Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B. statyba“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Galjus“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „D. B. statyba“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.7 Pažymi, jog ieškovė apeliacinėje instancijoje patyrė išlaidų dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo. Todėl, atmetus apeliacinį skundą, ieškovės naudai iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės ir ginčo esmė

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nustatė, be kita ko, šias faktines aplinkybes, dėl kurių ginčas tarp šalių nekyla, t. y.: 2020 m. sausio 7 d. ieškovė (kaip rangovė) su atsakove (kaip užsakove) sudarė statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria susitarė, kad ieškovė įrengs atsakovei 1 000 kv. m ploto betonines grindis gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini), už 5 000,00 Eur (be PVM) sumą. Galutinė suma turėjo būti nustatyta pagal faktinį atliktų darbų kiekį. Pagal 2020 m. sausio 7 d. sutartį atsakovė įsipareigojo ieškovei sumokėti už atliktus darbus per 3 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo, o uždelsus apmokėjimą, mokėti 0,4 procentų dydžio delspinigius nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

9. 2020 m. vasario 27 d. aktu Nr. 20006 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 400 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 27 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20007, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 2 000,00 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 2 d. 2020 m. kovo 9 d. aktu Nr. 20007 ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė 300 kv. m ploto betoninių grindų įrengimo darbus gamybinėse patalpose (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 9 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą GAL Nr. 20008, pagal kurią atsakovė privalėjo sumokėti ieškovei 1 500,00 Eur ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 12 d. Iš viso – 3 500,00 Eur. Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras 2020 m. gegužės 13 d. sumokėjo 1 000,00 Eur, 2020 m. birželio 23 d. – 500,00 Eur, 2020 m. liepos 24 d. – 500,00 Eur. Iš viso – 2 000,00 Eur.

Dėl neatskleistos bylos esmės

12. Nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „D. B. statyba“ 1 882,56 Eur skolą ir 114,84 Eur delspinigių, iš viso 1 997,40 Eur, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimus ieškovė grindė tarp jos (kaip rangovės) ir atsakovės (kaip užsakovės) 2020 m. sausio 7 d. sudarytos statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

13. Toje pačioje byloje 2021 m. vasario 2 d. buvo gautas atsakovės priešieškinis ieškovei dėl darbų kainos sumažinimo. Priešieškiniu atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti; sumažinti 2019 m. gruodžio 5 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. sausio 7 d. statybos rangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Galjus“ atliktų darbų kainą (8 750,00 Eur) darbų trūkumų ištaisymo kainos (4 605,02 Eur) suma ir priteisti atsakovei UAB „D. B. statyba“ iš ieškovės UAB „Galjus“ susidariusią 3 105,02 Eur permoką; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą atsakovė grindė tarp jos (kaip užsakovės) ir ieškovės (kaip rangovės) 2019 m. gruodžio 5 d. ir 2020 m. sausio 7 d. sudarytų statybos rangos sutarčių pagrindu, netinkamu jų vykdymu ieškovei nekokybiškai atlikus statybos rangos darbus. Priešieškinis teisėjo rezoliucija buvo priimtas 2021 m. vasario 15 d.

14. Tačiau Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi buvo nutarta išskirti ieškovės ir atsakovės reikalavimus į dvi atskiras bylas ir spręsti jas skyrium. Teismas, be kita ko, nurodė, jog nagrinėjamu atveju byloje buvo pareikštas priešieškinis, kuris, kaip atitinkantis CPK 143 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą, buvo priimtas nagrinėti kartu su ieškiniu. Bylos nagrinėjimo metu susiklostė situacija, kad, siekiant pagrįsti priešieškinio reikalavimus, reikalinga pateikti papildomus įrodymus, be kita ko, yra prašymas skirti ekspertizę, jei ekspertizė būtų paskirta, tai būtų pagrindas sustabdyti bylą iki ekspertizės atlikimo, taip pat prašoma apklausti liudytojus (būtent dėl priešieškinio reikalavimų įrodymo), byla pagal ieškinio reikalavimus teisme užvesta 2020 m. liepos 8 d., t. y. seniau nei prieš metus, o priešieškinis byloje pateiktas praėjus pusei metų nuo bylos užvedimo teisme. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šiuo atveju tikslingiau išskirti priešieškinio reikalavimus į atskirą bylą, taip siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio ieškinio išnagrinėjimo. Teismas nurodė, jog ši nutartis neskundžiama.

