- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- e2-596-375/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Poderienė
- Ieškovas
- E. B.
- Atsakovas
- S. B., Vilniaus miesto 15-ojo Notaro biuro, akcinės bendrovės SEB bankas
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis, Darius Jurgutis, Kristina Saukalienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovei E. B. (Š-ei), dalyvaujant jos atstovui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,
nedalyvaujant atsakovei Vilniaus miesto 15-ojo Notaro biuro notarei Dainorai Jievaitytei
dalyvaujant atsakovo akcinės bendrovės SEB bankas atstovei advokatei Kristinai Saukalienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. B. (Š-ės) ieškinį atsakovams S. B., akcinei bendrovei SEB bankas, Vilniaus miesto 15-ojo Notarų biuro notarei Dainorai Jievaitytei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei įrašo vykdomajame įraše panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti 2017 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr.1 pakeisti 2006 09 01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir Susitarimą Nr.3 pakeisti 2006 09 01 Kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) sąlygas ieškovės atžvilgiu niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomąjį įrašą 2014-06-09 vykdomajame dokumente, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų S. B. ir AB SEB banko.
Reikalavimas grindžiamas tuo, jog 2006 m. vasarą ieškovė su tuometiniu gyvenimo draugu S. B. priėmė sprendimą įsigyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu atsakovas S. B., būdamas SEB banko darbuotoju, paėmė 500 000 Lt paskolą iš SEB banko. Ieškovė nebuvo nei paskolos gavėja, nei laiduotoja. Žemės sklypas ir namas buvo įsigytas ieškovės ir S. B. vardu. Papildomai pagal sutartį buvo įkeistas S. B. butas. Atsakovas buvo vienintelis paskolos gavėjas, visi pinigai pagal kredito sutartį buvo pervesti į jo sąskaitą, kuria S. B. disponavo savo nuožiūra. Jam buvo nustatytas 24 mėnesių kredito grąžinimo atidėjimas. Atsakovas vienas mokėjo palūkanas iš lėšų, gautų išnuomavus jo butą. Atsakovas persikėlė gyventi pas ieškovę ir gyveno jos bute iki 2008 m. gruodžio 15 d.
2007 m. rugsėjo mėnesį atsakovas paprašė ieškovės įstoti į prievolę ir padidinti kredito sumą dar 300 000 Lt, kurie turėjo būti skirti namo įrengimui. Tuo metu šalių santykiai buvo pašliję, todėl ieškovė sutikimo įstoti į prievole bendraskole pagal Kredito sutartį nedavė. 2007 m. lapkričio mėnesį, ieškovei esant kelionėje po Braziliją, tapo žinoma, kad atsakovas nutarė suklastoti jos parašą ir neturėdamas nei pavedimo, nei notarinio įgaliojimo veikti ieškovės vardu, 2007 m. lapkričio 23 d. pats pasirašė už ieškovę susitarimą Nr.1, pagal kurį ieškovė įstojo į prievolę kaip bendraskolė. Ieškovei nežinant Kredito sutartis su padirbtais ieškovės parašais buvo pateikta banko vadybininkei E. B., kuri ir atliko pakeitimus sistemoje, padidindama kredito sumą 300 00 Lt.
Grįžusi iš kelionės ieškovė apie padirbtą jos parašą informavo banko darbuotoją E. B.. Ši siūlė išsispręsti reikalus su S. B. ir nesikreipti raštu į banką, nes tai grėstų dideliais nemalonumais tiek jai, tiek S. B.. Ieškovė niekur nesikreipė, nes E. B. yra buvusi jos vadovė SEB banko Aleksoto skyriuje, o su atsakovu tuo metu dar gyveno. Tuomet ji pareikalavo, kad atsakovas S. B. panaikintų šį sandorį – parduotų namą ir padengtų skolą, pakeistų ją kitu bendraskoliu ar tiesiog anuliuotų sandorį. Atsakovas, būdamas neblaivus ir panaudojęs psichologinį smurtą prieš ją, išgavo jos parašą ant sutarties projekto sakydamas, kad tas parašas jam reikalingas, jei ateityje ieškovė mėgintų kreiptis į policiją. Išsiblaivęs atsakovas maldavo duoti laiko sutvarkyti šiuos klausimus. Ieškovė laukė kol atsakovas namą parduos. 2008 m. ieškovei tapo žinoma, jog ji dar laikoma bendraskole pagal kredito sutartį. Ji dar kartą pareikalavo, kad atsakovas parduotų žemės sklypą bei namą, bet jis atsisakė tai padaryti teigdamas, kad jis name gyvens, o ieškovę atleis nuo prievolės bankui kai tik ras galimybę.
