Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai,

dalyvaujant ieškovei I. S., ieškovės atstovams advokatei Evelinai Trukšinienei ir advokato padėjėjai Rugilei Stumburevičiūtei,

viešuose teismo posėdžiuose (2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 21 d. ir 2024 m. vasario 15 d.) žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui MB „Ffortuna“ dėl 110 Eur žalos neatlyginimo, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmus sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-12160/2023.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. vasario 22 d. 12:50 val.

1. Ieškovė I. S. patikslintu ieškiniu (registracijos Nr. DOK-149476) prašė:

1) pripažinti, kad nėra skolinga atsakovui 110 Eur už spynos pakeitimą;

2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK), išnagrinėjusi atsakovo prašymą, 2023 m. rugpjūčio 16 d. priėmė sprendimą darbo byloje Nr. APS-131-12160/2023, kuriuo atsakovo prašymą tenkino iš dalies ir iš ieškovės atsakovui priteisė 110 Eur žalos atlyginimo dėl pakeistos spynos darbovietėje. Kitoje dalyje atsakovo prašymo netenkino.

1.2. Nesutiko su DGK sprendimu dalyje dėl iš ieškovės atsakovui priteistos 110 Eur žalos atlyginimo dėl pakeistos spynos. Ieškinys reiškiamas ir ieškovė prašo išnagrinėti darbo ginčą iš esmės dalyje dėl patenkintų atsakovo reikalavimų dėl 110 Eur žalos atlyginimo dėl neva pakeistos darbo patalpų spynos.

1.3. Ieškovės veiksmuose nėra visų sąlygų, kurios būtinos materialinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnį kilti, nes ieškovė atsakovui „ofiso“ raktą grąžino, todėl atsakovo išleisti 110 Eur už spynos pakeitimui buvo atsakovo laisva valia prisiimtos išlaidos, o ne dėl ieškovės veiksmų atsiradusi žala. Ieškovė geranoriškai ir nedelsdama ketino grąžinti raktą (tai patvirtina jos siųsta žinutė). Atsakovas, būdama atsakingas darbdavys, kuris nedelsiant nori panaikinti bet kokią galimybę ne darbuotojams patekti į darbovietės patalpas, galėjo savarankiškai nuvykti pas ieškovę ir pasiimti raktą. Tokiu atveju protingai elgdamasi atsakovas būtų patyręs daugiausiai 10-15 Eur žalos, kurią sudarytų kuro išlaidos. To atsakovui nepadarius, ieškovė raktą savarankiškai grąžino vėliau, liudytojo akivaizdoje, todėl jokių neteisėtų veiksmų ieškovės elgesyje konstatuoti negalima.

1.4. Atsakovo pateikta sąskaita faktūra Nr. 2023.03.19 (priedas Nr. 7) nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas spyną keitė būtent dėl to, kad ieškovė išėjo iš darbo. Minėtoje sąskaitoje faktūroje nurodyta papildoma informacija „skubus iškvietimas“, todėl spyną galimai reikėjo keisti dėl to, kad ji, pavyzdžiui, sugedo, o ne dėl to, kad ieškovė tariamai negrąžino rakto.

1.5. Tarp atsakovo patirtų išlaidų ir ieškovės veiksmų nėra priežastinio ryšio. Atsakovo patirta žala grįsta tik prielaidomis, tačiau byloje nebuvo nei vienos tiesioginės sąsajos tarp ieškovės išėjimo iš darbo ir atsakovo noro pasikeisti durų spyną. Be to, ieškovė savo veiksmais nesudarė jokio pagrindo manyti, kad ji kėsinsis į atsakovo turtą, kad bandys patekti į patalpas. Ieškovė taip pat niekada nenurodė, kad rakto negrąžins, priešingai, negalėdama pati pristatyti, pasiūlė atsakovui atvykti jo pasiimti. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl atsakovas turėjo pateikti įrodymus dėl ieškovės kaltės. Tokių įrodymų nepateikus, nebuvo galima nustatyti, kad ieškovė tiesiogiai ar netiesiogiai kalta dėl atsakovo patirtų išlaidų spynos keitimui.

