- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- e2S-38-265/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- S. M., N. M., R. R., G. R.
- Atsakovas
- J. D., S. F.
- Trečiasis asmuo
- S. M., N. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. M., N. M., R. R. ir G. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų S. M. ir N. M. ieškinį atsakovams J. D. ir S. F. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir nuostolių priteisimo, ir pagal ieškovų R. R. ir G. R. ieškinį atsakovui J. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. M. ir N. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. gruodžio 21 d. priimtas ieškovų S. M. ir N. M. ieškinys, kuriuo ieškovai prašo: 1) nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal R. L. 2018 m. lapkričio 26 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovai S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A, atsakovas J. D. naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, ieškovė S. F. naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C; 2) teismui netenkinus šio ieškinio 1 punkte nurodyto reikalavimo ir tenkinus J. D. ieškinio reikalavimus civilinėje byloje Nr. e2-9322-904/2018, taikyti alternatyvų ieškovų teisių gynimo būdą ir priteisti iš atsakovo J. D. ieškovų S. M. ir N. M. naudai 29327,72 Eur bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo šio ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 3) priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-83-904/2020).
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-83-904/2020 sustabdyta iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-327-904/2018 (dabartinis Nr. e2-46-904/2020).
Šalies argumentai
3. 2020 m. vasario 4 d. ieškovai R. R. ir G. R. pateikė ieškinį atsakovui J. D. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys S. M. ir N. M.. Ieškovai prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 27 d. R. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovai R. R. ir G. R. naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, atsakovas J. D. naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, tretieji asmenys S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A. Prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2-2404-1071/2020).
4. 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2-2404-1071/2020 sujungta su civiline byla Nr. e2-83-904/2020 į vieną bylą, bylai suteiktas Nr. e2-83-904/2020.
5. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovai R. R. ir G. R. pateikė prašymą mirus atsakovui J. D. į procesą įtraukti jo teisių perėmėją M. D. ir atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą, išspręsti ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pažymėjo, jog G. R. ir R. R. priklausanti miško sklypo dalis nėra ginčo objektas kitoje civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020, todėl nepriklausomai nuo to, kas bus likusios sklypo dalies savininkas – M. D., ar M. D. su S. M. bei N. M. pagal atitinkamas nuosavybės dalis, tai negali turėti jokios įtakos R. R. ir G. R. nuosavybės teisių į savo sklypo dalį įgyvendinimui, todėl šie asmenys neturi laukti, kol baigsis kitų bendraturčių tarpusavio ginčas kitoje civilinėje byloje, kuris niekaip neliečia R. R. ir G. R.. Naudojimosi tvarkos nebuvimas kliudo šiems asmenims įgyvendinti savo kaip savininko teises, valdyti bei naudotis mišku, yra pažeidžiamos jų teisės iš esmės, todėl prašė skirti parengiamajame posėdyje nagrinėti civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų R. R. ir G. R. ieškinį.
6. Atsakovė M. D. su ieškovų R. R. ir G. R. prašymu bei išdėstytais argumentais sutiko iš dalies, t. y. sutiko, kad atsakovas J. D. būtų pakeistas atsakove M. D., tačiau nesutiko dėl prašymo skirti parengiamąjį teismo posėdį ir nurodė, kad neišnyko aplinkybės, dėl kurių byla buvo sustabdyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino – pakeitė atsakovą J. D. jo teisių perėmėja – atsakove M. D.. Civilinę bylą sustabdė iki kol bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020.
8. Iš Gyventojų registro tarnybos duomenų nustatė, kad ieškovas J. D. Duomenys neskelbtini. mirė. 2020 m. rugpjūčio 24 d. civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 buvo gautas ieškovo J. D. atstovo advokato M. N. pranešimas, prie kurio pridėtas 2020 m. liepos 30 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuris, teismo vertinimu, patvirtina, jog J. D. pareigų ir teisių perėmėja yra M. D..
