Kauno apylinkės teismo sprendimas

Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2006 m. vasarą ieškovė su tuometiniu gyvenimo draugu S. B. priėmė sprendimą įsigyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu atsakovas S. B., būdamas SEB banko darbuotoju, paėmė 500 000 Lt paskolą iš SEB banko. Ieškovė nebuvo nei paskolos gavėja, nei laiduotoja. Žemės sklypas ir namas buvo įsigytas ieškovės ir S. B. vardu. Papildomai pagal sutartį buvo įkeistas S. B. butas. Atsakovas buvo vienintelis paskolos gavėjas, visi pinigai pagal kredito sutartį buvo pervesti į jo sąskaitą, kuria S. B. disponavo savo nuožiūra. Jam buvo nustatytas 24 mėnesių kredito grąžinimo atidėjimas. Atsakovas vienas mokėjo palūkanas iš lėšų, gautų išnuomavus jo butą. Atsakovas persikėlė gyventi pas ieškovę ir gyveno jos bute iki 2008 m. gruodžio 15 d.

2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovas paprašė ieškovės įstoti į prievolę ir padidinti kredito sumą dar 300 000 Lt, kurie turėjo būti skirti namo įrengimui. Tuo metu šalių santykiai buvo pašliję, todėl ieškovė sutikimo įstoti į prievole bendraskole pagal Kredito sutartį nedavė. 2007 m. lapkričio mėnesį, ieškovei esant kelionėje po Braziliją, tapo žinoma, kad atsakovas nutarė suklastoti jos parašą ir neturėdamas nei pavedimo, nei notarinio įgaliojimo veikti ieškovės vardu, 2007 m. lapkričio 23 d. pats pasirašė už ieškovę susitarimą Nr.1, pagal kurį ieškovė įstojo į prievolę kaip bendraskolė. Ieškovei nežinant Kredito sutartis su padirbtais ieškovės parašais buvo pateikta banko vadybininkei E. B., kuri ir atliko pakeitimus sistemoje, padidindama kredito sumą 300 00 Lt.

Grįžusi iš kelionės ieškovė apie padirbtą jos parašą informavo banko darbuotoją E. B.. Ši siūlė išsispręsti reikalus su S. B. ir nesikreipti raštu į banką, nes tai grėstų dideliais nemalonumais tiek jai, tiek S. B.. Ieškovė niekur nesikreipė, nes E. B. yra buvusi jos vadovė SEB banko Aleksoto skyriuje, o su atsakovu tuo metu dar gyveno. Tuomet ji pareikalavo, kad atsakovas S. B. panaikintų šį sandorį – parduotų namą ir padengtų skolą, pakeistų ją kitu bendraskoliu ar tiesiog anuliuotų sandorį. Atsakovas, būdamas neblaivus ir panaudojęs psichologinį smurtą prieš ją, išgavo jos parašą ant sutarties projekto sakydamas, kad tas parašas jam reikalingas, jei ateityje ieškovė mėgintų kreiptis į policiją. Išsiblaivęs atsakovas maldavo duoti laiko sutvarkyti šiuos klausimus. Ieškovė laukė kol atsakovas namą parduos. 2008 m. ieškovei tapo žinoma, jog ji dar laikoma bendraskole pagal kredito sutartį. Ji dar kartą pareikalavo, kad atsakovas parduotų žemės sklypą bei namą, bet jis atsisakė tai padaryti teigdamas, kad jis name gyvens, o ieškovę atleis nuo prievolės bankui kai tik ras galimybę.

Nesulaukusi jokių pažadėtų sprendimo nei iš E. B., nei iš atsakovo 2009 m. žiemą ieškovė dar kartą kreipėsi į E. B. . Ji patarė nerašyti apie padirbtus parašus, o rašyti prašymą išstoti iš prievolės nenurodant jokių aplinkybių. Bankas informavo ieškovę, kad sutinka atsisakyti ieškovės, kaip bendraskolės, jei paskolos likutis buvo sumažintas 650 000 Lt. Atsakovas nesutiko parduoti namo už tokią kainą, todėl iš prievolės išstoti ieškovei neliko galimybių. Nuo 2009 m. name gyveno išimtinai atsakovas, kuris visą laiką tikino, kad suras galimybių kaip jai išstoti iš prievolės.

