Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiosios nepilnametės G. Z. atstovei pagal įstatymą O. B. ir įgaliotai atstovei advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini)teistas 7 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 138 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veikas, numatytą LR BK 151(1) straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B., būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji G. Z., (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2020 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų G. Z. su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių.

Nukentėjusiosios G. Z. atstovė pagal įstatymą O. B. teisme paaiškino, kad palaiko civilinį ieškinį 7 000 eurų sumai. Tokiai sumai reiškia ieškinį, kadangi G. Z. yra nepilnametė, laukiasi, lankosi pas psichoterapeutus, pas gydytojus dėl krizinio nėštumo. Gimdymas yra planuojamas rugpjūčio 30 d., bet kadangi yra krizinis nėštumas dėl G. stuburo traumos, tai kas dvi savaites vyksta pas gydytojus, ji yra stebima. Be to, 7 000 eurų civilinis ieškinys yra reiškiamas, nes nei L. B., nei jo šeimos nariai neprisideda prie gimsiančio vaiko daiktų aprūpinimo. Be G. šeimoje dar yra dvi mažametės dukros, sugyventinis, kuris gauna 600 eurų atlyginimą, ir tai yra visa suma penkiems šeimos asmenims. Žinojo, kad dukra draugauja su pilnamečiu asmeniu, nors iš pradžių jo amžiaus nežinojo, draudė G. su juo bendrauti. Kad dukra bendrauja su L. B., sužinojo praeitą vasarą, kai 2020 m. liepos 4 d. G. vėl pradėjo pas ją gyventi ir atvejo vadybos posėdyje jai buvo pasakyta apie jų bendravimą. Prieštaravo dukros ir L. draugystei, nes pagal vaiko teisių specialistus ir pareigūnę S. J. L. B. reputacija buvo prasta. Taip pat vasarą dukra šį asmenį buvo atsivedusi į kiemą ir ją su juo supažindino. Buvo draudusi G. bendrauti su L. B., tačiau jie bendravo slapta. Jie gyvena (duomenys neskelbtini)o adreso, kur įvyko įvykis, iš pradžių nežinojo ir tik vėliau jį jai pasakė pati dukra. 2020 m. liepos mėn. G. bėgdavo iš namų ir tokių atvejų buvo keturi, nes gyvendama su tėvu ji turėjo per daug laisvės, o pas ją buvo įvestos tam tikros taisyklės, kurios dukrai netiko, todėl bėgo. Tam, kad G. nebėgtų iš namų, buvo pasitelkta vaiko teisių specialistai, atvejo vadyba, socialiniai darbuotojai, psichologai, o šiuo metu ji lankosi ir pas psichoterapeutą. Pas psichoterapeutą G. lankosi dėl nėštumo, nes jai sunku su emocijomis, kadangi būna pykčio priepuoliai, ant visko pyksta, kai kažkas netinka. Tik sužinojusi apie nėštumą dukra ir pradėjo lankytis pas psichoterapeutą. Bandė kalbėti su G. dėl lytinių santykių, klausė, ar jų turi, bet buvo pasakyta, kad neturi ir kad apie tai kalbėdama tegul nenusišneka. Mano, yra lengvinanti aplinkybė, kad lytiniai santykiai vyko abiejų noru ir kad nebuvo prievartos. Kažkiek reiktų atsižvelgti į tai, jog L. B. yra įkalinimo įstaigoje ir šiuo metu neturi pajamų. Dėl G. vaiko išlaikymo bus sprendžiama civiline byla. Su G. kalba apie gimsiantį vaiką, jau šiek tiek ir pati apie tai šneka, o atvejo vadybininkei raštu parašė, kad L. pavardės vaikui neduos ir juo rūpinsis pati. Pagal L. B. charakterį dukra bijojo persekiojimo, o dėl nėštumo ji nelabai pergyvena. Su G. šiuo metu nedaug susitinka, nes ji dirba (duomenys neskelbtini), iš kur grįžta vakare apie 19 val., kai pati jau eina migdyti mažąsias mergaites. Dukra metus ir tris mėnesius gyveno pas tėvą, o pas ją grįžo, nes jis jos atsisakė. Dėl to G. nelabai pergyveno, kadangi dar prieš tėvo atsisakymą ji pas ją lankėsi ir prašė priimti gyventi. Su dukra bendrauja, savaitgaliais išeina pasivaikščioti, pašneka apie nėštumą. Šiuo metu G. nuotoliniu būdu (duomenys neskelbtini), o su draugėmis būna labai retai. Nežinodavo, kad dukra važiuoja pas L. B., nes sakydavo, jog važiuoja į miestą, ir išvykusi būdavo 2-3 val., o per naktį negrįždavo tik pabėgusi iš namų. Per naktį G.buvo draudžiama būti ir į namus turėdavo grįžti iki 21 val. L. B. tėvai nenorėjo jiems padėti ir nepadėjo. Žino, kad tarp jų ir G.buvo kažkoks konfliktas, jie kažką dukrai rašė, bet ji jai to nerodė.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes L. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusiosios atstovės ir teisiamajame posėdyje dalyvavusi prokurorė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, L. B. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