Nesulaukusi jokių pažadėtų sprendimo nei iš E. B., nei iš atsakovo 2009 m. žiemą ieškovė dar kartą kreipėsi į E. B. . Ji patarė nerašyti apie padirbtus parašus, o rašyti prašymą išstoti iš prievolės nenurodant jokių aplinkybių. Bankas informavo ieškovę, kad sutinka atsisakyti ieškovės, kaip bendraskolės, jei paskolos likutis buvo sumažintas 650 000 Lt. Atsakovas nesutiko parduoti namo už tokią kainą, todėl iš prievolės išstoti ieškovei neliko galimybių. Nuo 2009 m. name gyveno išimtinai atsakovas, kuris visą laiką tikino, kad suras galimybių kaip jai išstoti iš prievolės.
2009 m. kovo 26 d. atsakovas, nesant ieškovės sutikimo, vėlgi klastodamas jos parašą atliko Kredito sutarties pakeitimą Nr.3, padirbdamas ieškovės parašą. Apie šį pakeitimą ieškovei nebuvo žinoma.
Nesitikėdama, kad banko viduje galimi tokie darbuotojų veiksmai ir nenorėdama sukelti buvusiam draugui nemalonumų ieškovė dar stengėsi tikėti atsakovo nuolatiniais pažadais, kad jis parduos namą ir žemės sklypą arba ras kitą būdą ieškovei išstoti iš prievolės.
2011 m. gruodžio mėnesį atsakovas kreipėsi su dar vienu prašymu – sutikti pasirašyti atidėjimą dar 12 mėnesių ir leisti pridėti prie jo asmeninės kortelės skolas prie bendros skolos. Priešingu atveju jis negalės vykdyti savo įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta, o tai atsilieps ir jai, nes bus areštuotos einamosios sąskaitos ir pradėtas išieškojimas ir iš jos nekilnojamojo turto. Tai reiškė, kad jos reputacija bus sugadinta ir ji gali netekti darbo. 2011 m. gruodžio mėnesį atvykus į SEB banką pas E. B. pastaroji patikino, kad šį kartą atsakovas tikrai nori parduoti namą ir šį kartą ieškovė tikrai galės išstoti iš prievolės. Tą kartą ieškovė vėl patikėjo atsakovo apgaule bei pažadais parduoti namą bei žemės sklypą. 2012 m. gegužės mėnesį ieškovė gavo pranešimą iš banko, kad yra susidariusi 20 000 Lt skola ir kad įmokos nemokamos nuo 2012 m. sausio mėnesio. Tik tuomet ieškovei tapo žinoma, kad atsakovas SEB banke nedirba, nes yra pašalintas už finansinius nusikaltimus.
2012 m. spalio mėnesį ieškovei pavyko gauti atsakovo sutikimą ir namas su žemės sklypu buvo parduotas. Kadangi bankas buvo davęs sutikimą, kad leis jai išstoti iš prievolės, jei kredito likutis bus sumažintas iki 6500 000 Lt, ieškovė buvo pasiruošusi dengti 75 000 Lt ir išstoti iš prievolės, nes neatlaikė streso dėl banko siunčiamų raštų apie skolos išieškojimą. Tokį pat prašymą pateikė ir atsakovas, prašydamas leisti ieškovei išstoti iš prievolės, tačiau jis dingo, neatsiliepė į ieškovės skambučius ir ignoravo bet kokias komunikavimo priemones.