9. Vertinadamas ieškovų R. R. ir G. R. prašymo atnaujinti bylos nagrinėjimą pagrįstumą teismas nurodė, kad šioje byloje (Nr. e2-83-904/2020) reiškiami reikalavimai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, o civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 ginčijamos S. M. ir N. M. nuosavybės teisės į tą patį žemės sklypą, todėl teismui civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 priėmus sprendimą ir galbūt nustačius, jog S. M. ir N. M. galbūt neteisėtai įgijo žemės sklypo dalį, nebus pagrindo nagrinėti klausimą dėl ieškovų S. M. ir N. M. žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Susidarius tokiai situacijai ginčo žemės sklypo bendraturčių būtų ne trys, o du (M. D. ir R. ). Be to, esant tokiai situacijai M. D. žemės sklypo dalis būtų daug didesnė. Pažymėjo, jog S. M. ir N. M. pateiktas projektas dėl galimo žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo skiriasi nuo R. R. ir G. R. pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos projekto. Patenkinus M. D. ieškinį byloje Nr. e2-46-904/2020 ieškovai R. R. ir G. R. privalės tikslinti ieškinio reikalavimus teikdami naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuriame turės būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tarp trijų, o tarp dviejų bendraturčių.
10. Įvertinęs šias aplinkybes pripažino, kad nėra galimybės išnagrinėti S. M., N. M. bei R. R., G. R. reikalavimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neišsprendus Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-46-904/2020, kadangi pastarojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šiai bylai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta byla. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
11.1. R. ir G. R. nuosavybės teisė į žemės sklypo dalį nėra jokio teisminio ginčo objektas, todėl nėra pagrindo riboti jų, kaip teisėtų savininkų, nuosavybės tiesių ir pareigų įgyvendinimo. R. ir G. R. teisės negali būti varžomos kitų bendraturčių tarpusavio ginčo nagrinėjimu. R. ir G. R. siekia nusistatyti žemės sklypo dalį, kurią valdys būtent jie, ir jiems nėra jokio skirtumo, kiek savininkų ar kurie savininkai valdys likusią sklypo dalį.
11.2. Jeigu M. D. ieškinys bus atmestas, vadinasi, likusią sklypo dalį valdys ji bei S. ir N. M., o jei ieškinys bus patenkintas, tai tą pačią sklypo dalį valdys M. D. viena. Tuo atveju, jeigu teismo sprendimu šioje byloje tiek M. D., tiek S. ir N. M. būtų priskirtos naudotis konkrečios žemės sklypo dalys, tai M. D. bylos laimėjimo atveju ji automatiškai perimtų valdyti S. ir N. M. priskirtą sklypo dalį, o jei jos ieškinys dėl sandorių ginčijimo būtų atmestas, tai teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos būtų toliau vykdomas be jokių pakeitimų. Todėl būsimas teismo sprendimas kitoje civilinėje byloje negali turėti jokios įtakos R. ir G. R. teisėms į savo sklypo dalies valdymą ir tai negali būti kliūtimi išnagrinėti jų ieškinį.
11.3. R. ir G. R. nuosavybės teisė į sklypo dalį priklauso daugiau kaip 1 m. ir 5 mėn., tačiau per šį laikotarpį jie neįgijo realios galimybės naudotis žemės sklypo dalimi (mišku), nes nėra nustatyta, kuri sklypo dalis priskiriama jiems naudotis.
Atsiliepimas
12. Atsakovė M. D. prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
12.1. Pažymėtina, jog, Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 tenkinus ieškinį ieškovai S. M. ir N. M. praras nuosavybės teises į įsigytas žemės sklypo dalis. Atitinkamai nebebus jokio pagrindo tenkinti ieškovų R. R. ir G. R. ieškinio dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (nes tuo atveju S. M. bei N. M. nebūtų ne tik bendraturčiai, bet ir proceso dalyviai pagal R. R. ir G. R. ieškinį pradėtame procese ir pareikštas ieškinys neatitiktų faktinių bylos aplinkybių). Kaip pagrįstai konstatavo ir teismas, patenkinus M. D. ieškinį byloje Nr. e2-46-904/2020 ieškovai R. R. ir G. R. privalės tikslinti ieškinio reikalavimus teikdami naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuriame turės būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tarp trijų, o tik tarp dviejų bendraturčių.
12.2. Tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-46-904/2020 ir nustačius, ar ieškovai S. M. ir N. M. yra teisėtai įgiję nuosavybės teises į žemės sklypo dalis, bus galima spręsti klausimą dėl tolesnės naudojimosi tvarkos nustatymo tarp visų (po šios bylos išnagrinėjimo atsiradusių ar likusių) bendraturčių. Tik šie po bylos išnagrinėjimo atsiradę nauji sklypo bendraturčiai galės reikšti tiek atsiliepimus, tiek ir teikti savo projektus dėl naudojimosi žemės sklypo dalimis. Akivaizdu, jog šios dvi bylos yra tarpusavyje susijusios tiesiogiai, tarp nustatinėjamų faktinių aplinkybių yra tiesioginis teisinis ryšys.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne) teisėtumo
15. Šioje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria sustabdyta civilinė byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ši civilinė byla vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu buvo sustabdyta 2019 m. vasario 21 d. nutartimi. Nutartis nebuvo apskųsta.
