- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- e2S-1574-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00099-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- J. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei J. M. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaikų teisių apsaugos skyrius Kazlų Rūdoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatyta laikina atsakovės J. M. bendravimo su nepilnamečiais dukra K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais dukra K. M. ir sūnumi L. M. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Laikina bendravimo tvarka nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovas pateikė prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, bei iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi. Prašymą grindė prioritetine vaiko teise, kad nebūtų daroma žala vaiko psichoemocinei būklei, kaip kad yra šiuo metu konstatuojama psichologės O. M. (buvusi L.) vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimuose, atliktuose 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., o ateityje, pasikeitus situacijai, bendravimas gali būti atnaujintas.
3. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo sutiko iš dalies. Atsakovė sutiko, kad būtų panaikinta nustatyta bendravimo tvarka su dukra K., nes pastaroji susitikimų metu labai ją (atsakovę) skaudino, todėl atsakovė bendrauti su dukra nenori. Tačiau nesutiko, kad būtų panaikinta nustatyta bendravimo tvarka su sūnumi L. Nurodė, kad susitikimai su vaikais nutrūko 2020 m. kovo mėn., nes vaikai į susitikimus neatvyksta (ieškovas jų neatveža). Mano, kad vykusiuose susitikimuose buvo pasiekta pažanga, nes jų trukmė pailgėjo iki 0,5 val. 2019 m. rugsėjo mėn. psichologo išvadoje nebuvo fiksuojama jokių suicidinių vaiko minčių. Patenkinus ieškovo prašymą, išnyktų atsakovės galimybė matytis su vaiku, ryšys su sūnumi nutrūktų galutinai, todėl tokį prašymą prašė atmesti kaip nepagrįstą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nutartį leido vykdyti skubiai.
5. Teismas, remdamasis med. psichologės O. L. atliktuose pagal ieškovo prašymą šalių vaikų psichoemocinės sveikatos 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d. įvertinimuose išdėstytomis išvadomis bei rekomendacijomis, kuriose konstatuota, kad abiejų vaikų bendravimas su motina daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai, gilina jų psichoemocinius sutrikimus, siekiant apsaugoti abiejų vaikų sveikatą, kad žala jiems nebūtų dar labiau padidinta, sprendė, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė J. M. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d nutartį civilinėje byloje e2-35-301/2020 panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - iš dalies pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi ir iki teismo sprendimo byloje priėmimo nustatyti, kad: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečio vaiko L. M. tarpusavio ryšius, atsakovė J. M. su nepilnamečiu sūnumi L. M. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams - psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti tokios nutarties, kuria visiškai panaikintas laikinas vaikų ir mamos bendravimas, kadangi atsakovės motinos teisės nėra apribotos, o įstatymų leidėjas visiems skyrium gyvenantiems tėvams garantuoja teisę matytis su savo vaikais ir su jais bendrauti. Teismas būtų galėjęs priimti tokią nutartį, tik jei atsakovės kaip motinos teisės būtų apribotos. Teismo posėdžio metu atsakovė pati sutiko, kad iš dalies būtų pakeista nutartis, kuria nustatytas laikinas atsakovės ir vaikų bendravimas, kadangi dukra K. M. jau yra didelė, be to atsakovės žiniomis nuo rudens mokysis Kaune, todėl į susitikimus su atsakove ne visada galės atvykti. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo negalėjo būti nagrinėjamas, kadangi atsakovei motinos teisės nėra apribotos.