2014 m. birželio 11 d. ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą dėl galimai suklastoto parašo ir galimai nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje.
2015 m. liepos mėnesį teismui buvo perduota baudžiamoji Byla Nr.24-1-01162-14. Tiek ikiteisminio tyrimo , tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu atsakovas S. B. pripažino, kad 2007-11-23 susitarime Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarime Nr.3 dėl 2006-09-01 kredito sutarties sąlygų pakeitimo jis suklastojo ieškovės parašus. 2016 m. gruodžio 6 d. kasacinėje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog dėl atsakovo, pasirašiusio už ieškovę Susitarimo Nr.1 viename egzemplioriuje , ieškovė prieš savo valią tapo 750 000 Lt (217 215 Eur) bendraskole.
Antstolio Valdo Zubino kontoroje yra pradėta vykdomoji byla Nr.(duomenys neskelbtini)pagal AB SEB banko pateiktą 2014 m. birželio 9 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr.DJ-4482, kurio pagrindu pradėtas priverstinis išieškojimas iš ieškovės ir iš atsakovo S. B..
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad būtent atsakovas , siekdamas gauti papildomą kreditą 300 000 Lt (86 886 Eur) iš SEB banko, suklastojo ieškovės parašą 2007-11-23 susitarime Nr.1, o vėliau ir 2009-03-26 susitarime Nr.3. Atsakovas tyčia, suprasdamas, kad gamina netikrą dokumentą, panaudojo ir realizavo suklastotą dokumentą. Šiuo atveju nėra abejonių, kad nebuvo ieškovės valios ir pritarimo 2007-11-23 susitarimui Nr.1 ir 2009-03-26 susitarimui Nr.3 dėl 2006-09-01 Kredito sutarties sąlygų pakeitimo. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, jog susitarimas Nr.1 ir susitarimas Nr.3 dėl kredito sutarties pakeitimo ieškovės atžvilgiu yra imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieštaraujantys sandoriai, kurie yra niekiniai ir pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Ieškinio reikalavimas dėl įrašo Vilniaus miesto 15-ojo notaro biuro vykdomojo įrašo 2014-06-09 vykdomajame dokumente Nr.DJ-4482 panaikinimo yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2007-11-23 susitarimo Nr. 1 ir 2009-03-26 susitarimo Nr.3 panaikinimo, todėl pripažinus susitarimus negaliojančiais ir niekiniais ieškovės atžvilgiu, naikintinas ir jų pagrindu notarės išduotas vykdomasis įrašas dėl skolos išieškojimo iš ieškovės atsakovui AB SEB bankui.
Atsiliepimas
Atsakovas S. B. su ieškiniu nesutinka.
Nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog gyvenant kartu su ieškove jie kartu nusprendė pasigerinti gyvenimo sąlygas – pasistatyti gyvenamąjį namą. Abiejų susitarimu Kredito sutartį pasirašė atsakovas vienas, nes pajamų užteko įsipareigojimams. Bendru sutarimu buvo sutarę, jog ši veikla bus bendra, kad dalinsis visas išlaidas ir pajamas. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad už atsakovo gautą kreditą įgytą turtą - namą su žemės sklypu - įsigijo su ieškove lygiomis dalimis. Ieškovė, kaip ir buvo sutarta, susitarimu Nr.1 įstojo į kredito sutartį, kuria papildomai namo įrengimui jie pasiskolino 300 000 Lt. Deja, kredito grąžinimo našta praktiškai teko vienam atsakovui. Bankui nutraukus sutartį jis prarado ir paskutinį savo būstą. Ieškovė, neprisidėjusi prie kredito grąžinimo, dar ir nesąžiningai siekia išvengti bendros prievolės.