2.1. Atsakovas 2024 m. sausio 22 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (DOK-11200). Nurodė, kad atsakovo direktorė F. S. A. informavo darbuotoją I. S. (ieškovę) dėl darbovietės raktų grąžinimo dar tą pačią dieną kuomet ji pasišalino iš darbo vietos palikusi prašymą išeiti iš darbo. Ieškovė dėl privalomų raktų grąžinimo buvo informuota ir kitą dieną, tačiau raktų negrąžino, dėl ko atsakovas privalėjo imtis darbovietės saugumo užtikrinimo priemonių ir pakeisti spyną, ką įrodo sąskaita faktūrą dėl spynos keitimo. Darbo ginčų komisijos posėdžio metu ieškovė pripažino ir patvirtino, jog rakto iškart neatidavė, jį atidavė tik gerokai vėliau, tas užfiksuota posėdžio metu darytu garso įrašu. Mažinant įmonės patiriamus nuostolius buvo pakeista tik viena spyna, nors darbuotoja turėjo raktus nuo dviejų įmonės durų.

2.2. Ieškovė papildomai paaiškino (DOK-175935), kad raktus 2023 m. kovo 24 d. perdavė kitai atsakovo darbuotojai K. P., kad jai padėjo raktus grąžinti M. R..

2.3. Ieškovė papildomai paaiškino (DOK-198663), kad 2023 m. kovo 17-24 d. ji sirgo (nedarbingumo pažymėjimo Nr. EG6572497) ir dėl to negalėjo grąžinti atsakovui raktų.

2.4. Ieškovė papildomai pateikė duomenis (DOK-200370), kad patyrė 840,05 Eur išlaidų advokato pagalbai šioje byloje bei (DOK-26131), kad papildomai patyrė 320,02 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų.

2.5. Ieškovė papildomai pateikė duomenis (DOK-24426), kad su K. P. susirašinėjimas apie tai, kad ieškovė tikrai grąžino raktus buvo 2023 m. lapkričio 8 d.

2.6. Atsakovas papildomai pateikė duomenis (DOK-26052), kad patyrė 363 Eur atstovavimo išlaidų.

2.7. Ieškovė papildomai pateikė teismui duomenis (DOK-26264), kad 2023 m. kovo 16 d. atsakovo vadovė 15:24 val. jai rašė, kad ieškovė apgalvotų gerai ar nori pasilikti darbe bei, kad ieškovė 2023 m. kovo 17 d. 7:39 val. atsakovo vadovei parašė, kad turi temperatūros, kad neatvyks. Atsakovo vadovė 2023 m. kovo 17 d. 7:55 val. pažymėjo ikonėlę „like“.

3. Teismo posėdžio metu (pereita nagrinėti parengiamojo teismo posėdžio metu):

3.1. Ieškovė ir jos atstovė ieškinio reikalavimus palaikė. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atėjus į darbą 2023 m. kovo 16 d. buvo pakeista jos darbo vieta, todėl tą pačia dieną parašė prašymą išeiti iš darbo, jame nenurodė kada atleidžiama, tikėjosi, kad dar dirbs bent dvi savaites. Su atsakovo vadove kalbėjosi dėl darbo santykių nutraukimo ir susitarė, kad dar viską aptars 2023 m. kovo 17 d. ryte, tačiau susirgo iki 2023 m. kovo 24 d. ir negalėjo atvykti, apie neatvykimą iš ryto parašė atsakovo vadovei. 2023 m. kovo 20 d. atsakovo vadovė informavo, kad ji yra atleista iš darbo 2023 m. kovo 16 d., kad reikia grąžinti raktus, kadangi ji sirgo, tai siūlė atsakovui atvykti juos ir pasiimti, atsakovui neatvykus, raktus grąžino 2023 m. kovo 24 d., juos perduodama K. P.. Atvykusi į darbo vietą 2023 m. kovo 24 d. negalėjo atrakinti darbo durų, nes iš kitos pusės buvo įdėtas raktas. 2023 m. kovo 17 d. negalėjo atvykti į darbą nes sirgo, vyko į polikliniką ir gavo nedarbingumą, apie atleidimą sužinojo 2023 m. kovo 20 d.