17. 2020 m. kovo 13 d. ieškovai R. R. ir G. R. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą dėl ieškovų R. ir G. R. ieškinio reikalavimų.
18. 2020 m. rugsėjo 23 d. ieškovai R. R. ir G. R. pateikė prašymą mirus atsakovui J. D. į procesą įtraukti jo teisių perėmėją M. D. ir išnagrinėti jų 2020 m. kovo 13 d. pateiktą prašymą, t. y. atnaujinti sustabdytos bylos nagrinėjimą ir išspręsti ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
19. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą atnaujino – pakeitė atsakovą J. D. jo teisių perėmėja – atsakove M. D.. Civilinę bylą sustabdė iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-46-904/2020.
20. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 166 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog sustabdžius bylos nagrinėjimą jokie procesiniai veiksmai byloje neatliekami, išskyrus klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą.
21. Antra, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos sustabdymas ir sustabdytos bylos atnaujinimas sureguliuotas CPK 162³–167 straipsniuose. Pagrindas iškeltos (CPK 137 straipsnio 1 dalis) civilinės bylos nagrinėjimui (eigai) sustabdyti – objektyvios aplinkybės (nepriklausančios nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios), kliudančios teismui išnagrinėti civilinę bylą iš esmės (CPK 162³ straipsnis). Proceso įstatymas išvardija ir nebaigtinį konkrečių teisinių pagrindų (t. y. objektyvių aplinkybių, dėl kurių stoja civilinės bylos eiga), skirtų stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, sąrašą, t. y.: i) privalomuosius civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 163 straipsnis) ir ii) fakultatyviuosius (neprivalomuosius) civilinės bylos sustabdymo pagrindus (CPK 164 straipsnis). Kadangi bylos nagrinėjimas paprastai stabdomas dėl objektyvių aplinkybių (konkretaus civilinės bylos sustabdymo pagrindo, numatyto CPK 163–164 straipsniuose), kliudančių išnagrinėti bylą iš esmės, todėl ir bylos atnaujinimo pagrindas atsiranda tuomet, kai išnyksta tos aplinkybės, dėl kurių civilinė byla buvo sustabdyta (CPK 167 straipsnio 1 dalis). Siekiant, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis), t. y. tam, kad bylos nagrinėjimas (eiga) nebūtų sustabdytas neapibrėžtą laiką, proceso įstatymas numato ir konkrečius bylos sustabdymo terminus (CPK 166 straipsnio 1 dalies 1–6 punktai). Civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimas, kai nebūtų dar išnykusios aplinkybės, dėl kurių civilinės bylos eiga buvo sustabdyta, reikštų, kad civilinės bylos sustabdymo klausimas galbūt būtų keliamas ir aukštesnės instancijos teismuose, tačiau tokia procesinė situacija prieštarautų civilinio proceso teisės principams (CPK 6, 7 straipsniai) (žr. mutatis mutantis (liet. su atitinkamais pakeitimais) Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1084/2014).
22. CPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad byla, kuri buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu atveju, sustabdoma, iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis). Tai reiškia, kad būtina civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo sąlyga (CPK 167 straipsnio 1 dalis) yra sprendimo, dėl kurios byla buvo sustabdyta (šiuo atveju ši civilinė byla buvo sustabdyta dėl civilinės bylos Nr. e2-46-904/2020), įsiteisėjimas. Tai reiškia, jog turi būti vertinama, ar pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties priėmimo momentu egzistavo teisiškai reikšminga aplinkybė – ar buvo įsiteisėjęs sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad civilinė byla Nr. e2-46-904/2020 nėra išnagrinėta, t. y. nėra ne tik įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet ir sprendimas apskritai nėra priimtas. Taigi konstatavus, jog nėra sprendimo, dėl kurios byla buvo sustabdyta, įsiteisėjimo, ieškovų R. R. ir G. R. prašymas dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo turėjo būti atmestas.
23. Tačiau, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad įstatyme įtvirtintas draudimas sustabdytoje byloje atlikti procesinius veiksmus, išskyrus klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimo, bylos nagrinėjimą atnaujino ir išsprendė klausimą dėl atsakovo pakeitimo. Išsprendęs šį klausimą teismas civilinę bylą sustabdė ir nurodė sustabdymo priežastis, t. y. nurodė, kad nėra galimybės išnagrinėti S. M., N. M. bei R. R., G. R. reikalavimų dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo neišsprendus Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-46-904/2020, kadangi pastarojoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią šiai bylai.
