Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-10 · Civilinė byla Nr. e2S-229-413/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
e2S-229-413/2016
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20357-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Atsakovas
M. V.
Ieškovas
O. B.
Civilinė byla Nr. e2S-229-413/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20357-2015-5procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.4.
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo M. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikinimo civilinėje byloje Nr. e2-26114-475/2015 pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovui M. V. dėl be pagrindo įgyto turto ir skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 6 000 Eur sumą kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 97 Eur palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2015 m. spalio 28 d. ieškovas pateikė teismui prašymą ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti, uždraudžiant disponuoti ar bet kokiu būdu apsunkinti, atsakovui M. V. priklausantį turtą, įskaitant kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 29 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino – ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo M. V. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 6 097 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jam disponuoti priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei mokėti mokesčius valstybei.

Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus įrodymus – 2015 m. spalio 14 d. raginimą atsakovui, 2015 m. spalio 15 d. atsakovo atsakymą, kuriame nurodyta, kad jis nėra gavęs pinigų avansu, ieškovo turtinę padėtį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, t. y. kad atsakovas yra sudaręs nuomos sutartį dėl negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), kurių savininkas yra UAB „Šančių prekybos centras“, jam ir J. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 259/1531 žemės sklypo ir gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau visas šis turtas yra įkeistas hipoteka, darė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Be to, atsižvelgęs į įrodymus, pagrindžiančius atsakovo turtinę padėtį, bei tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, teismas sprendė, kad ieškinio suma atsakovui galimai yra didelė. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas. Pažymėjęs, kad piniginių lėšų areštas yra labiausiai atsakovo turtinius interesus suvaržanti priemonė, teismas, visų pirma areštavo atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 6097 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai - pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovui disponuoti jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis, tačiau leidžiant iš šių piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu bei mokėti mokesčius valstybei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas M. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai ieškovui palankų teismo sprendimą gali būti sunku arba visai neįmanoma įvykdyti, t. y. kad atsakovas ketins turtą išvaistyti ir/ar paslėpti. Ieškovo pateiktas raginimas grąžinti sumokėtą sumą bei neatsiskaitymo su juo faktas neįrodo, kad atsakovas vengs įvykdyti būsimą ir galimai ieškovui palankų teismo sprendimą.

2. Ieškovas, teikdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sunkią atsakovo finansinę padėtį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas yra nepajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų sprendimą.

3. Ieškovas neįrodė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė. Pažymi, kad atsakovo valdomo nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškinio suma. 2013 m. kovo 19 d. atsakovui ir jo sutuoktinei priklausančio nekilnojamojo turto vertinimo aktas patvirtina, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė tuo metu siekė 130 329 Eur. Įvertinus tai, kad nekilnojamojo turto vertė už ieškinio sumą didesnė daugiau kaip 20 kartų, nėra pagrindo teigti, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė.

4. Atsakovas pažymi, kad ieškovui pirmą kartą kreipusis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Kauno apylinkės teismas 2015 m. spalio 14 d. nutartimi atmetė pateiktą prašymą, ieškovui neįrodžius laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo. Ieškovui pakartotinai pateikus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nepateikė jokių naujų/papildomų duomenų, tuo labiau, kad raginimą dėl piniginės sumos gražinimo ieškovas atsakovui pateikė jau po ieškinio pateikimo teismui.

5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka teisingumo, proporcingumo, ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros principų. Atsakovas pažymi, kad šiai dienai yra areštuotos visos atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos bei turtas, nors pirmosios instancijos teismas nurodė pirmiau areštuoti atsakovo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą ne didesnei kaip 6 097 Eur sumai, o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis. Įvertinus tai, kad atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra ženkliai didesnė nei ieškinio suma, banko sąskaitų areštas yra visiškai perteklinis bei ateityje atsakovas galimai dėl to patirs nuostolius, kadangi atsakovas vykdo veiklą, turi darbuotoją, kuriam reikia mokėti atlyginimą, taip pat vykdant veiklą atsakovas patiria kitas papildomas išlaidas (nuoma, kanceliarinės prekės, mokesčiai ne tik valstybei, tačiau ir telefono operatoriams ir kt.), kurių dėl areštuotų lėšų negali padengti. Be to, atsakovas turi du nepilnamečius vaikus, įsipareigojimų bankui, kuriuos privalo vykdyti kas mėnesį, todėl, pritaikius laikinąsias pasaugos priemones, atsakovas negalės pasirūpinti tinkamu savo nepilnamečių vaikų išlaikymu bei vykdyti įsipareigojimus bankui. Tokiu būdu bus pažeidžiami ne tik atsakovo, bet nepilnamečių vaikų bei kreditoriaus interesai.

6. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, nepaskirstė įrodinėjimo naštos tarp šalių, neanalizavo visų reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių, neįvykdė išaiškinimo pareigos, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas O. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad ieškovas neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Byloje pateikti dokumentai (2015-10-14 raginimo raštas) patvirtina, kad ieškovas kreipėsi į atsakovą nedelsiant grąžinti 6 000 Eur kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas ir 97 Eur palūkanas, tačiau atsakovas ne tik negrąžino minėtos sumos, bet ir nepripažino aplinkybės, kad jis įgijo minėtas lėšas be pagrindo, kas patvirtina atsakovo nesąžiningą siekį nepagrįstai praturtėti ieškovo sąskaita. Dar pirmą kartą kreipiantis į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovas nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovo turtinė padėtis sunki, kadangi atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka. Minėtos aplinkybės tik patvirtina grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, paties atsakovo pateikti dokumentai – vaikų gimimo liudijimai, Kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikai bei sąskaitos išrašai patvirtina atsakovo sunkią turtinę padėtį. Nors atsakovas atskirajame skunde deklaruoja, kad jam 6097 Eur suma nėra didelė, kadangi jis turi nekilnojamojo turto, kurio vertė siekia 130 329 Eur, tačiau atsakovo pateikti dokumentai tuo pačiu patvirtina faktą, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 1 d. turėjo finansinių įsipareigojimų bendrai 104 078,75 Eur sumai, kas sudaro pagrindą išvadai, kad pareikšta ieškinio suma atsakovui yra didelė.

2. Nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės užkerta atsakovui galimybę išlaikyti savo vaikus bei vykdyti prievoles bankui. Ieškovas pažymi, kad atsakovas yra advokatas, todėl teikdamas klientams teisines paslaugas jis turi galimybę išrašyti pinigų priėmimo kvitus ir gauti už suteiktas paslaugas grynas pinigines lėšas. Taigi atsakovui taikytinas banko sąskaitų areštas jokiu būdu nereiškia, kad atsakovas nedisponuoja gaunamomis piniginėmis lėšomis ir negali vykdyti savo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus ar vykdyti kitas prievoles.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu prašymą pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą, tačiau tai nereiškia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nagrinėja ieškinio pagrįstumo klausimą, kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius prašomų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, atsakovas yra fizinis asmuo, iš jo prašoma įvykdyti (priteisti) teismo keliu 6 097 Eur dydžio reikalavimą. Savo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovas iš esmės grindžia atsakovo vengimu grąžinti be pagrindo įgytą turtą (pinigus), didele ieškinio suma bei sunkia atsakovo turtine padėtimi.

Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės vertės turtinis reikalavimas. Sprendžiant, ar byloje pareikšto reikalavimo suma yra didelė, turi būti vertinama tai, ar ši suma subjektyviu požiūriu yra didelė konkrečiam skolininkui, atsižvelgiant į skolininko teisinį statusą, turtinę padėtį, veiklos apimtis, pelningumą ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1262/2010).