3.2. Atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Atsakovo vadovė papildomai paaiškino, kad ieškovė 2023 m, kovo 16 d. be jokios priežasties pateikė prašymą išeiti iš darbo, ji bandė dar perkalbėti, susitarė, kad 2023 m. kovo 17 d. iš pat ryto kalbėsis su ieškove dėl darbo santykių nutraukimo. Prašė ieškovės 2023 m. kovo 16 d. perduoti raktus ir kitą turtą, vėliausiai tą padaryti 2023 m. kovo 17 d. Tačiau ieškovė 2023 m. kovo 17 d. neatvyko aptarti darbo santykių, apie neatvykimą pranešė vėliau nei 9:00 val. ryto, kuriai buvo susitarę susitikti. Ieškovę atleido 2023 m. kovo 16 d. ir viską įformino tos dienos data, apie atleidimą ji pasakė ieškovei 2023 m. kovo 16 d. žodžiu, 2023 m. kovo 17 d. negražinus ieškovei raktų, 2023 m. kovo 19 d. pakeitė pagrindinių darbo durų spyną, patyrė 110 Eur išlaidų, 2023 m. kovo 20 ir 22 d. pakartotinai ieškovę informavo apie darbo sutarties nutraukimą bei prašė grąžinti raktus. Ieškovė raktus galėjo grąžinti 2023 m. kovo 24 d., raktų grąžinimo fakto neginčijo. Pagrindinių darbo durų spyną reikėjo keisti, nes nepasitikėjo ieškove, darbo vietoje buvo atsakovo turtas. Atsakovas ieškovės atleidimo metu neturėjo jokių vidaus darbo tvarkų, kurios aptartų turto ir raktų perdavimo aspektus, tačiau ieškovei tai padaryti buvo nurodyta tiek žodžiu tiek raštu.

3.3. Liudytoja apklausta M. R. paaiškino, kad 2023 m. kovo 23 d. ieškovė paprašė jos, kad ji ieškovę nuvežtų iki darbo patalpų. Nuvežus, ieškovė nunešė raktus ir grįžo be jų. Jai ieškovė sakė, kad raktus perdavė buvusiai kolegei, kuri tuo metu dirbo – K. P..

1) ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad ieškovė 2023 m. kovo 16 pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo, nenurodė atleidimo datos, todėl jos atleidimui turėjo būti taikomas Darbo kodekso 55 straipsnio 1 dalyje nustatytas 20 kalendorinių dienų terminas. 2023 m. kovo 17 d. realiai dar nebuvo nutraukti darbo santykiai, ieškovė susirgo ir todėl pagrįstai negalėjo grąžinti raktų. Kad 2023 m. kovo 16 d. nebuvo nutraukti darbo santykiai patvirtina ir atsakovo vadovės klausimai ieškovei, kodėl ji neatvyko į darbą 2023 m. kovo 17 d. 9 val. ryte. Ieškovė neatvyko, nes susirgo ir iš pat ryto iki 9 val. pranešė apie tai atsakovo vadovei. Tik kovo 20 d. atsakovo vadovė pranešė ieškovei, kad su ja nutraukti darbo santykiai, tačiau kadangi ieškovė sirgo, ji pagrįstai negalėjo grąžinti raktų. Atsakovo pateikta 2023 m. kovo 19 d. sąskaita apie spynos keitimą neatitinka bylos aplinkybių, nes atsakovas dar 2023 m. kovo 20 d. ir kovo 22 d. prašė grąžinti raktus, ir nurodė, kad gali reikti keisti spyną, vadinasi 2023 m. kovo 19 d. spyna tikrai nebuvo pakeista, bet to atsakovas neįrodė ir kokią realiai spyną keitė. Ieškovė pasveikusi 2023 m. kovo 24 d. raktus grąžino ir atsakovas to neginčija. Taigi visų pirma nėra ieškovės kaltės dėl spynos pakeitimo, jei ji buvo pakeista. Antra. atsakovas neįrodė, kad apskritai pakeitė spyną ir kad būtent dėl ieškovės veiksmų patyrė nuostolių. Be to spynos pakeitimo vertei turėjo būti taikomas ir nusidėvėjimas.

