Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau VMI) ir A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis J. P., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotas asmuo A. B. nustatytu terminu atsiliepimo į skundą nepateikė, dokumentai jam įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0172/09/00803 pagal 2009-04-20 Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK išduotą nutarimą Nr. M401439 dėl 43,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai ir Nr. 0172/09/00966 pagal 2009-05-19 Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro išduotą nutarimą Nr. M527841 dėl 43,00 Eur išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos valstybės, atstovaujamos VMI, naudai.

Antstolis 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12643 areštavo skolininko sutuoktinės R. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymu Nr. S17-12646 išieškotojui pasiūlyta per tris mėnesius nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko A. B. ir jo sutuoktinės R. B. turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo.

Iš vykdomųjų bylų matyti, kad skolininko sutuoktinė nėra pateikus antstoliui jokių rašytinių įrodymų, kad į areštuotą jos sąskaitą yra pervedamos lėšos, iš kurių negalimas išieškojimas, taip pat nėra duomenų, kad skolininko sutuoktinė būtų pateikusi antstoliui įrodymus, kad dėl kitų priežasčių antstolis negali nukreipti išieškojimo į skolininko sutuoktinės pajamas.

Skolininko sutuoktinė R. B. 2017 m. gegužės 2 d. pateikė skundą antstoliui dėl šių antstolio patvarkymų. Antstolis 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu netenkino skundo nurodydamas, kad antstolis vadovaudamasis įstatymais pagrįstai areštavo skolininko sutuoktinei priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose ir tada pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatymo, todėl nėra teisinio pagrindo panaikinti areštus skolininko sutuoktinės sąskaitoms, esančioms kredito įstaigose, kol išieškotojas per antstolio nustatytą terminą nepasinaudojo įstatymo jam suteikta teise apginti savo interesus. Pažymi, jog pareiškėja nepagrįstai prašo panaikinti patvarkymą Nr. S17-12646 dėl pasiūlymo kreiptis išieškotojui į teismą dėl turto dalies nustatymo, kadangi šis patvarkymas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai jokių teisinių pasekmių. Be to antstolis neturi pagrindo panaikinti arešto skolininko sutuoktinės sąskaitai kol išieškotojas ar kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iš sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiškai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte. Išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

2017 m. gegužės 12 d. pareiškėjos atstovas teismui pateikė 2017 m. gegužės 5 d. skolininko ir jo sutuoktinės sudarytą ir notariškai patvirtintą Vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje pažymima, kad kiekvieno iš sutuoktinių iki santuokos sudarymo prisiimtos ar kitais pagrindais atsiradusios prievolės yra laikytinos to sutuoktinio asmeninėmis prievolėmis (Vedybų (povedybinės) sutarties 2.2.2.1 punktas). Minėtos sutarties 2.2.1. punkte numatyta, kad šalys susitaria, kad povedybinė sutartis įsigalioja nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2017 m. gegužės 5 d. Teismui nepateikta duomenų, kada ši povedybinė sutartis įregistruota ir ar apskritai ji yra įregistruota Vedybų sutarčių registre.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. B. ir suinteresuotas asmuo skolininkas A. B. 2014 m. rugpjūčio 30 d. sudarė santuoką.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos matyti, kad sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybinės sutarties kada buvo priimti antstolio patvarkymai, kuriuos pareiškėja skundžia, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo iki Vedybų (povedybinės) sutarties pasirašymo (2017-05-05) buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė.

Pagal CPK 667 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo; jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia.

Teismui pateikta šalių 2017 m. gegužės 5 d. Vedybų (povedybinė) sutartis sudaryta jau po antstolio 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymo dėl atsisakymo tenkinti skundą dėl 2017 m. balandžio 11 d. patvarkymų Nr. S17-12643 ir S17-12646 pripažinimo neteisėtais bei jų panaikinimo, tad ši sutartis galioja tik į ateitį nuo 2017 m. gegužės 5 d. ir negalioja atgal. Taigi antstolio patvarkymai dėl skolininko sutuoktinės sąskaitos arešto bei siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje yra priimti teisėtai, vadovaujantis įstatymų nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad išieškojimas iš skolininko sutuoktinės pajamų nebegalės bus vykdomas po vedybų sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad antstolio veiksmai nepažeidžia CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.