2009 m. kovo 26 d. atsakovas, nesant ieškovės sutikimo, vėlgi klastodamas jos parašą atliko Kredito sutarties pakeitimą Nr.3, padirbdamas ieškovės parašą. Apie šį pakeitimą ieškovei nebuvo žinoma.

Nesitikėdama, kad banko viduje galimi tokie darbuotojų veiksmai ir nenorėdama sukelti buvusiam draugui nemalonumų ieškovė dar stengėsi tikėti atsakovo nuolatiniais pažadais, kad jis parduos namą ir žemės sklypą arba ras kitą būdą ieškovei išstoti iš prievolės.

2011 m. gruodžio mėnesį atsakovas kreipėsi su dar vienu prašymu – sutikti pasirašyti atidėjimą dar 12 mėnesių ir leisti pridėti prie jo asmeninės kortelės skolas prie bendros skolos. Priešingu atveju jis negalės vykdyti savo įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta, o tai atsilieps ir jai, nes bus areštuotos einamosios sąskaitos ir pradėtas išieškojimas ir iš jos nekilnojamojo turto. Tai reiškė, kad jos reputacija bus sugadinta ir ji gali netekti darbo. 2011 m. gruodžio mėnesį atvykus į SEB banką pas E. B. pastaroji patikino, kad šį kartą atsakovas tikrai nori parduoti namą ir šį kartą ieškovė tikrai galės išstoti iš prievolės. Tą kartą ieškovė vėl patikėjo atsakovo apgaule bei pažadais parduoti namą bei žemės sklypą. 2012 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo pranešimą iš banko, kad yra susidariusi 20 000 Lt skola ir kad įmokos nemokamos nuo 2012 m. sausio mėnesio. Tik tuomet ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas SEB banke nedirba, nes yra pašalintas už finansinius nusikaltimus.

2012 m. spalio mėnesį ieškovei pavyko gauti atsakovo sutikimą ir namas su žemės sklypu buvo parduotas. Kadangi bankas buvo davęs sutikimą, kad leis jai išstoti iš prievolės, jei kredito likutis bus sumažintas iki 6500 000 Lt, ieškovė buvo pasiruošusi dengti 75 000 Lt ir išstoti iš prievolės, nes neatlaikė streso dėl banko siunčiamų raštų apie skolos išieškojimą. Tokį pat prašymą pateikė ir atsakovas, prašydamas leisti ieškovei išstoti iš prievolės, tačiau jis dingo, neatsiliepė į ieškovės skambučius ir ignoravo bet kokias komunikavimo priemones.

2014 m. birželio 11 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai suklastoto parašo ir galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje.

2015 m. liepos mėnesį teismui buvo perduota baudžiamoji Byla Nr.24-1-01162-14. Tiek ikiteisminio tyrimo , tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. B. pripažino, kad 2007-11-23 susitarime Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarime Nr.3 dėl 2006-09-01 kredito sutarties sąlygų pakeitimo jis suklastojo ieškovės parašus. 2016 m. gruodžio 6 d. kasacinėje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog dėl atsakovo, pasirašiusio už ieškovę Susitarimo Nr.1 viename egzemplioriuje , ieškovė prieš savo valią tapo 750 000 Lt (217 215 Eur) bendraskole.

Antstolio Valdo Zubino kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini)pagal AB SEB banko pateiktą 2014 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr.DJ-4482, kurio pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovės ir iš atsakovo S. B..

