Tauragės apylinkės teismo nutarimas

nedalyvaujant institucijos, susirašiusios protokolą Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis duomenys neskelbtini, direktorius, trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 99 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. rugpjūčio 28 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) patikrinimo metu surinktos medžiagos nustatyta, kad P. M., būdamas UAB „C“ direktoriumi, atsakingu už apskaitos vedimą ir organizavimą neužtikrino, kad visas darbuotojams išmokėtas darbo užmokestis būtų apskaitytas bendrovės buhalterinės apskaitos registruose, UAB „C“ veiklos vykdymo vietoje, automobilių servise adresu duomenys neskelbtini, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. trims UAB „C“ darbuotojams išmokėjo 4441,54 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, tai yra T. N. per laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo 520 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, V. A. per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d. išmokėjo 3171,54 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio, J. P. per laikotarpį nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2018 m. liepos mėn. išmokėjo 750 Eur bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaityto darbo užmokesčio. Tuo P. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 99 straipsnio 3 dalyje.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems buvo tinkamai pranešta. Institucija nepateikė prašymo bylos nagrinėjimą atidėti, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina žodinio proceso tvarka, nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovui (ANK 630 str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas P. M. prašė bylą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nutraukti ir nurodė, kad administracinė teisena pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį turi būti nutraukta, nes jo atžvilgiu 2018 m. spalio 29 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdyba surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d., būdamas UAB „C" direktoriumi neužtikrino, kad visi UAB „C" dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka bei įvertinę 2018 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo metu nustatytas faktines aplinkybes, nustatė, kad jis automobilių autoservise, esančiame adresu duomenys neskelbtini, leido dirbti nuo 2018 m balandžio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d. J. P. ir D. L. nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. 08:00 val., nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir apie priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento neinformavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., būdamas UAB „C" direktoriumi, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš viso - 3630,00 Eur ir buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo gautų piniginių lėšų. Jis, kaip UAB „ C" direktorius, nesavalaikiai, tai yra 2018 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderiu serija CRG Nr. 0000274 pagrindė patikrinimo metu nustatytų nedeklaruotų piniginių lėšų, viso 3630,00 Eur, ir užregistravo apskaitos registre „Kasos knyga‘‘ kasos pajamų orderio serija CRG Nr 0000274 duomenis, viso 3630,00 Eur, o 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais 5 PVM deklaracijose, kurias jis pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose viso 3000,00 Eur PVM apmokestinamų tiekimų, 630 Eur 21 proc. pardavimo, 630 Eur mokėtino į biudžetą V. B. nurodyta, kad tuo jis, be kitų teisės aktų taip pat pažeidė ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., bei 2018 m. lapkričio 12 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų nutarimu buvo nubaustas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-823-377/2018 pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį ir ANK 95 straipsnio 1 dalį. Todėl VMĮ surašytas kaltinimas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalis apima visas jo padarytas neteisėtas veikas, už kurias jau paskirtos atitinkamos nuobaudos, bei dėl kurių jis prisipažino visiškai.

Liudytoja V. G. parodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018-11-20 surašė operatyvaus patikrinimo pažymą, kurios pagrindu ji 2018-11-20 surašė P. M. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administraciniam nusižengimui būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė. Šie keturi pagrindiniai elementai tarpusavyje yra organiškai susiję. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. To pačio straipsnio 8 dalyje taip pat numatyta, jog kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

Iš administracinėn atsakomybėn traukiamo P. M. paaiškinimų teismo posėdžio metu, jo pateikto rašytinio paaiškinimo, taip pat iš LITEKO sistemoje esančios administracinio nusižengimo bylos Nr. A5.-823-377/2018, matyti, kad P. M. 2018 m. lapkričio 12 d. buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir ANK 205 straipsnio 6 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta 3000 Eur bauda. Minėta nuobauda paskirta pagal Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos (toliau – FNTT) pateiktą 2018 m. spalio 29 d. administracinio nusižengimo protokolą bei byloje surinktą medžiagą už tai, jog ... <...>...laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., P. M., būdamas UAB „C“ direktoriumi, buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė ir į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų (įplaukų) gavimo ūkinių operacijų, iš viso - 3630,00 Eur, iš jų: balandžio mėn. - 726,00 Eur, gegužės mėn. - 726,00 Eur, birželio mėn. - 726,00 Eur, liepos mėn. - 726,00 Eur, rugpjūčio mėn. - 726,00 Eur (iki atlikto 2018 m. rugpjūčio 28 d. FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos patikrinimo) ir buhalterinės apskaitos registruose neužregistravo gautų piniginių lėšų; be to, bendrovė nesavalaikiai 2018 m. spalio 11 d. kasos pajamų orderiu serija CRG Nr. 0000274 pagrindė patikrinimo metu nustatytų nedeklaruotų piniginių lėšų, viso 3630,00 Eur ir užregistravo apskaitos registre „Kasos knyga“ kasos pajamų orderio serija CRG Nr. 0000274 duomenis, viso 3630,00 Eur. P. M. 2018 m. balandžio - rugpjūčio mėnesiais 5 PVM deklaracijose, kurias jis pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, tai yra neįrašė šiose deklaracijose viso 3000,00 Eur PVM apmokestinamų tiekimų, 630 Eur 21 proc. pardavimo, 630 Eur mokėtino į biudžetą V. I. nurodė, kad tuo P. M. pažeidė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. ,,Buhalterinės apskaitos įstatymo‘‘ Nr. lX-574 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 4 d., 16 str. 1 d. bei kitus teisės aktus.

