkime buvo nuspręsta žemės sklypo Nr. 351 plotą priskirti prie dviejų žemės sklypų, tarp kurių jis buvo įsiterpęs, t. y.: prie sklypo Nr. 350 –3,63 aro, prie ieškovės sklypo Nr. 352 – 3,60 aro. Tokiu būdu ieškovės sklypo Nr. 352 plotas padidėjo iki maždaug 12,09 aro, o pietinė riba sutapo su šiaurine sklypo Nr. 350 riba, tarp jų nebuvo jokio laisvo ploto, tai aiškiai matyti iš žemės sklypo Nr. 350 1994 m. liepos 11 d. plano, kuris suderintas su tuomete sklypo naudotoja A. M., SB „Vyšnelė-2“ pirmininku ir Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriumi. 1998 m. rugsėjo 18 d. SB „Vyšnelė -2“ pirmininkas N. K. patvirtino 1200 kv. m ploto žemės sklypo Nr. 352 schemą M1:500, iš kurios taip pat matyti, kad sklypai Nr. 350 ir Nr. 352 ribojasi ir tarp jų nėra laisvos žemės ploto. Tą pačią aplinkybę patvirtina ir 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad apie žalios zonos įrengimą ir įteisinimą tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 savivaldybė duomenų neturi. Iš matininko K. K. parengto 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo plano, M 1:500 matyti, kad po tiksliųjų matavimų ieškovės sklypo plotas 1217 kv. m ir tai neviršija leistinos ploto paklaidos. Teigia, jog iš 2019 m. liepos 17 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 12 arų sodų paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbiami), sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ teritorijoje. Žemės sklypas ieškovės nuosavybėn įsigytas pagal 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir 1992 m. rugsėjo 18 d. sodininkų bendrijos nario žemės sklypo planą (be geodezinių matavimų), kurio ieškovė nėra nei pasirašiusi, nei mačiusi prieš pasirašydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Teigia, jog pasirašydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo įsitikinusi, kad sklypą privatizuoja faktiškai naudojamomis ribomis. Tik pasikeitus gretimo žemės sklypo Nr. 350 savininkui, ieškovė sužinojo, kad 1992 m. rugsėjo 18 d. sodo sklypo plane, priede prie Sutarties Nr. P 41/97-2454, tarp ieškovės ir sodo sklypo Nr. 350 yra apie 6,1 m pločio ir 36,6 m ilgio žemės juosta žalia zona, kuri įvardinta kaip „poilsio zona“, kad šis žemės plotas pagal privatizavimo dokumentus nepriklauso nei jai, nei gretimo sklypo savininkui, kad tai tariamai yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo žemė, todėl ji tariamai už savo sklypo ribų yra pasodinusi medžių ir krūmų bei iškasusi šulinį. Ieškovė kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių atstatymo, prašydama įpareigoti VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyrių vykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. perduoti ieškovei pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto 1200 kv. m ploto žemės sklypą Nr. 352, panaikinant žemės sklypo plote nustatytą atsiradusią žalią veją. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimu ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi ieškinys buvo atmestas, motyvuojant, kad ieškovė neįrodė, kad realiai naudojasi mažesniu žemės sklypu. Ieškovės teigimu, 1992 m. rugsėjo 18 d. plano neteisėtumą, patvirtina toliau nurodytos aplinkybės ir įrodymai: pirma, 1992 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo plano rengimo metu dar nebuvo išformuotas žemės sklypas Nr. 351 (jis išformuotas tik 1994 m.), todėl jos sklypas negalėjo ribotis su „poilsio zona“, nes jis tuo metu ribojosi su žemės sklypu Nr. 351. Minėta, kad pertvarkius žemės sklypą Nr. 351, t. y. jo plotą prijungus prie žemės sklypų Nr. 350 ir Nr. 352, tarp žemės sklypų Nr. 350 ir Nr. 352 nebuvo jokio laisvo ploto, tai aiškiai matyti iš žemės sklypo Nr. 350, 10,81 arų ploto, 1994 m. liepos 11 d. plano; antra, šiame plane nurodytos ieškovės sklypo ribos neatitiko ilgamečio, t. y. nuo 1994 m., kada prie jos sklypo buvo prijungta dalis išformuoto sklypo Nr. 531, faktinio naudojimo; trečia, tai, kad ieškovė žemės sklypo Nr. 352 privatizavimo metu negavo žemės sklypo plano, pagal kurį jai, NŽT teigimu, buvo parduotas žemės sklypas, patvirtina 2002 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažyma (priedas Nr. 14); ketvirta, tai, kad plane nėra originalaus ieškovės parašo vizualiai matyti iš plano, esančio NŽT pateiktoje originalioje sklypo privatizavimo byloje. Iš VĮ Registrų centro rašto su priedais matyti, kad šiai įmonei originalus planas taip pat nėra pateiktas, taigi sklypas įregistruotas pagal pateiktą plano kopiją; penkta, ieškovės žemės sklypas negalėjo būti privatizuotas pagal SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane ir 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plane (be geodezinių matavimų), nustatytas sklypo ribas, ir dėl to, kad tai prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams. Ieškovei negalėjo būti parduotas žemės sklypas kartu su sodo vidaus keliu, nes tai yra bendroms SB „Vyšnelė-2“ narių reikmėms naudojama teritorija (kelias), kuri pagal Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktą priskirta neprivatizuojamai žemei. Ieškovė 2014 m. UAB „Geo Planum“ užsakė atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami) (sodininkų bendrija „Vyšnelė-2“), (duomenys neskelbiami) (toliau – Žemės sklypas), kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau - kadastriniai matavimai). NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. kovo 7 d. raštu „Dėl išvados pateikimo“ įpareigojo UAB „Geo Planum“ ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus rengti vadovaujantis SB „Vyšnelė-2“ generaliniu planu. UAB „Geo Planum“ ginčijamus žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko remdamasis ieškovės ginčijama SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūra. Iš į bylą pateikto SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano matyti, kad jame pažymėtos sklypo Nr. 352 ribos buvo koreguotos plano originaliame brėžinyje ranka įbraižant laisvos žemės juostą („poilsio zona“) tarp sklypų Nr. 350 ir Nr. 352 ir ranka įrašant pakeistus sklypų ribų linijų ilgius, nepažymint šių sklypų rytinėje pusėje esančio vidaus kelio. Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūra, nes: 1) ji nesuderinta ir nepatvirtinta įgaliotų institucijų, neaišku kada atlikta. Tai, kad SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūra sklypo Nr. 352 dalyje nesuderinta ir nepatvirtinta, patvirtina faktas, kad ieškovės atstovė 2019 m. liepos 3 d. paklausimu kreipėsi į Vilniaus rajono savivaldybės administraciją, prašydama pateikti Vilniaus rajono savivaldybės institucijos sprendimo, kuriuo patvirtintas SB „Vyšnelė-2“, esančios (duomenys neskelbiami) generalinis planas (su pakeitimais, papildymais) kopiją, tačiau sprendimas (ai) nebuvo pateikti. Teismui pateiktame originaliame generalinio plano brėžinyje taip pat nėra jokių duomenų apie sklypo ribų korektrūros atlikimo datą, taip pat apie jos derinimą ir tvirtinimą. Nors Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad „žemės sklypų pakeitimas buvo suderintas pagal 1992 m. rugsėjo 28 d. valdybos (Vyriausybės įgaliotinio) posėdžio protokolą, 1992 m. spalio 1 d. suderintas su Vilniaus rajono landšafto architektu“, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes iš į bylą pateikto originalaus minėto 1992 m. rugsėjo 28 d. valdybos protokolo turinio matyti, kad šiuo potvarkiu prie SB „Vyšnelė-2“ buvo prijungti nauji nauji žemės sklypai, įskaitant ir sklypą Nr. 352, o ne koreguotos sklypo Nr. 352 ribos ir / ar plotas. Atkreipė dėmesį, kad ieškovė iš skirtingų šaltinių yra gavusi ir pateikusi į bylą kelis skirtingus SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūrų variantus, iš kurių neaišku kieno, kokiu pagrindu, kada buvo atliktos SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūros, kurios iš jų yra galiojančios. Tai, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti vadovaujantis ne nustatyta tvarka patvirtintu teritorijų planavimo dokumentu, o juridinės galios neturinčia jo korektūra, kuri pripažintina niekine – negaliojančia nuo jos atlikimo dienos; 2) generalinio plano korektūra yra neteisėta, nes ieškovės žemės sklypo ribos neteisėtai ir nepagrįstai buvo suprojektuotos rytinėje sklypo pusėje esančio kelio zonoje ir taip pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas privatizuoti bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamas teritorijas, tarp jų gatves bei tame pačiame straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti neprivatizuotinų žemės sklypų (teritorijų) plotus ir ribas. Tai, kad kelias turėjo būti sodininkų bendrijos generaliniame plane turėjo būti suprojektuotas ir ieškovės sklypo ribos turėjo būti nustatytos atsižvelgiant į šį kelią, patvirtina faktas, kad šis kelias atitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą vietinės reikšmės vidaus kelio sampratą, jis yra naudojamas ir reikalingas SB Vyšnelė-2“ narių poreikių tenkinimui. Kelio buvimo faktą patvirtina kartu su ieškiniu pateikiami rašytiniai įrodymai: žemės sklypo Nr. 352 planai, Faktinių duomenų patikrinimo vietoje schema M1:500 (priedas prie NŽT komisijos 2018 m. liepos 13 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-528-(10.8), Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)SITUACIJOS BRĖŽINYS (rengėjas UAB „Geo Planum“), ortofoto nuotraukos, darytos 1995 m., 2005 m. (priedas Nr.3). Darytina išvada, kad ginčo kelio neįregistravimas, nepaneigia kelio buvimo fakto ir to, kad šis kelias turi būti pažymėtas ir jo ribos bei plotas turi būti nustatyti SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane. Ieškovės užsakymu matininkas K. K. parengė 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą, kuriame buvo užfiksuotos privatizavimo metu buvusios sklypo ribos ir jo gretimybės. Ieškovė prašo nustatyti jos privatizuoto sklypo ribas pagal K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą. Pagal šio plano sprendinius, ieškovės sklypo rytinė riba sutampa su sodininkų bendrijos kelio riba, o pietinėje pusėje su žemės sklypo Nr. 350 riba. Sklypo plotas (1217 kv m) neviršija maksimalios leistinos ploto paklaidos. Tai, kad ieškovės sklypo privatizavimo metu sklypo rytinė riba sutapo su sodininkų bendrijos kelio riba, o pietinėje pusėje - su žemės sklypo Nr. 350 riba, t. y. žemės plotas „poilsio zona“ buvo privatizuota kartu su ieškovės žemės sklypu, patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 1992 m. sodo sklypo Nr. 352 ir gretimų sklypų planai (schemos), ortofotonuotraukos, darytos 1995m., 2005 m., iš kurių matyti, kad sklypo rytinėje pusėje yra sodininkų bendrijos vidinis kelias, kad jo vieta nepakitusi ir, kad ieškovės sklypas ribojasi su keliu (kelias nepatenka į sklypo ribas); NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. atlikto ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimo patikrinimo vietoje aktas Nr. 48ŽN-149-(14.48.73), kuriame užfiksuota, kad ieškovės žemės sklypas rytinėje ir šiaurinėje pusėse ribojasi su SB „Vyšnelė- 2“ keliais, žemės sklype pastatytas sodo pastatas, žemės sklypas prižiūrimas (nušienauta pieva) (žr. NŽT 2015-07-03 raštą Nr. 1SS-1747-(9.5.)); SB „Vyšnelė-2“ 1994 m. birželio 11 d. bendrijos narių susirinkimo sprendimas, kurio pagrindu išformuoto žemės sklypo Nr. 351 plotas priskirtas prie dviejų žemės sklypų; žemės sklypo Nr. 350, 10,81 arų ploto, 1994 m. liepos 11 d. planas, iš kurio matyti, kad žemės sklypo Nr. 351 plotą prijungus prie žemės sklypų Nr. 350 ir Nr. 352, šių sklypų ribos (sklypo Nr. 350 šiaurinė riba ir Nr. 352 pietinė riba) sutapo, 1998 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo Nr. 352 schema M1:500, kurioje užfiksuotos privatizavimo metu buvusios sklypo Nr. 352 ribos ir jo gretimybės; 2014 m. balandžio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad apie žalios zonos įrengimą ir įteisinimą tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 savivaldybė duomenų neturi. Faktinė situacija aiškiai matoma ir Žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) SITUACIJOS BRĖŽINYJE (rengėjas UAB „Geo Planum“), Žemės sklypo Nr. 352 kadastrinių matavimų plane M 500 (rengėjas Valstybės įmonė Valstybinis žemėtvarkos institutas Žemės skyrimo ir geodezijos skyrius), žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) plano fragmente. Iš NŽT 2014 m. gruodžio 11 d. Vilniaus rajono skyriaus rašto Nr. 1SS-1747-(9.5.) matyti, kad kaimyninis žemės sklypas Nr. 350 rytinėje pusėje taip pat ribojasi su keliu. Tai paneigia atsakovų poziciją, jog kelio rytinėje sklypo pusėje nėra. Jeigu kelias yra kaimyninio žemės sklypo rytinėje pusėje, tai jis yra ir ieškovės sklypo rytinėje pusėje. Nurodė, jog teismui tenkinus ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu 1992 m. rugsėjo 18 d. sklypo planą, kaip išvestiniai turėtų būti patenkinti ir reikalavimai susiję su sklypo kadastrinių matavimų, atliktų pagal šį planą, dokumentų panaikinimo. Teigia, jog sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti ir ieškovės sklypo ribos buvo nustatytos pagal akivaizdžiai klaidingus, nepatvirtintus ir net neaišku kada atliktos SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūros sprendinius. Nors egzistavo akivaizdus tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tikslinti klaidingus SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano sprendinius, šis procesas kadastrinių matavimų metu, pažeidžiant Kadastro nuostatų 21 punktą, atsakovo NŽT nebuvo inicijuotas. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. kovo 7 d. rašte „Dėl išvados pateikimo“ nepagrįstai konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nereikalingas, kad UAB „Geo Planum“ turi tęsti kadastro duomenų bylos rengimo darbus, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumente (SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane) suformuotomis ribomis. Dėl šios priežasties, bendrojo naudojimo kelias, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, draudžiančius privatizuoti bendrojo naudojimo kelius (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas) buvo įtrauktas į žemės sklypo Nr. 352 ribas ir plotą, o tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 paliktas, privatizavimo metu ieškovės sklypo dalimi buvęs, įsiterpęs žemės sklypas „poilsio zona“. NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštas yra tarpinis dokumentas, kuriuo nėra įformintas baigiamasis (galutinis) NŽT sprendimas dėl sklypo kadastro duomenų patvirtinimo. Jis nesukelia ieškovei tiesioginių materialiųjų teisinių padarinių, todėl negali būti savarankišku bylos nagrinėjimo dalyku ir ieškinio reikalavimas dėl jo nereiškiamas. Nepaisant pirmiau nurodytų pažeidimų, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.), atlikti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti, todėl šis sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu ir, pirmiau nurodytų motyvų pagrindu, reiškiamas reikalavimas dėl šio administracinio akto, taip pat Žemės sklypo 2016 m. birželio 10 d. plano ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto, pripažinimo negaliojančiais. Nurodė, kad pasirašė UAB „Geo Planum“ 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ir tos pačios datos žemės sklypo plane dėl esminio suklydimo. Pažymėjo, kad ji Žemės sklypo paną ir Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą pasirašė tik dėl to, kad tuo metu nesuprato, kad paženklinimo akto ir plano pasirašymo metu žemės sklypo Nr. 352 ribos riboženkliais nebuvo ženklinamos, ji nematė šių ribų natūroje ir dėl šios priežasties nesuprato, jog į jos sklypo ribas įtrauktas rytinėje pusėje esantis vidinis sodo kelias, o išjungta dalis jos faktiškai naudojamo žemės sklypo. Byloje esantys rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ieškovė iš karto po sužinojimo apie galimai pažeistą jo teisę į ginčo žemės plotą, t. y. 2001 m. kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama teismo įpareigoti VAVA Vilniaus žemėtvarkos skyrių vykdyti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. perduoti ieškovei pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto 1200 kv m ploto žemės sklypą Nr. 352, panaikinti neteisėtai nustatytą žalią veją. Ieškovė taip pat daug kartų kreipėsi į kompetetingas institucijas NŽT, Žemės ūkio ministeriją, tikėdamasi, kad jai pavyks ginčą dėl jos žemės sklypo ribų išspręsti taikiai – administracine tvarka, o supratusi, kad administracine tvarka išspręsti ginčo nepavyks, kitu pagrindu vėl kreipėsi į teismus. Jeigu teismas laikys, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir / ar Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinių aktų apskundimo terminą – per vieną mėnesį nuo individualaus teisės akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, ieškovė teikia prašymą dėl šių terminų atnaujinimo kaip praleistų dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant dėl terminų atnaujinimo, ieškovė prašo teismo atsižvelgti į tai, kad ji yra senatvės pensininkė, turi sveikatos problemų, kurias patvirtina į bylą pateikti medicininiai dokumentai, Valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo išrašas, taip pat neįgaliojo pažymėjimas, ji dėl nepakankamai geros turtinės padėties, kurią patvirtina faktas, kad jai yra teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, negali savo lėšomis pilnai mokėti už advokato paslaugas, o apie galimybę naudotis valstybės apmokama teisine pagalba ji sužinojo tik 2018 metų gruodžio mėnesį, taigi savo teises iki tol ji gynė nesinaudodama kvalifikuota teisine pagalba. Pažymėjo, kad prieš kreipdamasi į teismą, buvo ypatingai aktyvi ir jai suprantamais būdais gynė savo teises, ji daug kartų su prašymais, skundais ir t. t. kreipėsi į kompetetingas institucijas NŽT, Žemės ūkio ministeriją, tikėdama, kad jai pavyks ginčą dėl jos žemės sklypo ribų išspręsti taikiai – administracine tvarka, be teismo. Šią aplinkybę patvirtina prie ieškinio pridėti pareiškėjos susirašinėjimo su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Tarnyba), Žemės ūkio ministerija, dokumentai. Pažymėjo, kad kompetetingos institucijos jos prašymus (skundus) nagrinėjo, teikė atsakymus, pareiškėjos klausimų nagrinėjimui ne vieną kartą buvo sudarytos komisijos, kurios vietoje aiškinosi padėtį, ir tai pareiškėjai sukėlė pagrįstus lūkesčius dėl galimybių ne teismo tvarka išspręsti jos keliamus klausimus. Tai, kad ne teismo tvarka išspręsti jos klausimų nepavyks, pareiškėja suprato tik 2018 m. gruodžio mėnesį gavusi NŽT 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. gruodžio 13 d., 2019 m. sausio 2 d. raštus, kuriais jos prašymus dėl žemės sklypo ribų atsisakyta nagrinėti kaip pakartotinius. Svarbi procesinio termino kreiptis į teismą praleidimo priežastis, o kartu ir kita reikšminga aplinkybė sprendžiant dėl termino atnaujinimo, kad atsakovo, taip pat ŽŪM ieškovei pateiktuose administraciniuose aktuose, buvo neaiškiai nurodyta administracinių aktų apskundimo tvarka, t. y. buvo nurodytas tik įstatymas, tačiau nenurodytas konkretus apskundimo terminas ir tvarka.

