- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-06
- Bylos Nr.
- T-935-753/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00254-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- S. T.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam S. T. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. priimtu nutarimu Nr. RV-23-4281 nutarta taikyti nuteistajam S. T., gimusiam (duomenys neskelbtini)lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 1 metų 4 mėnesių 6 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. gegužės 9 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Nuteistasis įsitraukti į resocializacijos procesą, rodo pastangas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu 5 kartus skatintas, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, įkalinimo įstaigoje mokosi, nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo užsiėmimuose, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
S. T. nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir skirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. liepos 27 d. nutartimi pakeitė Kauno apygardos teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendį: veika iš BK 199² straipsnio 1 dalies (2005 m. birželio 23 d. redakcija) perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. redakcija) skirta bausmė 2 metai laisvės atėmimo. Pakeistas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 23 d. nuosprendis: veikos iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2 epizodai) perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) skirta subendrinta 4 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri laikoma atlikta. Pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendis: panaikintas BK 64 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų taikymas. Paskirta subendrinta 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga 2025 m. rugsėjo 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime nutarimą taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. T. yra atlikęs Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos klausimą. Nuteistasis S. T. laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2015 m. birželio 15 d. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo eigoje 16 kartų buvo pasireiškęs nuteistojo nepakankamai disciplinuotas elgesys, nustatytų taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas (paskutinį kartą baustas 2023 m. spalio 18 d.). Skatintas 5 kartus (paskutinį kartą 2024 m. kovo 29 d.). Nuteistasis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, Kaišiadorių meno mokyklos renginiuose, projekte „Žalioji oazė“ (daržovių sodinimas ir jų priežiūra), nuteistasis pagal savo sveikatos būklę nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų. Bausmę atlieka specializuotame Lietuvos kalėjimų tarnybos asmens sveikatos priežiūros padalinyje. Teismo nuomone, S. T. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Pagal „OASys“ metodiką jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, , o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių (nepastovi gyvenamoji vieta; neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; pasižymi maža motyvacija darbui; neturi darbinių įgūdžių; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas impulsyvus elgesys; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; sunkiai supranta kitų požiūrį, dažnai klaidingai interpretuoja kitų veiksmus ir ketinimus; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; kriminalinių nuostatų palaikymas; išreiškia neigiamas nuostatas pataisos įstaigos / probacijos tarnybos personalo atžvilgiu; priežiūros / apribojimų pažeidimai; būdingos neigiamos nuostatos priežiūros ir apribojimų atžvilgiu; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2016 m. sausio 16 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Vis tik sutinkamai su bylos duomenimis, atsižvelgiant į aukščiau aptartus duomenis, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys nėra tiek pozityvus ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, kad būtų pagrindas spręsti apie lygtinio paleidimo taikymo efektyvumą. Atkreiptinas dėmesys, kad nenustatytas nė vienas kriminogeninis apsauginis veiksnys, darytina išvada, kad bylos duomenys atskleidžia itin neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą, kuri neleidžia teismui spręsti jog nuteistojo pataisos procesas jau gali būti tęsiamas jau būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Visa tai daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad S. T. Lietuvoje teistas 11 kartų, užsienyje 4 kartus. Nuteistojo veikose dominuoja turtiniai nusikaltimai. Nors teismai skirdavo laisvės apribojimo bausmes, vėliau taikydavo lygtinį paleidimą skiriant įpareigojimus, tačiau jis nepasimokydavo iš ankstesnių savo klaidų ir nusikalsdavo pakartotinai, kriminalinėje istorijoje yra teistumas ir už melagingus parodymus. Nuteistasis paaiškino, kad tokiu būdu jis norėjo padėti draugui. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių, kas neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į S. T. nusikalstamo elgesio ypatumus, jo ankstesnį savęs realizavimą laisvėje, galima teigti, kad jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais: sąmoningas nusikaltimų vykdymas, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais būdais bei priemonėmis, sistemingas narkotikų vartojimas ir pan. Pažymėtina, S. T. būdingas paaukštintas, stokojantis objektyvumo savęs vertinimas bei pasitikėjimas savimi, nuteistajam svarbu išlaikyti ir tam tikrą statusą nuteistųjų terpėje. Praeityje nekartą buvo baustas drausmine tvarka dėl necenzūrinių žodžių vartojimo siekiant išreikšti tam tikrą savo nepasitenkinimą aplinka. Vertinant nuteistojo pasisakymus stebimi prieštaravimai, leidžia teigti, jog nuteistasis stokoja objektyvaus savivaizdžio: nelinkęs išsakyti neigiamų savo asmenybės bruožų, neigia poreikį juos koreguoti, negeba analizuoti jų priežastinių sąsajų su savo elgesiu bei veiksmais, susijusiais su narkotinių medžiagų vartojimu bei tuo pačiu - ir nusikalstamo elgesio rizikos valdymu. Pažymima, kad nuteistasis, nusikalstamo elgesio rizikos Įvertinimo metu, priešiškumu nepasižymėjo, tačiau vengė teikti jam nenaudingą informaciją, iki galo neatsiskleidė, nenorėjo diskutuoti apie ankstesnių įvykdytų nusikaltimų priežastis ir aplinkybes. Stebėtas gynybiškumas, išreiškiant tam tikro lygmens nepasitenkinimą dar neatliktam nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo rezultatui. Socialiniame tyrime pažymima, kad nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones, orientuotas į aktualių bei su nusikalstamumu siejamų poreikių valdymą, tačiau kelerių metų laikotarpiu S. T. stokoja pastangų, aktyvumo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, tai pagrįsdamas šiuo metu patiriamomis sveikatos problemomis, dažnais išvykimais etapu į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas iš nuteistojo reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Pažymėtina, jog minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, S. T. neatliktos bausmės dalis (1 metai 4 mėnesiai 6 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad S. T. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis S. T. ir toliau nuosekliai dalyvauja resocializacijos procese, tačiau jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas. Remiantis aukščiau išdėstytu atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-23-4281.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2024 m. gegužės 9 d. nutarimą Nr. RV-23-4281 taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.