Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų sprendimas, eI2-2392-257/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-06
Bylos Nr.: eI2-2392-257/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-02854-2020-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas: individualios įmonės (duomenys neskelbtini), Remigijaus Žiubiko prekybos įmonė
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI2-2392-257/2021Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02854-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 7.1; 7.9; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 6 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo bei kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja individuali įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja, Įmonė) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Fondo valdybos Mažeikių skyrius) 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. VIA_SP4-36, 2020 m. spalio 21 d. spendimą Nr. VRE_SP3-1501 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, VSDFV) 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-8116 ,,Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo ir įmokų grąžinimo“, įpareigojant atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo, įpareigoti atsakovą grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas 3553,75 Eur lėšas, iki bus išnagrinėtas pakartotinai pareiškėjo prašymas.

Pareiškėjos skundas ir patikslintas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to prašė pareiškėja. Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. pateikė atsakovui prašymą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, susidariusio dėl koronaviruso (COVID-19) sukeltų sunkumų, sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. 2020 m. rugsėjo 10 d. buvo gautas atsakovo atsakymas, kuriame nurodoma, jog paskutinė supaprastintų prašymų dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnį pateikimo diena buvo 2020 m. rugpjūčio 17 d., o nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. draudėjams taikoma bendra skolų atidėjimo tvarka, nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių VI skyriuje. Pareiškėja pateikė atsakovo nurodytus dokumentus, tačiau skundžiamu sprendimu buvo atsisakyta prašymą tenkinti. Atsakovas, ignoruodamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą dvidešimties darbo dienų apskundimo terminą, iš sąskaitos nurašė 3553,75 Eur socialinio draudimo įmokų įsiskolinimą ir šiuo netikėtu ir neteisėtu veiksmu dar labiau apsunkino Įmonės būklę. Pareiškėjos manymu, skundžiamas sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo plano tikslams, ginčui aktualiam teisiniam reglamentavimui, pažeidžia jos teises, yra neteisėtas ir todėl naikintinas. 2020 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantino rėžimas. Siekiant sumažinti koronaviruso pandemijos neigiamą poveikį, 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos vyriausybė patvirtino ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą, kuris skirtas gyventojų sveikatos saugumo užtikrinimui, pagalbai smulkiam ir vidutiniam verslui, darbuotojų užimtumo ir ekonomikos skatinimui. Vienas iš plano tikslų – padėti verslui išsaugoti likvidumą, suteikiant mokestines paskolas atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius pagal sutartą grafiką, netaikant palūkanų. 2020 m. gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas buvo papildytas 19¹ straipsniu, nustatančiu fondo administravimo įstaigų santykius su draudėjais Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną. Tuo momentu aktualios redakcijos 19¹ straipsnio 5 punktas imperatyviai nurodė nereikalauti iš draudėjo jokių papildomų dokumentų, kai prašoma atidėti įsiskolinimo mokėjimą, o straipsnio 6 punktas suteikė draudėjui prašymų pateikimo terminais neapribotą teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-279 „Dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) buvo patvirtintas Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Nors Įsakymo preambulėje nurodoma, kad Aprašas tvirtinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsniu siekiama tikslą, Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 tikslą (padėti verslui išsaugoti likvidumą) bei numatytas šio tikslo įgyvendinimo 1-3 priemones (kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius pagal sutartą grafiką, netaikant palūkanų, sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais, atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų, delspinigių už mokesčių prievolių neįvykdymą laiku), Aprašo nuostatos, o konkrečiai 12 punkte nustatytas prašymų teikimo supaprastinta tvarka termino nustatymas, yra niekuo nepagrįstas, perteklinis, ribojantis pareiškėjos teises bei priešingas nurodomiems tikslams. Pagal Aprašo 12 punktą, kad neigiamą poveikį patyrusiems draudėjams būtų taikoma supaprastinta įsiskolinimo atidėjimo tvarka, būtina per du mėnesius po karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo dienos (t. y. nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) pateikti Fondo valdybos teritoriniams skyriams prašymus dėl skolos sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą. Nuosekliai įvertinus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio ir Aprašo 12 punkto nuostatas akivaizdu, jog įstatymui (aukštesnės galios teisės aktui) nenustatant prašymų dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka teikimo terminų, Aprašo (žemesnės galios teisės akto) 12 punktu tokių prašymų teikimas apribojamas. Atkreipia dėmesį, kad tokiu reglamentavimu Aprašo 12 punktas ne tik siaurina Lietuvos Respublikos socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio taikymą, bet ir akivaizdžiai prieštarauja jo tikslams. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas, be kita ko, reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat, kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai ir kt.). Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai). Toks teisės akto formos nesilaikymas, kai Konstitucija reikalauja, kad tam tikri santykiai būtų reguliuojami įstatymu, tačiau jie yra reguliuojami poįstatyminiu aktu (nepriklausomai nuo to, ar šiuos santykius kokiu nors aspektu reguliuoja dar ir įstatymas, su kuriame nustatytu teisiniu reguliavimu konkuruoja poįstatyminiame akte nustatytas teisinis reguliavimas, ar joks įstatymas šių santykių apskritai nereguliuoja), gali būti pakankamu pagrindu tokį poįstatyminį teisės aktą pripažinti prieštaraujančiu Konstitucijai (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pareiga vykdant viešojo administravimo veiklą laikytis teisėtumo principo apima reikalavimą priimti administracinį sprendimą, kuris atitiktų tam teisiniam santykiui taikytiną konkrečią teisės normą (turinio požiūriu sprendimas turi būti pagrįstas tinkamu teisiniu pagrindu). Kaip jau buvo minėta, Įmonės prašymą atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą atsakovas nagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių VI skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėja pateikė būtinus duomenis ir paaiškinimus, kad jos finansinė būklė pablogėjo per karantino laikotarpį. Visgi atsakovas pateiktus įrodymus vertino tik formaliai, nesivadovaudamas LR vyriausybės patvirtino ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano tikslais, nesigilindamas ir neatsižvelgdamas, kad elgdamasi socialiai atsakingai įmonė neatleido darbuotojų ir išlaikė jų darbo vietas. LR vyriausybės patvirtino ekonomikos skatinimo ir COVID-19 sukeltu pasekmių mažinimo priemonių plano 3 tikslo 2 punktas įpareigoja atsakovą sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais ir šios nuostatos taikymas nesibaigia paskelbus karantino pabaiga. Pandemijos sukelto verslo aplinkos pablogėjimo fone, atsakovo priimtas skundžiamas sprendimas ir jo motyvavimas atrodo mažų mažiausiai nelogiškas. Sprendime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių VI skyriaus 58.1.1 punktą, draudėjo prašymas gali būti tenkinamas, jei finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą. Turint omeny įsiskolinimo susidarymo priežastis, toks argumentavimas suponuoja išvadą, kad įmonės būklės pablogėjimas dėl pandemijos nėra pagrindas suteikti pagalbą, o atvirkščiai – priežastis lėšas kuo greičiau išieškoti. Nesuprantama, kaip tokia pozicija dera su siekiu padėti verslui. Akivaizdu, kad atsakovas, formaliai taikydamas jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, protingumo principais bei šiuo aspektu suteikta diskrecija nesivadovauja. 2020 m. spalio 6 d. raštu Nr. SD-20201006/1 įmonė kreipėsi į atsakovą prašydama, iki bus išspręstas ginčas, grąžinti nurašytas lėšas, o atsisakius – pateikti nurodymo nurašyti lėšas iš pareiškėjos sąskaitos kopiją. Tik 2020 m. spalio 22 d. (paskutinę skundžiamo sprendimo apskundimo dieną) pareiškėjas gavo atsakovo sprendimą „Negrąžinti valstybinio socialinio draudimo įmokų (duomenys neskelbtini) “ Nr. VRE_SP3-1501. Motyvuodamas savo poziciją atsakovas nurodė, jog galiojantys teisės aktai nenustato, kad priėmus sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo, iki sueis sprendimo apskundimo terminas, yra draudžiamas šiuo sprendimu neatidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos priversinis išieškojimas“. Kitaip tariant – jeigu nedraudžiama, tai galima. Pastebi, kad šiam ginčui taikytini ne civilinės, o administracinės teisės principai ir aiškiai apibrėžtos procedūros. Pareiškėjos vertinimu, tokia atsakovo pozicija ir teisinio reglamentavimo „interpretacijos“ yra apskritai nesuprantamos ir tik patvirtina neteisėtą bei savavališką elgesį. Be to, atsakovas yra viešą administravimą vykdantis subjektas, todėl ir jo priimamiems sprendimams keliami Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti reikalavimai. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o 2 dalis nustato pareigą individualiame administraciniame akte aiškiai suformuluoti nustatytas arba suteikiamas teises ir pareigas ir nurodyti akto apskundimo tvarką. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų ir asmenų teisių, o sprendimai būtu pagrįsti ir turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Atsakovo pažiūrį į aktualų teisinį reglamentavimą ir pagalbos verslui tikslus puikiai iliustruoja tolimesni veiksmai. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 d. nustato 20 darbo dienų sprendimų apskundimo terminą. Pastebi, jog pareiškėja nevengė sumokėti įmokų, o prašė atidėti jų mokėjimą dėl COVID-19 sukeltų neigiamų pasekmių. Tai suponuoja visiškai kitokį situacijos teisinį vertinimą. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių 103 straipsnyje nurodyta, kad mokėjimo nurodymai kredito įstaigoms pateikiami, kai draudėjai neperveda socialinio draudimo lėšų nustatytu laiku. Nuosekliai vertinant šio ginčo aplinkybes, įmokų nemokėjimo priežastis ir aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovas, atsisakęs tenkinti prašymą, turėjo pareiškėjui bent jau nurodyti įsiskolinimo sumokėjimo terminą, o ne kuo greičiau „griebti“ iš sąskaitos pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepime nurodė, kad prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus. Atsakovas nurodė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo 19¹ straipsniu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonomikos skatinimo koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano nuostatomis, supaprastinta įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarka taikoma už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios ir du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo, t. y. nuo 2020-03-16 iki 2020-08-17. Paskutinė prašymų dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka pateikimo diena buvo 2020-08-17, nuo 2020-08-18 draudėjams taikoma bendra skolų atidėjimo tvarka, galiojusi iki karantino. Draudėjo (duomenys neskelbtini) prašymas buvo pateiktas pasibaigus nurodytam terminui, todėl supaprastinta įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarka negalėjo būti taikoma. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“ 58.1.1 papunktį, draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, įmokų įsiskolinimas gali būti atidėtas, jeigu draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktą 2020 m. I pusmečio balansą, draudėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didesni už turimo turto vertę, todėl buvo priimtas sprendimas neatidėti įmonės įsiskolinimo sumokėjimo. Galiojantys teisės aktai nenustato sprendimo neatidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimo specialaus įsigaliojimo termino, todėl jis įsigalioja bendra tvarka – jo pasirašymo dieną. Taip pat galiojantys teisės aktai nenustato, kad priėmus sprendimą dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo iki sueis sprendimo apskundimo terminas yra draudžiamas šiuo sprendimu neatidėtų įmokų skolos priverstinis išieškojimas. Atsižvelgiant į tai, Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu, 40 straipsnio 3 dalimi, 2020-09-28 priėmė sprendimą skolą išieškoti priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikė vykdyti mokėjimo nurodymą, pagal kurį iš (duomenys neskelbtini) sąskaitos 2020-09-29 buvo nurašyta 3557,34 Eur. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, atsakovo Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020-09-22 sprendimas Nr. VIA SP4-36, 2020-10-21 sprendimas Nr. VRESP3-I501 ir VSDFV prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020-11-17 sprendimas Nr. (9.8E) 1-8116, laikytini teisėtais ir pagrįstais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime nurodė, kad sutinka, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ir prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant bei prašo pareiškėjos skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSD įstatymas) 19 straipsnio 3 dalį ir 34 straipsnio 16 punktą, Fondo valdybos teritorinis skyrius Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – Taisyklės), nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst. Eur, mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Nurodė, kad galiojantys teisės aktai nenustato sprendimo neatidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo specialaus įsigaliojimo termino, todėl jis įsigalioja bendra tvarka – jo pasirašymo dieną (nebent jame būtų nurodyta konkreti įsigaliojimo data). Rėmėsi Taisyklių 58 punkto nuostatomis bei 2020 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XIII-2887 (TAR, 2020-05-21, Nr. 10788) papildymu 19¹ straipsniu. Taigi, įstatymų leidėjas nustatė terminą, per kurį gali būti kreipiamasi dėl įsiskolinimo atidėjimo supaprastinta tvarka – iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pabaigos. Todėl pareiškėjo teiginys, kad jo teisė kreiptis dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka nėra ribojama laike, yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į minėtas VSD įstatymo nuostatas Fondo valdybos direktorius 2020 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 276 (TAR, 2020-06-16, Nr. 13147) patvirtino Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose tvarkos aprašą (toliau – Aprašas). Rėmėsi Aprašo 3 ir 12 punktais. Įvertinus minėtą VSD įstatymo papildymą 19¹ straipsniu, 2020 m. rugpjūčio 7 d. pareiškėjui per EDAS buvo išsiųsta informacija, kad dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka turi būti kreipiamasi per du mėnesius nuo karantino Lietuvos Respublikoje pabaigos, t. y. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d. Pareiškėjas prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė 2020 m. rugsėjo 9 d. Atsižvelgiant į VSD įstatymo papildymą 19¹ straipsniu bei į tai, kad Apraše nustatyta supaprastinta įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarka taikoma neigiamą poveikį patyrusiems draudėjams pateikusiems prašymus dėl skolos sumokėjimo atidėjimo iki 2020 m. rugpjūčio 17 d., o pareiškėjas prašymą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka pateikė pavėluotai, t. y. 2020 m. rugsėjo 9 d., Fondo valdybos Mažeikių skyrius pagrįstai informavo pareiškėją, kad šiuo atveju Apraše nustatyta supaprastinta įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo tvarka pareiškėjui netaikoma, tačiau galima kreiptis dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo Taisyklėse nustatyta tvarka. 2020 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjas Fondo valdybos Mažeikių skyriui pateikė naują prašymą atidėti įsiskolinimo sumokėjimą ir dokumentus. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis Taisyklių nuostatomis, išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir įvertinęs pateiktą 2020 m. rugsėjo 20 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2020 m. birželio 30 d.), nustatė, kad pareiškėjo finansiniai įsipareigojimai nėra mažesni už turtą (turtas – 19634 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 27776 Eur), t. y. draudėjas neatitinka Taisyklių 58.1.1 papunktyje nurodytos sąlygos, kada įmokų įsiskolinimas gali būti atidedamas. Fondo valdybos Mažeikių skyrius, įvertindamas situacijos teisinį reglamentavimą, buvusias faktines aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai priėmė 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. VIA-SP4-36 neatidėti 3553,75 Eur įmokų įsiskolinimo mokėjimo. Remiantis VSD įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų 2009 m. sausio 21 d. Fondo valdybos direktoriaus įsakymu Nr. V-32 (toliau – PPPT taisyklės), 18 punktu, Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas įmokas gali išieškoti priverstine tvarka duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas įmokas nurašyti iš draudėjo sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantys teisės aktai nenustato, kad priėmus sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo, iki sueis sprendimo apskundimo terminas yra draudžiamas šiuo sprendimu neatidėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų skolos priverstinis išieškojimas, skolos išieškojimas priverstine tvarka vykdomas nelaukiant, kol sueis sprendimo dėl įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo apskundimo terminas. Taigi, pareiškėjui nesumokėjus susidariusio įsiskolinimo Fondo valdybos Mažeikių skyrius, vadovaudamasis minėtomis VSD įstatymo ir PPPT taisyklių nuostatomis, priėmė 2020 rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-8810 skolą išieškoti priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą pateikė vykdyti mokėjimo nurodymą Nr. 18039, pagal kurį iš pareiškėjo sąskaitos 2020 m. rugsėjo 29 d. buvo nurašyta 3557,34 Eur, iš jų 3553,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3,59 Eur delspinigių. 2020 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. VRE-SP3-1501 pagrįstai nusprendė negrąžinti mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų ir netenkino pareiškėjo 2020 m. spalio 6 d. prašymo grąžinti nurašytas lėšas, iki bus išspręstas ginčas. Pareiškėjas su skundu 2020 m. spalio 20 d. kreipėsi į Fondo valdybą. Fondo valdyba, atsižvelgdama į skundo nagrinėjimo metu galiojusias aukščiau minėtas teisės aktų nuostatas, 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimu Nr. (9.8E) I-8116 „Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo ir įmokų grąžinimo“ konstatavo, kad Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. VIA-SP4-36 neatidėti įmokų įsiskolinimo sumokėjimo ir 2020 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. VRE-SP3-1501 negrąžinti mokėjimo nurodymu nurašytų lėšų – 3557,34 Eur, yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. VIA_SP4-36, 2020 m. spalio 21 d. spendimo Nr. VRE_SP3-1501, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimo Nr. (9.8E)I-8116 ,,Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo ir įmokų grąžinimo“, teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas 3553,75 Eur lėšas, iki bus išnagrinėtas pakartotinai pareiškėjo prašymas.