Atsiliepimas

2. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad susipažinusi su ieškovės patikslintais reikalavimais, kuriais prašoma pripažinti negaliojančia Sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p dalį, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 6 metrų vidaus kelias bei nustatyti I. D. privatizuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą, kurios žemės sklypo plane pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-1, su jais nesutinka. Nurodė, kad patikslintame ieškinyje nurodydama tam tikrus teiginius, ieškovė prieštarauja pati sau. Ieškovė teigia, kad „kaip minėta duomenų apie sklypo Nr. 352 ribų korektūros derinimą byloje nėra“, tačiau teismo prašo „pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352…”. Be to, iš nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad ieškovės žemės sklypas suformuotas neatliekant matavimų, tačiau ieškovė kelia reikalavimą „pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“. Pažymėjo, kad ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo kadastro duomenys nėra pakeisti, duomenų apie jų pakeitimą nekilnojamojo turto registre nėra ir, savivaldybės manymu, šio įsakymo pripažinimas negaliojančiu nesukelia ieškovei teisinių pasekmių. Pažymėjo, kad 1991 m. rugsėjo 12 d. nutarimu Nr. I-1798 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba Vilniaus rajono teritorijoje įvedė tiesioginį valdymą, kuris pasibaigė 1993 m. gegužės 12 d.. Kadangi ieškovė teigia, kad Sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinis planas buvo patvirtintas tuometinio įgaliotinio 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, ieškovė prie bylos medžiagos turėtų pateikti atitinkamą sprendimą dėl generalinio plano patvirtinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad 1992 m. lapkričio 24 d. Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajonui potvarkiu Nr. 1685p buvo nuspręsta parduoti žemės sklypus sodininkams, o ne patvirtinti sodininkų bendrijos generalinį planą. Dėl to manytina, kad ieškovės patikslintas ieškinys yra surašytas ydingai, toks įgaliotinio sprendimas byloje nėra pateiktas, ieškovė neginčija jokio Vilniaus rajono savivaldybės administracijos priimto sprendimo, veiksmo ar neveikimo, dėl to savivaldybės administracijos įtraukimas į bylą atsakovu yra visiškai nepagrįstas. Iš Vilniaus rajono savivaldybėje turimo 1992 metų sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano kopijos matyti, kad Vyriausybės įgaliotinis ne tvirtino, o tik suderino žemės sklypų ribų pakeitimą pagal 1992 m. rugsėjo 28 d. valdybos (Vyriausybės įgaliotinio) posėdžio protokolą, 1992 m. spalio 1 d. ribų pakeitimas buvo suderintas su Vilniaus rajono landšafto architektu. Akcentuotina, kad tiek valdyba, tiek Vilniaus rajono landšafto architektas žemės sklypo ribų pakeitimą suderino vėliau nei ieškovė. Ginčijamas 1992 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo Nr. 352 planas buvo parengtas pagal tuomet galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus (toliau – Metodiniai nurodymai), patvirtintus žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. Sodų sklypų planus protokolu tvirtino sodininkų bendrijos valdyba (pirmininkas), o tuometinio įgaliotinio administracija ir kitos suinteresuotos institucijos tik derino sodininkų bendrijos parengtą išplanavimo projektą. Atsakovės teigimu, ginčijamas 1992 m. rugsėjo 18 d. planas atitinka teisės akte nustatytą formą ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamą planą pripažinti negaliojančiu. Svarbu pažymėti, kad ginčo planą pasirašė pati ieškovė, kas reiškia, kad ieškovė sutiko su visais šio dokumento sprendiniais. Pažymėjo, kad 1992 m. rugsėjo 18 d. plane nurodytos sklypo Nr. 352 ribos visiškai atitinka prie bylos medžiagos pridėtą Vilniaus rajono savivaldybėje turimą 1992 metų sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinį planą – ieškovės žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės sklypu, ginčo plane pažymėtu „poilsio zona“. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” ginčo plano parengimo (sklypo privatizavimo) metu reglamentavo, kad parduodami (išnuomojami) sodininkų bendrijų narių sodų sklypai negali būti didesni kaip 0,12 ha. Pažymėjo, kad ieškovei sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ valdyba skyrė 981,9 kv. m ploto sklypą, o sklypą Nr. 351 padalijus į dvi dalis ir 363 kv. m ploto sklypą prijungus prie ieškovės sklypo būtų viršytas teisės aktuose nustatytas maksimalus parduodamo sodininkų bendrijos nario sodo sklypo dydis. Dėl to dalis sklypo Nr. 351 liko neprivatizuota ir ginčo plane nurodyta kaip „poilsio zona“. Faktas, kad privatizavus žemės sklypus, turėjo likti laisvos valstybinės žemės plotas, konstatuotas byloje esančioje 2007 m. birželio 22 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuri, savivaldybės manymu, turi prejudicinę galią šioje byloje. Atkreipė dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ 1992 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypo Nr. 352 plano parengimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre metu, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu aiškiai reglamentavo, kad asmuo, turintis teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą, žemėtvarkos tarnybai, be kitų dokumentų, pateikia sklypo brėžinį (planą) (1992 m. vasario 7 d. Nutarimo Nr. 89 4.3 punktas ir 1995 m. liepos 17 d. Nutarimo Nr. 987 2.3 punktas). Tai reiškia, kad našta pateikti privatizuojamo žemės sklypo planą tekdavo asmeniui, ketinančiam įsigyti valstybinę žemę, o ne valstybinės žemės patikėtiniui. Vadovaudamasi šiais teisės aktais Vilniaus rajono savivaldybės administracija kritiškai vertina ieškovės išdėstytą nuomonę, kad ji žemės sklypo Nr. 352 privatizavimo metu negavo žemės sklypo plano, nes teikdama prašymą pirkti privatizuojamą žemės sklypą žemės sklypo planą turėjo pateikti pati ieškovė. Be to, iš byloje pateikto 2019 m. liepos 17 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovės žemės sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas skundžiamo 1992 m. rugsėjo 18 d. sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plano (be geodezinių matavimų) pagrindu, įrašas galioja nuo 1992 m. rugsėjo 18 d., t .y. nuo plano sudarymo dienos. Tuomet galiojusiame Civiliniame kodekse buvo nustatytas bendras trejų metų ieškininės senaties terminas, jame taip pat buvo nustatyta, kad ieškininės senaties termino eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Skundžiamą planą pasirašė pati ieškovė, apie visus plano sprendinius jai buvo žinoma nuo 1992 m. rugsėjo 18 d. Ieškinys teismui pateiktas praėjus 27 m. nuo ginčo plano sudarymo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre, akivaizdžiai praleidus ieškininės senaties terminą. Be to, iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutarties matyti, kad „ieškovė 2001 metais iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavo savo žemės sklypo planą, kuriame matyti, jog ieškovės žemės sklypo plotas neatitinka ploto, nurodyto pirkimo–pardavimo sutartyje: dalyje jos sklypo numatyta žalia vėja. Ieškovė pažymėjo, kad 1997 m. sudarant žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį joks planas jai pateiktas nebuvo, nors jis turėjo būti neatskiriama pirkimo–pardavimo sutarties dalimi. 2002 m. VAVA Vilniaus r. žemėtvarkos skyrius atsiuntė jau suderintą su Vilniaus rajono landšafto architektu planą, kuris nesiskyrė nuo 2001 m. jau pateikto plano“. Šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse yra įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Iš minėtos nutarties turinio nenuginčijamai matyti, kad apie skundžiamą ginčo planą ieškovė žinojo 2001 m. ir praleido įstatyme nustatytą 10 metų terminą apginti savo galimai pažeistas teises. Atsakovė nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti jos privatizuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą, kurios žemės sklypo plane pažymėtos ribų posūkio taškais 1-2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-1. Pirma, siūlomas planas prieštarauja nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, nes reikalaujamo nustatyti žemės sklypo plotas yra 1217 kv. m, nors ieškovė pirko ir nuosavybės teise jai priklauso 1200 kv. m žemės sklypas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ reglamentavo, kad parduodami (išnuomojami) sodininkų bendrijų narių sodų sklypai negali būti didesni kaip 0,12 ha. Antra, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie tai, kad ieškovės sklype būtų pastatų, tačiau K. K. parengtame žemės sklypo plane be jokio teisinio pagrindo yra išskirtas „kiemas“ ir pažymėtas nekilnojamo turto objektas, nesusijęs su ginčo esme. Trečia, tiek K. K. plane nurodoma, kad „žemės sklypo planas sudarytas vadovaujantis vietovėje faktiškai naudojamomis ribomis“, tiek ieškinyje (2 psl.) konstatuojama, kad „ieškovės faktiškai naudoto žemės ribos ir plotas, atlikus jo tikslius matavimus, matosi iš ieškovės į bylą pateikto matininko K. K. parengto 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo plano, M:500“. Tai įrodo, kad ieškovė yra užėmusi valstybinę žemę ir siekia įteisinti situaciją, kai faktiškai naudoja didesnį plotą, nei jai priklauso nuosavybės teise. Matininko K. K. pateiktas planas su koordinatėmis įrodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra nei prieš tai pažeidusi, nei šiuo metu pažeidžia ieškovės teisių, nes ieškovė pati patvirtino, kad faktiškai naudoja didesnį, nei jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypą. Taigi, neprivatizuotos ir ginčo plane nurodytos kaip „poilsio zona“ teritorijos egzistavimas niekaip nepažeidžia ieškovės teisių, atlikti ribų pakeitimai neturėjo ir dabar neturi jokios įtakos ieškovės nuosavybės teise valdomo sklypo dydžiui ar plotui, skundžiamų administracinių aktų ir teritorijos planavimo dokumentų panaikinimas ieškovei nesukelia jokių teisinių pasekmių.Atsakovė prašo ieškinį atmesti ir taikyti senatį.