15. CPK 136 straipsnio 3 dalyje, kuria išskirdamas bylas rėmėsi pirmosios instancijos teismas, nustatyta, jog kai sujungtus reikalavimus pareiškia keli ieškovai arba jeigu jie pareiškiami keliems atsakovams, priimantis ieškinį teismas turi teisę išskirti vieną ar kelis reikalavimus į atskirą bylą, jeigu pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium. Tuo tarpu CPK 136 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium.

16. Iš pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo išskirti bylas motyvų matyti, jog teismas priešieškinio reikalavimus išskyrė į atskirą bylą siekdamas operatyvesnio ir ekonomiškesnio ieškinio išnagrinėjimo, tačiau teisėjų kolegija mano, jog ieškovės ir atsakovės pareikšti reikalavimai, kurie kildinami, be kita ko, iš tos pačios 2020 m. sausio 7 d. sutarties vykdymo, šiuo atveju atitinka sąlygą, jog nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Kaip minėta, abiejų šalių reikalavimai yra kildinami, be kita ko, iš tos pačios 2020 m. sausio 7 d. sutarties vykdymo, vadinasi, bylos yra vienarūšės, o pareikšti reikalavimai – priešiniai. Pažymėtina, jog ir Kauno apylinkės teismas, 2021 m. vasario 15 d. rezoliucija priimdamas atsakovės priešieškinį, vertino, jog ieškinio ir priešieškinio reikalavimus tikslinga nagrinėti vienoje civilinėje byloje, o 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi padarė priešingą išvadą, t. y., kad priešieškinį tikslinga nagrinėti skyrium, siekiant operatyvesnio ir ekonomiškesnio ieškinio išnagrinėjimo. Tačiau, teisėjų kolegija mano, jog nebuvo tinkamai įvertinta, ar reikalavimus nagrinėjant skyrium bus teisingai išnagrinėti ginčai, ar reikalavimai nėra tiek susiję tarpusavyje, dėl ko bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 straipsnio 4 dalis).

17. Anksčiau buvo aptarta, jog atsakovė ieškinio nepagrįstumą, be kita ko, įrodinėjo netinkamai ieškovės atliktais darbais ir dėl to, atsakovės nuomone, atsiradusia jos teise sustabdyti savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei vykdymą, t. y. sustabdyti mokėjimus ieškovei už jos atliktus darbus. Apeliaciniame skunde atsakovė taip nurodo, jog kadangi atsakovė, paaiškėjus ieškovės atliktų darbų trūkumams, pagrįstai ir teisėtai sustabdė prievolės sumokėti darbų atlikimo kainą vykdymą, todėl skundžiamu sprendimu, atsakovės nuomone, negalėjo būti priteista likusi mokėti darbų atlikimo kainos dalis, kol ieškovė neištaisė darbų trūkumų. Priešieškiniu atsakovė taip pat įrodinėja, kad ieškovės atlikti betoninių grindų įrengimo gamybinėse patalpose darbai yra su trūkumais (defektais), trūkumų ištaisymo kaina sudaro 4 605,02 Eur sumą. Atsakovė nurodo, jog darbų trūkumai yra pakankamai dideli, jų ištaisymo kaina taip pat yra didelė, o ieškovė atsisakė pripažinti faktą, kad jos atlikti darbai yra su trūkumais, todėl atsakovės veiksmai sustabdant mokėjimus už ieškovės darbą buvo teisėti ir adekvatūs, protingi ir sąžiningi. Kadangi ieškovės atliktų darbų kainą iš viso sudaro 8 750,00 Eur suma, o už ieškovės atliktus darbus atsakovės sustabdyta mokėjimų suma sudaro 1 500,00 Eur sumą, tenkinus atsakovės priešpriešinį reikalavimą ir sumažinus ieškovės atliktų darbų kainą darbų trūkumų ištaisymo kainos (4 605,02 Eur) suma, atsakovei iš ieškovės priteistina 3 105,02 Eur suma. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik iš esmės išnagrinėjus priešieškinį, jo argumentų (ne)pagrįstumą dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, atsakovės reikalavimą dėl atliktų darbų kainos sumažinimo, gali būti iš esmės išspręstas ir ieškinio reikalavimas dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo bei įvertinta, ar atsakovė turėjo teisę sustabdyti sutartinių mokėjimų vykdymą ir ar pagrįstai ieškovė reikalauja iš atsakovės 1 882,56 Eur dydžio skolos ir 114,84 Eur dydžio delspinigių priteisimo.

