Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas), Žibutės Budžienės (pranešėja), Dalės Burdulienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų K. P. ir A. E. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-934-530/2011 pagal ieškovų K. P. ir A. E. P. ieškinį atsakovui Paramos ir labdaros fondui „Vaiko tėviškės namai“, trečiajam asmeniui M. P. dėl visuotinio dalininkų susirinkimo ir valdybos posėdžio sprendimo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, vertindamas susirinkimo sušaukimo tvarką, nustatė, kad susirinkimo, kurio nutarimas ginčijamas, sušaukimo tvarkos pažeidimų byloje nenustatyta, jį sušaukė tam turintis teisę asmuo, apie susirinkimą buvo laiku ir tinkamai informuoti atsakovo dalininkai. Aplinkybė jog šeimynos direktorei nebuvo pateikta darbotvarkė visais kitais klausimais, kuriais buvo kviečiamas dalininkų susirinkimas, neduoda pagrindo padaryti kitokią išvadą. Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, teisinio pagrindo konstatuoti Fondo įstatų 6.2 p.; 6.3 p.; 6.4 p. pažeidimą, nėra. Nenustatyta grubių pažeidimų, kurie 2009-05-28 Fondo visuotinį dalininkų susirinkimą ir valdybos posėdį darytų neteisėtais kaip prieštaraujančius viešajai tvarkai. 2009-05-28 įvykęs Fondo Visuotinis dalininkų susirinkimas atitiko Fondo įstatų reikalavimus, nes priėmė sprendimus dalyvaujant daugiau kaip 1/2 Fondo dalininkų ir už juos balsavo dauguma balsavimo metu dalyvaujančių Fondo dalininkų. Teismas pabrėžė, kad nors ieškovai teisme teigė, jog valdyba neturėjo teisės susirinkti į posėdį tą pačią dieną kaip ir visuotinis dalininkų susirinkimas, tačiau šiems teiginiams pagrįsti jie nesivadovavo jokiais argumentais. Nenustatęs pažeidimų, dėl kurių teismas galėtų pripažinti priimtus tiek 2009-05-28 dalininkų visuotinio susirinkimo, tiek 2009-05-28 valdybos posėdžio sprendimus negaliojančiais ar niekiniais, teismas ieškinį atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai neįrodė, jog jie buvo dalininkai, kadangi buvimą paramos ir labdaros fondo dalininkais „Vaiko tėviškės namai“ ieškovai įrodė rašytiniais įrodymais (b.l. 11, 27-32, 84-86), kurie buvo išimti iš VĮ Registrų centras. Teismas visiškai nevertino trečiojo asmens M. P. paaiškinimų ir teiktų įrodymų, nors šio dalyvio atsiliepimas į ieškinį buvo teisiškai pagrįstas, atitinkantis faktines aplinkybes, jo įvertinimas būtų leidęs atskleisti faktinius įvykius ir priartėti prie objektyvumo. Taip pat teismas netinkamai vertino ikiteisminio tyrimo Nr. 20-2-00512-09 metu surinktus rašytinius įrodymus ir neobjektyviai traktavo prokuroro nutarimus. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių visuotinių dalininkų susirinkimų protokolų galima spręsti apie fondo dalininkų judėjimą ir neabejotiną A. P. buvimą dalininke. Ieškovai negalėjo tinkamai įrodyti esantys paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkais, nes atsakovas nepateikė reikalaujamų protokolų. Nesant rašytinių įrodymų teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, kurie tvirtino, esą P. nebuvo dalininkais. Todėl darytina išvada, kad teismas buvo šališkas, rėmėsi atsakovo paaiškinimais, o ne ieškovų pateiktais rašytiniais įrodymais.