3. Atsakovas Sodininkų bendrija „Vyšnelė-2“ (toliau- SB) atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad pagal pirminį sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinį planą, parengtą 1986 m., ieškovei priklausantis sklypas Nr. 352 buvo 9,82 aro. 1992 metais atlikus generalinio plano korekciją, buvo panaikintas sklypas Nr. 351, kurio viena dalis buvo prijungta prie sklypo Nr. 350, kita dalis buvo prijungta prie sklypo Nr. 352, taip ieškovės sklypą padidinant iki 12 arų. Kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, sodininkas negalėjo turėti didesnio kaip 12 arų sklypo, taip tarp sklypų Nr. 350 ir Nr.352 susiformavo 6,1 m pločio ir 36,6 m ilgio žemės juosta, įvardinta kaip „poilsio zona“. „Poilsio zona“ nėra įregistruota Bendrijos nuosavybe, tačiau ši žemės juosta įeina į sodininkų bendrijos teritoriją kaip bendrojo naudojimo žemė. Sodininkų bendrija „Vyšnelė-2“ prašė teismo ieškovės reikalavimą dėl NŽT įpareigojimo inicijuoti sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, dalies dėl žemės sklypo Nr. 352 ribų patikslinimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad pakartotinai 2020 m. atliekant ieškovei nuosavybės teise priklausančio sklypo geodezinius matavimus, kuriuos atliko matininkas K. K., sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas nedalyvavo, nes nebuvo apie tai informuotas. Todėl nesutinka, kad būtų nustatytos ieškovės privatizuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ribos pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą.

4. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Pasisakydama dėl pirmo reikalavimo, nurodė, kad pagal žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, privatizavimo metu galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo (toliau - Metodiniai nurodymai), 6 punktą, sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodo sklypams pirkti, atlieka sodo sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500 (Metodinių nurodymų 1 priedas). Metodinių nurodymų 7 punkte buvo reglamentuota, kad sodo sklypų planus protokolu tvirtina sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo plane pasirašo sodo sklypo savininkas ir tvirtina sodininko bendrijos pirmininkas parašu ir antspaudu. Taigi, sodininku bendrijos valdyba rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemės sklypų planus (privatizavimo schemas) privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Metodinių nurodymų 9 punkte buvo nurodyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Vilniaus rajono skyrius) duomenimis, ieškovei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo skirtas 1200 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 352). Pagal sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ suplanavimo projektą (generalinį planą) (toliau – Suplanavimo projektas), Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ teritorijoje esančia valstybinės žemės juosta, skirta nutiestam ar numatomam tiesti keliui, rytinėje pusėje – su krašto keliu (dabar krašto kelias Nr. 202 „Kirtimai-Pagiriai-B. V.“), pietinėje pusėje – su 6,1 m. pločio ir 36,6 ilgio juosta, kuri įvardinta kaip „poilsio zona“, o vakarinėje pusėje – su žemės sklypu (projektinis Nr. 349). Suplanavimo projekte nurodytos žemės sklypo (projektinis Nr. 352; kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau - Žemės sklypas) gretimybės ir šio Žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka Žemės sklypo plane, parengtame 1992 m. rugsėjo 18 d., suderintame Vilniaus rajono landšafto architektės N. M. 1996 m. gegužės 23 d. (toliau – Planas Nr. 1), nurodytas gretimybes ir ribų linijų ilgius. Atkreipė dėmesį, kad Plane Nr. 1 yra ieškovės parašas, patvirtinantis jos sutikimą su nustatytomis šio žemės sklypo ribomis ir plotu. Minėtą Planą Nr. 1 parašu ir antspaudu patvirtino ir sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkas N. K. bei suderino Vilniaus rajono landšafto architektė N. M.. Ieškovė 1997 m. gruodžio 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P41/97-2454 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) įsigijo 0,12 ha ploto Žemės sklypą. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad šio žemės sklypo planas M 1:500 yra sudėtinė šios sutarties dalis ir šalių pasirašomas. Taigi ieškovė Pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo Žemės sklypą, kurio ribas suderino pasirašydama Plane Nr. 1. Taigi Planas Nr. 1 yra Žemės sklypo Pirkimo-pardavimo sutarties sudėtinė dalis, todėl siekiant pripažinti Planą Nr. 1 negaliojančiu, turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl šios Pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ar panaikinimo. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, visiškai neaišku, kaip Plane Nr. 1 pažymėtos Žemės sklypo ribos pažeidžia ieškovės teises ar įstatymų saugomus interesus bei kaip jos interesai būtų apginti, panaikinus Planą Nr. 1. Pasisakydama dėl antro reikalavimo, nurodė, kad Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 2.2 papunktyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo - 1996 m. sausio 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sodininkų bendrijų generaliniai planai (išplanavimo projektai) laikomi teritorijų planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-103/2010, 2013 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1295/2009, 2013 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-570/2013, 2014 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1267/2014, 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1476/2014, 2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1623-552/2015). Ieškovės teismui pateiktas Žemės sklypo planas M 1:500, parengtas matininko K. K. 2020 m. vasario 4 d. (Planas teismui), neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Suplanavimo projekto ir Plano Nr. 1. Palyginus Suplanavimo projektą, Planą Nr. 1 su Planu teismui, nustatyta, kad Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 šiaurinės ribos ilgis yra 20,00 m, o Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 1-2-3 ilgis 26,91 m, t. y. 6,91 m pailgėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 rytinė ribos ilgis yra 23,06 m, o Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 8-9-10-11-12 ilgis 31,51 m, t. y. 8,45 pailgėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 pietinė ribos ilgis yra 36,6 m, Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 12-13 ilgis yra 34,18 m, t. y. 2.42 m sutrumpėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 vakarinės ribos ilgis yra 34,46 m, Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 13-14-1 ilgis yra 39,01 m., t. y. 4,55 m pailgėjo. Be to, įvertinus Suplanavimo projektą, Planą Nr. 1, Planą teismui, nustatyta, kad Plane teismui pakito Žemės sklypo konfigūracija, plotas. Taigi įvertinus teismui pateiktą Planą, matyti, kad antru ieškinio reikalavimu siekiama ne nustatyti Žemės sklypo ribas, o jas pakeisti, bei įgyti nuosavybės teisę į dalį sodininkų bendrijai „Vyšnelė-2“ priklausančios bendrojo naudojimo žemės ploto. Pasisakydama dėl trečio reikalavimo, nurodė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu reikalauja pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1665p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 5 metrų vidaus kelias. Atkreipė dėmesį, kad prašomas pripažinti negaliojančiu dokumentas priskirtinas prie administracinių aktų, todėl sprendžiant minėto reikalavimo pagrįstumą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) nuostatomis. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė teisės aktų, kuriems prieštarauja ginčijamas administracinis aktas, taip pat nenurodė galimų procedūrinių (taisyklių) pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to, Žemės sklypo ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jos atitinka tiek Suplanavimo projekte nustatytas ribas, tiek šio Žemės sklypo Plane Nr. 1 pažymėtas ribas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu Suplanavimo projektą. Pasisakydama dėl ketvirto ir penkto reikalavimų, nurodė, kad Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kadastrinių matavimų sąvoka: „Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.“ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 29.1 punktas). Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Pažymėjo, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina užtikrinti, kad anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos, o tuo atveju, jei žemės sklypo riba nėra aiški vietovėje (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais ir kt. dokumentais. UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklinęs Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (toliau - Aktas) ir, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), 2016 m. birželio 10 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:500 (toliau - Planas Nr. 2). UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinti. Vilniaus rajono skyrius, 2017 m. kovo 31 d. patikrinęs matininko D. Š. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą Planą Nr. 2, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-23395, kuriame konstatavo, kad Žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; Žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; Žemės sklypo planas sudarytas teisingai; Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas užpildytas teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis, 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas) pakeitė nustatytus Žemės sklypo duomenis. Palyginus Suplanavimo projekte nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane Nr. 2 nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šio Žemės sklypo pietinės ribos linijos ilgis (36,61 m) 1,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (34,46 m) atitinka Suplanavimo projektą. Šiaurinės ir rytinės ribos linijų ilgiai Suplanavimo projekte nenurodyti. Atsižvelgiant į tai, kad matininkui D. Š. paženklinus Žemės sklypo ribas ir atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus pietinės ribos linijos ilgis pakito nežymiai (0,01 m), o likę ribų linijų ilgiai nepakito, darytina išvada, kad matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ženklinimo metu vadovavosi Suplanavimo projekte nurodytais sprendiniais. Atkreipė dėmesį, kad Akte, Plane Nr. 2 ir matininko D. Š. parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašyme pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis yra pareiškėjos parašai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovė sutiko su matininko D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklintomis Žemės sklypo ribomis vietovėje, parengtu Planu Nr. 2 ir nustatytais šio Žemės sklypo kadastro duomenimis. Protingas asmuo, pasirašydamas žemės sklypo parodymo - paženklinimo aktą, turi elgtis apdairiai, atidžiai bei rūpestingai, t. y. turi įvertinti pasirašomo dokumento esmę, svarbą jo asmeniniams interesams. Todėl ieškovės teiginiai, kad ji suklydo, pasirašydama Žemės sklypo Plane Nr. 2 bei Žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, yra atmestini. Pasisakydama dėl šešto reikalavimo, nurodė, kad byloje ieškovė yra pareiškusi penkis savarankiškus reikalavimus, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio. Ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais Suplanavimo projektą bei Sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti - administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2010; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2012). ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pažymėjo, kad Suplanavimo projektas yra viešo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, su kuriuo ieškovė turėjo galimybę susipažinti nuo pat jo patvirtinimo, t. y. nuo 1992 m. lapkričio 24 d. Iš Žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2017 m. balandžio 7 d. atsiėmė suderintą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su skundžiamu Sprendimu, kuris yra šios kadastro duomenų bylos sudėtinė dalis. Taigi akivaizdu, kad ieškovė apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2017 m. balandžio mėnesį, gavusi iš matininko D. Š. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios sudėtinė dalis yra ginčijamas Sprendimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės 2018 m. sausio 2 d. skundo Nacionalinei žemės tarnybai matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 2 d. žinojo apie atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovės teigimu, įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis, todėl yra pagrindas patikslintą ieškinį šių reikalavimų dalyje atmesti.

