Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininko R. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010-02-20 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Swedbank“ prašymą dėl priverstinės skolos išieškojimo iš skolininkų R. S. ir A. S.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė L. Pužienė kreipėsi teismą su prašymu paskirstyti lėšas pagal 2009-02-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį Nr. 200-2N/2008, kurios yra pervestos į Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus depozitinę sąskaitą. Nurodė, jog vadovaujantis vykdomuoju raštu Nr. 200/2008, kuriuo leista priverstinai parduoti įkeistą daiktą :30000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį R. S. ir A. S., iš varžytinių pardavė pirkėjui UAB „Arpaula“ už 203528 Lt. Turto pardavimo aktas patvirtintas Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija. Kreditorius AB „Swedbank“ teismui parnešė, jog R. S. skola bankui 2010-02-12 dienai sudaro 501332,81 Lt. Kreditorė prašė išieškotas lėšas pervesti į jos nurodytą sąskaitą, mokėjimo paskirtis – skolos išieškojimas iš R. S. pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, jog prašymą dėl lėšų paskirstymo pareiškėja teismui pateikė 2010-02-11. Šį prašymą teismas išsprendė ir prašymą tenkino 2010-02-20 nutartimi. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Dovaida“ ieškinį atsakovei R. S. įmonei dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-1050-123/2010) Klaipėdos apygardos teismo 2009-12-04 nutartimi R. S. įmonės turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei R. S. įmonei priklausantis turtas, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, taip pat sustabdytas šio turto realizavimas bei išieškojimas iš R. S. įmonės turto vykdymo procese. Ieškovės UAB „Dovaida” ieškinys 2010-02-08 nutartimi atmestas, t. y. atsisakyta R. S. įmonei kelti bankroto bylą ir nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2009-12-04 nutartimi. Tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2010-02-08 nutartis Lietuvos apeliacinio teismo buvo panaikinta ir klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo perduotas nagrinėti iš naujo (2010-03-18 nutartis, civilinė byla Nr. 2-484/2010). Taigi 2009-12-04 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos tik Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-1904-370/2010). Pažymėtina, jog R. S. įmonė yra neribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl neužtekus juridinio asmens turto, už prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, šiuo atveju R. S. (CK 2 50 str. 4 d.). Taigi prašymas dėl lėšų paskirstymo išspręstas esant taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms R. S. įmonės, o taip pat ir R. S. turtui. Be to, 2010 m. balandžio 23 d. pagal ieškovo įmonės savininko R. S. ieškinį atsakovei R. S. įmonei iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. B2-1771-370/2010). Iš Teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad skundų dėl minėtos nutarties nebuvo pateikta ir ji yra įsiteisėjusi nuo 2010-05-04.

Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų, negu nustatyta įstatymo (Įmonių bankroto įstatymo 14 str. 1 d. 1 p.). Taip pat Įmonių bankroto įstatyme numatyta, kad nuo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Įmonių bankroto įstatymas 14 str. 1 d. 1 p.), todėl klausimą dėl lėšų paskirstymo turi spręsti bankrutuojančios įmonės administratorius. Pažymėtina, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 21 str. 1 d. teisme iškėlus bankroto bylą, įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Teismas, iškėlęs bankroto bylą, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo 35 str. nustatyta tvarka sprendžia kreditorių reikalavimus pagal sudarytą eilę ir tvarką.

Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, kreditoriams paskirstydamas lėšas, priklausančias R. S., o tuo pačiu ir bankrutuojančiai R. S. įmonei, pažeidė materialinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės nepagrįstą ir neteisėta nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 337 str. 2 p., ĮBĮ 15 str. 2 d.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. vasario 20 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui – Klaipėdos apygardos teismui.