- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-08-02
- Bylos Nr.
- I-3250-473/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01827-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį patikslino (b. l. 23–24), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), priteisti 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas nurodo, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, t. y. jam nebuvo išduodama dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl minėtų higienos priemonių išdavimo pareiškėjas ne vieną kartą kreipėsi žodžiu į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau prašymai nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, kad laisvės atėmimo vietos administracijai nėra numatyta pareiga aprūpinti šiomis higienos priemonėmis nuteistuosius – pagal ginčo laikotarpiu galiojusias aprūpinimo normas, pareiškėjo nurodytos higienos priemonės buvo išduodamos tik suimtiesiems. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju neturėjo būti atsižvelgiama į jo statusą (nuteistasis), nes tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji asmenys yra išlaikomi valstybės, todėl jis, kaip nuteistasis, buvo diskriminuojamas. Negavęs higienos priemonių iš valstybės, jis negalėjo išsivalyti dantų ir jie pradėjo gesti. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepimu į skundą (b. l. 7–10) su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti. Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., skundas teismui parašytas 2018 m. balandžio 14 d., todėl galimai pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsižvelgdamas į tai, atsakovės atstovas prašo taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti. Atsakovės atstovas pažymi, kad vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, pareiškėjui iki 2017 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Kol pareiškėjas buvo suimtas, pagal poreikį jam buvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis, dantų pasta. Lukiškių TI-K administracija nuo 2017 m. sausio 1 d. nėra gavusi iš pareiškėjo prašymų dėl higienos reikmenų išdavimo. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik prielaidomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus (b. l. 27), kuriuose nurodė, kad apie savo teisės pažeidimą sužinojo tik 2017 m. gruodžio 15 d. iš asmens, kurio iškalta byla buvo išnagrinėta teisme. Todėl pareiškėjas prašo senaties terminą skaičiuoti nuo šios dienos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovės Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės laisvės atėmimo bausmės atlikimo Lukiškių TI-K laikotarpiu neaprūpinus jo būtinomis higienos priemonėmis. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą.
CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, kuri atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi, ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti žalos atlyginimą už neaprūpinimą higienos priemonėmis laikotarpiu, kai jis buvo laikomas Lukiškių TI-K. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas buvo laikomas šioje įstaigoje nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. birželio 14 d. bei nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. Iš ant voko (b. l. 4) esančios siuntimo žymos matyti, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą 2018 m. gegužės 28 d., todėl darytina išvada, kad jis praleido CK nustatytą sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d., atlyginimo pareikšti.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1037/2009).
Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą grindžia tuo, kad pažeidimų atlikimo metu jam nebuvo žinoma, jog jo teisės yra pažeidžiamos, nes tuo metu jis neturėjo teisinių žinių, nebuvo susipažinęs su jo, kaip nuteistojo, statusą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus pareiškėjas sužinojo tik 2017 m. gruodžio 15 d. iš kito asmens, kurio bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėjo teismas.
LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad neturtinę žalą sudarantys subjektyvūs išgyvenimai neturi grįžtamojo poveikio, todėl jų pajautimas ex post facto (įvykiui pasibaigus) vertintinas kritiškai. Neigiami dvasiniai išgyvenimai, sudarantys neturtinės žalos turinį pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, yra jaučiami nepriklausomai nuo suvokimo apie su tuo susijusius teisės aktus, t. y. nepriklausomai nuo jų teisinio kvalifikavimo, todėl įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas nepateisina netinkamo įstatymų reikalavimų vykdymo ir negali būti laikomas pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjas senaties terminą kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo praleido dėl svarbių priežasčių bei tokį terminą atnaujinti (žr. LVAT 2015 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-712-858/2015 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad teisės aktai, nustatantys sulaikytų asmenų teises bei pareigas ir reglamentuojantys laikymo sąlygas, yra lietuvių kalba ir viešai prieinami, o pareiškėjas, kuris patiria neigiamų išgyvenimų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, net ir nesusipažinęs su konkrečiais teisės aktų reikalavimais bei teismų išaiškinimais, gali suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos (žr. LVAT 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013, 2016 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-743-662/2016, 2017 m. sausio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-102-525/2017 ir kt.).
Taigi, pareiškėjui apie jo atžvilgiu galimai atliekamus neteisėtus veiksmus (neveikimą) turėjo būti žinoma nuo šių aplinkybių atsiradimo momento, todėl tariamas teisės aktų ar teismų praktikos nežinojimas nesudaro pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo reikalavimai dėl žalos atlyginimo už netinkamas suėmimo sąlygas laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. atmestini kaip pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą. Toliau byloje bus sprendžiama dėl pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d. bei nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.
Vadovaujantis Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. vasario 25 d. redakcija, galiojusi nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2017 m. sausio 1 d.), nuostatomis, tardymo izoliatoriuose laikomiems suimtiesiems ir arešto ar laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose atliekantiems nuteistiesiems (vyrams) turėjo būti išduodamas skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). Šiose normose taip pat buvo nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2017 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.), laisvės atėmimo vietose laikomiems vyrams išduodami skalbimo milteliai (400 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (3 ritinėliai), dantų šepetėlis (1 vnt.), dantų pasta (75 ml), skutimosi peiliukai (4 vnt.), dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo aprašo, patvirtinto minėtu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu, 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis, higieniniai paketai (10 vnt., moterims) ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprūpinami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms. Šio aprašo 5 punkte nustatyta, kad drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys išduodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.