2) Atsakovo atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, pažymėjo, kad ieškovė prašymą atleisti iš darbo pateikė 2023 m. kovo 16 d. ir jos valia buvo ją atleisti tą pačią dieną, atsakovas tą ir padarė. Ieškovė 2023 m. kovo 16-17 d, negrąžino raktų, todėl saugant atsakovo turtą 2023 m. kovo 19 d. buvo pakeista spyna ir dėl to atsakovas patyrė 110 Eur išlaidų, už kuriuos atsakinga ieškovė. Darbo ginčų komisija pagrįstai šią sumą iš ieškovės priteisė atsakovui. Ieškovės paaiškinimas, kad atsakovo vadovė turėjo atvykti pasiimti raktų nėra niekuo pagrįstas. Spyna buvo pakeista kovo 19 d. sekmadienį, nes tai buvo skubiai reikalinga. Ieškovė netinkamai atliko savo pareigą nutraukus darbo santykius perduoti darbdaviui darbo priemones, todėl dėl šio neteisėto veiksmo atsakovas patyrė nuostolių ir ieškovė turi juos atlyginti.

Ieškinys tenkintinas.

4. Iš byloje esančių ir teismo surinktų duomenų bei šalių paaiškinimų teismas nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovės ir atsakovo 2022 m. lapkričio 17 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 2022/001 (e. t. 1, b. l. 32-33), kuri nutraukta 2023 m. kovo 16 d. (e. t. 1, b. l. 180). Ieškovė buvo įdarbinta administratore. Darbo sutartis nutraukta (e. t. 1, b. l. 10) remiantis DK 55 straipsnio 1 dalimi (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių), ieškovės 2023 m. kovo 16 d. prašymu, kuriame nenurodyta atleidimo data (e. t. 1, b. l. 9). Nuo 2023 m. kovo 17 d. iki 2023 m. kovo 24 d. ieškovei buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas (e. t. 1, b. l. 152). Ieškovė apie darbo sutarties nutraukimą 2023 m. kovo 16 d. buvo informuota 2023 m. kovo 20 d. (e. t. 1, b. l. 11), ieškovės iki kovo 21 d. buvo prašoma grąžinti darbo raktus (e. t. 1, b. l. 11)

4.2. 2023 m. kovo 16 d. ieškovė parašė prašymą išeiti iš darbo savo noru, ieškovė ir atsakovo vadovė susitarė apie darbo santykių nutraukimą galutinai išspręsti 2023 m. kovo 17 d. 9:00 val. ryte (nustatyta iš ieškovės ir atsakovo vadovės paaiškinimų teismo posėdžio, atsakovo vadovės paaiškinimas, kad 2023 m. kovo 17 d. 9:00 val. ryte jos susitarė kalbėtis apie nutrauktų darbo santykių atnaujinimą vertintinas kritiškai, neatitinkantis kitų bylos aplinkybių, t. y. atsakovo vadovės sms žinutės ieškovei 2023 m. kovo 16 d. 15:24 val. (e. t. 2, b. l. 9), kuriose ji ieškovei rašė pagalvoti ko norėtų, kad pasiliktų darbe, vadinasi 2023 m. kovo 16 d. realiai darbo santykiai tarp šalių nebuvo nutraukti, tai atitinka ir ieškovės paaiškinimus). 2023 m. kovo 17 d. ieškovė neatvyko į darbą dėl ligos ir apie tai pranešė atsakovo vadovei 7:39 val. (e. t. 2, b. l. 9), atsakovo vadovė žinutę perskaitė 2023 m. kovo 17 d. 7:55 val. Ieškovei 2023 m. kovo 17 d. suteiktas nedarbingumas iki 2024 m. kovo 24 d. (e. t. 1, b. l. 152).