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad būtent atsakovas , siekdamas gauti papildomą kreditą 300 000 Lt (86 886 Eur) iš SEB banko, suklastojo ieškovės parašą 2007-11-23 susitarime Nr.1, o vėliau ir 2009-03-26 susitarime Nr.3. Atsakovas tyčia, suprasdamas, kad gamina netikrą dokumentą, panaudojo ir realizavo suklastotą dokumentą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nebuvo ieškovės valios ir pritarimo 2007-11-23 susitarimui Nr.1 ir 2009-03-26 susitarimui Nr.3 dėl 2006-09-01 Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog susitarimas Nr.1 ir susitarimas Nr.3 dėl kredito sutarties pakeitimo ieškovės atžvilgiu yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.

Ieškinio reikalavimas dėl įrašo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomojo įrašo 2014-06-09 vykdomajame dokumente Nr.DJ-4482 panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarimo Nr.3 panaikinimo, todėl pripažinus susitarimus negaliojančiais ir niekiniais ieškovės atžvilgiu, naikintinas ir jų pagrindu notarės išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš ieškovės atsakovui AB SEB bankui.

Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog gyvenant kartu su ieškove jie kartu nusprendė pasigerinti gyvenimo sąlygas – pasistatyti gyvenamąjį namą. Abiejų susitarimu Kredito sutartį pasirašė atsakovas vienas, nes pajamų užteko įsipareigojimams. Bendru sutarimu buvo sutarę, jog ši veikla bus bendra, kad dalinsis visas išlaidas ir pajamas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad už atsakovo gautą kreditą įgytą turtą - namą su žemės sklypu - įsigijo su ieškove lygiomis dalimis. Ieškovė, kaip ir buvo sutarta, susitarimu Nr.1 įstojo į kredito sutartį, kuria papildomai namo įrengimui jie pasiskolino 300 000 Lt. Deja, kredito grąžinimo našta praktiškai teko vienam atsakovui. Bankui nutraukus sutartį jis prarado ir paskutinį savo būstą. Ieškovė, neprisidėjusi prie kredito grąžinimo, dar ir nesąžiningai siekia išvengti bendros prievolės.

Ieškovė bando nesąžiningais būdais išvengti savo solidariosios prievolės bankui. Ji nesąžiningai inicijavo atsakovo baudžiamąjį persekiojimą jame nesąžiningai nutylėdama esmines jai žinomas aplinkybes: tai , kad ji pati pasirašiusi susitarimo viename egzemplioriuje, kad pati pildė ir teikė dokumentus savo įstojimui į 2006-09-01 kredito sutartį papildomam 300 000 Lt kreditui gauti. Ikiteisminiame tyrime ir teisme ieškovė tvirtino, kad niekada nesutikusi įstoti į prievolę ir gauti papildomą kreditą. Tačiau akivaizdžių įrodymų priremta ieškovė keitė poziciją dėstydama, jog, neva, prieš savo kelionę į Braziliją atsisakė stoti į prievolę ir gauti papildomą kreditą. Tačiau tą paneigia nustatytos aplinkybės, kad ji pati banke pasirašė vienodos teisinės galios susitarimo Nr.1 egzempliorių ir kad pati vėliau sudarė įkeitimo sandorį, kuris buvo banko sąlyga 300 000 Lt išmokėjimui, tuo aiškiai patvirtindama savo valią. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti susitarimą Nr.1 niekiniu ne tik kad nepagrįstas, bet ir negali skurti jai jokių teisinių pasekmių.