Žemesnės instancijos teismas
6.2. Teismo nutartimi nustatyta laikina minimali atsakovės ir vaikų bendravimo tvarka, kurios paskirtis buvo atkurti motinos ir vaikų emocinius ryšius. Atsakovė labai nori bendrauti su savo vaikais ir deda visas pastangas su jais bendrauti (į susitikimus su vaikais neša dovanų, stengiasi juos kalbinti ir t.t.). Tai, kad atsakovė deda visas pastangas bendrauti su savo vaikais, taip pat susitikimų metu yra daroma pažanga, susitikimai vyksta vis ilgiau, patvirtino ir liudininkė, šeimos atvejo vadybininkė I. B., kuri dalyvauja atsakovės ir vaikų susitikimuose ir buvo apklausta 2020 m. rugpjūčio 14 d. teismo posėdyje. Liudininkė I. B. patvirtino, kad atsakovė deda visas pastangas, tačiau vaikai susitikimų metu elgiasi arogantiškai. Tai patvirtina faktą, kad vaikai yra galimai nuteikti ieškovo ar jo aplinkos žmonių. Pirmosios instancijos teismas I. B. paaiškinimų byloje nevertino.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nutartyje remiasi psichologės O. L. išvadomis „Dėl asmens psichoemocinės sveikatos įvertinimo”. Tačiau šių išvadų patikimumus bei objektyvumas kelia abejonių. Kiek yra žinoma iš viešosios erdvės, O. L. yra įmonės (duomenys neskelbtini) vadovė, t. y. psichologė neatlieka objektyvių vaikų ir paauglių psichologinių ekspertizių, kurių išvados galėtų būti laikomos patikimu įrodymu šioje byloje. Todėl abejotina psichologės kompetencija gebėti įvertinti vaikų psichologinę būklę. Atsakovė prašė teismo dėl objektyvumo civilinėje byloje paskirti nepilnamečių vaikų teismo psichologinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrinės ekspertizės skyriui atliekančiam teismo psichologines ekspertizes civilinėse bylose vaikams ir paaugliams iki 18 m. amžiaus. Atsakovė taip pat prašė teismo vaikų psichologinę apklausą pavesti atlikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo psichologei S. B.. Teisme nagrinėjant atsakovės prašymą, ieškovas ir jo atstovas buvo pareiškę nepasitikėjimą teismo psichologe S. B., todėl psichologė buvo pakeista. Teismas buvo šališkas ir vadovavosi tik ieškovo galimai atlygintinai gautomis niekuo nepagrįstomis O. L. išvadomis.
6.4. Psichologė M. A. išvadoje (5 t. 134–135 b. l.) nekonstatavo tokios vaikų būklės, dėl kurios būtų būtina nutraukti vaikų susitikimus su motina. Psichologės M. A. išvadoje buvo konstatuota, kad „mamos meilės vaikams praeityje buvo”. Remiantis išvadomis Marijampolės apylinkės teismas taikė byloje laikinąsias apsaugos priemones ir nustatė laikiną bendravimo tvarką, kuria buvo siekiama atkurti prarastus emocinius ryšius atsakovės su vaikais. M. A. išvada buvo padaryta 2019 m rugsėjį, o nuo to laiko atsakovė savo vaikus matė labai retai, tik kai ieškovas juos atveždavo, bendravimas vykdavo dalyvaujant psichologui ar vaikų teisių specialistui, todėl nėra aišku kaip vaikų būsena galėjo taip greitai pablogėti. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė su vaikais bendrauja tik dalyvaujant specialistams, atsakovė negalėjo įtakoti tokio staigaus vaikų psichologinės būklės kitimo. Susitikti su vaikais atsakovė negali, ieškovas neduoda vaikų telefonų numerių ir neveža vaikų į susitikimus, dėl ko antstolis kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismo rūmus dėl baudos ieškovui skyrimo. Atsakovei, kaip vaikų mamai, taip pat yra įdomu, kodėl vaikų būklė yra taip stipriai pakitusi nuo psichologės M. A. apklausos. Galimai vaikų būklės pablogėjimą galėjo įtakoti ieškovas ar kiti žmonės, su kuriais vaikai dabar gyvena, tačiau šių faktų pirmosios instancijos teismas nevertino. Siekiant byloje objektyvumo, psichologės O. L. išvados negalėjo būti laikomos patikimu įrodymu šioje byloje.
Atsiliepimas
2. Atsiliepime į atsakovės J. M. atskirąjį skundą ieškovas V. M., atstovaujamas advokato R. B., prašo atsakovės J. M. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi sekantys argumentai:
7.1. Atsakovės, kaip motinos, teisės bendrauti su sūnumi negali būti laikomos viršesnėmis nei vaiko teisė į saugią aplinką, sveikatos apsaugą. Vaiko teisės turėtų būti prioritetu nagrinėjant klausimus, susijusius tiek su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, tiek ir su bendravimo tvarka. Šie klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, tuo tarpu kitų asmenų teisės bei interesai gali būti tenkinami tik tiek, kiek jie nesikerta ir neprieštarauja vaiko interesams.
