- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-02
- Bylos Nr.
- 1A-234-876/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39356-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Remeika, Judita Sungailaitė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- S. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Remeikos, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gyčio Večersko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžio, kuriuo S. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. 2020 m. rugsėjo 25 d. laikotarpyje nuo 14.00 val. iki 16.00 val. tikslesnis laikas nenustatytas, bute, adresu (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su V. G. metu, tyčia su kėde sudavė nukentėjusiajam V. G. smūgį į veidą – tokiu būdu padarė nukentėjusiajam poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose, nosies kaulų ir nosies pertvaros lūžius – tuo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu S. P. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. nuosprendį ir sušvelninti jam paskirtą bausmę, paskiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu.
2.1. Skunde teigiama, kad iš teismo nuosprendžio turinio neaišku, kurios teismo įvardytos aplinkybės neleidžia teigti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo ir būtų užtikrintas teisingumo principas. Jo padaryto nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis nebuvo vertinami kaip itin pavojingi, o šias aplinkybes teismas turėtų įvertinti pagal BK 75 straipsnio nuostatas. Be to, jis pripažino kaltę, neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nesistengė išvengti atsakomybės, gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam atleido, jokių pretenzijų neturi, atlygino padaryta žalą. Be to yra pakankamai jauno amžiaus, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, todėl teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bet teismas jų neįvertino.
2.2. Skunde nurodoma, kad nėra jokių duomenų, kad jis nuo 2018 metų, atlikus paskirtą 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be jam inkriminuoto nusikaltimo, būtų padaręs kokią nors naują nusikalstamą veiką. Be to nusikaltimą padarė būdamas išprovokuotas neblaivaus nukentėjusiojo, o teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, faktiškai neatsižvelgė į jo nuoširdų gailėjimąsi, į tai, kad nėra sunkių nusikaltimo padarymo pasekmių. Mano, kad bausmės sušvelninimas atitiktų teisingumo ir proporcingumo principams ir jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo S. P. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūra prašo apeliacinį skundą atmesti.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas, skirdamas bausmę S. P., tinkamai ją individualizavo – atsižvelgė tiek į nuteistojo asmenybę, tiek į padarytos nusikalstamos veikos, tiek į jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad S. P. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino padarytą žalą, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nusikalstamą veiką padarė recidyvistas. Taip pat, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryta tyčinė nusikalstama veika, ji baigta, nesunki, kaltinamasis teistas, teistumas neišnykęs, anksčiau teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, dėl to teismas pagrįstai padarė išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė.
3.2. Atsiliepime teigiama, kad kaltinamasis jokių išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų, todėl, įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nusikalstamų veikų padarymo, jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. P. už nusikalstamos veikos padarymą, kaip recidyvistui, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti švelnesnę bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio motyvus, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam S. P. paskirta bausmė atitinka bausmių paskirtį ir nepažeidžia teisingumo principo.
7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).
9. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
10. S. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje skirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, t. y. bausmė, savo dydžiu mažesnė nei sankcijos vidurkis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog S. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, byloje nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), bei dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, skirdamas S. P. bausmę, teismas atsižvelgė ir į tai, kad jis administracine tvarka per paskutinius tris metus baustas dešimt kartų, paskutinį kartą 2020 m. rugpjūčio 23 d., didžioji dalis padarytų nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu, paskirtų baudų nemoka (2 t., b. l. 46-55), nusikalto ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą penkis kartus, paskutinį kartą 2018 m. spalio 16 d. (2 t., b. l. 36-45), (duomenys neskelbtini) pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ligų, priklausomybės ligų nesilankė (2 t., b. l. 60), registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 57), atlygino padarytą žalą (2 t., b. l. 85), išvadų iš ankstesnių teistumų ir baustumų nepadarė, savo gyvenimo būdo nepakeitė, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė jo nuo naujo nusikaltimo padarymo, nepaveikė jo taip, kad jis daugiau nenusikalstų. Teismas priimdamas nuosprendį ir skirdamas bausmę nuteistajam pabrėžė, kad kitos švelnesnės rūšies bausmė, nei realaus laisvės atėmimas, jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nebus nepakankama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bausmės skyrimo ir pagrindo švelninti skirtą bausmę neturi. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė kokiomis aplinkybėmis remiantis buvo parinkta tiek bausmės rūšis, tiek bausmės dydis, tame tarpe buvo įvertintas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, paskatos bei pasekmes, nuteistojo asmenybę, ankstesni teistumai ir baustumai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam buvo paskirta ir taip savo dydžiu mažesnė bausmė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, įvertinus BK 54 straipsnyje įtvirtintas bausmių skyrimo nuostatas, teisėjų kolegija apylinkės teismo nurodytiems argumentams pritaria iš esmės.
11. Skunde apeliantas prašo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikšmingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas penkis kartus, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam skirtos bausmės savo tikslo – sulaikyti nuteistąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nepasiekė, o nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, be to, jis per paskutinius tris metus net dešimt kartų baustas administracine tvarka. Be to, nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas recidyvistas. Visa tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti S. P. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo. Taigi, S. P. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiūriu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.
12. Skunde apeliantas nurodo, kad aplinkybės, jog jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos padarymo gailėjosi, atlygino padarytą žalą, todėl galėjo būti taikytos BK 75 straipsnio nuostatos ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė galėjo būti atidėta. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuojant, jog nuteistasis pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi, vien ši aplinkybė, aukščiau išdėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali būti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti išvadą, jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymui apelianto atžvilgiu yra pagrindai ir sąlygos.
13. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2022 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo S. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2022 m. sausio 5 d. nuosprendžio, atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.