5. Atsakovė UAB „GEO PLANUM“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Ieškovė 2014 m. UAB „Geo Planum“ užsakė atlikti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – Žemės sklypas), kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai). Žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Nuostatai), ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Tikslinimo taisyklės). Tikslinimo taisyklių 11 punkte (redakcija, galiojusi iki 2018 m. vasario 23 d.) buvo nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsniu žemės reformos žemėtvarkos projektuose suprojektuoti žemės sklypai, numatomi įsigyti nuosavybėn ar naudotis, vietovėje ženklinami, matuojami ir jų plotai apskaičiuojami pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Pažymėtina, kad atliekant žemės sklypų kadastrinius matavimus, privaloma užtikrinti, kad anksčiau nustatytos žemės sklypo ribos vietovėje nebūtų keičiamos, o tuo atveju, kai ženklinamo žemės sklypo riba nėra aiški (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais ir žemės sklypų suformavimo dokumentuose esančia informacija. UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š., siekdamas išsiaiškinti situaciją vietovėje ir pasiruošti Žemės sklypo ribų paženklinimui, 2014 m. rudenį nuvyko į sodininkų bendriją „Vyšnelė-2“ (toliau – SB „Vyšnelė-2“) kartografuoti Žemės sklypo naudmenas bei kitus situacijos elementus. Apdorojus kameraliai prieš tai minėtų atliktų matavimų duomenis (kartografuotus vietovėje kelius, tvoras ir kt.) ir įvertinus tai, kad vietovėje nėra išlikusių Žemės sklypo ribą žyminčių riboženklių, buvo nuspręsta Žemės sklypo ribas atstatyti pagal šio žemės sklypo suformavimo / teritorijų planavimo dokumentus, t. y. 1992 m. SB „Vyšnelė-2“ suplanavimo projektą (toliau – Generalinis planas) ir 1992 m. rugsėjo 18 d. sodo sklypo Nr. 352 planą M 1:500 (toliau – Planas), kuris yra Žemės sklypo 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo- pardavimo sutartiesNr. P 41/97-2454 sudėtinė dalis. Pažymėjo, kad 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane nurodyti Žemės sklypo duomenys (ribų linijų ilgiai, konfigūracija) atitinka Generaliniame plane pateiktą informaciją. Nuostatų 21 punkte yra aiškiai nurodyti atvejai, kuomet Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys (toliau – teritorinis padalinys) surašo išvadą dėl žemės sklypo ribų patikslinimo vietovėje ir (arba) žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo, t. y. teritorinis padalinys minėtą išvadą privalo surašyti gavęs iš matininko informaciją, kuri taip pat turi būti pateikta ir matuojamojo žemės sklypo savininkui ar naudotojui arba jų įgaliotiems asmenims, apie kadastrinių matavimų metu nustatytą didesnį žemės sklypo ploto skirtumą, nei nustatytas Nuostatų 1 priede, ir (arba) kadastrinių matavimų metu nustatytus žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitikimus teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotoms žemės sklypo riboms (konfigūracijai). Atkreipė dėmesį ir į tai, kad be pirmiau minėtos informacijos, matininkas teritoriniam padaliniui taip pat turi pateikti situacijos brėžinį ir nurodyti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotas ir faktiškai naudojamas šio žemės sklypo ribas. UAB „Geo Planum“ matininke J. S., nustačiusi, kad Žemės sklypo ribos vietovėje neatitinka 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane ir Generaliniame plane suformuotų žemės sklypo ribų (kad dėl vietovėje Žemės sklypo rytinėje pusėje esančio kelio sutrumpėjo šio Žemės sklypo šiaurės rytų ir pietvakarinės ribos linijų ilgiai), 2014 m. gruodžio 17 d. prašymu ir schemomis („SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane suprojektuotų žemės sklypų schema M 1:500 ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) situacijos brėžinys M 1:500) (pridedama) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau - Skyrius) parengti pagal Nuostatų 21 punktą išvadą dėl Žemės sklypo ribų tikslinimo vietovėje ir (arba) šio žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Skyrius 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 48SD-1468-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“ UAB „Geo Planum“ pateikė išvadą (toliau - 2015 m. Išvada) (pridedama), kurioje nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų patikslinimas nereikalingas ir Žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis šia išvada. UAB „Geo Planum“ apie Skyriaus pateiktą 2015 m. Išvadą informavo ieškovę, kuri nesutikdama su tarp Žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) nustatytu laisvos žemės plotu, 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane įvardintu „poilsio zona“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Tarnyba) padėti išsiaiškinti, ar teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo padaryta klaidų. Tarnyba 2015 m. gruodžio 10 d. raštu Nr. lSS-3480-(9.5.) „Dėl faktinių duomenų patikrinimo vietoje“ (pridedama) informavo „Geo Planum“ matininkę J. S., kad 2015 m. gruodžio 22 d. atliks Žemės sklypo faktiškai naudojamų ribų patikrinimą vietoje. Tarnybos specialistai, siekdami įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjui V. P., ieškovei ir UAB „Geo Planum“ matininkei J. S., 2015 m. gruodžio 23 d. 11.00 val. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užpildė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, o apie šio patikrinimo rezultatus ieškovę informavo 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. lSS-373-(9.5.) „Dėl kreipimųsi nagrinėjimo“ (toliau - Tarnybos raštas) (pridedama), kuriame nurodė, kad iš suplanavimo projekte ir žemės (sodo) sklypo Nr. 352 plane esančios informacijos matyti, kad minėto žemės sklypo ribos šiuose suformavimo dokumentuose yra aiškios, todėl, Komisija, atlikusi tyrimą, pateikė nuomonę, kad kadastrinių matavimų metu teisės aktų nustatyta tvarka ženklinant žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) turi būti vadovaujamasi suplanavimo projektu ir žemės (sodo) sklypo Nr. 352 planu, neatsižvelgiant į vietovėje šio žemės sklypo rytinėje dalyje išvažinėtą kelią, kuris suplanavimo projekte nėra suprojektuotas. UAB „Geo Planum“, gavusi Skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 48SD-2498-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau - 2016 m. Išvada) (pridedama) pateiktą papildomą išvadą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbų, 2016 m. birželio 10 d., dalyvaujant SB „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkui ir ieškovei, atliko Žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Atlikus Žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje, UAB „Geo Planum“ matininke J. S. parengė šio Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir pagal Nuostatų 65 punktą ši byla 2016 m. gruodžio 5 d. buvo pateikta Skyriui patikrinti. Skyrius 2017 m. kovo 31 d. patikrino Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs pažeidimų, trukdančių suderinti minėtoje byloje komplektuojamą parengtą Žemės sklypo planą, jį suderino (2017 m. kovo 31 d. Žemės sklypo kadastro duomenų bylos patikrinimo aktas Nr. 48KAM- 23395), o Skyriaus vedėja, atsižvelgdama į ieškovės 2018 m. balandžio 3 d. Tarnyboje registruotą prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis (pridedama), priėmė 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ pakeisti Žemės sklypo kadastro duomenis. Pažymėjo, kad ieškinyje pateikta aplinkybė, kad ieškovė pasirašė UAB „Geo Planum“ 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte ir tos pačios datos žemės sklypo pla­ne dėl esminio suklydimo, nėra pagrįstos ir konstatuotinos kaip tikrovės neatitinkantys faktai. Nurodė, kad 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimas buvo organizuojamas vadovaujantis Nuo­statų 32.1.1.2. papunktyje reglamentuota procedūra, t. y. į Žemės sklypo ribų paženklinimą regi­struotais laiškais buvo išsiųsti kvietimai SB „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkui, gretimo žemės skly­po (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) savininkui ir Tarnybai (pridedamas 2016 m. birželio 1 d. AB Lietuvos pa­što kvitas, kuriame nurodyti siuntos gavėjai), o ieškovė, kadangi su ja vyko nuolatinis bendravimas, buvo informuota žodžiu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė yra garbaus amžiaus, gyvena Vilniaus mieste, o Žemės sklypas yra Vilniaus rajone, į 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje vyko UAB „Geo Planum“ matininko D. Š. transporto priemone. Ieškovė, 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo metu sutikusi su vietovėje įtvirtin­tais riboženkliais ir pasirašydama Akto 13 punkte įsipareigojo saugoti ir prižiūrėti šiuos ribožen­klius. Teikiant ieškovei pasirašyti 2016 m. birželio 10 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:500, buvo iš­samiai paaiškinta šiame žemės sklypo plane sutartiniais ženklais išbraižytų vietovėje kartografuotų žemės naudmenų ir situacijos elementų (pabrėžiant, jog vietovėje paženklinta Žemės sklypo rytinė riba patenka į vietovėje esančio kelio ribas) žymėjimo reikšmė. Atkreipė dėmesį į tai, kad sklypo ribų nustatymo klausi­mai buvo sprendžiami nuo 2014 m. iki 2017 m. Per šį laikotarpį UAB „Geo Planum“ matininkai, siekdami išspręsti ir teisingai atlikti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, atitinkančius kadastrinių matavimų atlikimą reglamentuojančius teisės aktus, nuolatos bendravo su Ieškove, aiškinosi apli­nkybes, teikė informaciją apie Tarnybos ir Skyriaus priimtus sprendimus, kartu su ieškove dalyvavo susitikimuose su Tarnybos, Skyriaus ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos darbuotojais, ir tik pritarus ieškovei organizavo ir atliko 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Apie tai patvirtina ieškovės parašas Akte. Ieškovė Aktą pasirašė savo valia. Ieškovės argumentai, jog ji buvusi suklaidinta bei apgauta atsakovo UAB „Geo Planum“ pasirašydama Aktą, yra atmes­tini. Aktas buvo parengtas siekiant atlikti Ieškovei priklausančio Že­mės sklypo kadastrinius matavimus, todėl ieškovės parašas šiame Akte vertinamas kaip sutikimas dėl Žemės sklypo ribos. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Geo Planum“ tyčia buvo nuty­lėjusi ar pateikusi ieškovei klaidingą informaciją, susijusią su Žemės sklypo ribomis, kas būtų lėmę tai, kad ieškovė savo parašu patvirtino, anot Ieškovės, jos valios neatitinkantį Aktą. Taigi, visos aukščiau nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė pati nesiėmė visų veiksmų elgtis apdairiai rūpestingai, atidžiai (CK 1.5 str.) ir būtent ieškovė turi prisiimti atsakomybę už savo atlik­tus veiksmus. Ieškovė laisva valia pasirašė Aktą, dėl jo prieštaravimų, pastabų nereiškė, turėjo visas galimybes dalyvauti ir aktyviai dalyvavo atliekamų Žemės sklypo kadastrinių matavimų eigoje. Ieš­kovės žymiai vėliau pareikšti prieštaravimai dėl atliktų Žemės sklypo kadastrinių matavimų yra ver­tintini kaip asmens valios pasikeitimas, o ne suklydimas. Pažymėjo, kad Žemės sklypo kada­striniai matavimai buvo atlikti nešališkai, vadovaujantis galiojančiais teritorijų planavimo dokume­ntais, Tarnybos ir Skyriaus sprendimais, ieškovės sutikimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.

7. Teismas nustatė, kad ieškovei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo skirtas 1200 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 352). Pagal sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ suplanavimo projektą (generalinį planą) (toliau – Suplanavimo projektas), Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ teritorijoje esančia valstybinės žemės juosta, skirta nutiestam ar numatomam tiesti keliui, rytinėje pusėje – su krašto keliu (dabar krašto kelias Nr. 202 „Kirtimai-Pagiriai-B. V.“), pietinėje pusėje – su 6,1 m. pločio ir 36,6 ilgio juosta, kuri įvardinta kaip „poilsio zona“, o vakarinėje pusėje – su žemės sklypu (projektinis Nr. 349). Suplanavimo projekte nurodytos žemės sklypo (projektinis Nr. 352; kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – Žemės sklypas) gretimybės ir šio Žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka Žemės sklypo plane, parengtame 1992 m. rugsėjo 18 d., suderintame Vilniaus rajono landšafto architektės N. M. 1996 m. gegužės 23 d. (toliau – Planas), nurodytas gretimybes ir ribų linijų ilgius. Atkreipė dėmesį, kad Plane yra Ieškovės parašas, patvirtinantis jos sutikimą su nustatytomis šio žemės sklypo ribomis ir plotu. Minėtą Planą parašu ir antspaudu patvirtino ir sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkas N. K. bei suderino Vilniaus rajono landšafto architektė N. M..

8. Taip pat teismas nustatė, kad ieškovė 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P41/97-2454 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) įsigijo 0,12 ha ploto Žemės sklypą. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad šio žemės sklypo planas M 1:500 yra sudėtinė šios sutarties dalis ir šalių pasirašomas. Taigi ieškovė Pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo Žemės sklypą, kurio ribas suderino pasirašydama Plane Nr. 1. Atkreipė dėmesį, kad minėtas Planas yra Pirkimo–pardavimo sutarties sudėtinė dalis, todėl siekiant pripažinti Planą Nr. 1 negaliojančiu, turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl šios Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ar panaikinimo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė.

9. Teismas nustatė, kad Planas buvo parengtas pagal tuomet galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus (toliau – Metodiniai nurodymai), patvirtintus žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d., kurių 3 punkte buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai prašymus (pagal nustatytą formą) sklypams pirkti įteikia sodininkų bendrijos valdybai. Prašyme reikia nurodyti pageidavimą dėl sklypo ribų ir ploto patikslinimo, jeigu natūroje sklypo ribos yra neaiškios arba pageidaujama prie sklypo prijungti papildomą plotą (bendrijos sodo ribose). Sodo bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500 (Metodinių nurodymų 6 punktas). Sodų sklypų planus protokolu tvirtina sodininkų bendrijos valdyba. Kiekvieno sodo sklypo planą pasirašo sklypo savininkas ir tvirtina sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas parašu ir antspaudu. Šis planas pridedamas prie prašymo sodo sklypui pirkti. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba sodininkų prašymus sodo sklypams pirkti ir papildomus dokumentus kartu su viso sodo patikslintu išplanavimo projektu (kopija) įteikia tuometinei miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija nėra atsakinga pagal ieškovės patikslintą ieškinį dėl Plano pripažinimo negaliojančiu, nes kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisino reglamentavimo ir Plano, kad sodų sklypų planus protokolu tvirtino sodininkų bendrijos valdyba (pirmininkas), o tuometinio įgaliotinio administracija ir kitos suinteresuotos institucijos tik derino sodininkų bendrijos parengtą išplanavimo projektą. Teismas pažymėjo, kad Plane nurodytos sklypo Nr. 352 ribos visiškai atitinka prie bylos medžiagos pridėtą Vilniaus rajono savivaldybėje turimą 1992 m. sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinį planą – ieškovės žemės sklypas rytinėje pusėje ribojasi su laisvos valstybinės žemės sklypu, ginčo plane pažymėtu „poilsio zona“.

10. Teismas atkeipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos” ginčo plano parengimo (sklypo privatizavimo) metu reglamentavo, kad parduodami (išnuomojami) sodininkų bendrijų narių sodų sklypai negali būti didesni kaip 0,12 ha. Pažymėjo, kad ieškovei sodininkų bendrijos „Vyšnelė – 2“ valdyba skyrė 981,9 kv. m ploto sklypą, o sklypą Nr. 351 padalijus į dvi dalis ir 363 kv. m ploto sklypą prijungus prie ieškovės sklypo būtų viršytas teisės aktuose nustatytas maksimalus parduodamo sodininkų bendrijos nario sodo sklypo dydis. Dėl to dalis sklypo Nr. 351 liko neprivatizuota ir ginčo plane nurodyta kaip „poilsio zona“. Faktas, kad privatizavus žemės sklypus, turėjo likti laisvos valstybinės žemės plotas, konstatuotas į bylą pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje.

11. Teismas nurodė, kad Plano parengimo ir įregistravimo nekilnojamojo turto registre metu, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. liepos 17 d. nutarimas Nr. 987 „Dėl valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos“ Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu aiškiai reglamentavo, kad asmuo, turintis teisę įsigyti naudojamą žemės sklypą, žemėtvarkos tarnybai, be kitų dokumentų, pateikia sklypo brėžinį (planą) (1992 m. vasario 7 d. Nutarimo Nr. 89 4.3 punktas ir 1995 m. liepos 17 d. Nutarimo Nr. 987 2.3 punktas). Tai reiškia, kad našta pateikti privatizuojamo žemės sklypo planą tekdavo asmeniui, ketinančiam įsigyti valstybinę žemę, o ne valstybinės žemės patikėtiniui. Todėl kritiškai vertintina ieškovės išdėstyta nuomonė, kad ji žemės sklypo Nr. 352 privatizavimo metu negavo Plano, nes teikdama prašymą pirkti privatizuojamą žemės sklypą žemės sklypo planą turėjo pateikti pati ieškovė. Be to, iš byloje pateikto 2019 m. liepos 17 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo su istorija matyti, kad ieškovės žemės sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas Plano (be geodezinių matavimų) pagrindu, įrašas galioja nuo 1992 m. rugsėjo 18 d., t. y. nuo plano sudarymo dienos. Ginčijamą Planą pasirašė pati ieškovė, kas, reiškia, kad ieškovė sutiko su visais šio dokumento sprendiniais.

12. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Plano ieškovė nepasirašė, kad apie jį net nežinojo, kadangi jie nepagrįsti jokiais įrodymais, o vien tik ieškovės teiginiais. Į bylą nėra pateikta jokių oficialių įrodymų pvz.: ekspertų išvados, kad plane yra ne ieškovės parašas. Taip pat ieškovės nurodyti argumentai yra paneigtini bylos medžiaga. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-302-723/2007) nurodyta, kad pati ieškovė 2001 m. ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir gavo savo sklypo Nr. 352 planą, kuriame pavaizduota, jog iš dalies ieškovei priklausančio žemės sklypo padaryta žalioji veja. Vilniaus apygardos teismas 2007 m. birželio 22 d. nutartyje, kuria buvo paliktas galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. sprendimas, nurodė, kad ieškovė 2001 m. iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos gavo savo žemės sklypo planą, kuriame matyti, jog ieškovės žemės sklypo plotas neatitinka ploto, nurodyto Pirkimo–pardavimo sutartyje: dalyje jos sklypo numatyta žalia vėja. Ieškovė pažymėjo, kad 1997 m. sudarant žemės sklypo Pirkimo–pardavimo sutartį joks planas jai pateiktas nebuvo, nors jis turėjo būti neatskiriama Pirkimo–pardavimo sutarties dalimi. 2002 m. VAVA Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius atsiuntė jau suderintą su Vilniaus rajono landšafto architektu planą, kuris nesiskyrė nuo 2001 m. jau pateikto plano. Iš minėtos nutarties turinio teismas sprendė, kad apie Planą ieškovė žinojo 2001 m. ir praleido įstatyme nustatytą 10 metų terminą apginti savo galimai pažeistas teises. Pirminis ieškinys teisme buvo gautas 2019 m. birželio 17 d., praėjus 18 metų nuo sužinojimo apie galimai pažeistas ieškovės teises. Teismo nuomone, ieškovės ir jos atstovės nurodytos priežastys: senyvas ieškovės amžius, prasta sveikata, neturėjimas teisinio išsilavinimo ir kt., atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nelaikytinos svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis ir nėra nesudaro pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą. Todėl atsakovams prašant taikyti ieškinio senatį, ieškovės reikalavimus – pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus miesto (rajono) Vyšnelė-2 Sodininkų bendrijos nario I. D. sodo sklypo Nr. 352 planą M 1:500, 1992 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą Sodo bendrijos pirmininko N. K. ir 1996 m. gegužės 23 d. suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės architekte N. M. – atmetė ne tik kaip neįrodytus ir nepagrįstus, bet ir taikant ieškinio senatį (CPK 178, 185 straipsniai, CK 1.126, 1.131 straipsniai). Netenkinęs šio reikalavimo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo tenkinti reikalavimo pripažinti negaliojančia Sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 5 metrų vidaus kelias, kadangi, dėl aukščiau nurodytų argumentų, reikalavimas yra negrįstas.

13. Teismas taip pat nurodė, kad SB generalinis planas yra viešo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, su kuriuo ieškovė turėjo galimybę susipažinti nuo jo patvirtinimo – 1992 m. lapkričio 24 d. ir šis generalinis planas laikytinas administraciniu sprendimu, o reikalavimas dėl generalinio plano korektūros panaikinimo yra administracinio teisinio pobūdžio. Ieškovė yra praleidusi vieno mėnesio apskundimo terminą daugiau nei dešimt metų, o ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų naikinamasis terminas, per kurį gali būti reiškiamas administracinio teisinio pobūdžio reikalavimas, yra praleistas. Be to, apskundimo terminas negali būti atnaujintas jeigu nuo skundžiamo teisės akto priėmimo ar veiksmo atlikimo praėjo daugiau kaip dešimt metų, todėl visos nurodytos aplinkybės laikytinos pagrindu ieškinį atmesti.

14. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo nustatyti jai priklausančio privatizuoto sklypo ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą, teismas visiškai sutiko su atsakovų Nacionalinėss žemės tarnybos ir Vilniaus rajono savivaldybės administracijos nurodytais argumentais atsiliepimuose, kad siūlomas planas prieštarauja nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, nes reikalaujamo nustatyti žemės sklypo plotas yra 1217 kv. m, nors ieškovė pirko ir nuosavybės teise jai priklauso 1200 kv. m žemės sklypas, kad K. K. parengtas 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – SB generalinio plano ir nenuginčyto ieškovės sklypo Plano, kad ieškovė siekia įteisinti situaciją, kai ji faktiškai naudoja didesnį plotą (užima valstybinės žemės dalies plotą), nei jai priklauso nuosavybės teise.

15. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimų pripažinti negaliojančiais: žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengtus UAB„Geoplanum“ bei pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – Sprendimas), esančio (duomenys neskelbiami),nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“, teismas nurodė, kad UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklinęs Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio Žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą (toliau – Aktas) ir, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), 2016 m. birželio 10 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – planas). UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2017 m. kovo 16 d. Vilniaus rajono skyriui pateikė Žemės sklypo kadastro duomenų bylą tikrinti. Vilniaus rajono skyrius, 2017 m. kovo 31 d. patikrinęs matininko D. Š. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-23395, kuriame nurodė, kad Žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; Žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; Žemės sklypo planas sudarytas teisingai; Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas užpildytas teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis, 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas) pakeitė nustatytus Žemės sklypo duomenis. Palyginus Suplanavimo projekte nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šio Žemės sklypo pietinės ribos linijos ilgis (36,61 m) 1,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (34,46 m) atitinka generalinį planą; šiaurinės ir rytinės ribos linijų ilgiai generaliniame plane nenurodyti. Todėl manytina, kad paženklinus ieškovės Žemės sklypo ribas ir atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus pietinės ribos linijos ilgis pakito nežymiai (0,01 m), o likę ribų linijų ilgiai nepakito, darytina išvada, kad matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ženklinimo metu vadovavosi generaliniame plane sprendiniais. Taip pat Akte, plane ir matininko D. Š. parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašyme pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis yra ieškovės parašai, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovė sutiko su matininko D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklintomis Žemės sklypo ribomis vietovėje, parengtu planu nustatytais sklypo kadastro duomenimis.

Atsiliepimas

16. Teismas sutiko su atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „Geo Planum“ atsiliepimuose nurodytais nesutikimo su ieškiniu argumentais, kad ieškovės teiginiai, kad ji suklydo, pasirašydama D. Š. parengtame bei Akte yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės „suklydimo“ argumentus paneigia ir liudytojos J. S. parodymai.

Žemesnės instancijos teismas

17. Iš Žemės sklypo kadastro duomenų bylos teismas nustatė, kad UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2017 m. balandžio 7 d. atsiėmė suderintą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su skundžiamu Sprendimu, kuris yra šios kadastro duomenų bylos sudėtinė dalis. Todėl akivaizdu, kad ieškovė apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2017 m. balandžio mėnesį, gavusi iš matininko D. Š. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios sudėtinė dalis yra ginčijamas Sprendimas. Atkreipė dėmesį, kad iš ieškovės 2018 m. sausio 2 d. skundo Nacionalinei žemės tarnybai matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 2 d. žinojo apie atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Kaip nurodė ieškovė, kad Sprendimas ieškovei buvo įteiktas (atsiųstas paštu) 2018 m. balandžio 7 d. Todėl net ir skaičiuojant nuo ieškovės nurodytos sužinojimo datos, t.y. nuo 2018 m. balandžio 7 d., ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi tik 2019, m. birželio 17 d., t.y. akivaizdžiai praleidusi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nurodytą 1 mėnesio apskundimo terminą, todėl ieškovės nurodytas termino praleidimo priežastis nelaikant svarbiomis, reikalavimas dėl Sprendimo pripažinimo negaliojančiu atmestinas.

III. Apeliacinio skundo argumentai ir atsiliepimų į jį argumentai

18. Ieškovė I. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-54-494/2021 ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad:

Atsiliepimas

18.1. pirmosios instancijos teismas atmetė patikslinto ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo planą (toliau – ir Planas) besąlygiškai vadovaudamasis ieškovės prašomu pripažinti negaliojančiu sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ suplanavimo projektu (generaliniu planu) (patikslinto ieškinio reikalavimas Nr. 3), tačiau prieš tai neįvertinęs ir sprendime nepasisakęs dėl minėto Generalinio plano (jo korektūros), teisėtumo;

18.2. ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti negaliojančia Sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 5 metrų vidaus kelias. Tačiau teismas nevertino ir skundžiamame sprendime nepasisakė dėl nei vieno ieškovės argumento, kuriuo remdamasi ji prašė pripažinti negaliojančia minėtą SB generalinio plano korektūrą, t. y. kad neaišku kas ir kada atliko minėtą Generalinio plano korektūrą, kad ji atlikta sklypo Nr. 352 ribas pakoregavus ranka įbraižant laisvos žemės juostą („poilsio zona“) tarp sklypų Nr. 350 ir Nr. 352 ir ranka įrašant pakeistus sklypų ribų linijų ilgius, nepažymint šių sklypų rytinėje pusėje esančio valstybinio bendro naudojimo sodo vidaus kelio; kad Generalinio plano korektūra nesuderinta ir nepatvirtinta įgaliotų institucijų, kad atliekant generalinio plano korektūrą, ieškovės žemės sklypo ribos neteisėtai ir nepagrįstai buvo suprojektuotos rytinėje sklypo pusėje esančio kelio zonoje ir taip pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto įtvirtintas imperatyvus draudimas privatizuoti bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamas teritorijas, tarp jų gatves bei tame pačiame straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti neprivatizuotinų žemės sklypų (teritorijų) plotus ir ribas; kad kelią įtraukus į žemės sklypo Nr. 352 ribas ir plotą, tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 paliktas įsiterpęs nenaudingas laisvos žemės plotas „poilsio zona“, o tai visiškai neatitinka reikalavimo, kad sklypai turi būti racionalių ribų, kad generaliniame plane pažymėtos ieškovės sklypo ribos neatitinka ilgamečių faktinių šio sklypo ribų ir kt.;

18.3. teismas ignoravo aplinkybes, patvirtinančias, kad ginčijamas planas buvo parengtas atgaline data, t. y. kad 1992 m. rugsėjo 18 d. šiame plane „poilsio zona“ negalėjo būti pažymėta ir su ja ieškovės sklypas nesiribojo ir negalėjo ribotis jau vien dėl to, kad tuo metu toje vietoje buvo žemės sklypas Nr. 351, su kuriuo ir ribojosi ieškovės žemės sklypas. Iš bylos duomenų neabejotinai matyti, kad sklypo Nr. 351 dalis tik 1994 m. buvo priskirta ieškovės sklypui (žr. Bendrijos narių susirinkimo 1994 m. birželio 11 d. protokolo išrašą, iš kurio matyti, kad nuspręsta žemės sklypo Nr. 351 plotą priskirti prie dviejų žemės sklypų, tarp kurių jis buvo įsiterpęs, t. y.: prie sklypo Nr. 350 – 3,63 aro, prie I. D. sklypo Nr. 352 – 3,60 aro). Vadinasi ir laisvas valstybinės žemės plotas „poilsio zona“ tarp sklypų negalėjo atsirasti anksčiau, kaip 1994 m.. 1992 m. negalėjo būti žinoma, kad sodo sklypo Nr. 351 naudotojas jo atsisakys ir minėtas sklypas buvo išformuotas, jo žemę prijungiant prie gretimų sklypų. Be to, po sklypo Nr. 351 išformavimo, ieškovės sklypas ribojosi su sklypu Nr. 350 – tai matyti iš byloje esančio sklypo Nr. 350, 10,81 arų ploto, 1994 m. liepos 11 d. plano;

18.4. teismas netinkamai vertino įrodymus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė yra pasirašiusi 1992 m. rugsėjo 18 d. Planą. Skirtingai, negu konstatavo teismas, ant Plano esantis ieškovės parašas yra neoriginalus ir tai patvirtina, kad ieškovė plano nėra pasirašiusi;

18.5. 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plano sprendiniai, tiek kiti pirmiau minėti įrodymai (Ortofotonuotraukos 1995 m. ir 2005 m.), patvirtina faktą, kad ieškovės sklypas, skirtingai negu nurodyta sprendime, rytų pusėje ribojasi su nuo pat sklypo suteikimo egzistuojančiu ir eksploatuojamu sodininkų bendrijos vidaus keliu, o natūroje šio sklypo ribos yra patrauktos į rytinę pusę (ant kelio), tarp ieškovės sklypo ir sklypo Nr. 350 paliekant nenaudojamą valstybinės žemės plotą „poilsio zoną“. Nurodyti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai, kurių teismas nevertino ir nepasisakė dėl atmetimo priežasčių, patvirtina, kad ginčijamos SB generalinio plano korektūros sprendiniuose ieškovės žemės sklypo ribos neteisėtai ir nepagrįstai buvo suprojektuotos rytinėje sklypo pusėje esančio kelio zonoje ir taip pažeistas Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkte įtvirtintas imperatyvus draudimas privatizuoti bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamas teritorijas, tarp jų gatves bei tame pačiame straipsnyje įtvirtintas įpareigojimas teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti neprivatizuotinų žemės sklypų (teritorijų) plotus ir ribas;

18.6. teismas nepagrįstai CK 1.80 straipsnio pagrindu nepripažino niekiniais tiek SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano korektūros, tiek 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plano (1 ir 3 patikslinto ieškinio reikalavimai), tuo pagrindu, kad pagal juos ieškovei buvo parduotas žemės sklypas kartu su sodo vidaus keliu, o Žemės sklypo privatizavimas su į jo ribas įtrauktu keliu prieštarauja imperatyviems įstatymo reikalavimams, t. y. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktui, pagal kurį keliais užimta valstybinė žemė priskirta neprivatizuojamai žemei. Tai, kad kelias sodininkų bendrijos generaliniame plane turėjo būti suprojektuotas ir ieškovės sklypo ribos turėjo būti nustatytos atsižvelgiant į šį kelią, patvirtina faktas, kad šis kelias atitinka Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, 3 straipsnio 3 dalies 2 punkte pateiktą vietinės reikšmės vidaus kelio sampratą, jis yra naudojamas ir reikalingas SB Vyšnelė-2“ narių poreikių tenkinimui. Ginčo vietinės reikšmės vidaus kelio neįregistravimas savivaldybėje, nepaneigia fakto, kad į pareiškėjos žemės sklypo ribas įtrauktas ginčijamas plotas laikytinas SB vidaus keliu;

18.7. teismo konstatavo, kad 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo planas yra 1997 m. gruodžio 16 d. Pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P41/97-2454 sudėtinė dalis, todėl siekiant pripažinti Planą negaliojančiu, turėtų būti reiškiamas reikalavimas dėl šios Pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo ar panaikinimo, tačiau ieškovė tokio reikalavimo nereiškė. Apeliantės nuomone, tai, kad ieškovė reiškė reikalavimus dėl žemės sklypo plano, kuris yra sudėtinė Pirkimo–pardavimo sutarties dalis, panaikinimo (1 reikalavimas) ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą (2 patikslinto ieškinio reikalavimas), suponuoja išvadą, kad šių reikalavimų tikslas ir esmė buvo pakeisti Pirkimo–pardavimo sutartį tokiu būdu, kad būtų pakeistos ieškovei parduoto žemės sklypo ribos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai atskleidė bylos esmę, nes ieškovės reikalavimus dėl žemės sklypo plano, kuris yra sudėtinė Pirkimo-pardavimo sutarties dalis, panaikinimo (1 reikalavimas) ir žemės sklypo ribų nustatymo pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą nevertino, kaip reikalavimą dėl Pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo, nors, kaip minėta, prašydama pripažinti negaliojančiu vieną planą, kuris yra sudėtinė Pirkimo–pardavimo sutarties dalis, ir ribas nustatyti pagal kitą planą, ieškovė ir siekė pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį;