Byloje nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas pareiškėjos (duomenys neskelbtini) prašymas dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Atsakovas 2020 m. rugsėjo 10 d. pateikė el. paštu informaciją, kad tokio prašymo pateikimo terminas yra praleistas bei nurodė, kokius dokumentas turi pateikti pareiškėjas (draudėjas). 2020 m. rugsėjo 21 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas atidėti įmokas ir leisti mokėti pagal pateiktą grafiką, taip pat atsakovui buvo pateiktas įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafikas, Įmonės 2020 m. rugsėjo 20 d. balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita, 2020 m. birželio 30 d. suminės skolos. Atsižvelgiant į gautą pareiškėjos prašymą, 2020 m. rugsėjo 22 d. buvo priimtas ginčijamas atsakovo sprendimas Nr. VIA_SP4-36, kuriuo nuspręsta (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sumokėjimo neatidėti.

2020 m. spalio 7 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo. 2020 m. spalio 21 d. buvo priimtas kitas ginčijamas atsakovo sprendimas Nr. VRE_SP3-1501, kuriuo nuspręsta negrąžinti valstybinio socialinio draudimo įmokų (duomenys neskelbtini).

Įmonė pateikė skundą Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka), kuri 2020 m. lapkričio 17 d. priėmė taip pat skundžiamą sprendimą Nr. (9.8E) 1-8116 „Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo ir įmokų grąžinimo“, kuriuo konstatavo, jog Fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020-09-22 ir 2020-10-21 sprendimai yra teisėti bei pagrįsti.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2020-11-01) 19¹ straipsnio 5 ir 6 punktuose numatyta, kad Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje taiko šią supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką: kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų; draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už laikotarpį nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino pradžios, iki praeis du kalendoriniai mėnesiai nuo karantino visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo.

Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano įgyvendinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. V-279 (toliau – ir Aprašas), buvo priimtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybės) 2020 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“, Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimą Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsniu siekiamą tikslą, Vyriausybės pasitarimo 2020 m. kovo 16 d. protokolu Nr. 14 patvirtinto Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano 3 tikslą (padėti verslui išsaugoti likvidumą) ir numatytas šio tikslo įgyvendinimo 1-3 priemones (kuo skubiau suteikti mokestines paskolas atidedant arba dalimis išdėstant mokesčius pagal sutartą grafiką, netaikant palūkanų; sustabdyti mokestinių nepriemokų išieškojimo veiksmus, vadovaujantis protingumo kriterijais; atleisti mokesčių mokėtojus nuo baudų, delspinigių už mokesčių prievolių neįvykdymą laiku).