Nesutikimas grindžiamas tuo, jog bankas nesutinka dėl ieškovės pateikiamo jos kaip bendraskolės su S. B. atsakomybės bankui kaip kreditoriui vertinimo. Iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė ginčijamą notarės vykdomąjį įrašą ir jo pagrindu antstolio Valdo Zubino pradėtą vykdomąją bylą dėl 32 248,69 Eur įsiskolinimo vertina kaip savo atsakomybę, kylančią būtent iš Susitarimo Nr.1 ir Susitarimo Nr.3. Tačiau ieškovės atsakomybė bankui kyla iš kreditavimo sutarties kaip vientiso sandorio, kurio tik dalys yra Susitarimas Nr.1 ir Susitarimas Nr.3. Be to, tai ne vieninteliai sutarties pakeitimai. Nėra aišku ar yra prašoma tik pripažinti negaliojančiais atskirus kredito sutarties pakeitimus ( Susitarimą Nr.1 ir Susitarimą Nr.3) ir nurodoma ieškovę esant neskolinga visam skolos likučiui, ar neigiama ieškovės atsakomybė pagal kredito sutartį visa apimtimi. Kadangi kredito sutarties neatsiejama dalimi dar yra ir Susitarimas Nr.4, byloje ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinami sistemiškai analizuojant visą kredito sutartį.

Ieškovė ištraukė vartotojos kortą. Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama negaliojimo klausimas, o 4 susitarimas iš viso teismo nebuvo tiriamas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nepasisakė dėl visos sutarties. Ieškovė pati dirba ilgą laiką banke, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl skaityti tekstą ir nematyti ką pasirašo yra naivu. Ieškovė dėl 4 susitarimo reikalavimo nereiškia, o jame patvirtintas 1 ir 3 susitarimo galiojimas. Sandorio galiojimas patvirtintas Susitarimu Nr. 4 ir sumokant įmoką nežiūrint į tai , kokiu tikslu buvo sumokėta. Nepagrįstai bandoma atsakomybę perkelti sandorio šaliai. Nors susitarimuose ne ieškovės parašai, tačiau tai turi būti įrodoma visų įrodymų kontekste.

Byloje nesprendžiamas banko bausmės klausimas. Ieškovė gina savo teisę išvengti sutarties vykdymo, tačiau vieno negaliojimas automatiškai nesukelia sekančio negaliojimo.

Nustatyta, jog 2006 m. rugsėjo 1 d. atsakovas S. B., su kuriuo tuo metu ieškovė kartu gyveno, pasirašė su atsakovu AB SEB banku ( tuo metu AB SEB Vilniaus bankas) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 500 000 Lt paskola gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui adresu (duomenys neskelbtini). Už paskolą buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kurio po ½ dalį buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo S. B. vardu. Atsakovas pripažįsta, tą patvirtina ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-2004-376/2015 duomenys, kad bankui jis pateikė suklastotą 2007 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr.1, kuriame jis pasirašė už ieškovę. Atsakovui po šio suklastoto dokumento pateikimo AB SEB bankas pervedė dar 300 000 Lt namo statybos darbų pabaigimui, o ieškovė buvo įtraukta į prievolę bankui kartu su S. B.. 2008 m. balandžio 10 d. ieškovė su S. B. įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 800 000 Lt prievolei užtikrinti. Atsakovas suklastojo ieškovės parašą ir 2009 m. kovo 26 Susitarime Nr.3. Šiuo susitarimu AB SEB bankas pakeitė atsakovui S. B. skaičiuojamų palūkanų dydį, nes jis buvo atleistas iš banko. 2014 m. birželio 9 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr.DJ-4482 solidariai išieškoti iš ieškovės ir atsakovo S. B. 225 527,37 Lt kreditoriaus AB SEB banko naudai. 2015 m. kovo 31 d. antstolis Valdas Zubinas areštavo ieškovės turtą – butą (duomenys neskelbtini)tikslu išieškoti 32 248,69 Eur ( 111 348,28 Lt) negrąžintos paskolos.

Atsakovo S. B. atstovas nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe, jog atsakovas turi vieną Susitarimo Nr.1 egzempliorių, kuriame yra tikras ieškovės parašas. Tačiau bankui buvo pateiktas, naudojamas ir teisines pasekmes sukūrė dokumentas su suklastotu ieškovės parašu. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamo susitarimo pasirašymo dieną ieškovė buvo išvykusi į kelionę Brazilijoje, todėl net ir fiziškai negalėjo dokumento tą dieną pasirašyti. Ieškovė paaiškino, jog parašas dokumente, kurį turi atsakovas, buvo išgautas prievarta. Baudžiamosios bylos Nr.1-2004-946/2015 2016 m. gruodžio 6 d. kasacinio teismo nutartyje yra konstatuojama , jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jos parašą atsakovas išgavo prievarta, objektyviais bylos įrodymais nėra paneigtos , todėl šis susitarimas, esantis pas atsakovą, jokiu būdu neįrodo ieškovės valios išraiškos tapti bendraskole su atsakovu ( Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).