Šalies argumentai
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad nebuvo jos valios ir pritarimo susitarimui Nr.1 ir Nr.3. Tiesa, kad susitarimo Nr.1 viename egzemplioriuje ir susitarime Nr.3 atsakovas pasirašė už ieškovę. Tačiau tai, priešingai nei teigia ieškovė, padarė jos valia ir prašymu, siekiant greičiau sutvarkyti banko sprendimu suteikto kredito gavimo ir administravimo formalumus. Susitarimų Nr.1 ir Nr.3 sudarymo, jų įtakos teisėms ir pareigoms aplinkybes išsamiai nustatė Kauno apylinkės teismas 2015-12-16 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-2004-946/2015. Teismo nuosprendžiu veika buvo pripažinta mažareikšme ir atsakovas nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas. Teismas nustatė, jog atsakovas jokios realios žalos nei ieškovei, nei bankui nepadarė, o ieškovė savo elgesiu ir veiksmais buvo aiškiai išreiškusi valią įstoti į prievolę. Vėliau šią savo valią ieškovė ir patvirtino – ji pasirašė susitarimą Nr.1, o vėliau atliko veiksmus, kurie patvirtina minėto susitarimo pripažinimą. Pagal susitarimą Nr.1 su ieškove kartu 2008-04-10 sudarė įkeitimo sandorį, kuris buvo banko sąlyga šio susitarimo vykdymui.
Ieškovė bando nesąžiningais būdais išvengti savo solidariosios prievolės bankui. Ji nesąžiningai inicijavo atsakovo baudžiamąjį persekiojimą jame nesąžiningai nutylėdama esmines jai žinomas aplinkybes: tai , kad ji pati pasirašiusi susitarimo viename egzemplioriuje, kad pati pildė ir teikė dokumentus savo įstojimui į 2006-09-01 kredito sutartį papildomam 300 000 Lt kreditui gauti. Ikiteisminiame tyrime ir teisme ieškovė tvirtino, kad niekada nesutikusi įstoti į prievolę ir gauti papildomą kreditą. Tačiau akivaizdžių įrodymų priremta ieškovė keitė poziciją dėstydama, jog, neva, prieš savo kelionę į Braziliją atsisakė stoti į prievolę ir gauti papildomą kreditą. Tačiau tą paneigia nustatytos aplinkybės, kad ji pati banke pasirašė vienodos teisinės galios susitarimo Nr.1 egzempliorių ir kad pati vėliau sudarė įkeitimo sandorį, kuris buvo banko sąlyga 300 000 Lt išmokėjimui, tuo aiškiai patvirtindama savo valią. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti susitarimą Nr.1 niekiniu ne tik kad nepagrįstas, bet ir negali skurti jai jokių teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovas AB SEB bankas su ieškiniu nesutinka .
Nesutikimas grindžiamas tuo, jog bankas nesutinka dėl ieškovės pateikiamo jos kaip bendraskolės su S. B. atsakomybės bankui kaip kreditoriui vertinimo. Iš ieškinio galima suprasti, kad ieškovė ginčijamą notarės vykdomąjį įrašą ir jo pagrindu antstolio Valdo Zubino pradėtą vykdomąją bylą dėl 32 248,69 Eur įsiskolinimo vertina kaip savo atsakomybę, kylančią būtent iš Susitarimo Nr.1 ir Susitarimo Nr.3. Tačiau ieškovės atsakomybė bankui kyla iš kreditavimo sutarties kaip vientiso sandorio, kurio tik dalys yra Susitarimas Nr.1 ir Susitarimas Nr.3. Be to, tai ne vieninteliai sutarties pakeitimai. Nėra aišku ar yra prašoma tik pripažinti negaliojančiais atskirus kredito sutarties pakeitimus ( Susitarimą Nr.1 ir Susitarimą Nr.3) ir nurodoma ieškovę esant neskolinga visam skolos likučiui, ar neigiama ieškovės atsakomybė pagal kredito sutartį visa apimtimi. Kadangi kredito sutarties neatsiejama dalimi dar yra ir Susitarimas Nr.4, byloje ieškovės nurodytos aplinkybės ir jos reikalavimų pagrįstumas turi būti vertinami sistemiškai analizuojant visą kredito sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė paaiškino, jog