Atskiruoju skundu atsakovas įrodinėja, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Tam įrodyti, kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB „Ober-Haus“ 2013 m. kovo 19 d. atliktą atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su 259/1531 žemės sklypo dalimi, esančių (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitą, kurioje atsakovui priklausantis turtas įvertintas 130 329 Eur suma. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtas nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka, t. y. yra įkeistas kitam kreditoriui. Iš to seka, kad į sumą, gautą priverstinai realizavus tokį turtą, pirmumo teisę turėtų hipotekos kreditorius, o ne ieškovas. Todėl, aptariamu atveju, vien ženkli nekilnojamojo turto vertė nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškinio suma atsakovui nėra didelė ir jo turimo turto vertė yra pakankama užtikrinti tinkamą ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Be to, pakankami geros atsakovo turtinės padėties nepagrindžia ir pateikti atsakovui priklausančių banko sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad atsakovas piniginių lėšų bankų sąskaitose beveik neturi. Atsakovo pateikti kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikai patvirtina faktą, kad atsakovas turi įsipareigojimų bankui, kuriuos turi vykdyti kiekvieną mėnesį, bendra įsipareigojimų suma 2015 m. lapkričio 1 dienai siekia 104 078,75 Eur. Kitų įrodymų, pagrindžiančių atsakovo turtinę padėtį, į bylą nepateikta.

Nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, kas laikytina realia grėsme, padidinančia teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Įvertinus ieškinyje nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, atsakovui nepateikus argumentų bei įrodymų, kurie akivaizdžiai leistų įsitikinti ieškinio nepagrįstumu, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti. Todėl yra pagrindas išvadai, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ir galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju, tokio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti negalimu.

Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra pažeidžiamas šalių interesų pusiausvyros, lygiateisiškumo, proporcingumo principai. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas visuomet sukelia tam tikrų nepatogumų, suvaržymų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau toks teisių ribojimas iš esmės atitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus. Svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nurodė pirma areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tik jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, neperžengiant ieškovo pareikšto reikalavimo sumos (6097 Eur). Toks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo eiliškumas nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo, nes areštas į atsakovo pinigines lėšas nukreipiamas tik nesant kitokio turto ir tai leidžia atsakovui patirti mažiausiai suvaržymų ūkinėje – komercinėje veiklose.

Be to, atskirasis skundas grindžiamas dar ir tuo, kad nors pirmosios instancijos teismas nurodė pirmiau areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik jo nepakankant ir pinigines lėšas, tačiau jau šiuo metu nepagrįstai yra areštuotos visos atsakovui priklausančiose bankų sąskaitose turimos piniginės lėšos. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymas yra pavedamas ieškovo pasirinktam antstoliui, kuris suranda atsakovo turimą turtą, jį areštuoja ir aprašo laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių normų. Taigi atsakovui manant, kad nutartis dėl atsakovo atžvilgiu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdoma netinkamai, jis turi teisę skųsti antstolio veiksmus.

CPK 145 straipsnio 6 dalis numato, kad areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teismas, leisdamas atlikti tam tikras operacijas, nurodo antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas areštą atsakovo piniginėms lėšoms, minėto įpareigojimo antstoliui nenurodė, siekiant nepažeisti ekonomiškumo ir proporcingumo principų, bei apsaugoti atsakovo nepilnamečių vaikų interesus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra tikslinga papildyti pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį, pavedant antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, siekdamas apginti savo interesus ir išvengti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kilusių pasekmių, turi galimybę pasinaudoti CPK 148 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis – reikalaujamą sumą sumokėti į teismo sąskaitą, pateikti laidavimą už atsakovą patvirtinančius dokumentus ar įkeisti turimą turtą ieškovo naudai, tuomet teismas paskirtas laikinąsias apsaugos priemones gali pakeisti ar panaikinti (CPK 148 straipsnio 3 dalis). Be to, atsakovui manant, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių jis patirs nuostolių, atsakovas gali pasinaudoti jam suteikta teise, numatyta CPK 146 straipsnyje, ir kreiptis į teismą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamos nutarties nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartis paliktina nepakeista, nutarties rezoliucinę dalį papildant tokiu sakiniu: „Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti“ (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Papildyti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 29 d. nutarties rezoliucinę dalį tokiu sakiniu: „Pavesti antstoliui nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovo būtiniausiems poreikiams tenkinti“.

Teisėjas Gintautas Koriaginas