24. Taigi šiuo atveju susiklosčiusi situacija, t. y. kai nesant civilinės bylos, kuri sustabdyta 2019 m. vasario 21 d. nutartimi, nagrinėjimo atnaujinimo būtinosios sąlygos (sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 įsiteisėjimo), byla buvo atnaujinta ir vėl sustabdyta, sudaro pagrindą vertinti bylos sustabdymo pagrindo pagrįstumą.
25. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs tiek nagrinėjamos, tiek civilinės bylos Nr. e2-46-904/2020 duomenis, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybės, kurių pagrindu teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimą, nėra pasikeitusios. O ieškovų nurodytos aplinkybės, t. y. jog civilinė byla pagal ieškovų R. R. ir G. R. reikalavimus gali būti nagrinėjama ir nėra susijusi su civiline byla Nr. e2-46-904/2020, laikytinos nepagrįstomis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai R. ir G. R. ieškiniu prašo nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2020 m. sausio 27 d. R. L. parengtą žemės sklypo naudojimosi planą, nustatant, kad ieškovai R. R. ir G. R. naudojasi 3,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu C, atsakovas J. D. (teisėių perėmėja – M. D.) naudojasi 4,88 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B, tretieji asmenys S. M. ir N. M. naudojasi 5,70 ha sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A.
26. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 buvo ne kartą tikslintas, dalies ieškinio reikalavimų ieškovas J. D. (jo teisėjų perėmėja – M. D.) atsisakė, ir, kaip nustatyta iš Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties, šiuo metu civilinė byla Nr. e2-46-904/2020 yra nagrinėjama pagal šiuos ieškovo J. D. reikalavimus: 1) pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S.A. D. išmainė 200/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 9221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 21 Eur, apsimestine; 2) pripažinti 2018 m. gegužės 28 d. Plungės rajono 1-ajame notarų biure sudarytą mainų sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuria S. A. D. išmainė 200/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 9221 Eur, į S. M. ir N. M. priklausančią 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini) kurio vertė 21 Eur, pirkimo–pardavimo sutartimi; 3) perkelti ieškovui J. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. gegužės 28 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad S. A. D. pardavė, o J. D. pirko 200/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) už 9200 Eur; 4) grąžinti 1/141 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančio (duomenys neskelbtini) sav., atsakovams S. M. ir N. M.; 5) priteisti iš ieškovo J. D. atsakovams S. M. ir N. M. 9200 Eur; 6) perkelti ieškovui J. D. pirkėjo teises ir pareigas pagal 2018 m. liepos 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir nustatyti, kad A. B. pardavė, o J. D. pirko 370/1428 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav., už 20 000 Eur; 7) priteisti iš ieškovo J. D. atsakovams S. M. ir N. M. 20 000 Eur; 8) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui J. D..
27. Taigi, kaip matyti iš nurodytų ieškinio, pareikšto civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020, reikalavimų, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovų (pagal ieškovų R. ir G. R. ieškinį – trečiųjų asmenų) S. M. ir N. M. nuosavybės teisių į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šioje nutartyje jau minėta, kad būtent šio žemės sklypo naudojimosi tvarką prašo nustatyti ir ieškovai R. R. bei G. R..
28. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės M. D. vertinimui, kad civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 nustatytos faktinės aplinkybės turės prejudicinės galios sprendžiant ieškovų R. R. bei G. R. pareikšto ieškinio pagrįstumo bei teisėtumo klausimus. Manytina, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-46-904/2020, t. y. tik nustačius, kad ieškovai S. M. ir N. M. nuosavybės teises į žemės sklypo dalis įgijo teisėtai, arba priešingai, panaikinus šių ieškovų nuosavybės teises į ginčo sklypą, bus aiškus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendraturčių skaičius ir aiškios jų nuosavybės dalys.
29. Kaip teisingai pastebi atsakovė, ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-46-904/2020 tenkinimo atveju ieškovai S. M. ir N. M. praras nuosavybės teises į įsigytas žemės sklypo dalis. Todėl ieškovai R. R. ir G. R. privalės tikslinti ieškinio reikalavimus, teikdami naują žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, kuriame turės būti nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ne tarp trijų, o tik tarp dviejų bendraturčių.
30. Taigi apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, darytina išvada, kad ši civilinė byla teisėtai ir pagrįstai sustabdyta vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai esminės reikšmės bylai neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai jų neaptaria.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.