atsakovas nekvestionuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties baudžiamojoje byloje. Ten S. B. veiksmai buvo vertinami baudžiamosios teisės požiūriu. Tačiau skola buvo sudaryta sistemiškai: iš sutarties, Susitarimo Nr.1, Susitarimo Nr. 3 ir Susitarimo Nr.4. Dėl to net gi nuginčijus Susitarimą Nr. 1 ir Nr.3 lieka Susitarimas Nr.4, kurio pagrindu, po pasirašymo ir suskaičiavus visas skolas, išduotas vykdomasis įrašas. Negalima pripažinti vykdomojo įrašo negaliojančiu, kadangi turtas jau realizuotas turtas ir iš dalies įvykdytas vykdomasis dokumentas, todėl neaišku kokios bus teisinės pasekmės. Byloje nekeliamas klausimas dėl turto grąžinimo po ½ ieškovei ir atsakovui S. B.. Yra teisinės kliūtys – vykdomasis dokumentas iš dalies įvykdytas ir neginčijamas 4 susitarimas. Jis nebuvo minimas LAT nutartyje. Ten remiamasi 1 ir 3 Susitarimais. Yra neginčijamas 4 susitarimas, kurio kiekviename puslapyje yra parašyta: 1 lape- kad bankas suteikė S. B. ir E. Š. 800 000 Lt kreditą, 2 lape - jog šalys, sudarydamos šį susitarimą patvirtina, kad nesiekia sukurti naujų ar vienas kitą pakeičiančių prievolių, o tik pakeičia ir papildo prievoles pagal Sutartį, 4 lape - kad Sutarties sąlygos nekeičiamos ir galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam Susitarimui, 5 lape- kredito gavėjas ( gavėjai) patvirtina, kad visos Susitarimo sąlygos su juo (jais) buvo aptartos individualiai ir jam ( jiems) išaiškintos prieš pasirašant Susitarimą.
Teismas išgirdo kodėl buvo pasirašytas šis susitarimas. Kiekvieną sutarties lapą pasirašė ieškovė ir nereiškiant jokio reikalavimo negalima nuneigti šios sutarties tolesnio galiojimo. Teismas neturi pagrindo tai daryti, nes negali išeiti iš reikalavimų ribų. Argumentas, kad 4 susitarimas galioja ir patvirtina ieškovės valią dėl 1 ir 3 susitarimų pagrindžia Civilinio kodekso 1.79 str .2 d. 1p . ir 1 d. Nesvarbu dėl kokių priežasčių, bet ieškovė sumokėjo 1000 Lt įmoką ir patvirtino sandorį. Ieškovė sutartį ginčijo praėjus nemažai metų – kreipėsi į teismą 2015 m. Bankas remiasi Civilinio kodekso 6.225 str. 4 d. Ieškovė 4 susitarime visiškai aiškiai, kiekviename puslapyje pasirašydama patvirtino ir savo buvimą prievolėje ir savo pareigą ja būti. Yra vengiama tolesnės prievolės, jos vykdymo, bet ieškovė ir toliau bus skolinga, nebent susitarimas būtų panaikintas. Ieškinį tenkinti nėra teisinės galimybės. Baudžiamojoje byloje S. B. veiksmai buvo įvertinti baudžiamosios teisės požiūriu, tačiau šioje byloje reikia vertinti visumą – 1,3,4 susitarimus, sudarymą , vykdymą ir teisines jų pasekmes. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog parašai ne ieškovės, negalima išvesti paralelės, kad ieškovė neskolinga tokia išraiška, kokia yra pateikta šioje byloje.
Ieškovė ištraukė vartotojos kortą. Baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama negaliojimo klausimas, o 4 susitarimas iš viso teismo nebuvo tiriamas. Lietuvos Aukščiausiais Teismas nepasisakė dėl visos sutarties. Ieškovė pati dirba ilgą laiką banke, turi aukštąjį išsilavinimą, todėl skaityti tekstą ir nematyti ką pasirašo yra naivu. Ieškovė dėl 4 susitarimo reikalavimo nereiškia, o jame patvirtintas 1 ir 3 susitarimo galiojimas. Sandorio galiojimas patvirtintas Susitarimu Nr. 4 ir sumokant įmoką nežiūrint į tai , kokiu tikslu buvo sumokėta. Nepagrįstai bandoma atsakomybę perkelti sandorio šaliai. Nors susitarimuose ne ieškovės parašai, tačiau tai turi būti įrodoma visų įrodymų kontekste.