18.8. teismas be išlygų pritarė Vilniaus rajono savivaldybės atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytai aplinkybei, kad ieškovei sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ valdyba skyrė 981,9 kv. m ploto sklypą, o sklypą Nr. 351 padalijus į dvi dalis ir 363 kv. m ploto sklypą prijungus prie ieškovės sklypo būtų viršytas teisės aktuose nustatytas maksimalus parduodamo sodininkų bendrijos nario sodo sklypo dydis. Dėl to, dalis sklypo Nr. 351 liko neprivatizuota ir ginčo plane nurodyta kaip „poilsio zona“ ir konstatavo, kad faktas, kad privatizavus žemės sklypus, turėjo likti laisvos valstybinės žemės plotas, konstatuotas byloje esančioje Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartyje ir, kad ši aplinkybė yra prejudicinis faktas. Tačiau teisėjų kolegija šioje nutartyje konstatavo, kad, koks iš tiesų yra I. D. naudojamas žemės sklypas ir kokį plotą užima laisva žemė, galėtų būti nustatyta tik atlikus kadastrinius matavimus. Jeigu ieškovei atlikus geodezinius matavimu paaiškėtų, jog ji turi galimybę naudotis mažesniu žemės sklypu, negu jai priklauso nuosavybės teise, šios bylos nagrinėjimas jai nebūtų kliūtimi kreiptis į teismą, kad jos teisės būtų apgintos, kadangi pasikeistų faktinės aplinkybės, taigi būtų kitas ieškinio pagrindas;

18.9. teismas šioje byloje nemotyvuotai (nenurodydamas jokių motyvų) atmetė ieškovės pateiktus įrodymus, kad faktiškai naudojamas jos sklypo plotas prieš sklypo Nr. 351 padalinimą, buvo 849 kv. m, o ne 981,9 kv. m (atmesti šiuos įrodymus teismas neturėjo pagrindo, atsižvelgiant vien į aplinkybę, kad tuo metu, kada ieškovei buvo suteiktas žemės sklypas, jo plotas buvo nustatytas nenaudojant geodezinių prietaisų, todėl ir jo plotas nebuvo tikslus. Dėl netikslumų matuojant žemės sklypo plotą ir atsirado skirtumas dėl paskirto ir naudojamo žemės sklypo ploto), taip pat atmetė ir įrodymus, kurie patvirtina, jog tam, kad tarp ieškovės sklypo ir sklypo Nr. 350 atsirastų „poilsio zona“, o tuo pačiu būtų užtikrintas ieškovei priklausantis nuosavybės teise 12 arų žemės sklypo plotas, vadovaujantis ieškovės ginčijamais SB generalinio plano korektūros sprendiniais, kurių teisėtumo, kaip minėta pirmiau, teismas nevertino, sklypas buvo pastūmtas į rytinę pusę ant vidaus kelio (keliu užimtas valstybinė žemė įtraukta į ieškovės privatizuoto sklypo ribas), kad vadovaujantis tokiais SB generalinio plano korektūros sprendiniais kadastrinių matavimų plane be jokio teisinio pagrindo buvo iš esmės pakeistos ieškovės sklypo ribos. Ieškovė atliko SB „Vyšnelė-2“ žemės sklypų Nr. 350, 351, 352 ribų linijų ilgių ir bendro ploto analizę iki ir po sodo sklypo Nr. 351 pertvarkymo, jo plotą priskiriant sklypams Nr. 352 ir Nr. 350 ir ją, kartu su 2021-05-13 rašytiniais paaiškinimais pateikė į bylą. Minėta SB „Vyšnelė-2“ žemės sklypų Nr. 350, 351, 352 bendro ploto ir ribų linijų ilgių analizė pagrindžia, kad 1994 m. birželio 11 d. išformavus sodo sklypą Nr. 351 ir jo plotą priskyrus prie dviejų sklypų: 3,60 aro prie I. D. sklypo Nr. 352 ir 3,63 aro prie sklypo Nr. 350, tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 negalėjo likti laisvo valstybinės žemės ploto. Tai patvirtina, kad laisvas valstybinės žemės plotas („poilsio zona“) tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 atsirado dėl ieškovės sklypo ribų pakeitimo – dalies sklypo suprojektavimo kelio zonoje. Pažymėtina, kad teismas šio įrodymo, kaip ir kitų palankių ieškovei įrodymų, nevertino bei nepasisakė dėl jo atmetimo priežasčių;

18.10. teismas nevertino ieškovės pateiktų argumentų ir įrodymų, kuriais ji grindė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais ieškovės sklypo 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengtus UAB „Geoplanum“ bei pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. nustatytų sklypo kadastro duomenų pakeitimo. Ieškovė užsakė UAB „Geo Planum“ atlikti žemės sklypo Nr. 352 kadastrinius matavimus. 2015 m. lapkričio 2 d. UAB „Geo Planum“ paaiškinime dėl žemės sklypo Nr. 352 ribų, nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus vietovėje buvo nustatyta, jog žemės sklypui trūksta 0,0057 ha ploto. Atsižvelgiant į 1998 m. rugsėjo 18 d. sodo sklypo privatizavimo schemoje M1:500 ir SB Vyšnelė-2 generaliniame plane preliminariais matavimais nustatytus linijų ilgius galima daryti prielaidą, jog žemės sklypo ribų linijų ilgiai bei plotas buvo neteisingai nustatyti suprojektuojant žemės sklypo ribas 6 m pločio kelio zonoje. Pridėta schema, kurioje: pažymėta riba, kuri suformuota atsižvelgiant į vietovėje esančių kelių, SB Vyšnelė-2 aplinkinės ribos (vietovėje įrengta tvora) padėtį bei teritorijų planavimo dokumente nustatytus linijų ilgius. Pažymėta riba suformuota pagal teritorijų planavimo dokumente nustatytus linijų ilgius. Papildomai pažymėtos gretimo žemės sklypo Nr. 350 ribos. Nors egzistavo akivaizdus tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas tikslinti klaidingus SB „Vyšnelė-2“ generalinio plano sprendinius, šis procesas kadastrinių matavimų metu, pažeidžiant Kadastro nuostatų 21 punktą, atsakovo NŽT nebuvo inicijuotas. NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. kovo 7 d. rašte „Dėl išvados pateikimo“ nepagrįstai konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nereikalingas, kad UAB „Geo Planum“ turi tęsti kadastro duomenų bylos rengimo darbus, vadovaujantis teritorijų planavimo dokumente (SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane) suformuotomis ribomis. Dėl šios priežasties, bendrojo naudojimo kelias, pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, draudžiančius privatizuoti bendrojo naudojimo kelius (Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punktas) buvo įtrauktas į žemės sklypo Nr. 352 ribas ir plotą, o tarp sklypų Nr. 352 ir Nr. 350 paliktas, privatizavimo metu ieškovės sklypo dalimi buvęs, įsiterpęs žemės sklypas „poilsio zona“. Nepaisant pirmiau nurodytų pažeidimų, NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.), atlikti kadastriniai matavimai buvo patvirtinti. Teismas kadastrinių matavimų planą ir ženklinimo aktą, taip pat NŽT sprendimą, pripažino teisėtu, motyvuodamas, kad matininkas Žemės sklypo ženklinimo metu pagrįstai vadovavosi generaliniame plane sprendiniais, tačiau kaip ne kartą pirmiau nurodyta šiame apeliaciniame skunde, teismas sprendime visiškai neanalizavo, nevertino ir sprendime nepasisakė dėl minėto generalinio plano sprendinių teisėtumo, nors ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė konkrečius minėto teritorijų planavimo dokumento neteisėtumo argumentus, be to, pateikė ir UAB „Geo Planum“ parengtą dokumentą – paaiškinimą dėl žemės sklypo Nr. 352 ribų, kuriame aiškiai nurodyta, kad atlikus kadastrinius matavimus vietovėje buvo nustatyta, jog žemės sklypui trūksta 0,0057 ha ploto, kad jo ribų linijų ilgiai bei plotas generaliniame plane buvo neteisingai nustatyti suprojektuojant žemės sklypo ribas 6 m pločio kelio zonoje. Teismas visiškai nesiaiškino ir nevertino priežasčių, dėl NŽT Vilniaus rajono skyrius 2016 m. kovo 7 d. rašte „Dėl išvados pateikimo“ konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumento patikslinimas nereikalingas, teisėtumo ir pagrįstumo;

18.11. teismas konstatavo, kad ieškovės teiginiai, kad ji suklydo, pasirašydama D. Š. parengtame plane bei paženklinimo akte yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas sutiko su atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos bei UAB „Geo Planum“ atsiliepimuose nurodytais nesutikimo su ieškiniu argumentais. Teismas nurodė, kad ieškovės „suklydimo“ argumentus paneigia ir liudytojos J. S. parodymai, tačiau nenurodyta kokie konkretūs liudytojo parodymai tariamai paneigia šią aplinkybę;

18.12. teismas ieškinio reikalavimą nustatyti ieškovės privatizuoto sklypo ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą atmetė iš esmės dėl to, kad siūlomas planas prieštarauja nekilnojamojo turto registre esantiems duomenims, nes reikalaujamo nustatyti žemės sklypo plotas yra 1217 kv. m , nors ieškovė pirko ir nuosavybės teise jai priklauso 1200 kv. m žemės sklypas. Pažymėjo, kad ieškovė privatizavo sklypą ir jo plotą įregistravo pagal preliminarius matavimus, o matininko K. K. parengtas 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planas parengtas sklypo plotą išmatavus tiksliais geodeziniais prietaisais ir jis pasikeitė leistinos paklaidos ribose. Todėl teismo išvada, kad ieškovė siekia įteisinti situaciją, kai ji faktiškai naudoja didesnį plotą (užima valstybinės žemės dalies plotą), nei jai priklauso nuosavybės teise, yra neteisėta ir nepagrįsta, taip pat prieštarauja visuotinai pripažintiems protingumo, ir sąžiningumo principams. Teismo išvada, kad K. K. parengtas 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – SB generalinio plano ir nenuginčyto ieškovės sklypo Plano, kad pagal K. K. parengtą planą yra pakitę (pasikeitę ieškovės žemės sklypo ribos, kraštinių ilgiai, posūkio taškai, taip pat ir sklypo konfigūracija) yra padaryta iš esmės neatskleidus bylos esmės, t. y. prieš darant tokią išvadą neįvertinus SB generalinio plano sprendinių teisėtumo;

18.13. teismas netinkamai taikė ieškinio senaties termino atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, nes ieškovės nurodytų priežasčių, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl 1992 m. rugsėjo 18 d. Sodininkų bendrijos nario žemės sklypo plano, t. y. senyvas ieškovės amžius, prasta sveikata, neturėjimas teisinio išsilavinimo ir kt., nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai nelaikė svarbiomis ieškinio senaties praleidimo priežastimis atnaujinti ieškinio senaties terminą, be to iš viso nepasisakė dėl vienos iš svarbiausių termino praleidimo priežasčių, t. y., kad ji nuo 2001 m., kada 2001 m. gavo ginčijamą planą, dėjo maksimalias pastangas ginčą išspręsti tiek teismo, tiek ir ne teismo tvarka.

18.14. teismas neatsižvelgė, kad ieškovė byloje ginčija ne pradinį SB generalinį planą, o jo korektūrą ir byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kada ši korektūra buvo atlikta (žr. šio apeliacinio skundo 2 punktą). Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad SB generalinis planas su pakeitimais, korektūromis ar kt. yra išviešintas, t. y. įregistruotas Teritorijų planavimo dokumentų registre, o tuo pačiu, kad ieškovė turėjo nors teorinę galimybe su juo susipažinti nuo 1992 m. lapkričio 24 d. Be to, teismas neatsižvelgė, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų terminas nėra naikinamasis ir tam tikrais atvejais jis gali būti atnaujinamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai sprendžiamas klausimas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, jos interesas gintinas net ir praėjus 10 metų terminui, pvz. 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1243/2013. Toks ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytas 10 metų termino aiškinimas taikytinas ir šioje byloje, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas – bendrojo naudojimo sodo vidaus kelias, esantis rytinėje ieškovės sklypo pusėje, nebuvo pažymėtas ginčijamos SB generalinio plano korektūros sprendiniuose, o jo plotas buvo įtrauktas į ieškovės sklypo ribas ir yra perleistas ieškovės privačion nuosavybėn 1997 m. gruodžio 16 d. Pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. P41/97-2454 pagal jos sudėtine dalimi esantį ir šioje byloje ginčijamą planą, nors tai, minėta, prieštarauja imperatyviems Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 2 punkto reikalavimams.

19. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skunda, kuriame nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodė, kad:

19.1. pagal žemės sklypų, esančių sodininkų bendrijose, privatizavimo metu galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinių nurodymų, patvirtintų 1992 m. kovo 20 d. žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo (toliau – Metodiniai nurodymai), 6 punktą, sodininkų bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodo sklypams pirkti, atlieka sodo sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sodo sklypo planą M 1:500 (Metodinių nurodymų 1 priedas). Metodinių nurodymų 7 punkte buvo reglamentuota, kad sodo sklypų planus protokolu tvirtina sodininkų bendrijos valdyba, o kiekvieno sodo sklypo plane pasirašo sodo sklypo savininkas ir tvirtina sodininko bendrijos pirmininkas parašu ir antspaudu. Taigi, sodininku bendrijos valdyba rengdama, o sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas tvirtindamas atskirų sodo žemės sklypų planus (privatizavimo schemas) privalėjo užtikrinti, kad šie planai atitiktų sodo teritorijos suplanavimo projektą (generalinį planą). Metodinių nurodymų 9 punkte buvo nurodyta, kad patikslinus sodo bendrijos žemės paskirstymą, sodininkų bendrijos valdyba turi patikslinti viso sodo išplanavimo projektą;

19.2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus (toliau – Vilniaus rajono skyrius) duomenimis, ieškovei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo skirtas 1200 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 352). Pagal sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ suplanavimo projektą (generalinį planą) (toliau – Suplanavimo projektas), Žemės sklypas šiaurinėje pusėje ribojasi su sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ teritorijoje esančia valstybinės žemės juosta, rytinėje pusėje – su krašto keliu (dabar krašto kelias Nr. 202 „Kirtimai-Pagiriai-B. V.“), pietinėje pusėje – su 6,1 m. pločio ir 36,6 ilgio juosta, kuri įvardinta kaip „poilsio zona“, o vakarinėje pusėje – su žemės sklypu (projektinis Nr. 349). Suplanavimo projekte nurodytos žemės sklypo (projektinis Nr. 352; kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) (toliau – Žemės sklypas) gretimybės ir šio Žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka Žemės sklypo plane, parengtame 1992 m. rugsėjo 18 d., suderintame Vilniaus rajono landšafto architektės N. M. 1996 m. gegužės 23 d. (toliau – Planas Nr. 1), nurodytas gretimybes ir ribų linijų ilgius. Atkreiptinas dėmesys, kad Plane Nr. 1 yra ieškovės parašas, patvirtinantis jos sutikimą su nustatytomis šio žemės sklypo ribomis ir plotu. Minėtą Planą Nr. 1 parašu ir antspaudu patvirtino ir sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkas N. K. bei suderino Vilniaus rajono landšafto architektė N. M.;

19.3. ieškovė 1997 m. gruodžio 16 d. Pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P41/97-2454 (toliau – Pirkimo–pardavimo sutartis) įsigijo 0,12 ha ploto Žemės sklypą. Šios sutarties 9 punkte nurodyta, kad šio žemės sklypo planas M1:500 yra sudėtinė šios sutarties dalis ir šalių pasirašomas. Taigi ieškovė Pirkimo-pardavimo sutartimi nuosavybėn įsigijo Žemės sklypą, kurio ribas suderino pasirašydama Plane Nr. 1. Taigi Planas Nr. 1 yra Žemės sklypo Pirkimo–pardavimo sutarties sudėtinė dalis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad siekiant pripažinti Planą Nr. 1 negaliojančiu, turėjo būti reiškiamas reikalavimas dėl šios Pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo ar panaikinimo;

19.4. ieškovės teismui pateiktas Žemės sklypo planas M 1:500, parengtas matininko K. K. 2020 m. vasario 4 d. (Planas teismui), neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Suplanavimo projekto ir Plano Nr. 1. Palyginus Suplanavimo projektą, Planą Nr. 1 su Planu teismui, nustatyta, kad Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 šiaurinės ribos ilgis yra 20,00 m, o Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 1-2-3 ilgis 26,91 m, t. y. 6,91 m pailgėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 rytinė ribos ilgis yra 23,06 m, o Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr. 8-9-10-11-12 ilgis 31,51 m, t. y. 8,45 pailgėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 pietinė ribos ilgis yra 36,6 m, Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr.12-13 ilgis yra 34,18 m, t. y. 2,42 m sutrumpėjo; Suplanavimo projekte, Plane Nr. 1 vakarinės ribos ilgis yra 34,46 m, Plane teismui atitinkamai ribos tarp ribų posūkio taškų Nr.13-14-1 ilgis yra 39,01 m., t. y. 4,55 m pailgėjo. Be to, įvertinus Suplanavimo projektą, Planą Nr. 1, Planą teismui, nustatyta, kad Plane teismui pakito Žemės sklypo konfigūracija, plotas. Taigi įvertinus teismui pateiktą Planą, matyti, kad antru ieškinio reikalavimu siekiama ne nustatyti Žemės sklypo ribas, o jas pakeisti, bei įgyti nuosavybės teisę į dalį sodininkų bendrijai „Vyšnelė-2“ priklausančios bendrojo naudojimo žemės ploto;

19.5. ieškovė reikalauja pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992-11-24 potvarkiu Nr. 1665p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, tačiau prašomas pripažinti negaliojančiu dokumentas priskirtinas prie administracinių aktų, todėl sprendžiant minėto reikalavimo pagrįstumą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nuostatomis. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis numato, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nenurodė teisės aktų, kuriems prieštarauja ginčijamas administracinis aktas, taip pat nenurodė galimų procedūrinių (taisyklių) pažeidimų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Be to, Žemės sklypo ribos yra pažymėtos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, jos atitinka tiek Suplanavimo projekte nustatytas ribas, tiek šio Žemės sklypo Plane Nr. 1 pažymėtas ribas, todėl nėra jokio pagrindo pripažinti negaliojančiu Suplanavimo projektą;

19.6. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kadastrinių matavimų sąvoka: „Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai – veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.“ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Taisyklių 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 29.1 punktas). Žemės sklypo riba – riba tarp žemės sklypų, paženklinta riboženkliais vietovėje arba sutapdinta su nuolatiniais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 19 dalis). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos. Apibendrinant aptartą reglamentavimą, galima pažymėti, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina užtikrinti, kad anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos, o tuo atveju, jei žemės sklypo riba nėra aiški vietovėje (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais ir kt. dokumentais. UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklinęs Žemės sklypo ribas vietovėje, surašė šio Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą (toliau – Aktas) ir, atlikęs Žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), 2016 m. birželio 10 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:500 (toliau – Planas Nr. 2). Vilniaus rajono skyrius, 2017 m. kovo 31 d. patikrinęs matininko D. Š. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą Planą Nr. 2, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-23395, kuriame konstatavo, kad Žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; Žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; Žemės sklypo planas sudarytas teisingai; Žemės sklypo ribų paženklinimoparodymo aktas užpildytas teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į Ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis, 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau – Sprendimas) pakeitė nustatytus Žemės sklypo duomenis. Palyginus Suplanavimo projekte nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su Plane Nr. 2 nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šio Žemės sklypo pietinės ribos linijos ilgis (36,61 m) 1,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (34,46 m) atitinka Suplanavimo projektą. Šiaurinės ir rytinės ribos linijų ilgiai Suplanavimo projekte nenurodyti. Kadangi matininkui D. Š. paženklinus Žemės sklypo ribas ir atlikus Žemės sklypo kadastrinius matavimus pietinės ribos linijos ilgis pakito nežymiai (0,01 m), o likę ribų linijų ilgiai nepakito, darytina išvada, kad matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ženklinimo metu vadovavosi Suplanavimo projekte nurodytais sprendiniais;

19.7. atkreipė dėmesį, kad Akte, Plane Nr. 2 ir matininko D. Š. parengtoje kadastro duomenų byloje komplektuojamame ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašyme pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis yra pareiškėjos parašai, todėl Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ieškovė sutiko su matininko D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklintomis Žemės sklypo ribomis vietovėje, parengtu Planu Nr. 2 ir nustatytais šio Žemės sklypo kadastro duomenimis;

19.8. ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais Suplanavimo projektą bei Sprendimą yra administracinio teisinio pobūdžio. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pažymėjo, kad Suplanavimo projektas yra viešo pobūdžio teritorijų planavimo dokumentas, su kuriuo ieškovė turėjo galimybę susipažinti nuo pat jo patvirtinimo, t. y. nuo 1992 m. lapkričio 24 d. Iš Žemės sklypo kadastro duomenų bylos matyti, kad UAB „Geo Planum“ matininkas D. Š. 2017 m. balandžio 7 d. atsiėmė suderintą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą kartu su skundžiamu Sprendimu, kuris yra šios kadastro duomenų bylos sudėtinė dalis. Taigi akivaizdu, kad ieškovė apie skundžiamą Sprendimą sužinojo 2017 m. balandžio mėnesį, gavusi iš matininko D. Š. Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, kurios sudėtinė dalis yra ginčijamas Sprendimas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš ieškovės 2018 m. sausio 2 d. skundo Nacionalinei žemės tarnybai matyti, kad ieškovė 2018 m. sausio 2 d. žinojo apie atliktus Žemės sklypo kadastrinius matavimus. Darytina išvada, kad Įstatyme nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas praleistas, praleidimo laikotarpis, palyginus su termino trukme, yra didelis.

20. Atsakovė Vilniaus rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko skundžiamą sprendimą ir prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

21. Atsakovė Sodininkų Bendrijai „Vyšnelė-2“ pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kuriame nurodė, kad visiškai palaiko skundžiamą sprendimą ir prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

23. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinių skundų ribas.

24. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo, kuriuo teismas atmėtė ieškovės reilalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus miesto (rajono) Vyšnelė-2 Sodininkų bendrijos nario I. D. sodo sklypo Nr. 352 planą M 1:500, 1992 m. rugsėjo 18 d. patvirtintą Sodo bendrijos pirmininko N. K. ir 1996 m. gegužės 23 d. suderintą su Vilniaus rajono savivaldybės architekte N. M.; nustatyti I. D. privatizuoto sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. Žemės sklypo planą; pripažinti negaliojančia sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685 p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352; pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą, parengtus UAB„Geoplanum“; pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo(kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“; atnaujinti ieškinio senaties ir administracinių aktų apskundimo terminus, kaip praleistus dėl svarbių priežasčių.

25. Byloje kilęs ginčas dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) (toliau – Žemės sklypas), ribų. Ieškovė siekia, jog jai teismine tvarka būtų atstatytos Žemės sklypo ribos, buvusios 1997 m. gruodžio 16 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties Nr. P 41/97-2454 sudarymo metu, t. y. iš jos žemės sklypo ribų pašalintas neprivatizuotinai žemei priskirtas vietinės reikšmės sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ vidaus kelias, o žemės plotas „poilsio zona“ būtų pripažinta jos privatizuoto žemės sklypo dalimi.

26. Apeliantės teigimu pirmosios instancijos teismas atmetė reikalavimą pripažinti negaliojančiu ab initio 1992 m. rugsėjo 18 d. sodo sklypo Nr. 352 planą M 1:500 (toliau – Planas) besąlygiškai vadovaudamasis ieškovės prašomu pripažinti negaliojančiu sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ suplanavimo projekto (generalinio plano) (toliau - Suplanavimo projektas), patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p, korektūra dėl sklypo Nr. 352, neįvertinęs ir sprendime nepasisakęs dėl minėto Suplanavimo projekto (jo korektūros), teisėtumo, taip pat dėl ieškovės argumentų, kuriais remdamasi ji prašė Planą pripažinti negaliojančiu ab initio.

27. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei Vyriausybės įgaliotinio Vilniaus rajono valdybos 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p buvo skirtas 1200 kv. m ploto žemės sklypas (projektinis Nr. 352, kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)). Pagal sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ Suplanavimo projektą, sklypas Nr. 352 šiaurinėje pusėje ribojasi su sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ teritorijoje esančia valstybinės žemės juosta, skirta nutiestam ar numatomam tiesti keliui, rytinėje pusėje – su krašto keliu (dabar krašto kelias Nr. 202 „Kirtimai-Pagiriai-B. V.“), pietinėje pusėje – su 6,1 m. pločio ir 36,6 ilgio juosta, kuri įvardinta kaip „poilsio zona“, o vakarinėje pusėje – su žemės sklypu Nr. 349. Suplanavimo projekte nurodytos žemės sklypo Nr. 352 gretimybės ir šio žemės sklypo ribų linijų ilgiai atitinka Plane, kurį ieškovė ginčija, nurodytas gretimybes ir ribų linijų ilgius. Be to, iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovė žemės sklypą (kadastro Nr(duomenys neskelbiami)) įsigijo 1997 m. gruodžio 16 d., pasirašydama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovės žemės sklypas suformuotas ir nekilnojamojo turto registre įregistruotas skundžiamo 1992 m. rugsėjo 18 d. Plano (be geodezinių matavimų) pagrindu, įrašas galioja nuo 1992 m. rugsėjo 18 d., t. y. nuo Plano sudarymo dienos.

28. Apeliantės teigimu, ginčijamas planas buvo parengtas atgaline data, nes 1992 m. rugsėjo 18 d. šiame plane „poilsio zona“ negalėjo būti pažymėta ir su ja ieškovės sklypas nesiribojo ir negalėjo ribotis dėl to, kad tuo metu toje vietoje buvo žemės sklypas Nr. 351, su kuriuo ir ribojosi ieškovės žemės sklypas. Teigia, jog ginčijamo Plano neteisėtumą patvirtina jos teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Teisėjų kolegija su šiais atsakovės argumentais nesutinka.

29. Pažymėtina, jog byloje nėra įrodymų kada būtent J. Š. parašė pareiškimą, kuriuo atsisakė sklypo Nr. 351. Vien teismui pateiktas 1994 m. birželio 11 d. sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ bendro narių susirinkimo protokolo išrašas ieškovės nurodytų aplinkybių, kad sklypo atsisakė 1994 m. taip pat niekaip nepatvirtina, nes nėra duomenų kaip dažnai tokie susirinkimai yra šaukiami, kiek narių privalomai turi dalyvauti ir pan.

30. Sodininkų bendrija „Vyšnelė-2“ atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 1992 m. atlikus Suplanavimo projekto korekciją, buvo panaikintas sklypas Nr. 351, kurio viena dalis buvo prijungta prie sklypo Nr. 350, kita dalis buvo prijungta prie sklypo Nr. 352, taip ieškovės sklypą padidinant iki 12 arų. Kadangi pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, sodininkas negalėjo turėti didesnio kaip 12 arų sklypo, taip tarp sklypų Nr. 350 ir Nr. 352 susiformavo 6,1 m pločio ir 36,6 m ilgio žemės juosta, įvardinta kaip „poilsio zona“. Ieškovės ginčijamame 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane pažymėta, kad sklypas yra 12 arų. Iš teismui pateiktos 1992 m. sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ Suplanavimo projekto kopijos matyti, kad Vyriausybės įgaliotinis žemės sklypų ribų pakeitimą suderino pagal 1992 m. rugsėjo 28 d. valdybos (Vyriausybės įgaliotinio) posėdžio protokolą, o 1992 m. spalio 1 d. ribų pakeitimas buvo suderintas su Vilniaus rajono landšafto architektu. Būtent toks planas yra pateiktas atsakingoms institucijoms, jis yra tinkamai patvirtintas ir suderintas, todėl laikytinas teisėtu.

31. Ieškovės teismui pateiktą 1992 m. (tiksli data nenurodyta) sklypo Nr. 351 planą, iš kurio matyti, kad šis sklypas ribojosi su sklypais Nr. 352 ir Nr. 350 ir 1994 m. liepos 11 d. sklypo Nr. 350 planą, iš kurio matyti, kad šis sklypas ribojasi su ieškovės sklypu Nr. 352, pasirašė ir bendrijos antspaudu patvirtino bendrijos pirmininkas ir sklypų savininkai, o teismui pateiktas 1998 m. rugsėjo 18 d. ieškovei priklausančio sklypo Nr. 352 planas, kuriame, ieškovės teigimu, užfiksuotos privatizavimo metu buvusios sklypo Nr. 352 ribos ir jo gretimybės, iš viso nėra patvirtintas bendrijos antspaudu. Byloje nėra duomenų, kad Planas buvo pateiktas atsakingoms institucijoms ir / ar kaip nors įteisintas.