4.4. Ieškovė 2023 m. kovo 24 d. grąžino atsakovo darbuotojai K. P. raktus (ieškovės ir liudytojos paaiškinimai), atsakovas šios aplinkybės neginčijo.

5. Teismas byloje spręsdamas kilusį darbo ginčą dėl teisės iš esmės vertins, ar ieškovė privalo atsakovui atlyginti užrakto (spynos) pakeitimo išlaidas; jei privalo atlyginti, tai ar visą 110 Eur sumą ar tik dalį šios sumos.

6. Ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji nėra skolinga atsakovui MB „Ffortuna“ 110 Eur už spynos pakeitimą tenkintinas, o atsakovo reikalavimas priteisti iš ieškovės 110 Eur už spynos pakeitimą atmestinas:

1) Darbo kodekso 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti. Darbdavys privalo sudaryti darbuotojui sąlygas darbo funkcijai atlikti ir suteikti darbuotojui reikalingas darbo priemones ar turtą (Darbo kodekso 31 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu darbdaviui priklausančias darbo priemones darbuotojas turi naudoti darbo reikmėms, išskyrus atvejus, kai darbo sutarties šalys susitaria dėl darbdaviui priklausančių priemonių naudojimo kitais tikslais sąlygų ir tvarkos (Darbo kodekso 24 straipsnio 4 dalis). Jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais (Darbo kodekso 24 straipsnio 6 dalis). Savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis).

2) Darbo kodekso 151 straipsnyje, reglamentuojančiame žalos atlyginimo sąlygas, nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą;

3) Darbo kodekso 2002 m. 246 straipsnyje buvo nustatytos tokios materialinės atsakomybės sąlygos: 1) padaroma žala; 2) žala padaroma neteisėta veika; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo; 4) yra pažeidėjo kaltė; 5) pažeidėjas ir nukentėjusioji šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais; 6) žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Iš esmės šios sąlygos atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštojoje knygoje įtvirtintas civilinės atsakomybės sąlygas, išskyrus papildomas sąlygas, kad pažeidėją ir nukentėjusią šalį turi sieti darbo teisiniai santykiai ir kad žalos atsiradimas turi būti siejamas su darbo veikla (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 22 p.);

4) pagal 2016 m. Darbo kodeksą pareiga atlyginti žalą kyla, kai ji padaryta neteisėta veika (pažeidus įsipareigojimus pagal sutartį, įstatymus, kitus teisės aktus) dėl pažeidėjo kaltės, šią neteisėtą veiką ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys, o pažeidėją ir nukentėjusią šalį – darbo teisiniai santykiai pažeidimo metu bei žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla, t. y. žalą sukelia pareigų pagal darbo sutartį vykdymas (netinkamas vykdymas) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 23 p.);

5) atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos (Darbo kodekso 152 straipsnio 1 dalis). Nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, atsižvelgiama į Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, be kitų, į žalą patyrusios darbo sutarties šalies kaltės laipsnį ir jos veiksmus, siekiant išvengti žalos atsiradimo (2 punktas); faktą, kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobūdis ir jam tenkanti komercinė ir gamybinė rizika (4 punktas). DK 153 straipsnyje reglamentuojamos darbuotojo atlyginamos turtinės žalos ribos – nustatyta, kad, išskyrus šiame kodekse ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-151-611/2023, 24-25 p.);