Pagal Aprašo 2.1 ir 2.2 punktus, jo nuostatos taikomos tiek, kiek įmanoma, nuo 2020 m. kovo 16 d. (karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo dienos) ir dar du mėnesius po karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo dienos.

Aprašo 12 punkte nurodyta, jog neigiamą poveikį patyrę draudėjai, kad jiems būtų taikoma supaprastinta įsiskolinimo atidėjimo tvarka, per du mėnesius po karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje pasibaigimo dienos (nuo 2020 m. birželio 17 d. iki 2020 m. rugpjūčio 17 d.) turi pateikti Fondo valdybos teritoriniams skyriams Prašymus dėl skolos sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka (Aprašo 2 priedas) per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, išskyrus tuos, kurie pateiktame prašyme dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu (vienas prašymas VMI ir Sodrai) nurodė pageidaujamo išdėstyti įsiskolinimo sumą, įsiskolinimo grąžinimo grafiką ir nenori jų keisti.

Taigi, Aprašo 12 punktas iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio 6 punkto nuostatas dėl termino. Aprašo, kuris yra poįstatyminis teisės aktas, 12 punktas įgyvendina Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19¹ straipsnio 6 punktą, nurodydamas konkretų terminą, per kurį draudėjai turi pateikti Fondo valdybos teritoriniams skyriams Prašymus dėl skolos sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 23, 32, 34¹ straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 19¹ straipsniu įstatymo projekto tikslas – ,,sureguliuoti socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių mokėjimo ir atidėjimo klausimus bei tinkamai užtikrinti po karantininiu laikotarpiu sureguliuotinų teisinių santykių visumą (prokurorų, dirbančių ES institucijose socialinis draudimas, Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų gebėjimas užtikrinti tinkamą nedarbingumo kontrolę, atsiskaitymų tarp Valstybinio socialinio draudimo ir valstybės biudžeto teisingos apskaitos užtikrinimas). Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną socialinio draudimo sistema privalo užtikrinti socialinio draudimo garantijas asmenims, kurie jau įgijo teisę gauti atitinkamas išmokas, o iš kitos pusės išlaikyti verslumą, kuris generuotų reikalingas pajamas į Sodros bei valstybės biudžetus, tikslinga nustatyti, kad valstybė karantino metu sudaro galimybę draudėjams supaprastinta tvarka atidėti įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų įsiskolinimą. Taip pat tikslinga nustatyti, kad valstybė skirtų asignavimus tais atvejais, kai padidėja socialinio draudimo išlaidos, o įmokų tarifai nekeičiami“.

Taigi, kaip minėta, 2020 m. rugsėjo 9 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas pareiškėjos individualios įmonės (duomenys neskelbtini) prašymas dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Atsižvelgiant į Aprašo 12 punktą, atsakovas 2020 m. rugsėjo 10 d. teisėtai ir pagrįstai pareiškėjai pateikė informaciją, kad pastarojo prašymo pateikimo terminas yra praleistas (paskutinė prašymų dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastina tvarka buvo 2020-08-17), o nuo 2020-08-18 draudėjams taikoma bendra skolų atidėjimo tvarka, bei nurodė, kokius dokumentas turi pateikti pareiškėjas (draudėjas). Pareiškėjas neginčija, kad 2020-08-07 (dar prieš pasibaigiant prašymų dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastina tvarka pateikimo terminui) jis buvo informuotas žinute per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą apie galimybę kreiptis dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka. Taigi, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog yra suteikta draudėjui teisė neribotą laiką prašyti atidėti įmokų įsiskolinimo mokėjimą supaprastinta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-10; toliau – ir Taisyklės), 58, 58.1, 58.1.1, 58.1.2 punktuose nurodyta, kad Fondo administravimo įstaigos gali atidėti draudėjams ir savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Fondui mokėjimą iki vienų metų nuo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutarties sudarymo dienos. Įmokų įsiskolinimo Fondui sumokėjimas šiuo atveju negali būti atidėtas, jeigu Fondo administravimo įstaiga nustato, kad socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas jau perduotas antstoliui. Sprendimą dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritorinis skyrius, kai šis įsiskolinimas neviršija 30 tūkst. eurų. Kai socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas Fondui viršija 30 tūkst. eurų, sprendimą priima Fondo valdyba. Socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo Fondui mokėjimas atidedamas šia tvarka: 58.1. Draudėjams, mokantiems socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius, nurodytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje ir 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse: 58.1.1. Draudėjo finansiniai įsipareigojimai mažesni už jo turtą. 58.1.2. Dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame nurodo įsiskolinimo priežastis, būsimą veiklą, turinčią pagerinti draudėjo finansinę būklę, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, paskutinio ataskaitinio laikotarpio veiklos finansinę ataskaitą, taip pat nurodo su draudėju susijusias ir (ar) jo partnerines įmones, kaip apibrėžta 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (toliau – Reglamentas Nr. 1407/2013) 2 straipsnio 2 dalyje.

Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėja pateikė atsakovui Taisyklių 58.1.2 punkte nurodytus dokumentus, bet iš Įmonės 2020 m. rugsėjo 20 d. balanso matyti, kad pareiškėjos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai (27 776,00 Eur) didesni už turimo turto vertą (19 634,00 Eur), todėl atsakovas, remdamasis Taisyklių 58.1.1 punktu, pagrįstai ir teisėtai 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. VIA_SP4-36, kuriuo nuspręsta (duomenys neskelbtini) įsiskolinimo sumokėjimo neatidėti, nes pareiškėja neatitiko sąlygos, numatytos Taisyklių 58.1.1 punkte, kada įmokų įsiskolinimas gali būti atidedamas.

Byloje taip pat nustatyta, kad 2020-09-28 buvo priimtas sprendimas Nr. VRE_SP2-8810 ,,Dėl (duomenys neskelbtini) ir savininko skolos išieškojimo priverstine tvarka“, o 2020-09-29 nurašyti 3557,34 Eur (3553,75 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 3,59 Eur delspinigių), to neginčija pareiškėja. Kaip minėta, 2020 m. spalio 7 d. Fondo valdybos Mažeikių skyriuje buvo gautas (duomenys neskelbtini) prašymas dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo, nes, pareiškėjos nuomone, buvo ignoruojamas 20 dienų apskundimo terminas. 2020 m. spalio 21 d. buvo priimtas kitas ginčijamas sprendimas Nr. VRE_SP3-1501, kuriuo nuspręsta negrąžinti valstybinio socialinio draudimo įmokų (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2020-07-01 iki 2020-11-01) 20 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais: duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka.

Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. V-32 (redakcija, galiojanti nuo 2020-09-10 iki 2021-01-28), 18 punkte numatyta, kad Fondo valdybos teritorinis skyrius praėjus 5 darbo dienoms nuo skolos, didesnės negu trys eurai, atsiradimo momento per aštuonias darbo dienas privalo priimti sprendimą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka (1 priedas, 2 priedas arba 28 priedas) ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti mokėjimo nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai.

Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 23 numato, kad jeigu pateikus vykdyti mokėjimo nurodymą į skolininko sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga nurašo įplaukusį darbo užmokestį ir/ar jam prilygintas išmokas, iš kurių išskaitų dydį nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 736 straipsnis, arba pinigų sumas, į kurias negali būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 668 straipsnis) arba iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnis), arba socialinio draudimo pašalpų ir išmokų sumas, kurias išieškoti galima tik pagal teismo sprendimą (CPK 738 straipsnis), Fondo valdybos teritorinis skyrius per tris darbo dienas grąžina nurašytas lėšas, jeigu skolininkas pateikia prašymą dėl nurašytų lėšų grąžinimo ir dokumentus, įrodančius, kad buvo nurašytos pinigų sumos, nurodytos CPK 668, 736, 738 ar 739 straipsniuose. Šiuo atveju CPK 736 straipsnyje nurodytų pinigų sumų grąžinama dalis, kuri viršija šiame straipsnyje nurodytus dydžius, o CPK 668, 738 ir 739 straipsniuose nurodytos pinigų sumos grąžinamos visos. Jeigu skolininkas pateikia Fondo valdybos teritoriniam skyriui įrodymus, kad skolą Fondo biudžetui galima išieškoti per šešis mėnesius iš jo darbo užmokesčio ir/ar jam prilygintų išmokų šių Taisyklių 30 punkte nustatyta tvarka, tai mokėjimo nurodymai iš skolininko sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigose atšaukiami.