32. Ieškovės ginčijamas 1992 m. rugsėjo 18 d. Planas buvo parengtas pagal tuomet galiojusių Sodininkų bendrijų narių sodo sklypų pardavimo tvarkos metodinius nurodymus (toliau - Metodiniai nurodymai), patvirtintus žemės ūkio ministro pirmojo pavaduotojo 1992 m. kovo 20 d. Metodiniai nurodymai buvo parengti įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 89 „Dėl žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai bei sodininkų bendrijų narių sodų sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos“ nuostatas. Šis nutarimas nustatė, kad jo nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų pardavimą (nuomą) privačių namų valdoms, taip pat taikomos parduodant (nuomojant) žemės sklypus sodininkų bendrijų narių sodininkystės reikmėms nepriklausomai nuo šių bendrijų užimamų teritorijų buvimo vietos. Metodinių nurodymų 3 punkte buvo nustatyta, kad sodininkų bendrijų nariai prašymus (pagal nustatytą formą) sklypams pirkti įteikia sodininkų bendrijos valdybai. Prašyme reikia nurodyti pageidavimą dėl sklypo ribų ir ploto patikslinimo, jeigu natūroje sklypo ribos yra neaiškios arba pageidaujama prie sklypo prijungti papildomą plotą (bendrijos sodo ribose). Sodo bendrijos valdyba, surinkusi prašymus sodų sklypų pirkimui, atlieka sodų sklypų ribų patikslinimą natūroje ir parengia kiekvieno sklypo planą M 1:500 (Metodinių nurodymų 6 punktas). Sodų sklypų planus protokolu tvirtina sodininkų bendrijos valdyba. Kiekvieno sodo sklypo planą pasirašo sklypo savininkas ir tvirtina sodininkų bendrijos valdybos pirmininkas parašu ir antspaudu. Šis planas pridedamas prie prašymo sodo sklypui pirkti. Metodikos 10 punkte nurodyta, kad sodininkų bendrijos valdyba sodininkų prašymus sodo sklypams pirkti ir papildomus dokumentus kartu su viso sodo patikslintu išplanavimo projektu (kopija) įteikia tuometinei miesto (rajono) žemėtvarkos tarnybai.

33. Šiuo atveju ieškovės ginčijamas 1992 m. rugsėjo 18 d. Planas atitinka teisės akte nustatytą formą ir nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo Planą pripažinti negaliojančiu. Planas tinkamai pasirašytas ir patvirtintas bendrijos antspaudu, o Plane nurodytos sklypo Nr. 352 gretimybės ir šio sklypo ribų linijų ilgiai visiškai atitinka Suplanavimo projekte nurodytas šio sklypo gretimybes ir ribų linijų ilgius. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus ieškovės argumentus, kad Plane esantis ieškovės parašas yra neoriginalus ir ieškovė plano nėra pasirašiusi, nes ieškovė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė ir nesiėmė jokių veiksmų šiems įrodymams gauti.

34. Atsižvelgdama į tai, kad išdėstyta, teisėjų kolegija ieškovės argumentus dėl 1992 m. rugsėjo 18 d. Plano ir Suplanavimo projekto, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p, korektūros dėl sodo sklypo Nr. 352 neteisėtumo atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

35. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą nustatyti I. D. privatizuoto sklypo ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą. Nurodo, jog rengiant šį planą sklypo plotas buvo išmatuotas tiksliais geodeziniais prietaisais ir pasikeitė leistinos paklaidos ribose, todėl teismo išvada, kad ieškovė siekia įteisinti situaciją, kai ji faktiškai naudoja didesnį plotą (užima valstybinės žemės dalies plotą), nei jai priklauso nuosavybės teise, yra neteisėta ir nepagrįsta, taip pat prieštarauja visuotinai pripažintiems protingumo, ir sąžiningumo principams.

36. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta kadastrinių matavimų sąvoka: „Nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai - veiksmai, kuriais nustatoma nekilnojamojo daikto tapatybė, žemės sklypo ribų posūkio taškų ir statinių fizinių ribų koordinatės, geometriniai matmenys ir techniniai nekilnojamųjų daiktų parametrai, apskaičiuojamas žemės sklypo ir jame esančių žemės naudmenų plotas ir kiti šį daiktą apibūdinantys kadastro duomenys.“ Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas - nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, dokumentų, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos parengimas ar jau sudarytos bylos papildymas (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 6 dalis).

37. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės), 11 punkte nustatyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą.

38. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“, 2.2 papunktyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorijoje naudojami valstybinės žemės sklypai parduodami ir išnuomojami pagal sodo suplanavimo projektą, parengtą ir patvirtintą iki Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įsigaliojimo – 1996 m. sausio 1 dienos.

39. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu bei Lietuvos Respublikos nekilonojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punktu, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Sunaikinti riboženkliai atstatomi pagal žemėtvarkos projektus, gretimų geodeziškai išmatuotų žemės sklypų planus arba kitus teritorijų planavimo dokumentus (Taisyklių 29.1 punktas).

40. Vadovaujantis Žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi, vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos.

41. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, sutiktina su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodytais argumentais, jog atliekant žemės sklypo kadastrinius matavimus būtina užtikrinti, kad anksčiau nustatytos privačios žemės sklypo ribos nebūtų keičiamos, o tuo atveju, jei žemės sklypo riba nėra aiški vietovėje (išnykę riboženkliai), atstatant riboženklius privaloma vadovautis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypų planais ir kt. dokumentais.

42. Nagrinėjamu atveju ieškovės teismui pateiktas matininko K. K. 2020 m. vasario 4 d. pateiktas planas, neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, t. y. Suplanavimo projekto ir Plano, be to, teismo posėdžio metu matininkas K. K. patvirtino, kad rengdamas planą šiais dokumentais nesivadovavo. Palyginus Suplanavimo projektą ir Planą su matininko K. K. parengtu planu, nustatyta, kad matininko K. K. parengtame plane nustatytos ribos ženkliai skiriasi nuo Suplanavimo projekte ir Plane nustatytų ribų, be to, pakito žemės sklypo konfigūracija, plotas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalaudama nustatyti I. D. privatizuoto sklypo ribas pagal matininko K. K. parengtą 2020 m. vasario 4 d. žemės sklypo planą ieškovė siekia įteisinti situaciją, kai ji faktiškai naudoja didesnį plotą (užima valstybinės žemės dalies plotą), nei jai priklauso nuosavybės teise.

43. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kuriais ji grindė ieškinio reikalavimus pripažinti negaliojančiais žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami) 2016 m. birželio 10 d. planą ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, parengtus UAB„Geoplanum“ bei pripažinti negaliojančiu NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“.

44. Šiuo atveju UAB „Geo Planum“ kadastrinius matavimus atliko pačios ieškovės užsakymu. Matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. paženklinęs ieškovės sklypo ribas vietovėje, surašė šio Žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą (toliau – Aktas) ir, atlikęs sklypo kadastrinius matavimus, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – kadastriniai matavimai), 2016 m. birželio 10 d. parengė šio žemės sklypo planą M 1:500. Vilniaus rajono skyrius, 2017 m. kovo 31 d. patikrinęs matininko D. Š. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir nenustatęs aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą planą, surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 48KAM-23395, kuriame nurodė, kad Žemės sklypo atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; Žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; Žemės sklypo planas sudarytas teisingai; Žemės sklypo ribų paženklinimo- parodymo aktas užpildytas teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų forma užpildyta teisingai; žemės sklypo vertės apskaičiuotos teisingai; Žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta, sukomplektuota teisingai. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas, atsižvelgdamas į ieškovės 2017 m. balandžio 3 d. prašymą pakeisti nustatytus Žemės sklypo kadastro duomenis, 2017 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ (toliau - Sprendimas) pakeitė nustatytus Žemės sklypo duomenis. Palyginus Suplanavimo projekte nurodytus Žemės sklypo ribų linijų ilgius su plane nurodytais Žemės sklypo ribų linijų ilgiais, nustatyta, kad kadastrinių matavimų metu nustatytas šio sklypo pietinės ribos linijos ilgis (36,61 m) 1,01 m pailgėjo; vakarinės ribos linijos ilgis (34,46 m) atitinka generalinį planą; šiaurinės ir rytinės ribos linijų ilgiai generaliniame plane nenurodyti. Paženklinus ieškovės sklypo ribas ir atlikus sklypo kadastrinius matavimus pietinės ribos linijos ilgis pakito nežymiai (0,01 m), o likę ribų linijų ilgiai nepakito, todėl darytina išvada, kad matininkas D. Š. 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ženklinimo metu vadovavosi Suplanavimo projekte nurodytais sprendiniais, parengti dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra teisėti.

45. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus apeliantės argumentus, jog 2016 m. birželio 10 d. plane ir 2016 m. birželio 10 d. Žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akte ieškovė pasirašė dėl suklydimo.

46. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

47. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgys, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; kt.).

48. Kaip jau buvo minėta, UAB „Geo Planum“ kadastrinius matavimus atliko pačios ieškovės užsakymu. Iš bylos duomenų nustatyta, kad UAB „Geo Planum“ matininke J. S., nustačiusi, kad Žemės sklypo ribos vietovėje neatitinka 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane ir Suplanavimo projekte suformuotų žemės sklypo ribų, 2014 m. gruodžio 17 d. prašymu ir schemomis („SB „Vyšnelė-2“ generaliniame plane suprojektuotų žemės sklypų schema M 1:500 ir žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) situacijos brėžinys M 1:500) kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau - Skyrius) parengti išvadą dėl Žemės sklypo ribų tikslinimo vietovėje ir (arba) šio žemės sklypo ribų, ploto patikslinimo teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte būtinumo. Skyrius 2015 m. vasario 9 d. raštu Nr. 48SD-1468-(14.48.104) „Dėl išvados pateikimo“ UAB „Geo Planum“ pateikė išvadą (toliau – 2015 m. Išvada), kurioje nurodė, kad teritorijų planavimo dokumentų patikslinimas nereikalingas ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbai turi būti tęsiami vadovaujantis šia išvada. UAB „Geo Planum“ apie Skyriaus pateiktą 2015 m. Išvadą informavo ieškovę, kuri nesutikdama su tarp Žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) nustatytu laisvos žemės plotu, 1992 m. rugsėjo 18 d. Plane įvardintu „poilsio zona“, kreipėsi į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinės žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos padėti išsiaiškinti, ar teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo padaryta klaidų. Nacionalinės žemės tarnybos specialistai, siekdami įvertinti aplinkybes, susijusias su ieškovei nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo ribomis, dalyvaujant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento Nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kartografijos skyriaus vedėjui V. P., ieškovei ir UAB „Geo Planum“ matininkei J. S., 2015 m. gruodžio 23 d. 11.00 val. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir užpildė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, o apie šio patikrinimo rezultatus ieškovę informavo 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. lSS-373-(9.5.) „Dėl kreipimųsi nagrinėjimo“, kuriame nurodė, kad iš Suplanavimo projekte ir žemės (sodo) sklypo Nr. 352 plane esančios informacijos matyti, kad minėto žemės sklypo ribos šiuose suformavimo dokumentuose yra aiškios, todėl, Komisija, atlikusi tyrimą, pateikė nuomonę, kad kadastrinių matavimų metu teisės aktų nustatyta tvarka ženklinant žemės sklypą (kadastro Nr(duomenys neskelbiami)) turi būti vadovaujamasi Suplanavimo projektu ir žemės (sodo) sklypo Nr. 352 planu, neatsižvelgiant į vietovėje šio žemės sklypo rytinėje dalyje išvažinėtą kelią, kuris suplanavimo projekte nėra suprojektuotas. UAB „Geo Planum“, gavusi Skyriaus 2016 m. kovo 7 d. raštu Nr. 48SD-2498-(14.48.104.) „Dėl išvados pateikimo“ (toliau - 2016 m. Išvada) pateiktą papildomą išvadą dėl Žemės sklypo kadastro duomenų bylos rengimo darbų, 2016 m. birželio 10 d., dalyvaujant SB „Vyšnelė-2“ valdybos pirmininkui ir ieškovei, atliko Žemės sklypo ribų paženklinimą vietovėje. Taigi, visos nurodytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė turėjo visas galimybes dalyvauti ir aktyviai dalyvavo atliekamų žemės sklypo kadastrinių matavimų eigoje, laisva valia pasirašė Aktą ir planą, o ieš­kovės žymiai vėliau pareikšti prieštaravimai dėl atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų yra ver­tintini kaip asmens valios pasikeitimas, o ne suklydimas.

49. Bylos duomenimis nustatyta ir ieškovė to neginčija, kad apie skundžiamą ginčo Planą ieškovė žinojo 2001 m. ir praleido įstatyme nustatytą 10 metų terminą apginti savo galimai pažeistas teises (CK1.125 straipsnio 1 dalis).

50. Ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais sodininkų bendrijos „Vyšnelė-2“ generalinio plano, patvirtinto Vilniaus rajono savivaldybės 1992 m. lapkričio 24 d. potvarkiu Nr. 1685p, korektūrą dėl sodo sklypo Nr. 352, kurioje tarp žemės sklypų Nr. 352 ir 350 pažymėta poilsio zona ir nepažymėtas sklypo Nr. 352 rytinėje pusėje esantis 5 metrų vidaus kelias bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr.48SK-1056-(14.48.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esančio (duomenys neskelbiami), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ yra administracinio teisinio pobūdžio, todėl jiems taikomas 1 mėnesio senaties terminas (ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis), kurį ieškovė taip pat yra praleidusi.

51. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės nurodytos priežastys (senyvas ieškovės amžius, prasta sveikata, neturėjimas teisinio išsilavinimo ir kt.) nelaikytinos objektyviomis ir nepriklausiusiomis nuo pareiškėjos valios, yra pernelyg bendro pobūdžio ir niekaip neindividualizuoja pačios pareiškėjos situacijos, todėl vertina jas kaip subjektyvias bei nesudarančias pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Ieškovė nepateikė įrodymų apie savo sveikatos būklę, kad ji nuolat ar su pertraukomis ilgą laiką buvo gydoma medicinos įstaigų stacionaruose, ar sirgo tokia liga, kuri būtų objektyviai apribojusi jos galimybę pačiai ar per atstovą kreiptis į teismą. Tai pat nepateikė duomenų apie savo išsilavinimą, kurie patvirtintų objektyvių priežasčių skundui per įstatymo nustatytą terminą paduoti egzistavimą. O vien tai, kad ieškovė yra senatvės pensininkė, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių.

Dėl bylos procesinės baigties

52. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti ieškovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

53. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

54. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei nėra atlyginamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės I. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Asta Jakutytė-SungailienėEglė SurgailienėUrmila Valikienė