Už atsakovo paimtą pradinę 500 000 Lt paskolą nekilnojamasis turtas buvo įgytas po ½ dalį ieškovės ir atsakovo vardu. Ieškovė paaiškino, kad turtą įkeitė todėl, kad jis įgytas tik už atsakovo pasiskolintus pinigus ir ji žinojo, kad jos vardu registruotą turto dalį reiks įkeisti kartu su S. B.. Ši pareiga (įkeisti turtą už gautą paskolą) jai buvo savaime suprantama. Atsakovo S. B. vienasmeniškai pasirašytoje pirminėje 2006 m. rugsėjo 1 d. Kredito sutartyje žemės sklypo su gyvenamuoju namu įkeitimas buvo numatyta kaip sutarties įvykdymo priemonė, todėl teismas nemano, kad įkeisdama jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu ieškovė išreiškė savo valią įstoti į prievole bendraskole.

Atmestina kaip teisiškai nereikšminga ir kita atsakovo atsikirtimo aplinkybė, kad ieškovė savo valią įstoti į prievolę buvo pareiškusi užpildydama paraišką kreditui gauti ir pateikusi duomenis apie savo darbo užmokestį. Ieškovė šių aplinkybių neneigia, tačiau nurodo, kad santykiams pablogėjusi ji persigalvojo ir nebenorėjo imti paskolos. Paraiškos ir pažymos apie savo darbo užmokestį pateikimas vertintinas kaip ieškovės ketinimas įstoti į paskolinius teisinius santykius, tačiau ne galutinis valios išreiškimas. Paskolos gavimui neužtenka ketinimų, nes būtina galutinė suderinta ir pagal įstatymų reikalavimus išreikšta visų teisinių santykių dalyvių valia.

Atsakovas AB SEB bankas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog be ginčijamų susitarimų yra dar vienas Susitarimas Nr.4, kurį ieškovė pasirašė 2011 m. gruodžio 30 d. Šio susitarimo ieškovė neginčija, todėl , banko nuomone, net ir nuginčijus Susitarimą Nr.1 ir Nr.3 , tai nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovė savo parašu Susitarime Nr.4 patvirtino, kad pagal 2006-09-01 Kredito sutartį , pakeistą 2007-11-27 Susitarimu Nr.1 ir 2009-03-26 Susitarimu Nr.3, jai ir S. B. yra suteiktas 800 000 Lt kreditas, kad kitos sutarties sąlygos nekeičiamos ir galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam susitarimui, o kredito gavėjai patvirtina, kad prieš pasirašant šį Susitarimą su jais buvo aptartos susitarimo sąlygos, jie su sąlygomis susipažino, jas suprato , su jomis sutinka, jos išreiškia tikrąją valią. Banko nuomone, ieškovės atsakomybė bankui kyla iš kreditavimo sutarties kaip vientiso sandorio, kurio tik dalys yra ginčijami susitarimai.

Tačiau ieškovė 2006 -09-01 Kredito sutarties nebuvo pasirašiusi ir banko bendraskole ji tapo tik suklastoto Susitarimo Nr.1 pagrindu. Ieškovė pripažįsta pasirašiusi Susitarimą Nr.4, tačiau jis, teismo nuomone, jai jokių pasekmių nesukėlė, todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo sistemiškai vertinti 2006-09-01 Kredito sutartį, kaip vientisą sandorį su visais susitarimais, tame tarpe ir su Susitarimu Nr.4.