Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonava, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Jonava, pagrindinio išsilavinimo, Išsituokęs, bedarbis, teistas:

1) 2010 m. rugsėjo 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį – 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

2) 2013 m. spalio 17 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 20 parų arešto;

3) 2013 m. gruodžio 13 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - 20 parų arešto;

4) 2014 m. gruodžio 2 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2015 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį - 11 mėn. 10 dienų laisvės atėmimo;

5) 2018 m. spalio 16 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 4 mėn. viešųjų darbų.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK), 138 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. P. 2020 m. rugsėjo 25 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.00 val. tikslesnis laikas nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), Jonava, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. G. metu, tyčia su kėde sudavė nukentėjusiajam V. G. smūgį į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius – tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Kaltinamasis S. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad galimai 2020 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini) pas mamą buvo jis, draugas, kurio vardo ir pavardės neprisimena, mama V. P., kaimynas iš penkto aukšto ir nukentėjusysis. Visi vartojo alkoholį. Išgertuvių metu mama paprašė nukentėjusiojo išeiti iš buto. Kilo konfliktas, galimai nukentėjusiajam sudavė smūgį į veidą. Detalių neprisimena, nes buvo labai girtas. Dėl girtumo neprisimena ir kaip nukentėjusysis išėjo iš buto, kaip visi išsiskirstė. Pripažįsta, kad savo veiksmais galėjo sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Nukentėjusysis V. G., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 23 ir 24 dienomis jam skambino pažįstamas S. P., kuris pakvietė į svečius, nes šeštadienį, t. y. 2020 m. rugsėjo 26 d., jis (S. P.) turėjo išvažiuoti dirbti į Vokietiją. 2020 m. rugsėjo 25 d. apie 14 val. jis nuėjo pas S. P. į namus, atsinešė 0,5 l. talpos degtinės butelį. Namuose buvo kaltinamasis, jo mama V. P. ir dar jų kaimynas S. M.. Visi asmenys jau buvo neblaivūs. Virtuvėje ant stalo stovėjo nugertas 1 litro talpos degtinės butelis. S. P. sakė, kad tai naminė degtinė, bet jis (V. G.) tos degtinės neragavo. Jis (V. G.) su S. M. gėrė degtinę, kurią pats pirko parduotuvėje ir atsinešė su savimi. S. P. su savo mama gėrė savo degtinę. Baigus gerti, jis (V. G.) susiruošė eiti namo. Prieš tai nebuvo jokio konflikto, visi vartojo alkoholį, kalbėjo. Kai jis susiruošė eiti, S. P. atsistojo ir paklausė: „tai ką, nepatiko mano degtinė?“. S. P. priekaištavo, kad jis (V. G.) jo negerbia, nes negeria jo degtinės. Jis (V. G.) nieko neatsakė. Tuomet S. P. griebė virtuvėje stovėjusią kėdę ir užsimojęs trenkė jam (V. G.) kėde į galvą. Nuo suduoto smūgio jis nukrito ant grindų. Tada S. P. dar vieną kartą su ta pačia kėde trenkė jam į veidą. Nuo suduoto smūgio jam pasipylė kraujas iš nosies. Atsikėlęs jis iš karto išėjo iš S. P. namų. Pats nuėjo iki policijos komisariato ir pranešė apie įvykį. Pareigūnai iškvietė medikus, kurie jį nuvežė į Kauno klinikas, kur jam buvo konstatuotas nosies kaulų lūžis. Prašo S. P. nubausti įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 41-44).

Liudytojas S. M., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad S. P. yra jo kaimynas, gyvenantis pas savo motiną V. P.. 2020 m. rugsėjo mėnesį, datos tiksliai neprisimena, S. P. išvažiavo į užsienį. Dieną prieš S. P. išvykimą į užsienį, jis nuėjo pas S. P., nes šis jį kvietė. Pas S. P. jie degtinę gėrė trise, t. y. S. P., jo motina V. P., ir jis (S. M.). Po kurio laiko atėjo V. G., kuris atnešė butelį degtinės. Toliau visi gėrė ir S. P., ir V. G. degtinę. Begeriant jokio konflikto dėl degtinės nebuvo. Po kurio laiko jis (S. M.) išėjo namo. Paskui pas jį atėjo V. G.. Jo visas veidas buvo kruvinas, V. G. paprašė leisti jam apsiprausti. Kraujas jam bėgo iš nosies. V. G. nesakė kas atsitiko. Nusiprausęs jis išėjo. Ryte jis (S. M.) padėjo S. P. nešti daiktus ir paklausė, kas nutiko vakar. S. P. pasakė, kad V. G. koridoriuje jį pradėjo smaugti, todėl jis kumščiu sudavė V. G. vieną smūgį į veidą. Su V. G. po šio įvykio jis nebuvo susitikęs. Kitą dieną jis klausė V. P. kas atsitiko tarp S. P. ir V. G., ji atsakė, kad "kas juos supras" (1 t., b. l. 99-102).