Taigi, pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d., dantų pasta, šepetėlis, vienkartiniai skustuvai buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims, šių priemonių išdavimas nuteistiesiems nebuvo numatytas. Iš byloje pateiktos kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės (b. l. 11–14) matyti, kad pareiškėjas buvo suimtas 2015 m. balandžio 11 d., į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. balandžio 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas nuteistas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 15) nurodyta, kad tol, kol pareiškėjo statusas buvo suimtasis, jam pagal poreikį buvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir dantų pasta. Iš pareiškėjos skundo matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą jis sieja su aplinkybėmis, kad nebuvo aprūpinamas nurodytomis higienos priemonėmis, nes buvo nuteistasis, ir buvo diskriminuojamas suimtųjų, kuriems, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, ginčui aktualios higienos priemonės (dantų pasta, šepetėlis ir skutimosi peiliukai) „<...> būdavo išskiriamos kas mėnesį <...>“. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. spalio 9 d., kai pareiškėjas buvo suimtasis, jis buvo tinkamai aprūpinamas pirmiau minėtomis higienos priemonėmis.
Byloje nėra ginčo, kad tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kaip nuteistasis (nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. birželio 14 d.), ir teisės aktų nuostatos nenumatė pareigos aprūpinti nuteistuosius dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais, šios priemonės jam nebuvo išduodamos. LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimu, priimtu išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-1121-858/2017, kurioje buvo keliami analogiško pobūdžio reikalavimai dėl nuteistojo asmens neaprūpinimo dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai, konstatavo, kad esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas suimtųjų ir nuteistųjų statuso skirtingumo, nes nagrinėjamo klausimo kontekste, suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) nuostatų. Minėtame sprendime teismas taip pat pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu, todėl Konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.
Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir į LVAT praktiką analogiško pobūdžio bylose, konstatuoja, kad atsakovė pažeidė pareiškėjo teises neaprūpindama jo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas, iki 2016 m. birželio 14 d., kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus.
Pareiškėjas Lukiškių TI-K taip pat buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. Kaip minėta, šiuo metu galiojančiose materialinio buitinio aprūpinimo normose ir apraše numatyta, kad tiek suimtiesiems, tiek ir nuteistiesiems, pirmą kartą atvykusiems į laisvės atėmimo vietą, turi būti išduodamas dantų šepetėlis ir pasta. Vėliau higienos reikmenys būti išduodami tik tuo atveju, jei yra konstatuojamos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) nuteistasis (suimtasis) yra nemokus; 2) nuteistasis (suimtasis) pateikė rašytinį prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad visą buvimo Lukiškių TI-K laiką jis buvo nemokus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio pranešimu dėl pareiškėjo skundo (b. l. 15) nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įstaigos administracija nėra gavusi pareiškėjo prašymų dėl higienos reikmenų išdavimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka nepateikęs prašymo dėl reikalingų higienos priemonių išdavimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, todėl dėl savo neveikimo nerealizavo teisės gauti nurodytas higienos priemones. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. atsakovė, neaprūpindama pareiškėjo dantų pasta ir šepetėliu, nepažeidė jo teisių.
Apibendrinant nustatytas aplinkybes, pažymėtina, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d., kai Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas, iki 2016 m. birželio 14 d., kai pareiškėjas išvyko iš Lukiškių TI-K, t. y. 250 dienų, pareiškėjas nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, fizinių nepatogumų, diskomfortą, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kurių pareiškėjas nebūtų patyręs, jei jo laikymo Lukiškių TI-K sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, todėl atsakovei kilo pareiga kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus, sumokant jam piniginį ekvivalentą.
CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kitaip tariant, teisės aktai neįtvirtina baigtinio kriterijų, į kuriuos turi būti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio, sąrašo. Neturtinę žalą patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).
Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį bei jo trukmę, tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad šis pažeidimas sąlygojo ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, teismas neturi pagrindo laikyti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Taigi, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma 2 600 Eur suma akivaizdžiai viršija pareiškėjo patirtus neturtinius praradimus ir nėra adekvati nustatytų pažeidimų mastui. Teismas, atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (pvz., LVAT 2017 m. balandžio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017, kurioje už analogiškus pažeidimus, kurie buvo vykdomi 6 mėn., buvo priteista 300 Eur suma), daro išvadą, kad už analogiško turinio pažeidimą vidutiniškai yra priteisiama po 1,67 Eur už dieną, todėl įvertinęs tai, kad pareiškėjo teisės buvo pažeidžiamos 250 d., teismas konstatuoja, kad teisinga satisfakcija pareiškėjui už jo patirtą neturtinę žalą nagrinėjamu atveju laikytina 418 Eur suma (250 d. x 1,67 Eur).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. G. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 418 Eur (keturis šimtus aštuoniolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.