Iš 2018 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Operatyvaus patikrinimo medžiagos matyti, jog institucija patikrinimą atliko pagal FNTT persiųstą medžiagą (tabeliai, atlyginimų priskaitymų-išskaitymų, išmokėjimo žiniaraščiai už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d.), kurios pagrindu 2018 m. spalio 29 d. FNTT P. M. jau buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį ir ANK 95 straipsnio 1 dalį. Kaip matyti, P. M. nusižengimas, numatytas ANK 205 str. 6 d. pasireiškė tuo, kad atlikus bendrovėje patikrinimą buvo nustatytas mokėtas neapskaitytas darbo užmokesčio faktas, bei nefiksuotos pajamos bei kiti pažeidimai. Buvo nustatyta, jog nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrįsta ir į apskaitą neįtraukta piniginių lėšų gavimo ūkinių operacijų, iš viso - 3630,00 Eur gautų iš klientų ir buhalterinės apskaitos registruose neužregistruotos gautos minėtos piniginės lėšos; išmokėtas 3299,26 Eur neapskaitytas darbo užmokestis, visa tai suponuoja siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal 2018 m. lapkričio 20 d. VMI surašytą administracinio nusižengimo protokolą ir jame pateiktą kaltinimą matyti, jog institucijos atlikto patikrinimo laikotarpis - nuo 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. rugpjūčio 24 d., tai yra beveik sutampa su FNTT atlikto tikrinimo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. atliktu patikrinimu, beveik sutampa neteisėtai išmokėtos (4441,54 Eur) bei neapskaitytos (3630 Eur) piniginės lėšos. Darytina išvada, jog skirtingi pažeidimai išplaukia iš vieno modelio ir vieno siekiamo tikslo, kurio pagrindu ir buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kur numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį.

Teisės taikymo aspektu, paminėtos aplinkybės (veikos padarymo tikslas, siekis, motyvai), leidžia konstatuoti, kad esamu atveju turi būti taikoma bendroji norma - ANK 205 straipsnis, o ne specialioji ANK 99 straipsnio norma, nes pastarosios apimtis yra siauresnė. Darytina išvada, jog institucija (institucijos) P. M. atžvilgiu neteisėtus veiksmus galėjo kvalifikuoti pagal vieną normą - ANK 205 str., kas ir buvo padaryta 2018 m. lapkričio 12 d. priėmus teismui nutarimą, tai leidžia pagrįstai teigti, jog šiuo atveju VMI surašytas administracinio nusižengimo protokolas yra už tą pačią veiką, už kurią P. M. jau yra nubaustas.

Kaip matyti, P. M. nusižengimas, numatytas ANK 99 str. 3 d. pasireiškė tuo, kad buvo išmokėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, neįtrauktos į buhalterinės apskaitos dokumentus, o tai bendrąja prasme visiškai atitinka ANK 205 str. 6 d. numatytą vieną iš alternatyvių šiame straipsnyje nurodytų nusižengimo sudėties požymių, todėl dar kartą papildomai pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį ši veika neturėtų būti kvalifikuojama. Papildomai pažymėtina, kad ANK 99 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už tyčinį Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, o ANK 205 straipsnio 6 dalies dispozicija numato atsakomybę už apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo dešimt iki penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus. Iš analizuojamo kaltinimo turinio galima suprasti, kad P. M. inkriminuotas ANK 99 straipsnio 3 dalies pažeidimas susijęs su tuo, jog išmokomas darbo užmokestis nebuvo apskaitytas įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose, vėliau neišskaičiuotos privalomos mokėti įmokos, tuo pažeidžiant LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnį. Iš 2018 m. lapkričio 12 d. teismo nutarimo dėl P. M. nubaudimo taip pat matyti, kad ir pagal ANK 205 straipsnio 6 dalyje kvalifikavimą pažeidimus siejo su grynųjų piniginių lėšų neįtraukimo į apskaitą bei kitus požymius. Pažymėtina, kad įmonėje buvo išmokėtas kasoje neapskaitytas darbo užmokestis. Todėl iš administracinio nusižengimo protokolo turinio bei P. M. 2018 m. lapkričio 12 d. teismo nutarimu nustatytų aplinkybių matyti, kad P. M. veiksmai kvalifikuoti kaip ideali nusižengimų, numatytų ANK 99 str. 3 d. ir ANK 205 str. 6 d. sutaptis.

Be to, pažymėtina, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., BK 2 str. 6 d. bei ANK 591 str. 8 p.). ANK 591 str. 8 p. nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 dalimi, kurioje, kaip jau buvo paminėta, imperatyviai nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo nutarimas skirti administracinę nuobaudą, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad administracinio nusižengimo bylos teisena P. M. atžvilgiu nutrauktina ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Administracinio nusižengimo bylos teiseną P. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.