Liudytoja V. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį jos sūnus S. P. išvyko dirbti į Vokietiją. Dieną prieš sūnaus išvykimą, jos namuose buvo svečių. Ji, sūnus S. P., sūnaus draugas V. G. ir kaimynas S. M. virtuvėje gėrė degtinę. Po kurio laiko atėjo V. G., atsinešė butelį degtinės, sakė, kad gers savo degtinę. Begeriant S. P. paklausė V. G., kodėl šis ateina pas ją (V. P.). V. G. pasakė, kad nori ir ateina, jam niekas nesutrukdys. Vienu metu ji pamatė, kad V. G. pradėjo smaugti S. P., kuris stovėjo virtuvėje prie kriauklės. S. P. kumščiu sudavė V. G. į veidą. V. G. nenukrito, bet iš karto išbėgo į koridorių. S. P. paskui jį nebėgo. Kartu su V. G. iš buto išėjo S. M.. Kas vyko koridoriuje, kai V. G. po suduoto smūgio išbėgo iš virtuvės, ji nežino, nematė. Po įvykio ji matė koridoriuje ant grindų kraujo dėmes. Pastebėjo, kad pakabinama spintelė nukritusi ant kitos pastatomos spintelės. Pamačiusi nukritusią spintelę, ji suprato, kad koridoriuje dar vyko muštynės, tačiau kas ir su kuo mušėsi, ji nežino. Ji matė tik kaip S. P. sudavė V. G. smūgį kumščiu į veidą, bet sūnus jokios kėdės paėmęs nebuvo ir su ja jokių smūgių V. G. nesudavinėjo. Visiems išėjus iš jos buto, ji sutvarkė virtuvę ir išvalė kraujo dėmes koridoriuje. Po kurio laiko į butą atėjo policijos pareigūnai. Ką ji sakė policininkams apie įvykį, neprisimena (1 t., b. l. 105-107, 108-111).

Liudytojas V. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis pažįsta S. P. ir jo motiną V.P.. Dieną prieš S. P. išvykimą, jis buvo pas S. P. svečiuose, kur išgėrinėjo. Pradžioje pas S. P. buvo jis (V. V.), S. P. ir jo mama V. P.. Paskui atėjo kaimynas S. M., o vėliau vyras, kurį vadino (duomenys neskelbtini). Prisimena, kad (duomenys neskelbtini) atnešė buteliuką degtinės, kurią gėrė kartu su S. M.. Po kurio laiko tarp S. P. ir (duomenys neskelbtini) įvyko žodinis konfliktas, tačiau dėl kokių priežasčių, jis nesuprato. Vyrai pradėjo bartis, vartoti necenzūrinius žodžius. Nenorėdamas veltis į konfliktą, nes pamatė, jog (duomenys neskelbtini) atsistojęs nuo lovos nuėjo link S. P., jis (V. V.) išėjo. Kas tiksliai įvyko tarp S. P. ir (duomenys neskelbtini), nematė. Po kurio laiko S. P. mama buvo atėjusi pas jį ir sakė, kad (duomenys neskelbtini) kaltina S. P., jog šis jį sumušė (1 t., b. l. 130-133).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad V. G. konstatuota poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžiai, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Dėl nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžių nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 70-71).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2020 rugsėjo 25 d. apžiūrėta įvykio vieta - butas, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje. Laiptinėje prie minėto buto durų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują, virtuvėje po stalu stovi kėdė (taburetė) su metalinėmis kojomis, kuri po apžiūros paimta (1 t., b. l. 21-28).

Daiktų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėta kėdė (taburetė), paimta įvykio vietos apžiūros metu iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), Jonavoje, kurios kojelės iš metalo (1 t., b. l. 29-32).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėtas (išklausytas) garso įrašas, kurį pateikė Bendrasis pagalbos centras. Garso įrašas darytas 2020 m. rugsėjo 25 d., jo pradžia 15-51-05 val. Įraše užfiksuota, kad V. G. praneša, jog jį neseniai sumušė ir jis yra visas kruvinas (1 t., b. l. 89-92).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti (išklausyti) iš Bendrojo pagalbos centro atsiųsti telefoninių skambučių skaitmeniniai garso įrašai. Garso įrašai daryti 2020 m. rugsėjo 25 d., pradžia 16-04-33 val. Įraše užfiksuota, kad V. G., jam perskambinusiai Bendrojo pagalbos centro operatorei praneša, jog jam trenkė su kėde per galvą ir jis yra visas kruvinas, kas trenkė, pavardės nežino (1 t., b. l. 93-96).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 103,64 Eur civilinį ieškinį dėl V. G. gydymo (1 t., b. l. 76-79). Įtariamasis S. P. savanoriškai atlygino padarytą žalą ir pateikė tai patvirtinantį pinigų pervedimo kvitą (1 t., b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo ištirti ir patikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatų, t. y. paisydamas įrodymų liečiamumo ir leistinumo reikalavimų, ir vertinti juos vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytomis pagrindinėmis įrodymų vertinimo taisyklėmis – pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Analizuojant komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymius, pastebėtina, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Dažniausiai tyčia tokiuose nusikaltimuose yra neapibrėžta (nekonkretizuota).

Vertinant komentuojamos nusikalstamos veikos objektyviųjų bei subjektyviųjų požymių visumą. Nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada.

Byloje ištirtais įrodymais yra besąlygiškai nustatyta, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia sužalojo V. G.. Ir pats kaltinamasis neneigia savo kaltės. Visos ištirtos aplinkybės įrodo, kad konflikto pasėkoje nukentėjusiajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai V. G. galėjo būti padaryti užduotyje nurodytų aplinkybių metu. Sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l.70-71).

Teismas konstatuoja, kad byloje ištirtais įrodymais besąlygiškai įrodyta, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys, jo veika kvalifikuota teisingai ir jis baustinas.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę. S. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str.). Kaltinamojo S. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kaltinamojo sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

S. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, veika baigta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, paskutinį kartą 2021 m. rugpjūčio 23 d. (2 t., b. l.46-55), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, VšĮ Jonavos pirminės sveiktos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė (2 t., b. l. 60), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t. b.l. 57), atlygino padarytą žalą (2 t. b.l. 85). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų bei įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.

Kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki bausmės vykdymo pradžios paliktinos nepakeistos, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

n usprendžia:

S. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 1 (vieneriems) metam laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo. Bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti S. P. kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus - kėdę – sunaikinti, CD laikmeną – palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.