Kauno apylinkės teismo sprendimas

2018-03-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-7607-673/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-14
Bylos Nr.
2YT-7607-673/2018
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00231-2018-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Šablevičienė
Pareiškėjas
J. M.
Suinteresuotas asmuo
S. J., Z. J., H. J., M. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-7607-673/2018Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00231-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.3.2.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 14 d.Kėdainiai

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. J., Z. J., H. J. ir M. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja J. M. (buv. pavardė J.) prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po jos motinos A. J. mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškėja nurodė, kad su sutuoktiniu A-S. M. susituokė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. J., Z. J., H. J., ir M. J. motina A. J. ir tėvas S. J. susituokė (duomenys neskelbtini). Tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o motina A. J. mirė (duomenys neskelbtini). Įstatyminiai A. J. turto paveldėtojai yra tik jos vaikai t. y. J. M., S. J., Z. J., H. J. ir M. J.. Per įstatymu nustatytą laikotarpį niekas iš paveldėtojų nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo po A. J. mirties. O kada pareiškėja kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras priėmė nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti, kadangi yra praleistas nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Nors pareiškėja į notarą per 3 mėnesių laikotarpį ir nesikreipė, tačiau per 3 mėnesių laikotarpį ji priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad jos ir suinteresuotų asmenų tėvai A. J. ir S. J. po santuokos sudarymo apsigyveno S. J. tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ir gyveno tuose namuose iki mirties. Prieš mirtį tėvas surašė testamentą, kuriuo namą, kuriame jie su sutuoktine A. J. gyveno, paliko savo vaikams – pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims. Vaikai yra priėmę palikimą po tėvo mirties. Po S. J. mirties A. J. ir toliau gyveno (duomenys neskelbtini). A. J. susirgus senatvine demencija ir tapus neįgalia, pareiškėja ją prižiūrėjo ir ja rūpinosi. Kadangi A. J. gyveno pareiškėjams ir suinteresuotiems asmenims priklausančiame name, kito nekilnojamojo turto neturėjo, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys į notarą po motinos mirties nesikreipė. Nurodė, kad iš banko pranešimo sužinojo, jog motina turi 2974,68 Eur banke. Po A. J. mirties pareiškėja yra pasiėmusi visą kilnojamąjį turtą, t. y. motinos namų apyvokos daiktus, kurie dar buvo tinkami naudoti. Į savo namus yra parsivežusi šaldytuvą. Su broliais susitarė, kad paveldėjusi anksčiau nurodytus pinigus, jais pasidalins su broliais. Nurodė, kad likęs motinos turtas – drabužiai, asmeniniai daiktai - yra likę namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Namą nurodytu adresu prižiūri pareiškėja, jai padeda brolis – suinteresuotas asmuo S. J..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo H. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 26).

Suinteresuotas asmuo S. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 27).

Suinteresuotas asmuo M. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 28).

Suinteresuotas asmuo Z. J. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 29).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų S. J., Z. J., H. J., ir M. J. tėvas S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) o (duomenys neskelbtini) - jų motina A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6, 7, 10-15). Po pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų motinos A. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta. Notarė 2018-02-08 nutarimu atsisakė atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškimą palikimui priimti iš pareiškėjos, mirus jos motinai A. J., kadangi praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti (b. l. 4). Iš prie ieškinio pridėto santuokos liudijimo matyti, kad A. J. ir S. J. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos pareiškėjos ir suinteresuoto asmens S. J. nuosavybės teisės į pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (2018-03-12 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas). Iš „Swedbank“, AB banko sąskaitos likučio išrašo matyti, kad 2018-02-05 A. J. vardu banko sąskaitoje yra likę 2974,68 Eur (b. l. 5).

Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą – per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Praleidus palikimo priėmimo terminą ir jo įstatymo nustatytu būdu nepratęsus, prarandama teisė paveldėti palikėjo turtą (CK 5.50 str. 1, 3 d.). Palikimo priėmimas faktiškai pradėjus valdyti turtą yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo iš esmės palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Pareiškėjos J. M. pareiškime nurodytais paaiškinimais, visų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose esančiais sutikimais su pareiškimu, neginčijant pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl faktinio palikimo priėmimo bei byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja po savo motinos A. J. mirties naudojosi ir prižiūrėjo likusį turtą – perėmė jai priklausiusius kilnojamuosius daiktus – tinkamus naudoti namų apyvokos daiktus – toliau prižiūrėjo ir rūpinosi namais, kuriuose buvo ir yra likę visi mirusios motinos daiktai (LAT nutartis byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Taigi pareiškėja tokiu būdu išreiškė valią priimti motinos palikimą ir jį priėmė juo naudodamasi kaip savu turtu bei faktiškai pradėdama palikimą valdyti, iš esmės elgėsi kaip paveldėto turto savininkė.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytu, daro išvadą, jog juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. J. mirties (duomenys neskelbtini), jos dukra – pareiškėja J. M., priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti A. J. priklausiusį turtą, yra nustatytas (CK 5.50 str. 1-3 d., 5.51 str. 1 d).

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo gavimo tikslu (CPK 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. 1 d.).

Pareiškėja teikdama ieškinį sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 8 p., ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimties eurų žyminis mokestis, išskyrus CPK numatytus atvejus, todėl pareiškėjos mokėtina žyminio mokesčio suma turėjo būti 50,00 Eur. Permokėta žyminio mokesčio dalis – 50,00 Eur grąžintina pareiškėjai (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Ieškinį patenkinus, iš pareiškėjos priteistinos 5,38 Eur pašto išlaidos valstybei (CPK 88, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 444 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo motinos A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti mirusiajai A. J. priklausiusį turtą.

Priteisti iš pareiškėjos J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 5,38 Eur (penkių eurų 38 ct) bylinėjimosi – pašto išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660).

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjai J. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų 00 ct) permokėtą žyminį mokestį.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Teisėja Laima Šablevičienė