Ieškovų nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad apie dalininkų susirinkimą iniciatoriai tinkamai visus informavo. Atsakovo paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ įstatų 6.1 p. nustatyta, kad visuotinio dalininkų susirinkimo sušaukimo iniciatyvos teisę turi Fondo valdyba, administracijos vadovas ir steigėjai. Fondo įstatų 6.4 p. nurodyta, kad fondo steigėjai (visuotinio dalininkų susirinkimo iniciatoriai) Fondo valdybos pirmininkui pateikia paraišką, kurioje turi būti nurodytos susirinkimo priežastys ir tikslai, pateikti pasiūlymai dėl susirinkimo darbotvarkės, datos ir vietos, siūlomų sprendimų projektai. Įstatų 6.2 p. nustatyta, kad Fondo valdyba atsako už visuotinių dalininkų susirinkimų sušaukimą ir rengimą laiku. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas pranešant pasirašytinai ar registruotu laišku kiekvienam dalininkui arba ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki visuotinio dalininkų susirinkimo paskelbiant „Kauno diena“. Teismas pripažįsta, kad „ištyrus byloje rašytinius įrodymus matyti, jog Fonde buvo nusistovėjusi praktika pranešti dalininkams apie visuotinius dalininkų susirinkimus pasirašytinai. Be to su pranešimu paprastai nurodoma ir susirinkimo darbotvarkė.“ Tačiau teismas įrodymus vertina išimtinai atsakovo naudai. Dalininkai netinkamai informuoti apie susirinkimą, nes nebuvo pateikta 2009-05-28 susirinkimo išankstinė darbotvarkė, o pranešimas apie susirinkimą (T.1, b.1. 42) neatitinka prieš tai buvusios praktikos ir Lietuvos įstatymų bei fondo įstatų. Jokie rašytiniai ar kitokie įrodymai nei baudžiamojoje byloje, nei civilinėje byloje neduoda pagrindo teigti, kada pranešimas apie susirinkimą buvo atliktas. Visuotinis dalininkų susirinkimas buvo sušauktas ne tik kad nesilaikant fondo įstatuose nustatytos visuotinio dalininkų susirinkimo tvarkos, tačiau jame dalyvavo ir balsavo asmenys, įstatymų nustatyta tvarka neįgiję dalininkų statuso ir nesantys dalininkai (V. K., Š.). Valdyba turi iniciatyvos teisę šaukti susirinkimą, tačiau pagal fondo įstatų 6.7 str. 3 p. ne tik valdybos pirmininką, bet ir vicepirmininką renka visuotinis dalininkų susirikimas. Valdybos pirmininkui mons. V. K. mirus, jį turėjo pavaduoti vicepirmininkas A. S.. Apie valdybos nario V. P. išrinkimą laikinai einančiu valdybos pirmininko pareigas informacijos nebuvo. Pirmosios instancijos teisme paprašius pateikti dokumentus apie jo paskyrimą, V. P. to nepadarė. Jeigu nėra teisėto V. P. paskyrimo paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ laikinai einančio valdybos pirmininko pareigas dokumento, tai reiškia, kad susirinkimas buvo šaukiamas neturinčio tam teisės asmens ir nesivadovaujant fondo įstatais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 185 str., 263 str., 329 str.).

Apeliantų K. P. ir A. E. P. teismui 2012-03-02 pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus atsisakytina priimti, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.). Taip pat atsisakytina priimti pateiktus įrodymus iš viešus juridinio asmens duomenis iš tinklapio www.registrucentras.lt, 2004-06-09 dalininkų susirinkimo protokolą Nr.2 ir dalyvių sąrašą, bei 2004-05-28 pranešimą apie įvyksiantį susirinkimą (CPK 314 str.), kadangi šios aplinkybės galėjo būti įrodinėjamos viso proceso pirmojoje instancijoje metu, be to, nauji įrodymai turi būti pateikti su apeliaciniu skundu (CPK 306 str. 3 d.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Analizuodamas visuotinių susirinkimų nutarimų pripažinimo negaliojančiais institutą, Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į dvejopą šio instituto paskirtį. Pirma, suteikiant teisę ginčyti tokius nutarimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos visuotinio susirinkimo nutarimais, interesus, taip pat viešąjį interesą. Antra vertus, šis institutas taip pat skirtas apsaugoti juridinį asmenį (bendrovę, fondą ir pan.) ir už ginčijamų nutarimų priėmimą balsavusių asmenų (akcininkų, dalininkų ir pan.) interesus. Atsižvelgiant į tai, Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų, reglamentuojančių visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimą negaliojančiais, aiškinimo ir taikymo praktika rodo būtinumą sprendžiant teismuose tokio pobūdžio ginčus atsižvelgti į abejus šio instituto tikslus ir siekti abiejų šalių interesų pusiausvyros. Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog teismas, spręsdamas visuotinio susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu klausimą, turi išsiaiškinti ir tai, kokią įtaką susirinkimo nutarimų priėmimui būtų turėjęs ar turėtų ieškovas, jeigu tie pažeidimai nebūtų buvę padaryti ar susirinkimas būtų organizuojamas iš naujo, t.y. ieškovo galimą įtaką balsavimo susirinkime dėl jame priimtų sprendimų rezultatams (Aukščiausiojo Teismo 2000 m. kovo 29 d. nutartis, priimta Vilniaus miesto valdyba v. uždaroji akcinė bendrovė “Sangreta” byloje, bylos Nr. 3K-3-383; 2001 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta V. S. v. specialiosios paskirties akcinė bendrovė “Strumbras” byloje, bylos Nr. 3K-3-856; kt.). Lietuvos civilinės teisės doktrinoje irgi pabrėžiama, jog sprendžiant visuotinio susirinkimo procedūros pažeidimo klausimus reikia įvertinti, ar tokie pažeidimai yra esminiai, t.y. ar jie galėjo turėti reikšmės susirinkimo nutarimų priėmimui. Taigi darytina išvada, jog visuotinio susirinkimo nutarimai dėl pažeidimų, susijusių su susirinkimo procedūra, neturėtų būti pripažįstami negaliojančiais vien dėl neesminių (formalių) pažeidimų, t.y. nesukėlusių jokių neigiamų padarinių nei pačiam juridiniam asmeniui, nei jo dalyviams ar viešajam interesui.