Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos R. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI), ir A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais 2017 m balandžio 11 d. antstolio patvarkymą Nr. S17-12643 areštuoti lėšas ir 2017 m. balandžio 11 d. antstolio patvarkymą Nr. S17-12646 dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo ir juos panaikinti. Nurodė, kad vykdomosios bylos pradėtos pagal Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK 2009 m. balandžio 20 d., 2019 m. gegužės 19 d. vykdomuosius dokumentus skolininkui A. B.. Pareiškėja su skolininku susituokė tik 2014 m. rugsėjo 3 d., tad ši prievolė yra skolininko asmeninė ir materialinės atsakomybės negalima perkelti sutuoktinei. Pažymi, kad sąskaita, kurią antstolis areštavo, yra skirta pašalpoms ir socialinėms išmokoms gauti. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. 2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjos atstovas advokatas V. Ž. teismui pateikė pareiškėjos bei jos sutuoktinio 2017 m. gegužės 5 d. sudarytą Vedybų (povedybinę) sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino. Teismo motyvai: Iš vykdomųjų bylų matyti, kad skolininko sutuoktinė nėra pateikusi antstoliui jokių rašytinių įrodymų, jog į areštuotą jos sąskaitą yra pervedamos lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas. Taip pat nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė būtų pateikusi antstoliui įrodymus, jog dėl kitų priežasčių antstolis negali nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinės pajamas.Antstolio patvarkymai dėl skolininko sutuoktinės sąskaitos arešto bei siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra priimti teisėtai, vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti patvarkymą Nr. S17-12646 dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo, kadangi šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Antstolis neturi pagrindo panaikinti arešto skolininko sutuoktinės sąskaitai, kol išieškotojas ar kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybinės (povedybinės) sutarties, kada buvo priimti skundžiami antstolio patvarkymai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo iki Vedybų (povedybinės) sutarties pasirašymo (2017 m. gegužės 5 d.), buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ši sutartis galioja tik į ateitį nuo 2017 m. gegužės 5 d. ir negalioja atgal. Išaiškino, kad išieškojimas iš skolininko sutuoktinės pajamų nebegalės bus vykdomas po vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja R. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jos skundą. Skundo motyvai: Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad skolininko skola yra atsiradusi iki santuokos sudarymo, todėl yra tik jo asmeninė prievolė. Jai nereikia įrodinėti jos asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų kilmę santuokos metu. Vykdomosiose bylose nėra duomenų, jog antstolis, prieš atlikdamas neteisėtus veiksmus, būtų patikrinęs Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą dėl pareiškėjai (ne)skiriamų pinigų išmokų ir nustatęs pareiškėjos sąskaitoje gaunamų pinigų kilmę, kaip reikalauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 7¹ punktas (ji augina vaiką iki trejų metų). Sutinka su teismo išvada, kad teismui pateikta 2017 m. gegužės 5 d. vedybų (povedybinė) sutartis atgal negalioja. Atitinkamai atgal negalioja ir teisės normos, reglamentuojančios atskirai, o vėliau ir kartu gyvenančių žmonių turtinį režimą. Antstolis neturi duomenų, kad asmeninis skolininko turtas (šiuo atveju piniginės lėšos) būtų perduotas pareiškėjai valdyti asmeninių poreikių tenkinimui.Suinteresuotas asmuo J. P. teismui pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo motyvai: Vykdydamas savo funkcijas nustatė, kad skolininkas A. B. turto ir lėšų, iš kurių būtų galima išieškoti, neturi. Remiantis Gyventojų registro duomenimis nustatyta, jog skolininkas yra įregistravęs santuoką su R. B.. Duomenų apie santuokos nutraukimą nėra. Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12646 „Dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo“ pasiūlė išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai kreiptis su pareiškimu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Patvarkymas priimtas teisėtai, nes šalys vedybinę (povedybinę) sutartį sudarė 2017 m. gegužės 5 d., t. y. jau po patvarkymo priėmimo. Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre. Nurodė, kad nevykdo jokių išieškojimų iš suinteresuoto asmens R. B. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar piniginių lėšų. Jokie priverstinio vykdymo veiksmai prieš suinteresuotą asmenį R. B. nėra vykdomi, ji nėra vykdymo proceso šalis. Jeigu skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą, t. y. antstolis areštuoja skolininko turtą bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/09/00803, pradėtą pagal 2009 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK išduotą nutarimą Nr. M401439 dėl 43 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai, ir Nr. 0172/09/00966 pagal 2009 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro išduotą nutarimą Nr. M527841 dėl 43 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Antstolis 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12643 areštavo skolininko sutuoktinės R. B. sąskaitą (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12646 išieškotojui pasiūlyta per tris mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. B. ir jo sutuoktinės R. B. