- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- TS-78-1189/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00254-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- S. T.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka S. T., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis bausmė subendrinta su 2010 m. balandžio 23 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu ir jam paskirta galutinė 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia – 2015 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga 2025 m. gruodžio 15 d.
Anksčiau teistas.
Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nutarime nurodyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta didelė, taip pat Komisija konstatavo, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, kadangi keturiolika kartų buvo baustas drausmine tvarka, nuo 2021 m. sausio 25 d. už sistemingus vidaus tvarkos pažeidimus buvo perkeltas į drausmės grupę ir nors šiuo metu nuobaudos jau negalioja, tačiau jos atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį. Komisija taip pat konstatavo, jog nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, o įvertinus nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, Komisija konstatavo, kad šiuo metu taikoma probacija negalėtų būti efektyvi. Atsižvelgiant į tai, lygtinio paleidimo institutas nuteistajam S. T. taikytas nebuvo.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su aptartu Komisijos nutarimu nuteistasis S. T. pateikė skundą, kuriuo prašo Komisijos nutarimą panaikinti ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas tuo, jog nuteistasis jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu drausmine tvarka nebaustas, buvusios nuobaudos nebegalioja, praėjo programas dėl narkotikų vartojimo, lygtinio paleidimo atveju dirbtų atsižvelgiant į turimą neįgalumą. Vis tai, nuteistojo nuomone, sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, numatytas įstatyme. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Kaip matyti materialaus pagrindo egzistavimas sietinas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustačius, jog tokia rizika nėra vertinama kaip žema ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nuteistąjį teigiamai apibūdinančių aplinkybių visumos vertinimui, nustatant ar nuteistojo elgesys nuosekliai buvo kreipiamas teigiamos korekcijos link.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui aktualios bylos medžiagos nuteistasis S. T. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo dalį, kurią atlikus atsiranda formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik, kaip aukščiau jau aptarta, vien formalaus pagrindo taikant lygtinį paleidimą neužtenka, reikalinga įvertinti ar egzistuoja materialusis pagrindas, kuris teismo vertinimu yra vienas iš esminių sprendžiant ar nuteistojo nusikalstamo elgesio korekcija jau yra tokia teigiama, kad nuteistasis tolimesnį paskirtos bausmės atlikimą galėtų tęsti neizoliuotas nuo visuomenės. Tačiau įvertinus bylos duomenis, nuteistojo S. T. elgesyje materialusis pagrindas nėra konstatuojamas, o tokią išvadą teismas pagrindžia sekančiai.
Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo S. T. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką nustatytas kaip atitinkantis kriterijų aukštas, kas jau savaime neleidžia taikyti lygtinio paleidimo, ir šiuo atveju turi būti vertinama nuteistojo pažanga tokią riziką mažinant, kuri turi būti įtikinanti, jog nuteistasis savo tikslų jau yra pasiruošęs siekti išimtinai teisėtais būdais. Atsižvelgiant į nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą, riziką įvertinus kaip aukštą, pažymėtina, kad tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, juo labiau, kad stebima tokios rizikos neigiama dinamika, kadangi ankstesnių vertinimų metu ji buvo fiksuota kaip vidutinė. Tokios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis net ir atlikdamas bausmę griežtos priežiūros sąlygomis negeba savo elgesio koreguoti išimtinai teigiamai, o tai neleidžia daryti išvados, kad savo elgesį pozityvia linkme nuteistasis sugebės koreguoti neizoliuotas nuo visuomenės. Kartu itin neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jo elgesyje vis dar vyrauja itin daug dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie pataisos proceso metu dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami.
Nesutiktina ir su aplinkybe, kurią nuteistasis savo skunde išskiria kaip teigiamą, tai yra, kad šiuo metu jis nedaro vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų, nes nors tokių pažeidimų nuteistasis šiuo metu ir nedaro, tačiau jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymėjo ypatingu priešiškumu taikomų ribojimų atžvilgiu, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nuteistojo elgesys laisvės atėmimo atlikimo metu vertinimas ne epizodiškai, bet atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Išskirtina tai, kad už sistemingą, priešišką taikomiems ribojimams elgesį nuteistasis 2021 m. sausio 25 d. netgi buvo perkeltas į drausmės grupę, kas tik atskleidžia, jog nuteistojo neigiamų vertybių orientacija yra nuosekliai susiformavusi ir jos nuteistasis nėra linkęs keisti. Šį teismo manymą sustiprina ir tai, kad nuteistasis praeityje ne kartą yra teistas, tačiau iš savo ankstesnio patyrimo nebuvo linkęs mokytis, o vidaus tvarkos taisyklių bei rėžimo reikalavimų pažeidimai, tik patvirtina aplinkybę, kad nuteistasis nėra kritiškas savo priešingam teisei elgesiui. Be to bylos duomenys atskleidžia, jog paskutinė nuobauda nuteistajam buvo skirta 2021 m. sausio 25 d., po to nebuvo nei baustas drausmine tvarka, nei skatintas, todėl negalima teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu jau ilgą laiką yra koreguojamas išskirtinai teigiamai, juo labiau, kad nuteistasis atlikdamas gana ilgą laisvės atėmimo bausmę, skatintas buvo tik du kartus ir paskutinis paskatinimas buvo 2020 m. sausio 20 d., o vėliau sekė elgesys paremtas tik priešiškumu taikomiems ribojimams.
Taip pat neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę S. T. nėra išreiškęs teigiamos motyvacijos darbui, tuo tarpu įvertintina, tai, kad dalis ankstesnių nuteistojo teistumų buvo susiję su finansinės naudos siekimu. Tokiu būdu neigiama motyvacija į darbą, vertintina kaip vienas iš itin aktyvių galimo pakartotinio nusikalstamo elgesio veiksnių, juo labiau, kad nuteistojo atžvilgiu yra priteisti civiliniai ieškiniai. Tačiau kaip matyti iš bylos nagrinėjimui aktualių duomenų, nors nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus yra skolingas 731,07 Eur, iš jų savanoriškai yra sumokėjęs tik 15 Eur, o tolimesnes vykdomųjų dokumentų apmokėjimo galimybes sieja su būsimomis didesnėmis pajamomis, kurių gavimas nėra pagrįstas. Šios aplinkybės, jas vertinant ankstesnio nuteistojo nusikalstamo elgesio kontekste, teismui dar neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis S. T. jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti vien teisėtais būdais.
Bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad nuteistojo S. T. atžvilgiu teismas jau ankščiau buvo parodę pasitikėjimą, tai yra jo atžvilgiu buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau lygtinio paleidimo metu nuteistasis padarė naują nusikalstamą veiką, dėl ko šiuo metu vertinant ar yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nuteistojo pataisos procesas turi būti įvertinamas itin atidžiai. Vis tik, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, negalima daryti išvados, jog nuteistojo elgesys jau yra vertas teismo pasitikėjimo ir būtų galima konstatuoti, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip aukšta, tačiau pastangos ją mažinti yra akivaizdžios, priešingai nuteistojo elgesyje nenustatyta jokių teigiamų pokyčių. Iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų matyti, jog nuteistasis lanko pozityvaus užimtumo programas, yra baigęs prevencinius užsiėmimus, tačiau šios aplinkybės, tik atskleidžia, jog S. T. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.
Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę, ir jo elgesio pokytis dar nesudaro pagrindo spręsti, kad tolesnis pataisos procesas jau gali vykti nuteistojo neizoliavus nuo visuomenės. Konstatuotina, kad Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti nuteistojo S. T. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, dėl ko skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo S. T. skundą, dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2023 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. T. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.