7.2. Skundžiama nutartis priimta atsižvelgiant į išvadas bei rekomendacijas, kurias pateikė psichologė tiek 2020 m. kovo 5 d., tiek ir pakartotinai 2020 m. liepos 23 d. Minėtose išvadose psichologė kategoriškai rekomendavo ieškovui nutraukti sūnaus L. bendravimą su motina, kadangi sūnui nustatyti psichoemocinės sveikatos sutrikimai, kurie, tęsiantis bendravimui, gali būti toliau gilinami, kas akivaizdžiai neatitinka vaiko interesų ir poreikių, priešingai, žaloja vaiką bei jo psichinę sveikatą.
7.3. Tuo atveju, jeigu bus pašalintos grėsmės vaiko sveikatai, jis nebus žalojamas ir susitikimai su motina nekels nereikalingų ar žalingų emocijų, bendravimas gali būti atnaujinamas, tačiau tam turi būti tinkamos sąlygos bei aplinkybės. Šiuo metu poreikis ar noras bendrauti atsakovei su sūnumi negali viršyti vaiko teisės į saugią aplinką, nežalojančio jo psichinės sveikatos. Tai, kad atsakovės kaip motinos teisės nėra apribotos, savaime nereiškia, jog ji gali reikalauti bendravimo su sūnumi, nepaisant jokių svarbių aplinkybių, tame tarpe vaiko teisių, daromos žalos jo sveikatai. Psichinė vaiko sveikata yra žalojama jau senai, vaikas yra patyręs sunkias traumas, todėl tolimesnis bendravimas, kurio sūnus akivaizdžiai atsisako, tik dar labiau žalos ir taip jau sužalotą L. sveikatą, ko pasekmės yra neprognozuojamos ir gali būti sunkiai šalinamos.
7.4. Atsakovė nepateikė duomenų, jog psichologė O. L. neturi tinkamo išsilavinimo, kas jai neleistų atlikti tyrimų su vaikais, paaugliais, teikti jiems konsultacijas, rekomendacijas dėl psichikos sveikatos. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, jog kreipėsi į Akreditacijos tarnybą su skundu dėl psichologės veiksmų, tačiau įrodymų dėl kreipimosi ar minėtos tarnybos atsakymo nepateikė. Ieškovo pareiškimas su psichologės O. L. išvadomis buvo užregistruotas dar 2020 m. kovo 5 d., t. y. daugiau nei prieš 5 mėnesius, tačiau iki teismo posėdžio jokie objektyvūs duomenys, kurie leistų pagrįstai abejoti jos kompetencija ar atliekamais tyrimais, pateikti nebuvo.
7.5. Psichologės M. A. tyrimas buvo atliktas per vieną jos susitikimą su vaikais, kas, akivaizdu, tikrai nebuvo pakankamai informatyvu ir su vaikais per tokį trumpą laiką tikrai nebuvo surastas artimas psichologinis kontaktas, per kurį būtų buvę galima išsamiai įvertinti vaikų psichologinę būseną. Dėl šios priežasties ir atitinkamų psichikos sveikatos sutrikimų psichologė M. A. nepastebėjo bei jų nenurodė savo pateiktose išvadose. Tuo tarpu psichologė O. L. su abiem vaikais bendrauja nuo šių metų pradžios, susitikimų tiek akis į akį, tiek ir karantino laikotarpiu - internetiniu ryšiu, buvo ne mažiau nei 10, todėl akivaizdu, jog per šį laikotarpį ištirti vaikų psichologinę būseną, pateikti jos apibūdinimą, išvadas bei tolimesnes rekomendacijas galimybių tikrai buvo ženkliai daugiau.
7.6. Iki 2020 m. kovo 5 d. išvadų pateikimo L. psichologei O. L. neatvėrė minčių apie galimą savižudybę, kuri, anot vaiko, yra „geriausias sprendimas“. Šios mintys nurodytos tik 2020 m. liepos 23 d. psichologės dokumente, kas sudaro pagrindą manyti, jog tik po tam tikro laiko vaikas visiškai atsiveria pašaliniam žmogui, pasako netgi slapčiausias mintis. Neteisingas yra atsakovės teiginys, jog vaiko būklė pablogėjo po to, kai buvo pateiktos psichologės M. A. išvados. Manytina, jog jau tuo metu vaiko būklė buvo tokia pati, tik dėl laiko stokos, psichologinio kontakto nebuvimo, paties vaiko amžiaus psichologė negalėjo pateikti tiek išsamaus tyrimo išvadų, kiek tai po ilgalaikio bendravimo nurodė psichologė O. L..