Byloje nesprendžiamas banko bausmės klausimas. Ieškovė gina savo teisę išvengti sutarties vykdymo, tačiau vieno negaliojimas automatiškai nesukelia sekančio negaliojimo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Nustatyta, jog 2006 m. rugsėjo 1 d. atsakovas S. B., su kuriuo tuo metu ieškovė kartu gyveno, pasirašė su atsakovu AB SEB banku ( tuo metu AB SEB Vilniaus bankas) Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteikta 500 000 Lt paskola gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimui adresu (duomenys neskelbtini). Už paskolą buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, kurio po ½ dalį buvo įregistruota ieškovės ir atsakovo S. B. vardu. Atsakovas pripažįsta, tą patvirtina ir prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-2004-376/2015 duomenys, kad bankui jis pateikė suklastotą 2007 m. lapkričio 23 d. Susitarimą Nr.1, kuriame jis pasirašė už ieškovę. Atsakovui po šio suklastoto dokumento pateikimo AB SEB bankas pervedė dar 300 000 Lt namo statybos darbų pabaigimui, o ieškovė buvo įtraukta į prievolę bankui kartu su S. B.. 2008 m. balandžio 10 d. ieškovė su S. B. įkeitė žemės sklypą ir gyvenamąjį namą 800 000 Lt prievolei užtikrinti. Atsakovas suklastojo ieškovės parašą ir 2009 m. kovo 26 Susitarime Nr.3. Šiuo susitarimu AB SEB bankas pakeitė atsakovui S. B. skaičiuojamų palūkanų dydį, nes jis buvo atleistas iš banko. 2014 m. birželio 9 d. buvo išduotas vykdomasis įrašas Nr.DJ-4482 solidariai išieškoti iš ieškovės ir atsakovo S. B. 225 527,37 Lt kreditoriaus AB SEB banko naudai. 2015 m. kovo 31 d. antstolis Valdas Zubinas areštavo ieškovės turtą – butą (duomenys neskelbtini)tikslu išieškoti 32 248,69 Eur ( 111 348,28 Lt) negrąžintos paskolos.
Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 1-2004-96/2015 duomenų nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas ieškovės pareiškimas dėl galimai suklastotų jos parašų 2007 m. lapkričio 23 d. Susitarime Nr.1 bei 2009 m. kovo 29 d. Susitarime Nr.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos metu atsakovas pripažino klastojęs ieškovės parašus minėtuose susitarimuose, tačiau teigė, jog ieškovė apie tai žinojo , o jis tą darė tik dėl jų abiejų gerovės, nes planavo kurti šeimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamąją bylą nutraukė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Tačiau nutartyje kasacinis teismas konstatavo, jog Susitarimo Nr.1 pagrindu ieškovė prieš savo valią tapo 750 000 Lt (217 215 Eur) bendraskole ir į jos turtą buvo nukreiptas išieškojimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti Susitarimus Nr.1 ir Nr.3 jos atžvilgiu niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento , kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančius sandorius.
Įstatymų leidėjas nustatė imperatyvias teisės normas siekdamas apsaugoti visos visuomenės interesus bei viešąją tvarką. Viešąją tvarką reguliuoja imperatyvios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos. Konstitucija - yra tiesiogiai taikomas aktas ir remdamasis ja kiekvienas asmuo gali ginti savo teises. Sandoriai, kurie prieštarauja Konstitucijos nustatytiems principams ir teisės normų nuostatoms, negalioja. Sandoris yra labiausiai paplitęs pagrindas atsirasti civilinėms teisėms ir pareigoms. Sandoriai yra teisėti teisiniai veiksmai, kurie atliekami laikantis įstatymo numatytų reikalavimų ir neprieštarauja įstatymams. Sandoris yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam tikslui pasiekti. Sandoriui būtina, kad jo dalyvis išreikštų savo valią, todėl valios išreiškimas yra svarbiausias kiekvieno sandorio elementas. Valia turi būti išreiškiama įstatyme numatyta forma ir išorinis valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Būtina vidinės valios – subjektyvinio elemento - ir valios išreiškimo - objektyvinio elemento - vienybė. Veiksmų teisėtumas yra esminis sandorio požymis. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis - siekti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju ieškovė savo reikalavimą grindžia Civilinio kodekso 1.80 straipsniu – imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai ir negalioja nuo jų sudarymo momento. Sandorių negaliojimas pagal šią teisės normą yra šalių valios laisvės ir autonomijos principo išimtis.