6) darbuotojui atsakomybė pagal Darbo kodekso 151 straipsnį gali būti taikoma tik nustačius visas sąlygas, t. y. žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę, būdingas ir civilinei atsakomybei (CK 6.245–6.248 straipsniai), taip pat nustačius dvi papildomas specialiąsias atsakomybės sąlygas – pažeidėjas ir nukentėjusi šalis teisės pažeidimo metu buvo susiję darbo santykiais, žalos atsiradimas yra susijęs su darbo veikla. Nustatant bendrąsias atsakomybės sąlygas gali būti vadovaujamasi kasacinio teismo CK normų, reglamentuojančių civilinę atsakomybę, išaiškinimais. Nustatęs būtinąsias darbuotojo atsakomybės sąlygas, dėl atsakomybės už padarytą turtinę žalą apimties teismas turi spręsti įvertinęs teisiškai reikšmingas aplinkybes (Darbo kodekso 152 straipsnio 2 dalis, 154 straipsnis), pagal Darbo kodekso nustatytas ribas (153 straipsnis), atsižvelgdamas į kaltės formą (Darbo kodekso 152 straipsnio 3 dalis, 154 straipsnio 1 punktas).

1) darbdavys/atsakovas patirtus nuostolius kildina iš darbo teisinių santykių, kurių metu darbuotojai buvo išduoti raktai nuo darbdavio patalpų. Atsakovas teigia, kad ieškovė padarė nuostolius, nes ji išeidama iš darbo, atsakovui negrąžino raktų. Nors ieškovė jau nėra atsakovo darbuotoja, tačiau žala, kaip pasekmė visų pirma kildinama iš to, kad ieškovė iki darbo santykių nutraukimo momento negrąžino atsakovui raktų, o tai leidžia daryti išvadą, kad ginčas priskirtinas darbo ginčui. Jei ieškovei darbo funkcijoms atlikti nebūtų duoti raktai, tai tarp ieškovės ir atsakovo, kaip buvusio darbuotojo toks ginčas nebūtų kilęs. Aktualu ir tai, kad kaip minėta kasacinio teismo praktikoje, bendrosios civilinės ir darbo atsakomybės sąlygos yra tokios pačios, todėl byloje būtina nustatyti žalą, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir pažeidėjo kaltę (CK 6.245–6.248 straipsniai);

2) teismo vertinimu atsakovas neįrodė, kad šiuo atveju skubus užraktų pakeitimas buvo tikrai būtinas ir neišvengiamas ir kad ieškovė nepagrįstai iki 2023 m. kovo 24 d. negrąžino raktų. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, ieškovė realiai galėjo raktus grąžinti tik 2023 m. kovo 24 d., nes apie atleidimą iš darbo 2023 m. kovo 16 d. sužinojo 2023 m. kovo 20 d., tačiau šią ir kitomis dienomis ji buvo laikinajame nedarbingume dėl ligos, todėl šiuo atveju buvęs darbdavys negalėjo ieškovės reikalauti, kad ji savo pareigas įvykdytų laikinojo nedarbingumo metu. Pažymėtina, jog ieškovė grąžino raktus vėliau iš karto kai tik galėjo tą padaryti, t. y. 2023 m. kovo 24 d. (po trijų dienų, kai sužinojo apie tai, kad darbo santykiai nutraukti). Sutiktina su ieškovės nuomone, kad atsakovas, norėdamas atgauti raktus anksčiau, būdamas atidus, dėmesingas ir rūpestingas darbdavys, visgi galėjo nuvykti pas ieškovę ir atsiimti raktų. Tuo pačiu atsakovas, būdamas pakankamai atsargiu ir rūpestingu, negali būti užtikrintas, kad darbuotojai, kuriems yra išduoti raktai nuo darbdavio patalpų, negalės pasidaryti raktų kopijų ir todėl patalpų užraktai, nepaisant to ar darbuotojai grąžins raktus ar ne, siekiant apsisaugoti nuo neteisėto patekimo į patalpas turi būti keičiami tam tikru periodiškumu. Taigi ieškovės elgesyje nėra neteisėtų veiksmų, ir todėl ji negali būti atsakinga už buvusio darbdavio patirtus nuostolius.