7.7. Psichologės O. L. išvados bei rekomendacijos yra pagrįstos, motyvuotos, abejoti jomis pagrindo nėra, juo labiau, kad jos grindžiamos ilgalaikiu bendravimu su vaikais, jų emocijų stebėjimu.
Šalies argumentai
7.8. Ieškovas nesutinka su atsakovės teiginiu, kad, siekiant atnaujinti prarastą motinos bei vaikų ryšį, yra pasiekta tam tikra pažanga, susitikimai vyksta ilgesnį laiką. Prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikiami duomenys apie susitikimus, jų eigą, trukmę laikotarpyje nuo 2019 m. spalio mėn., iš kurių matosi, jog visiškai jokios pažangos nėra. Tai yra susitikimų metu nei vienas iš vaikų noro ar intereso bendrauti su motina nerodė, patys susitikimai trukdavo dažniausiai nuo 3 min. iki 15 min. Vienintelis susitikimas 2019 m. spalio 25 d. truko 49 min., per kurį tarp vaikų ir motinos kilo konfliktas, kurio metu motinai buvo išreikšti priekaištai dėl atsakovės informacijos skleidimo į viešą erdvę, dėl ko vaikai patiria patyčias mokykloje ir pan. 2019 m. lapkričio 26 d. susitikimo metu vaikai nurodė atsakovei, jog į susitikimus atvyksta tik dėl to, kad yra kreiptasi į antstolį dėl susitikimų eigos užtikrinimo. 2019 m. lapkričio 26 d. susitikimo metu atsakovė netgi išreiškė vaikams priekaištus ar grasinimus, jog vaikai gailėsis savo veiksmų tuomet, kai motinos neliks. Iš šių duomenų matosi, jog jokių esminių pokyčių nėra, kontaktas užmegztas nebuvo, kas paneigia atskirojo skundo teiginius dėl tariamos pažangos pasiekimo.
7.9. Po to, kai teismas nustatė laikiną bendravimo tvarką, atsakovė nieko apie tai neinformavusi išvyko pas savo seserį į Didžiąją Britaniją. Ir nors pagal nustatytą bendravimo tvarką turėjo atvykti į pasimatymus su vaikais, tačiau į susitikimus neatvyko, nei ieškovas, nei vaikai nebuvo įspėti, dėl ko 4 kartus atvykę į susitikimus atsakovės nesulaukė. Vaikams šis faktas buvo ypač skaudus, jie laikė, kad motina juos apgavo, nes ne tik kad neatvyko į susitikimus, bet netgi nematė reikalo informuoti jų apie savo išvykimą. Šios aplinkybės taip pat turėjo įtakos vaikų sprendimui nebendrauti su motina, ja nepasitikėti bei vengti jos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
9. Byloje kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos priemones - laikina atsakovės bendravimo su vaikais tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnyje ,,Laikinosios apsaugos priemonės“ įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus.
12. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi, kuri pakeista Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nustatyta laikina atsakovės J. M. bendravimo su nepilnamečiais dukra K. M., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sūnumi L. M., gimusiu (duomenys neskelbtini), bei dalyvavimo jų auklėjime tvarka: siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovė J. M. su nepilnamečiais vaikais dukra K. M. ir sūnumi L. M. bendrauja kiekvieną penktadienį nuo 17 val. iki 19 val. dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui, susitikimai vyksta VšĮ (duomenys neskelbtini) patalpose. Laikina bendravimo tvarka nustatyta iki teismo sprendimo priėmimo.
13. Ieškovas pateikė teismui prašymą panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi yra daroma žala vaikų psichoemocinei būklei. Psichologė O. M. (buvusi L.) atliko vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimą 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., bei pateikė išvadas ir rekomendacijas, kuriose konstatuota, kad abiejų vaikų bendravimas su motina daro neigiamą įtaką vaikų sveikatai, gilina jų psichoemocinius sutrikimus, todėl rekomenduota neinicijuoti susitikimų su mama (dėl buvusio smurto artimoje aplinkoje), užtikrinti vaikų psichoemocinę sveikatą bei pozityvią raidą, tęsti konsultavimą.
14. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bei iš dalies pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nutartį leido vykdyti skubiai.
15. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria panaikintos taikytos laikinosios apsaugos, nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti panaikintos, nes atsakovei motinos teisės nėra apribotos, o psichologės O. L. išvados nelaikytinos patikimais įrodymais šioje byloje.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Diamante and Pelliccioni v. San Marino, no. 32250/08, 27 September 2011, par. 175, ECHR). Šioje srityje didelę reikšmę turi specialistų (ekspertų, psichologų, vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų) teikiamos išvados, nuomonės ir pasiūlymai dėl geriausių vaiko interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
17. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nacionalinių valdžios institucijų pareiga imtis priemonių palengvinti kartu negyvenančio tėvo bendravimą su vaiku nėra absoliuti ir šioje srityje gali prireikti pasirengimo priemonių (žr. Gluhakovič v. Croatia, no. 21188/09, 12 April 2011, par. 57; Diamante and Pelliccioni v. San Marino, par. 185). Nagrinėjant peticijas itin konfliktiškų šeimos santykių bylose, pabrėžtas bendrasis principas, kad tam, jog tėvai galėtų peržengti emocines kliūtis ir atkurti brandų tarpusavio ryšį, orientuotą į geriausius vaiko interesus, turi praeiti šiek tiek laiko; tokiose delikačiose situacijose ryšių su vaiku atkūrimas gali reikalauti ilgalaikių visų suinteresuotų asmenų pastangų; šioje srityje valstybės pareigos nėra absoliučios ir jos daugiau susijusios su priemonių, o ne rezultato klausimu (žr. Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012).
18. Nustatyta, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo nustatytos siekiant atkurti psichologinius emocinius motinos (atsakovės) ir jos nepilnamečių vaikų tarpusavio ryšius, atsakovei su nepilnamečiais vaikais bendraujant bei kartu dalyvaujant specialistams – psichologui ir/ar vaiko teisių apsaugos ir/ar socialiniam darbuotojui. Byloje pateikti med. psichologės O. L. atlikti pagal ieškovo prašymą šalių vaikų psichoemocinės sveikatos 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d. įvertinimai bei pateiktos išvados ir rekomendacijos nutraukti vaikų susitikimus su motina, kol kas bendravimas su motina nėra įmanomas, psichoemocinė berniukui padaryta žala neabejotina, neužtikrinant vaiko saugumo, žala gali būti padidinta ir vaiko padėtis pabloginta, mergaitei padaryta didelė žala, iki šiol neužtikrinamas jos saugumas, nenutraukus susitikimų su PTSS (potrauminio streso sindromas) sukėlusiu asmeniu – motina, žala gali būti padidinta ir mergaitės padėtis pabloginta. Taigi, pirmosios instancijos teismas rėmėsi psichologės O. L. šalių vaikų psichoemocinės sveikatos įvertinimuose, atliktuose 2020 m. kovo 1 d. ir 2020 m. liepos 23 d., pateiktomis išvadomis ir rekomendacijomis nutraukti vaikų susitikimus su motina, kadangi vaikų psichoemocinei būklei daroma žala, kuri ateityje gali didėti.
19. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 12 d. sprendimu netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimų nustatyti atsakovės bendravimo su sūnumi ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką, konstatavęs, jog tokios tvarkos nustatymas šiuo metu prieštarauja geriausiems vaiko interesams. Byloje buvo apklausti Vaiko teisių apsaugos atstovas, kuris patvirtino išvadą, kad atsakovės prašoma bendravimo tvarka su sūnumi L. neturėtų būti nustatyta, taip pat socialinės darbuotojos I. B. ir K. A., taip pat liudytoja med. psichologė O. M.. Vaikų interesus svarstę specialistai laikėsi iš esmės vienodos pozicijos, t. y. kad šiuo atveju vaikų ir motinos/atsakovės susitikimai prieštarauja vaikų interesams.
20. Įvertinus nustatytas aplinkybes, jog atsakovės susitikimai prieštarauja vaikų interesams, jog vaikų psichoemocinei būklei yra daroma žala, nėra reikšmingas apeliantės argumentas, jog teismas negalėjo priimti tokios nutarties, kuria visiškai panaikintas laikinas vaikų ir mamos bendravimas, kadangi atsakovės motinos teisės nėra apribotos.
21. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog teismas buvo šališkas, vadovavosi nepatikimais įrodymais - psichologės O. M. (L.) išvadomis. Apeliantės argumentai, jog psichologės išvados yra nepatikimas įrodymas, yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. Be to, kaip jau buvo nustatyta, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ne tik psichologės O. M. (L.) išvadomis ir rekomendacijomis, bet ir vaiko teisių apsaugos sistemos darbuotojų išvadomis.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl skundžiama Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.