- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-24
- Bylos Nr.
- A6.-9-298/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00506-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Pažeidėjas
- K. Z.
- Advokatai
- Arnas Paliukėnas
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant Justinui Pladui, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai K. Z., jos atstovui advokatui Arnui Paliukėnui, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) atstovui Tomui Baranauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs K. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Z., būdama UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Nuo 2016 m. vykdomas priverstinis mokestinės nepriemokos išieškojimas iš UAB ,,F.“, tačiau priverstinio išieškojimo veiksmai nedavė jokių rezultatų, mokestinė nepriemoka neišieškota. 2018 m. rugpjūčio 28 d. pagal VMI pareiškimą UAB ,,F.“ buvo iškelta bankroto byla, kas patvirtina aplinkybę, kad K. Z. nevykdė pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Tokiu būdu K. Z. pažeidė kreditoriaus – VMI, interesus,
t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismo posėdyje apklausta K. Z. paaiškino, kad 2017-09-19 pateikus pirmą prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, atsirado skola Sodrai ar dėl gyventojų pajamų mokesčio. Sumokėjus minėtą skolą, pakartotinai teikė jau minėtą prašymą ir vėl atsirado skola, kurią sumokėjo. Prieš prašymų teikimą UAB ,,L.W.“ turėjo 200 000 eurų mokestinę permoka, todėl minėta įmonė turėjo lėšų padengti UAB ,,F.“ mokestinę nepriemoką. 2017-09-29 pateikė prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti dėl 92 500, 00 eurų, vėl atsirado skola Sodrai ar dėl gyventojų pajamų mokesčio. Prašė, kad UAB ,,F.“ būtų suteikta paskola, tačiau prašymas buvo atmestas. Galima kreiptis į VMI, kad nebūtų areštuotos sąskaitos ir būtų galima mokėti dalimis. Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė terminą, tačiau jis netiko. 2017 m. vasarį gautas pridėtinės vertės mokestis ir buvo užskaityta 12 000 eurų, sausį įskaitė 15 000 eurų. Nebuvo taip, kad visiškai nieko nedarė. Stengėsi padėti įmonei atkurti mokumą, bet dėl nenumatytos jėgos ir nepalankių sprendimų nepavyko. Apgailestauja, jei dėl jos veiksmų valstybės biudžetas patyrė nuostolių.
Teismo posėdyje VMI atstovas T. Baranauskas paaiškino, kad UAB ,,F.“ prašymas dėl išdėstymo buvo netenkintas, nes įmonės padėtis pagal objektyvius kriterijus buvo kritinė. Prašymas dėl mokestinės nepriemokos įskaitymo netenkintas, nes neturėjo permokos kuri galėjo dengti nepriemoką. UAB ,,F.“ neturėjo tokios permokos, kuria galėtų dengti nepriemoką. Negali nurodyti kokių kriterijų atitiko UAB ,,F.“ 2017-09-20, 2017-09-25 ir 2017-09-27 prašymai. Dėl įskaitymo patikslino, kad nėra tokios permokos, kuri galėtų būti įskaitoma, o ne apskritai jos nėra. Buvo atlikti visi įstatymuose numatyti veiksmai, kad padėti UAB ,,F.“ susitvarkyti su jos padėtimi. Visada yra galimybė, kad akcininkas įneš pinigus ir tokiu būdu pinigai bus išskaičiuoti. Kai buvo nagrinėjami prašymai, buvo žiūrima ar yra permoka, jeigu būtų teiktas kitoks prašymas, būtų kiti dalykai žiūrimi. UAB ,,F.“ ir UAB ,,L. W.“ buvo išsiųsta išvada, kad nagrinėjama tik dėl permokos, nes tik dėl to buvo teiktas prašymas. Po šitos išvados UAB ,,F.“ ir UAB ,,L. W.“ galėjo teikti kitokio pobūdžio prašymus. Jau 2017-01-26 buvo pradelsta mokėjimo suma, todėl UAB ,,F.“ direktorė tada turėjo suprasti, kad reikia inicijuoti bankroto bylą arba įnešti pinigus ir atstatyti mokumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas A. Paliukėnas teigė, kad tokio pobūdžio bylose, įstatymų leidėjo intencija buvo, kad įmonės vadovas, jei mato aiškų nemokumą, imtųsi priemonių ir dėl to nebūtų pažeisti kreditoriaus interesai. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. Z. ėmėsi veiksmų iki VMI keipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. K. Z. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo, UAB ,,L. W.“ bandė perimti UAB ,,F.“ mokestinę nepriemoką. UAB ,,L. W.“ turėjo 200 000 eurų pridėtinės vertės mokesčio permoką ir sutiko perimti UAB ,,F.“ 90 000 eurų mokestinę nepriemoką, tačiau VMI prašymo netenkino, nurodydama formalius motyvus. Valstybinės mokesčių inspekcijos atsisakymai tenkinti prašymus dėl mokestinės nepriemokos išdėstymo ir perėmimo nebuvo apskųsti įstatymo nustatyta tvarka, nes K. Z. stengėsi bendradarbiauti su kreditoriumi. Privatus kreditorius būtų sutikęs įskaityti nepriemoką, šiuo atveju neturėtų būti daromas skirtumas, kad VMI- valstybinis kreditorius. Reikia vertinti kreditoriaus sąžiningumą. Tokio pobūdžio administracinio nusižengimo bylose turi būti nustatyta, ar kreditorius padarė viską. Nemano, kad buvo pažeisti VMI kaip kreditoriaus interesai.
Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad UAB „F.“ įsiskolinimas valstybės biudžetui 2018 m. lapkričio 6 d. duomenimis sudaro 262 625, 02 eurus. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016 m. gruodžio 27 d. Nuo 2016 m. VMI sistemingai bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Remiantis minėtais duomenis, darytina pagrįsta išvada, kad Bendrovė nuo mokestinės nepriemokos susidarymo yra/buvo nepajėgi atsikaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui Bendrovės vadovė turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Atsižvelgdama į tai, VMI pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo. Vilniaus apygardos teismo 2018-08-28 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4386-653/2018 Bendrovei iškelta bankroto byla. Iš pareiškimo matyti, kad remiantis VĮ ,,Registrų centras“ duomenų bazės išrašu Bendrovės vardu registruoti 1020 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 4150/0800:0002, vidutinė rinkos vertė 2 200, 00 eurų) ir 1 500 ha žemės sklypas (kadastro Nr. 4150/0800:0055, vidutinė rinkos vertė 548, 00 eurų). VĮ ,,Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Taip pat VĮ ,,Registrų centro“ duomenimis, Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2017 m. Bendrovė deklaravo turinti turto už 62 285, 00 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 422 77, 00 eurų. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės skola sudaro 262 625, 02 eurų. (b. l. 1-4).
Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad K. Z. vadovavo bendrovei laikotarpiu 2015-06-22 – 2018-09-12, nuo 2015-07-02 yra vienintelė Bendrovės akcininkė.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė 2017-08-08 kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo buvo prašoma išdėstyti 100 217,22 eurų mokestinę nepriemoką. VMI 2017-08-14 raštu Nr. (23.24-08)-327-6273 informavo Bendrovę, kad minėtas prašymas nebus nagrinėjamas, nes nepateikti visi prašymo nagrinėjimui reikalingi dokumentai (b. l. 75, 77).
2017-08-23 Bendrovė pakartotinai kreipėsi į VMI su prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo buvo prašoma išdėstyti 100 217,22 eurų mokestinę nepriemoką. Iš VMI viršininko 2017-09-08 sprendimo Nr. (23.24-08) 326-6025 atidėti/išdėstyti mokestinę nepriemokos/baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2017-09-08 išvados Nr. (23.31-08)-326-6025 matyti, kad buvo netenkintas Bendrovės 2017-08-23 prašymas išdėstyti Bendrovės mokestinės nepriemokos/ baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimą (b. l. 59-74).
2017-09-19 Bendrovė pateikė VMI prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, kuriuo prašė leisti UAB ,,L. W.“ perimti Bendrovės 97 889,22 eurų mokestinę nepriemoką. 2017-09-20 raštu Nr. (23.21-08) 324-16934 Bendrovė buvo informuota, kad UAB ,,L.W.“ neatitinka Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127, 17.1 punkto reikalavimų (54-57).
2017-09-25 Bendrovė pateikė VMI prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, kuriuo prašė leisti UAB ,,L. W.“ perimti Bendrovės 97 889,22 eurų mokestinę nepriemoką. 2017-09-27 raštu Nr. (23.21-08) 324-17650 Bendrovė buvo informuota, kad UAB ,,L. W.“ neatitinka Mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimo procedūrų aprašo, patvirtinto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 127, 17.1 punkto reikalavimų (50-53).
2017-09-29 Bendrovė pateikė VMI prašymą duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, kuriuo prašė leisti UAB ,,L. W.“ perimti Bendrovės 92 500,00 eurų mokestinę nepriemoką. Iš VMI viršininko 2017 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (23.21-08) 324-18981 dėl Mokestinės nepriemokos perėmimo ir Nepriemokų administravimo departamento Mokestinių paskolų sutarčių administravimo skyriaus 2017 m. spalio 18 d. išvados Nr. (23.31-08)-326-7044 matyti, kad buvo netenkintas Bendrovės 2017-09-29 prašymas duoti sutikimą mokestiniai nepriemokai perimti, ir nesutikta, kad UAB ,,L. W.“ perimtų 92 500,00 eurų Bendrovės mokestinę nepriemoką (b. l. 45-49).
Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).
Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. Aktualioje šios straipsnio dalies redakcijoje įtvirtinta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal kompetenciją gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal nagrinėjamą straipsnį tik įrodžius visas tokios pareigos atsiradimo sąlygas: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017).
Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir teisme nustatytas aplinkybes, nesutinka su administracinėn atsakomybėn traukiamos K. Z. atstovo advokato A. Paliukėno vertinimu, kad administracinio nusižengimo byla K. Z. atžvilgiu nutrauktina, nes byloje nėra duomenų, kad K. Z. buvo atsiradusi pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei. Tokią savo poziciją teismas grindžia sekančiais motyvais.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tik esant aukščiau minėtų sąlygų visetui asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį. Dėl pirmos teismų praktikoje suformuluotos sąlygos, pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžtas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo matyti, kad Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2016-12-27. 2016-12-31 Bendrovės pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pagrindu apskaičiuota 68 328,00 eurų mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas 2017-01-25, tačiau Bendrovė nepadengė mokestinės nepriemokos iki nustatyto termino. 2016-12-29, 2017-02-01, 2017-02-07, 2017-09-27, 2018-01-16 buvo bandoma išieškoti Bendrovės mokestinę nepriemoką iš jos banko sąskaitų ir turto, tačiau nepavyko išieškoti mokestinės nepriemokos. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis Bendrovės paskutiniai metinės finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti už 2017 m. Bendrovė deklaravo turinti turto už 62 285, 00 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 422 777, 00 eurų. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, Bendrovės skola sudaro 262 625, 02 eurų. Aptarti duomenys patvirtina, kad K. Z., būdama UAB ,,F.“ direktore ir vienintele akcininke, žinodama, kad Bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai žymiai viršija Bendrovės turtą, ir suprasdama, kad Bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, tuo nevykdydama jai Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos. Pagal VMI pareiškimą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-4386-653/2018 Bendrovei iškelta bankroto byla, t. y. konstatuotas jos nemokumas, todėl įrodinėti Bendrovės nemokumo fakto nėra pagrindo. Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad nuo 2016 m. vykdomas mokestinės nepriemokos išieškojimas iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai, kas leidžia daryti išvadą, kad Bendrovė jau tuo metu turėjo finansinių sunkumų. Jei Bendrovės vadovė būtų laiku kreipusi dėl bankroto bylos iškėlimo, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų ženkliai mažesni, todėl savo neveikimu Bendrovės vadovė pažeidė VMI kaip kreditoriaus interesus.
Bylos nagrinėjimo metu tiek administracinėn atsakomybėn traukiama K. Z., tiek jos atstovas teigė, kad K. Z. bandė atkurti Bendrovės mokumą, t. y. kreipėsi į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo arba atidėjimo, taip pat dėl mokestinės nepriemokos perdavimo UAB ,,L. W.“. Teismas sutinka, kad K. Z. teikė VMI minėtus prašymus, tačiau jie buvo atmesti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė 2017-08-08, 2017-08-23 kreipėsi į VMI su prašymais atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, kuriuo buvo prašoma išdėstyti 100 217,22 eurų mokestinę nepriemoką, tačiau prašymai netenkinti. 2017-09-19, 2017-09-25, 2017-09-25 Bendrovė pateikė VMI prašymus duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti, kuriuo prašė leisti UAB ,,L. W.“ perimti Bendrovės mokestinę nepriemoką, tačiau minėti prašymai taip pat nebuvo tenkinti. Pažymėtina, kad visi VMI sprendimai, priimti išnagrinėjus minėtus Bendrovės prašymus, galėjo būti skundžiami įstatymo nustatyta tvarka, tačiau šia galimybe nebuvo pasinaudota. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016-12-31 Bendrovės pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos pagrindu apskaičiuota 68 328,00 eurų mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas 2017-01-25. Mokestinė nepriemoka nustatytu laiku nesumokėta. Prašymai VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo ar atidėjimo ir prašymai duoti sutikimą mokestinei nepriemokai perimti pateikti tik 2017 m. rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo mokestinės nepriemokos susidarymo. Byloje nėra duomenų, kad K. Z. laikotarpiu nuo 2017-01-26 iki prašymų pateikimo VMI dienos atliko kokius nors veiksmus, kad būtų atstatytas Bendrovės mokumas, todėl pagrįstai darytina išvada, kad K. Z., žinodama, kad Bendrovė yra nemoki, neįvykdė Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje jai numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos Bendrovei iškėlimo.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad K. Z., būdama UAB „F.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktore nesilaikė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, tuo pažeisdama VMI kaip kreditoriaus teise, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje. K. Z. veika pagal Administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai.
K. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į K. Z. asmenybę, kuri dirba, todėl nesant jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jai skirtina straipsnio sankcijos ribose numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jai 1500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų baudą.
Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą ir numerį.
Nutarimas per 20 dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.