Pagal Priverstinio poveikio priemonių taikymo taisyklių 31 punktą, jei per penkias dienas nuo skolos, didesnės negu šimtas eurų, išieškojimo pradžios iš individualios įmonės (ūkinės bendrijos) sąskaitų skola neišieškoma ir Fondo valdybos teritorinis skyrius nenustato individualios įmonės (ūkinės bendrijos) turto, kurio užtektų individualios įmonės (ūkinės bendrijos) prievolėms įvykdyti arba minėtas turtas yra nelikvidus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 4 dalimi, per dešimt darbo dienų duodamas nurodymas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas skolos sumas nurašyti iš individualios įmonės savininko (ūkinės bendrijos tikrojo (-ųjų) nario (-ių) sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje, indėlių kredito įstaigoje ir priklausančių palūkanų, duodamas nurodymas individualios įmonės savininko (ūkinės bendrijos tikrojo (-ųjų) nario (-ių) darbdaviui, pensijos, stipendijos ar pašalpos mokėtojui išieškoti skolos sumas arba nesumokėtų skolos sumų išieškojimas iš individualios įmonės savininko (ūkinės bendrijos tikrojo (-ųjų) nario (-ių) perduodamas antstoliams.

Taigi, minėti galiojantys teisės aktai nenustato nenumato sprendimo neatidėti valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo tam tikro įsigaliojimo termino, todėl sutiktina su atsakovu, jog jis įsigalioja bendra tvarka – jo pasirašymo dieną (nebent jame būtų nurodyta konkreti įsigaliojimo data). Be to, anksčiau paminėti teisės aktai nereglamentuoja to, jog priėmus sprendimą dėl valstybinio socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo, iki kol sueis sprendimo apskundimo terminas, yra draudžiamas sprendimu neatidėtų įmokų skolos priverstinis išieškojimas. Papildomai pažymėtina, kad pareiškėja nei teismui, nei atsakovui, teikdama 2020 m. spalio 7 d. prašymą dėl Fondo valdybos Mažeikių skyriaus neteisėtai nurašytų lėšų grąžinimo, nepateikė rašytinių įrodymų, jog buvo nurašytos pinigų sumos, nurodytos CPK 668, 736, 738 ar 739 straipsniuose.

Teismo nuomone, atsakovo priimtas 2020 m. spalio 21 d. kitas ginčijamas sprendimas Nr. VRE_SP3-1501, atsižvelgiant į aukščiau nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, yra teisėtas bei pagrįstas.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtinos viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. VIA_SP4-36, 2020 m. spalio 21 d. spendimas Nr. VRE_SP3-1501, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. lapkričio 17 d. sprendimas Nr. (9.8E)I-8116 ,,Dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo ir įmokų grąžinimo“ yra pagrįstas konkrečiomis įstatymo nuostatomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus ir principus, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimų dėl pastarųjų sprendimų panaikinimo bei išvestinių reikalavimų (įpareigoti išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo ir grąžinti iš pareiškėjo sąskaitos nurašytas 3553,75 Eur lėšas, iki bus išnagrinėtas pakartotinai pareiškėjo prašymas).

Skundžiami teisės aktai (ar jų dalis) gali būti panaikinti, jeigu jie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėti dėl to, kad juos priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, arba neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalis). Remiantis šia nuostata, taip pat nėra pagrindo panaikinti ginčijamus sprendimus.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1127-525/2018).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 – 133 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą ir patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Laisvutė KartanaitėArvydas MartinavičiusVirginijus Stankevičius