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, konstatavo, kad ieškovai nėra Paramos labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkais. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, išdėstytais sprendžiant ieškovų buvimo dalininkais klausimą, todėl papildomai jų nekartoja. Atskirai pažymėtina, kad ieškovai apeliaciniame skunde nepagrįstai teismo sprendimo neteisėtumą grindžia tuo, kad teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus – dalininkų registravimo žurnalą, susirinkimų, kuriuose dalyvavo kaip dalininkai ir trečiojo asmens M. P. parodymų. Šie apeliantų argumentas yra paneigti byloje ištirtais įrodymais – liudytojų B. P., A. S., D. K., V. M., O. J., M. B., T. G., V. P. parodymais, įsteigimo aktu (T.1, b.l. 71). Teismas pagrįstai pripažino, kad ikiteisminis tyrimas dėl nustatymo asmens, galimai suklastojusio Paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ 2007-08-10 visuotinio dalininko susirinkimo protokolą (kuriuo remiasi ieškovai) ir jo priedus, tęsiamas, todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes nėra pagrindo vadovautis minėtais dokumentais.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nepažeidė visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo tvarkos, nes visi Fondo dalininkai apie 2009-05-28 visuotinį dalininkų susirinkimą buvo informuoti pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2009-05-28 valdybos iniciatyva šaukiamas visuotinis Paramos labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkų susirinkimas, kad 16 val. vyks Šv. mišios Kauno arkikatedroje bazilikoje, o po jų įvyks susirinkimas adresu: (duomenys neskelbtini) bei pridedama susirinkimo darbotvarkė ir telefono Nr.(duomenys neskelbtini) pasiteiravimui. Pranešimus pasirašė laikinai einantis Fondo valdybos pirmininko pareigas V. P.. Pranešimai pasirašytinai įteikti 2009 m. gegužės 12-13 d. Teismas taip pat pripažino, kad ieškovė A.E. P. gavo pranešimą apie 2009-05-28 valdybos iniciatyva šaukiamą visuotinį labdaros paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkų susirinkimą (T.1, b.l. 42). Be to, ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad ji matė skelbimų lentoje pranešimą apie vyksiantį susirinkimą, tačiau pamanė jog tai nebus svarbu ir nedalyvavo (T.1, b.l. 112). Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad pats faktas, tai yra pranešimas apie įvyksiantį dalininkų susirinkimą 2009-05-28 d. buvo. Ieškovė būdama šeimynos direktore ir kviečiama į susirinkimą turėjo pareigą dalyvauti susirinkime. Pasirinkdama kitokį veikimo būdą, pasyvumą, ji sąmoningai veikė prieš savo interesus. Rėmimasis vien formaliais pagrindais, kad nebuvo įteikta susirinkimo dienotvarkė, nepateisina aplaidaus ieškovės elgesio.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje esantys įrodymai rodo, kad susirinkime, kuriame buvo priimti ieškovo ginčijami nutarimai, dalyvavo ir už nutarimų priėmimą ar prieš jų priėmimą balsavo penkiolika dalininkų (T.1, b.l. 14-20). Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė tuo, kad byloje nėra įrodymų pagrindžiančių, kad ieškovai buvo Paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovei tapus viešosios įstaigos samdoma administracijos darbuotoja – direktore, pasikeitė jos statusas ir visuotiniame dalininkų susirinkime, kur ji buvo kviečiama kaip direktorė, o ne dalininkė. Suprantama, jog Fondo vadovas, ne dalininkas pagal Fondo įstatų 8 p. (T.1, b.l. 39), iš esmės nedaro ir negali daryti lemiamos įtakos balsavimo dėl Fondo visuotinio dalininkų susirinkimo nutarimų rezultatams. Atsižvelgdama į tai ir nenustačiusi, jog ginčijamais susirinkimo nutarimais būtų pažeistas viešasis interesas, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo konstatuotas faktas, kad nebuvo pažeista nurodyto visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka, leidžia teigti, kad priimti susirinkimo nutarimai nesukėlė jokių neigiamų padarinių ieškovei A.E. P., kaip buvusiai atsakovo vadovei ir ieškovui K. P.. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų ieškinį dėl 2009 m. gegužės 28 d. įvykusio Paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ visuotinio susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis; ieškovai bylos nagrinėjimo metu neįrodė, kad jie buvo Paramos ir labdaros fondo „Vaiko tėviškės namai“ dalininkai, kad buvo pažeista jų, kaip dalininkų ar administracijos vadovų teisė į informaciją, dėl susirinkimo skundžiamų sprendimų atsirado grėsmė jo turtinėms ar neturtinėms teisėms, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str.1 d.1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str.,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.