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo motyvuodamas tuo, kad antstolio skundžiami 2017 m balandžio 11 d. patvarkymas Nr. S17-12643 „Dėl lėšų arešto“ ir 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymas Nr. S17-12646 „Dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo“ priimti iki šalims sudarant 2017 m. gegužės 5 d. Vedybų (povedybinę) sutartį. Apeliantė su tokiu teismo sprendimu nesutiko nurodydama, kad buvo neatsižvelgta į tai, jog skola yra asmeninė skolininko prievolė ir antstolis neturėjo teisės areštuoti jos lėšų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais. Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros (bendros – dalinės arba solidariosios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis Nr. 3K-3-482/2008). Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Nagrinėjamu atveju byloje ginčo nėra, kad skolininko prievolės pagal 2009 m. balandžio 20 d. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK išduotą nutarimą Nr. M401439 dėl 43 Eur išieškojimo ir 2009 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro išduotą nutarimą Nr. M527841 dėl 43 Eur išieškojimo yra asmeninė A. B. prievolė, todėl išieškojimas galimas iš bendro turto sutuoktinio dalies. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje su jo sutuoktine nuosavybėje tam ir nustatoma, kad būtų galima įgyvendinti minėtą CK 3.112 straipsnį. Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas ne iš bendro sutuoktinių turto ar skolininko sutuoktinės R. B. asmeninio turto, o iš skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. nekeliamas klausimas dėl sutuoktinės kaip bendraskolės solidariosios atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendroji sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu.Išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis, redakcija iki 2017 m. liepos 1 d.). Tuo atveju, kai skolininkui priklausanti turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, išieškojimas gali būti nukreipiamas ir į skolininko dalį jungtinėje nuosavybėje, tačiau turi būti laikomasi įstatymo nustatytos tvarkos. Pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, tačiau tokio turto nesant ar esant nepakankamai – išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, dalį (CK 3.110 straipsnio 1 dalis, 3.112 straipsnio 1 dalis; CPK 666 straipsnio 1 dalis).Nagrinėjamu atveju iš vykdomosios bylos Nr. 0172/09/00803 matyti, kad antstolis prieš priimdamas skundžiamus patvarkymus 2017 m. balandžio 7 d. patikrino Vedybų sutarčių registrą ir nustatė, jog sutuoktiniai nėra sudarę vedybų (povedybinės) sutarties. Apeliacinės instancijos teismas patikrino Vedybų sutarčių registrą ir nustatė, kad šalys savo sudarytą Vedybinę (povedybinę) sutartį įregistravo tik 2017 m. gegužės 18 d. (CPK 225 straipsnio 6 punktas, 319 straipsnio 2 dalis). Vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti vedybų sutarčių registre (CK 3.103 straipsnio 3 dalis). Remdamasis šiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniu reglamentavimu antstolis pagrįstai priėmė 2017 m balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S17-12643 „Dėl lėšų arešto“ ir 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymą Nr. S17-12646 „Dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo“. Kitų duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti neteisėtus antstolio veiksmus ir priimtus patvarkymus panaikinti, byloje nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai).Apeliantė nurodė, kad antstolis prieš atlikdamas veiksmus turi patikrinti Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą dėl pareiškėjai (ne)skiriamų pinigų išmokų. Ji augina vaiką iki trejų metų, todėl antstolis nepagrįstai areštavo jos pinigine lėšas. Nesutiktina su tokiu atskirojo skundo argumentu.Išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (toliau – kredito įstaigoje) atidarytoje skolininko sąskaitoje, antstolis vykdo Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Prieš Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai pateikdamas nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, antstolis elektroniniu būdu Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje privalo patikrinti, ar asmeniui nėra skiriamos išmokos, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 71 punktas). Nagrinėjamu atveju antstolis 2017 m balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12643 „Dėl lėšų arešto“ tik areštavo ne skolininko, o apeliantės sąskaitą. Jokių priverstinių piniginių lėšų nurašymo, t. y. priverstinio vykdymo, veiksmų antstolis Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai nebuvo pateikęs, todėl ir neturėjo pareigos patikrinti duomenų Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje. Kitos skunde nurodytos aplinkybės neturi teisinės reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. B. atskirojo skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.