- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-19
- Bylos Nr.
- A-372-438/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01827-2018-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų ( juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo)
- Pareiškėjas
- D. G.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis atliko laisvės atėmimo bausmę Lukiškių TI-K ir nebuvo tinkamai aprūpinamas higienos priemonėmis, t. y. jam nebuvo išduodama dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl minėtų higienos priemonių išdavimo pareiškėjas ne vieną kartą žodžiu kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau prašymai nebuvo tenkinami, nes laisvės atėmimo vietos administracijai nėra numatyta pareiga aprūpinti šiomis higienos priemonėmis nuteistuosius – pagal ginčo laikotarpiu galiojusias aprūpinimo normas, pareiškėjo nurodytos higienos priemonės buvo išduodamos tik suimtiesiems. Pareiškėjo vertinimu, šiuo atveju neturėjo būti atsižvelgiama į jo statusą (nuteistasis), nes tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji asmenys yra išlaikomi valstybės, todėl jis, kaip nuteistasis, buvo diskriminuojamas. Negavęs higienos priemonių iš valstybės, jis negalėjo išsivalyti dantų ir jie pradėjo gesti. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažemintas pareiškėjo orumas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., skundas teismui parašytas 2018 m. balandžio 14 d., todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą praleidęs sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsižvelgęs į tai, atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimus atmesti. Taip pat atsakovas pažymėjo, jog vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais teisės aktais, pareiškėjui iki 2017 m. sausio 1 d. kiekvieną mėnesį buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus, 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo. Kol pareiškėjas buvo suimtas, pagal poreikį jam buvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis, dantų pasta. Lukiškių TI-K administracija nuo 2017 m. sausio 1 d. nėra gavusi iš pareiškėjo prašymų dėl higienos reikmenų išdavimo. Be to, pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją dėl skunde nurodytų aplinkybių. Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik prielaidomis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu pareiškėjo D. G. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui D. G. iš atsakovo 418 Eur neturtinei žalai atlyginti.
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. birželio 14 d. ir nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. Skundą teismui pareiškėjas pateikė 2018 m. gegužės 28 d., todėl praleido CK nustatytą sutrumpiną trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos, atsiradusios laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. gegužės 28 d., atlyginimo pareikšti. Todėl teismas sprendė dėl pareiškėjo reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d. bei nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d.
7. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2015 m. gegužės 29 d. iki 2016 m. birželio 14 d., dantų pasta, šepetėlis, vienkartiniai skustuvai buvo išduodami tik suimtiesiems asmenims, nes šių priemonių išdavimas nuteistiesiems nebuvo numatytas. Iš byloje pateiktos kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės matyti, kad pareiškėjas buvo suimtas 2015 m. balandžio 11 d., į Lukiškių TI-K atvyko 2015 m. balandžio 14 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad tol, kol pareiškėjo statusas buvo suimtasis, jam pagal poreikį buvo išduodami vienkartiniai skutimosi peiliukai, dantų šepetėlis ir dantų pasta. Iš pareiškėjo skundo matyti, kad neturtinės žalos atsiradimą jis sieja su aplinkybėmis, kad nebuvo aprūpinamas nurodytomis higienos priemonėmis, nes buvo nuteistasis ir buvo diskriminuojamas suimtųjų, kuriems, kaip skunde nurodo pats pareiškėjas, ginčui aktualios higienos priemonės (dantų pasta, šepetėlis ir skutimosi peiliukai) „<...> būdavo išskiriamos kas mėnesį <...>“. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas darė išvadą, kad laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 28 d. iki 2015 m. spalio 9 d., kai pareiškėjas buvo suimtasis, jis buvo tinkamai aprūpinamas pirmiau minėtomis higienos priemonėmis.
8. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas konstatavo, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo teises neaprūpindamas jo dantų pasta, dantų šepetėliu ir skutimosi peiliukais laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 9 d., kai Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo nuteistas, iki 2016 m. birželio 14 d., kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K į Alytaus pataisos namus.