Nagrinėjamoje byloje yra neginčytinai įrodyta, kad atsakovas S. B. suklastojo ieškovės parašus Susitarime Nr.1 ir Susitarime Nr.3, todėl akivaizdu, kad ieškovės jokia valia šiuose sandoriuose nebuvo išreikšta - t.y. ji neišreiškė savo valios įstoti į prievolę kaip nauja skolininkė, kuri perima esamo kredito likučio dalį ir naujai suteikiamo kredito sumos dalį ir nuo kredito sutarties pakeitimo pasirašymo dienos tampa lygiaverte skolininke kartu su atsakovu S. B., kaip kad įtvirtinta Susitarime Nr.1. Atsakovo S. B. padaryto nusikaltimo pagrindu ieškovė, kaip nurodė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-2004-946/2015, „prieš savo valią tapo 750 000 Lt (217 215 Eur) bendraskole“. Tai yra grubus vieno pagrindinių civilinius teisinius santykius reglamentuojančio sutarties laisvės principo pažeidimas. Šiuo principu pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis, kuriame yra įtvirtinta ūkinės laisvės ir iniciatyvos idėja. Sutarties laisvės turinys atskleidžiamas ir Civilinio kodekso 6.156 - 6.158 straipsniuose. Įstatymo leidėjas imperatyviai nurodo, jog kiekviena šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai.
Ieškovės parašas buvo suklastotas ir 2009-09-26 Susitarime Nr.3. Šio susitarimo tikslas buvo pakeisti skaičiuojamų palūkanų dydį atsakovą S. B. atleidus iš darbo. Ir nors šio susitarimo pagrindu ieškovės teisių ir pareigų apimtis nepakito, tačiau civilinėje apyvartoje negali dalyvauti sandoris, sudarytas ir ieškovės vardu, nes ji neišreiškė valios tokiam sandoriui sudaryti ir apskritai nežinojo apie jo egzistavimą, o sandoris į civilinę apyvartą pateko atsakovo padaryto nusikaltimo pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nesutinka su atsakovų S. B. ir AB SEB banko pozicija, jog ne-žiūrint į tai, kad ieškovės parašai ginčijamuose susitarimuose buvo atsakovo S. B. suklastoti, tačiau savo veiksmais ji šiuos sandorius patvirtino, todėl ieškovės reikalavimai turi būti vertinami sistemiškai analizuojant visą kredito sutartį.
Atsakovo S. B. atstovas nesutikimą su ieškiniu grindė aplinkybe, jog atsakovas turi vieną Susitarimo Nr.1 egzempliorių, kuriame yra tikras ieškovės parašas. Tačiau bankui buvo pateiktas, naudojamas ir teisines pasekmes sukūrė dokumentas su suklastotu ieškovės parašu. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčijamo susitarimo pasirašymo dieną ieškovė buvo išvykusi į kelionę Brazilijoje, todėl net ir fiziškai negalėjo dokumento tą dieną pasirašyti. Ieškovė paaiškino, jog parašas dokumente, kurį turi atsakovas, buvo išgautas prievarta. Baudžiamosios bylos Nr.1-2004-946/2015 2016 m. gruodžio 6 d. kasacinio teismo nutartyje yra konstatuojama , jog nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, kad jos parašą atsakovas išgavo prievarta, objektyviais bylos įrodymais nėra paneigtos , todėl šis susitarimas, esantis pas atsakovą, jokiu būdu neįrodo ieškovės valios išraiškos tapti bendraskole su atsakovu ( Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas).