18. Be to, išskirtos bylos pagal ieškovės ieškinį ir atsakovės priešieškinį yra susijusios ne tik dėl nustatinėtinų aplinkybių tapatumo, bet ir dėl to, kad šios bylos susijusios prejudiciniais ryšiais.

19. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, tai reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Sprendimo res judicata galia yra taikoma tik šalims ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi: pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio – tai negatyvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 279 straipsnio 4 dalyje; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – tai pozityvusis res judicata poveikis, įtvirtintas CPK 182 straipsnio 2 punkte. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikės įrodinėti.

20. Taigi, jeigu įsiteisėtų skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, jis įgytų res judicata galią. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadas, kad „aktus be jokių prierašų ar pastabų pasirašė atsakovės įmonės direktorius B. Š., kas reiškia, kad darbų priėmimo metu nebuvo užfiksuota jokių darbų trūkumų. Tai reiškia, kad atsakovė, pagal šalių susitarimą už priimtus darbus turėjo pareigą juos apmokėti, atitinkamai iki 2020 m. kovo 2 d. ir iki 2020 m. kovo 12 d.“; „byloje nėra jokių įrodymų, kad laikotarpiu iki ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo už atliktus darbus priteisimo tarp šalių būtų kilęs ginčas dėl netinkamai atliktų darbų ar būtų nustatyti tų darbų trūkumai. Vertintina ir tai, kad atsakovė po teismo įsakymo priėmimo padarė dar vieną įmoką pagal buvusį įsiskolinimą, kas reiškia, kad iki 2020 m. liepos 24 d. atsakovė jokių atliktų darbų trūkumų nebuvo užfiksavusi. Esant tokioms teismo nustatytoms aplinkybės atmestini kaip niekuo nepagrįsti atsakovės argumentai, kad atsakovė buvo priversta sustabdyti mokėjimus ieškovei iki kol bus pašalinti darbų defektai“. Teisėjų kolegija mano, jog tokios teismo išvados galėtų būti daromos tik iš esmės išnagrinėjus ir atsakovės priešieškinio reikalavimus bei nustačius, kad jie nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės neišsprendus tarp šalių kilusio ginčo pagal priešieškinio reikalavimą, nėra galimybės teisingai išspręsti ir ginčo dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

21. Pažymėtina ir tai, jog skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kasacinis teismas daugybėje savo nutarčių aiškindamas klausimą dėl užsakovo pareigos patikrinti ir priimti rangovo atliktus darbus yra nurodęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu trūkumai neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismai turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį. Akivaizdu, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje pagal ieškovės reikalavimus atsisakė iš esmės analizuoti ir vertinti atsakovės nurodomus ieškovės atliktų darbų trūkumus.

22. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, o būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

23. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismui bylos dalį pagal atsakovės priešieškinio reikalavimus išskyrus į atskirą bylą, tai sutrukdė pirmosios instancijos teismui atskleisti bylos pagal ieškovės ieškinio reikalavimus esmę. Išspręsti bylą iš esmės pagal byloje pateiktus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, todėl pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nebuvo atskleistos visos bylai reikšmingos aplinkybės, o teismo išvados, kuriomis remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, negali būti laikomos tinkamai motyvuotomis. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, pateiktais išaiškinimais ir išvadomis, pripažįsta pagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimus išskyrus į atskiras bylas atsakovė prarado galimybę nuo ieškovės reikalavimo gintis kompleksiškai ir remtis aplinkybe dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

25. Pažymėtina, jog teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, nes anksčiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą naikinti visą skundžiamą teismo sprendimą ir tik išnagrinėjus bylą iš esmės iš naujo ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, spręstinas klausimas dėl byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

26. Kadangi byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas šioje stadijoje nespręstinas, dėl šalių turėtų visų bylinėjimosi išlaidų, įskaitant ir šiame apeliacinės instancijos teismo procese, paskirstymo pasisakys iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.