Pagal LR BK 151(1) 1 dalį atsako pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Objektyviai LR BK 151(1) straipsnyje numatyta veika pasireiškia lytiniu santykiavimu ar kitokiu lytinės aistros tenkinimu su jaunesniu negu 16 metų asmeniu, nukentėjusiajam sutinkant. Lytiniu santykiavimu suprantamas natūralus lytinis aktas, o kitoks lytinės aistros tenkinimas – oralinis, analinis aktas arba kitokio fizinio sąlyčio veiksmai, sukeliantys kaltininkui seksualinį pasitenkinimą. Nepilnamečiu pripažįstamas asmuo, vyresnis nei 14 metų ir jaunesnis nei 18 metų.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamojo L. B. visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai papasakojant faktines aplinkybes, gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, nukentėjusios G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai apie jos atžvilgiu įvykdytus neteisėtus veiksmus, liudytojų O. B., L. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės pateikta informacija apie nepilnametės nėštumą ir kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. B. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. būdamas pilnametis, žinodamas, kad nukentėjusioji G. Z., (duomenys neskelbtini), yra jaunesnė negu šešiolikos metų amžiaus, 2020 metų rudenį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)ne mažiau kaip vieną kartą lytiškai santykiavo su jaunesne negu šešiolikos metų G. Z. su jos sutikimu, nesant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltinamojo L. B. tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 151(1) straipsnio 1 dalį.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. B. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas, šiuo metu teistas 7 kartus (1 t., b. l. 104-110). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime konstatavo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, jos 31 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 1 dalį konstitucinius teisinės valstybės, teisingumo principus baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui turi būti sudarytos galimybės savo iniciatyva pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Įgyvendindamas šią teisę, teismas privalo pranešti kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams apie tokią galimybę, užtikrinti teisę žinoti kaltinimą, teisę į gynybą, kitų konstitucinių tinkamo teisinio proceso principų įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 219 straipsnio 3 punkte yra nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodoma padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Visgi, šiuo atveju svarbu pažymėti, kad galutinį sprendimą dėl nurodytų aplinkybių pripažinimo lengvinančiomis, o šiuo atveju – sunkinančiomis, priima teismas. Pažymėtina, kad kaltinamuoju aktu prokuroras tik nurodo savo poziciją, kokios aplinkybės turi būti svarstomos, todėl teisiamajame posėdyje gali būti sprendžiama ir dėl lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių pripažinimo, kurios nebuvo nurodytos kaltinamajame akte. Tai, kad ši sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, šiuo nagrinėjamu atveju teismui nebuvo jokių teisinių kliūčių jos pripažinti nuosprendyje, juo labiau, baigiamųjų kalbų metu minėtą aplinkybę pripažinti kaltinamojo atsakomybę sunkinančia prašė prokurorė, o kaltinamasis bei jo gynėja turėjo galimybę šiuo klausimu pareikšti savo nuomones, taigi, kaltinamojo procesinės teisės pareikšti poziciją dėl šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės niekaip nebuvo suvaržytos, šios sunkinančios aplinkybės konstatavimas negali būti laikytinas procesiškai netikėtu. Tai atitinka ir kitų teismų formuotiną praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019, kurioje pasisakyta, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (7 p.); Lietuvos Aukščiausias Teismas taip pat atkreipė dėmesį, ar prokuroras būtent baigiamųjų kalbų metu atitinkamą aplinkybę prašė pripažinti sunkinančia (10 p.)). L. B. praeityje baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 101-103), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Nors yra jauno amžiaus, tačiau nusikalstamas veikas daręs itin intensyviai – per 2,5 m. teistas net 7 kartus. Visgi, nusikaltimų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui iki tol nebuvo įvykdęs. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad lytiniai santykiai su jaunesne negu šešiolikos metų G. Z. nebuvo vienkartinio pobūdžio, į nukentėjusiosios nepilnametės G. Z. nėštumo faktą bei L. B. bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nepranešant apie nepilnametės nėštumo faktą policijai (SMS žinutės siuntimas, 1 t., b. l. 39), kas šiuo atveju leidžia daryti išvadą, kad L. B. įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus L. B., kaip recidyvistui, už naujos nusikalstamos veikos padarymą būtent laisvės atėmimo bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustatytina kaip mažesnė nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį. Bendrinant bausmes atsižvelgtina į tai, kad L. B. pripažino kaltę, gailėjosi dėl savo netinkamo elgesio, tačiau nusikalto būdamas recidyvistas, kas sunkina jo teisinę padėtį, į nusikalstamų veikų darymo intensyvumą bei į kt. aplinkybes.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinas atliktas ir įskaitytas bausmės laikas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendį.

LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiosios G. Z. atstovė pagal įstatymą O. B. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 81-82). Ieškinyje nurodoma, kad, vertinant nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios G. Z. pakankamai jauną amžių, ją supusią socialinę aplinką, neabejotina, kad ji nesuvokė lytinių santykių esmės ir prasmės, nesugebėjo atsispirti šiems santykiams, kas akivaizdžiai sukėlė nukentėjusiajai neigiamus emocinius, psichologinius padarinius. Be to, po šių santykių nukentėjusioji pasijuto nėščia, kas sukėlė nukentėjusiajai neigiamas emocijas, išgyvenimus, stresą. Bendraujant su nukentėjusiąja G. Z. pastebima žala jos vertybių formavimuisi, suvokimui apie draugystę, santykių, meilę.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis LR CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais: atsižvelgiant į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Šiuo atveju vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra nusikalstamos veikos pasekmės, kurios turi būti vertinamos atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtų moralinių praradimų dydį ir jų neigiamą įtaką. Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti ir neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, bei vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Be kita ko, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Sutiktina su civiliniame ieškinyje nurodoma aplinkybe, kad dėl L. B. nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji G. Z. patyrė neturtinę žalą. Tai, kad visumoje neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta, pripažino ir pats kaltinamasis, tik ginčijo neturtinės žalos dydį, manydamas, jog teisinga kompensacija galėtų siekti 1 000-2 000 eurų sumą.

Byloje nustatyta, kad L. B. nukentėjusiosios nepilnametės atžvilgiu padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Būdamas suaugęs vyras, pasinaudojo nukentėjusiosios patiklumu, savo namuose su ja lytiškai santykiavo, nors žinojo, kad nukentėjusioji yra vaikas. L. B. ne visada lytinių santykių metu naudojo apsaugos priemones, ko pasekoje G. Z. tapo nėščia. Remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, L. B. pajamų, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi. Neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra kompensacija ir satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtus bei galimus ateityje dvasinius išgyvenimus ir kaltinamojo finansinė padėtis yra tik viena iš aplinkybių, vertinama nustatant konkretų iš kaltinamojo priteistinos neturtinės žalos dydį. L. B. yra jauno amžiaus, išėjęs į laisvę, turės galimybę dirbti ir gauti pajamų. Visgi, nukentėjusiosios patirti išgyvenimai gali turėti neigiamos įtakos jos elgesiui, psichinei savijautai, gebėjimui užmegzti artimus santykius ateityje. Atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo pobūdį, nukentėjusiosios pakankamai jauną amžių, ją supančią socialinę aplinką, galima daryti išvadą ir apie netrumpalaikę neigiamų padarinių įtaką G. Z. asmenybės formavimuisi, jos požiūriui į vyro ir moters santykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji lankosi pas psichoterapeutą. Nors pati yra vaikas, tačiau turi rūpintis būsimu savo vaiku. Akivaizdu, kad dėl L. B. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, nerimą, stresą. Pablogėjo jos reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės. Taigi, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad L. B. tyčiniais nusikalstamais veiksmais pažeidė nepilnametės G. Z. seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą bei šis nusikaltimas nepilnametei sukėlė neigiamus emocinius, psichologinius, fizinius padarinius. Pagal bylos duomenis, kuriuos pateikė Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, nukentėjusiosios motina O. B., pareiškusi ieškinį nepilnametės vardu, pakankamai rūpinosi dukra, negrįžus į namus visada kreipdavosi į policiją; namuose buvo sudarytos pakankamos sąlygos vaikams gyventi, užtikrinamas jų ugdymas (1 t., b. l. 12). Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pragyvenimo lygį valstybėje 2021 metais, sprendžia, kad nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo L. B. G. Z. naudai priteistina 3 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestinas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, kai konstatuojama, jog padarytas LR BK 151(1) straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, priteistina panaši neturtinės žalos kompensacija (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-310-152/2013, 2014 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-802-519/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-172-651/2020 ir kt.), o didesnė neturtinė žala, kaip šiuo atveju įvardinta pateiktame civiliniame ieškinyje, priteistina baudžiamosiose bylose esant išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Tuo pačiu pažymėtina, kad ateityje kilsiančių išlaidų, susijusių su tinkamu vaiko išlaikymu, klausimas spręstinas vadovaujantis LR CK normomis.

Teismui buvo pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažymos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (1 t., b. l. 188, 193), iš kurių matyti, kad už nukentėjusiajai G. Z. suteiktas advokatės Lionės Musteikienės paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 57,06 Eur, o už kaltinamajam L. B. suteiktas advokatės Jurgitos Šlapaitienės paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 91,44 Eur. Atsižvelgiant į nelengvą kaltinamojo turtinę padėtį (šiuo metu nedirbantis, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, turintis atlyginti nukentėjusiajai priteistą neturtinę žalą), šios išlaidos iš jo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 151(1) straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. B. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir galutinę subendrintą bausmę L. B. skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti atliktą ir įskaitytą bausmės laiką pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 26 d. nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. B. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nukentėjusiosios G. Z. atstovės pagal įstatymą O. B. pareikštą civilinį ieškinį dėl 7 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš L. B. priteisti nukentėjusiajai G. Z. 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Netenkinti prašymų dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (91,44 Eur dydžio advokatės Jurgitos Šlapaitienės užmokestis, 57,06 Eur dydžio advokatės Lionės Musteikienės užmokestis) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.