3) Atsakovas neįrodė byloje ir kitos esminės aplinkybės, kad 2023 m. kovo 19 d. tikrai keitė kokią nors darbų patalpų spyną, nes kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, iš kasos pajamų orderio nėra galimybės nustatyti kokios paslaugos, prekės ar darbai atsakovui buvo suteikti. Be to atsakovo vadovė 2023 m. kovo 20 d. informuodama ieškovę apie darbo santykių nutraukimą nenurodė, kad 2023 m. kovo 19 d. jau pakeitė darbo patalpų spyną, prašė iki 2023 m. kovo 21 d. grąžinti raktus, bei pažymėjo, kad jei raktai nebus grąžinti, reiks keisti darbo patalpų spyną (e. t. 1, b. l. 11). Taigi ši esminė bylos aplinkybė patvirtina, kad atsakovas nėra nuoseklus, 2023 m. kovo 20 d. informuodamas ieškovę apie darbo santykių nutraukimą, nieko nenurodė apie 2023 m. kovo 19 d. pakeistą spyną, raktų grąžinimo prašė iki 2023 m. kovo 21 d. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų apie realų darbo patalpų spynos 2023 m. kovo 19 d. keitimą, pvz., foto nuotraukų ir pan. Taigi ieškovė negali būti laikoma atsakinga už darbdavio patirtas nenustatytos rūšies išlaidas.

7. Dėl bylinėjimo išlaidų.

7.1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį – šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė už ieškinio parengimą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose patyrė 1160,07 Eur (DOK-200370, DOK-26131) bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinas 1160,07 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

7.2. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas yra atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (96 straipsnio 1 dalis), todėl patenkinus ieškovės vieną reikalavimą (byloje sprendžiamas darbo ginčas dėl teisės, todėl jis laikytinas kitu ginču), iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 109 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 82 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

7.3. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priteisimo Lietuvos valstybei klausimas nespręstinas, nes minėtos išlaidos byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

8. Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo įsiteisėjimo. Šalims išaiškintina, kad pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas (registracijos duomenys 2023-08-21 Nr. DGKS-4617) darbo byloje Nr. APS-131-12160 dalyje dėl 110 Eur žalos atlyginimo liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso, o įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (DK 229 straipsnio 1 dalis, 231 straipsnio 4, 7 dalys).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 265–267 straipsniais, 268–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės reikalavimą tenkinti ir laikyti, kad ieškovė I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui MB „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) nėra skolinga 110 Eur (šimtą dešimt eurų).

Atsakovo MB „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) reikalavimą priteisti iš ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 110 Eur (šimtą dešimt eurų) nuostolių atmesti.

Priteisti ieškovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo MB „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) 1160,07 (vieną tūkstantį šimtą šešiasdešimt eurų 7 centus) bylinėjimosi išlaidų už ieškinio parengimą ir atstovo dalyvavimą teismo posėdžiuose.

Priteisti Lietuvos valstybei iš atsakovo MB „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) 109 Eur (vieną šimtą devynis eurus) žyminio mokesčio. Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT45 7230 0000 2090 2124 UAB Urbo banke, įmokos kodas 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinei.

Išaiškinti šalims, kad pareiškus ieškinį teisme, darbo ginčų komisijos 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas (registracijos duomenys 2023-08-21 Nr. DGKS-4617) darbo byloje Nr. APS-131-12160 dalyje dėl 110 Eur žalos atlyginimo išieškojimo MB „Ffortuna“ (j. a. k. 305656470) naudai iš I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) liko neįsiteisėjęs, netapo privalomas ir neįgijo vykdomojo dokumento statuso, o įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, neteks galios. Darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas.

Sprendimui įsiteisėjus pateikti jį žiniai Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (darbo byla Nr. APS-131-12160/2023).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.