Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Z. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mariaus Rumšo skundą dėl Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2689-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2689-2022 Z. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje ir jam paskirtas įspėjimas.

Ši administracinė nuobauda paskirta dėl to, kad Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriuje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis Z. K. Lietuvos Respublikoje gyveno teisėtai turėdamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), galiojusį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d., išduotą vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis (užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, Z. K. iš šalies neišvyko, tuo pažeidė Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto nuostatą, kurioje nurodoma, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi, todėl nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. šalyje jis yra neteisėtai.

Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas D. J. nurodė, kad Z. K. skunde nėra nurodyta jokių administracinę atsakomybę šalinančių pagrindų. Užsieniečiui skirta pati švelniausia priemonė. Analogiškose bylose būna trys situacijos, t. y. pirma, kai asmuo pats pagal Įstatymą turi išvykti, kai yra pasibaigęs leidimas laikinai gyventi arba jis neturi leidimo laikinai gyventi ir neturi vizos. Antra, kai priimamas sprendimas dėl jo grąžinimo į kilmės valstybę ir trečia, kai dėl asmens priimamas sprendimas dėl jo išsiuntimo į kilmės valstybę. Šiuo metu pareiškėjui priimtas sprendimas dėl jo grąžinimo, sprendime nurodytas terminas nesuteikia teisės būti Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamento sprendimai yra individualūs ir užsieniečių atžvilgiu priimti kiti sprendimai neturi jokios įtakos. Kiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai turi leidimus laikinai gyventi ar darbo vizas ir todėl jie Lietuvos Respublikoje yra teisėtai ir jų atžvilgiu negali būti priimtas toks sprendimas. Pagal teisinį reguliavimą Z. K. žinojo, kad jis neturi vizos ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl privalėjo išvykti, bet pasirinko neišvykti, todėl siekė gyventi neteisėtai Lietuvos Respublikoje. Z. K. darbdavys teikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvoje Z. K., pats Z. K. leidimo laikinai gyventi Lietuvoje neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 538 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką, buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje, vykimo per Lietuvos Respubliką tranzitu ar išvykimo iš Lietuvos Respublikos tvarkos pažeidimą.

Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustato, be kita ko, užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis Z. K. turėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 42). Leidimas Z. K. minėtu laikotarpiu buvo išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t. y., kai užsienietis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Svarbu pažymėti, kad pagal Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki šio Įstatymo 11 straipsnio 2–5, 7 dalyse užsieniečiams nustatyto buvimo laiko pabaigos, išskyrus atvejus, kai jis gauna dokumentą, patvirtinantį jo teisę būti arba gyventi Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Z. K. buvimas Lietuvos Respublikoje buvo teisėtas iki 2022 m. rugsėjo 11 d., kadangi naujo leidimo gyventi jis negavo iki turimo leidimo laikinai gyventi galiojimo laiko pabaigos.

Z. K. atstovas advokatas M. Rumšas skunde nurodo, kad Z. K. nepasibaigus leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. 2022 m. rugpjūčio 23 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti jam naują leidimą laikinai gyventi, tačiau 2022 m. spalio 14 d. Migracijos departamentas sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Z. K. šį sprendimą apskundė, taigi teisinėmis priemonėmis siekė įtvirtinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, nesiekė gyventi Lietuvos Respublikoje nelegaliai. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2022 m. rugpjūčio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą Z. K. išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu skubos tvarka (b. l. 8-14), o Migracijos departamentas 2022m. rugsėjo 21 d. pranešimu nurodė, kad sustabdomas prašymo nagrinėjimo terminas (b. l. 15-16).

Šiame kontekste teismas pažymi, kad Įstatymo 39 straipsnio 2 punkte nurodyto reglamentavimo būtina laikytis visais atvejais, kadangi jis yra imperatyviai nustatytas. Atkreipiamas dėmesys, jog įstatymo viršenybė – vienas iš pamatinių principų, kuriais grįstina teisinė valstybė, o minėtame Įstatymo 39 straipsnio 2 punkte imperatyviai nustatyta, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi. Įstatymų ir kitų teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra priskirtinas išimtinai teismo kompetencijai. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos aplinkybes bei vadovaujantis nustatytu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, jog šiuo atveju negali būti nustatomi jokie kiti terminai, leidžiantys gyventi užsieniečiui Lietuvos Respublikoje turint negaliojantį leidimą gyventi, visos anksčiau nurodytos aplinkybės nepaneigia Įstatyme nustatyto reglamentavimo. Vien ta aplinkybė, kad, Z. K. atstovo advokato teigimu, Z. K. aktyviai siekė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nepasibaigus leidimo terminui kreipėsi dėl naujo leidimo išdavimo, teikė dokumentus, domėjosi sprendimo priėmimo eiga bei šiuo metu yra Lietuvoje, nes dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, nepaneigia administracinio nusižengimo padarymo fakto ir nesudaro pagrindo netaikyti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, laikytina, kad nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. Z. K. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai.

Teismas nustatė, kad įvertinus byloje surinktus įrodymų visumą konstatuotina, jog Z. K. padaryta veika atitinka visus ANK 538 straipsnyje nurodyto nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, nes jis, būdamas užsieniečiu, turėdamas leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantį laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojusį nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. iki 2022 m. rugsėjo 11 d., išduotą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui iš šalies neišvyko, buvo Lietuvos Respublikoje neteisėtai, taip pažeisdamas Įstatymo 39 straipsnio 2 punktą.

Atsižvelgus į aptartas ir nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Z. K. kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, yra įrodyta, skundžiamas Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2689-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Migracijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 4500-ANR_N-2689-2022 nepakeistą ir Z. K. atstovo advokato Mariaus Rumšo skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.