9. Pareiškėjas Lukiškių TI-K taip pat buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. Šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose numatyta, kad tiek suimtiesiems, tiek ir nuteistiesiems, pirmą kartą atvykusiems į laisvės atėmimo vietą, turi būti išduodamas dantų šepetėlis ir pasta. Vėliau higienos reikmenys turi būti išduodami tik tuo atveju, jei yra konstatuojamos 2 kumuliatyvios sąlygos: 1) nuteistasis (suimtasis) yra nemokus; 2) nuteistasis (suimtasis) pateikė rašytinį prašymą dėl higienos priemonių išdavimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodė, kad visą buvimo Lukiškių TI-K laiką jis buvo nemokus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. birželio pranešimu dėl pareiškėjo skundo nustatyta, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. įstaigos administracija negavo pareiškėjo prašymų dėl higienos reikmenų išdavimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas sprendė, jog pareiškėjas, teisės aktuose nustatyta tvarka nepateikęs prašymo dėl reikalingų higienos priemonių išdavimo, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, todėl dėl savo neveikimo nerealizavo teisės gauti nurodytas higienos priemones, todėl laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 30 d. iki 2018 m. balandžio 3 d. atsakovas, neaprūpindamas pareiškėjo dantų pasta ir šepetėliu, nepažeidė jo teisių.
10. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2016 m. birželio 14 d. (250 dienų) nebuvo tinkamai aprūpintas higienos priemonėmis. Įvertinęs pažeidimo pobūdį ir trukmę, pareiškėjo neturtinę žalą teismas įvertino 418 Eur.
III.
11. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiose kamerose, tačiau nemotyvuoja, kodėl, teismo manymu, pažeistai teise apginti nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Pareiškėjas turėjo pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių bei reikšmingų aplinkybių, patvirtinančių neturtinės žalos kilimo faktą, o teismo nustatyta atlygintinos neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybės, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota.
13. Atsakovas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo), valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjo naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. balandžio 3 d., atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
15. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus (neveikimą), pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 10 d. iki 2016 m. birželio 14 d. pareiškėjui higienos priemonės turėjo būti išduodamos, pripažino, jog pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Lukiškių TI-K buvo pažeista, tačiau pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais tenkino iš dalies ir priteisė 418 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
16. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais. Teigia, jog teismas išsamiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo pasekmių, išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybės, kurios galėtų būti reikšmingos įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui, todėl teismo pozicija vertintina kaip neargumentuota. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas.
17. Teisėjų kolegija pirmiausiai atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
18. Žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.). Tam, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
19. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K laikėsi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Nuteistų vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normų (toliau – ir Normos), kad dantų šepetėliai, dantų pasta bei vienkartiniai peiliukai buvo išduodami tik pataisos namuose laikomiems suimtiesiems. Tačiau vadovaudamasis EŽTT praktika bei aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti neturtinę žalą.
20. Nagrinėjamai bylai aktualus EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05), kurioje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl sulaikyto asmens laikymo kalėjime sąlygų, pažeidžiančių Konvencijos 3 straipsnį. Asmuo skundėsi be kita ko tuo, kad dėl to, jog įkalinimo įstaigos administracija atsisakė jį aprūpinti asmens higienos priemonėmis, tarp jų ir muilu, dantų šepetuku, dantų pasta, jis nuolat jautėsi nešvarus ir žeminamas. Teismas pripažino, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas. Akivaizdu, kad tai sukėlė kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kančią. Dar daugiau, nacionalinės valdžios nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų, Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas be kita ko akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai pažeminimą.
21. Nors EŽTT aptartoje byloje nagrinėjo skundą dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, EŽTT pateiktas išaiškinimas reikšmingas nagrinėjamoje administracinėje byloje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendė, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų.
22. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis norma nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, jog pareiškėjui 250 dienų nebuvo išduotos higienos priemonės, kas laikytina Konvencijos pažeidimu, todėl yra pagrindas konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme.
24. Dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio pažymėtina, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą, garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo padaryto pareiškėjui teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirtą diskomfortą, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (418 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
26. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.