Už atsakovo paimtą pradinę 500 000 Lt paskolą nekilnojamasis turtas buvo įgytas po ½ dalį ieškovės ir atsakovo vardu. Ieškovė paaiškino, kad turtą įkeitė todėl, kad jis įgytas tik už atsakovo pasiskolintus pinigus ir ji žinojo, kad jos vardu registruotą turto dalį reiks įkeisti kartu su S. B.. Ši pareiga (įkeisti turtą už gautą paskolą) jai buvo savaime suprantama. Atsakovo S. B. vienasmeniškai pasirašytoje pirminėje 2006 m. rugsėjo 1 d. Kredito sutartyje žemės sklypo su gyvenamuoju namu įkeitimas buvo numatyta kaip sutarties įvykdymo priemonė, todėl teismas nemano, kad įkeisdama jos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą tokiu būdu ieškovė išreiškė savo valią įstoti į prievole bendraskole.
Atmestina kaip teisiškai nereikšminga ir kita atsakovo atsikirtimo aplinkybė, kad ieškovė savo valią įstoti į prievolę buvo pareiškusi užpildydama paraišką kreditui gauti ir pateikusi duomenis apie savo darbo užmokestį. Ieškovė šių aplinkybių neneigia, tačiau nurodo, kad santykiams pablogėjusi ji persigalvojo ir nebenorėjo imti paskolos. Paraiškos ir pažymos apie savo darbo užmokestį pateikimas vertintinas kaip ieškovės ketinimas įstoti į paskolinius teisinius santykius, tačiau ne galutinis valios išreiškimas. Paskolos gavimui neužtenka ketinimų, nes būtina galutinė suderinta ir pagal įstatymų reikalavimus išreikšta visų teisinių santykių dalyvių valia.
Atsakovas AB SEB bankas nesutikimą su ieškiniu grindžia tuo, jog be ginčijamų susitarimų yra dar vienas Susitarimas Nr.4, kurį ieškovė pasirašė 2011 m. gruodžio 30 d. Šio susitarimo ieškovė neginčija, todėl , banko nuomone, net ir nuginčijus Susitarimą Nr.1 ir Nr.3 , tai nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi ieškovė savo parašu Susitarime Nr.4 patvirtino, kad pagal 2006-09-01 Kredito sutartį , pakeistą 2007-11-27 Susitarimu Nr.1 ir 2009-03-26 Susitarimu Nr.3, jai ir S. B. yra suteiktas 800 000 Lt kreditas, kad kitos sutarties sąlygos nekeičiamos ir galioja tiek, kiek neprieštarauja šiam susitarimui, o kredito gavėjai patvirtina, kad prieš pasirašant šį Susitarimą su jais buvo aptartos susitarimo sąlygos, jie su sąlygomis susipažino, jas suprato , su jomis sutinka, jos išreiškia tikrąją valią. Banko nuomone, ieškovės atsakomybė bankui kyla iš kreditavimo sutarties kaip vientiso sandorio, kurio tik dalys yra ginčijami susitarimai.
Tačiau ieškovė 2006 -09-01 Kredito sutarties nebuvo pasirašiusi ir banko bendraskole ji tapo tik suklastoto Susitarimo Nr.1 pagrindu. Ieškovė pripažįsta pasirašiusi Susitarimą Nr.4, tačiau jis, teismo nuomone, jai jokių pasekmių nesukėlė, todėl šioje byloje nėra jokio pagrindo sistemiškai vertinti 2006-09-01 Kredito sutartį, kaip vientisą sandorį su visais susitarimais, tame tarpe ir su Susitarimu Nr.4.
Ieškovė paaiškino Susitarimo Nr.4 atsiradimo aplinkybes: atsakovas S. B. jau nebemokėjo paskolos, todėl jai skambino banko darbuotoja E. B. ir įtikino ją susitarimą pasirašyti, kad nebūtų nutraukta kredito sutartis, o refinansuoti atsakovo S. B. įsipareigojimai jo kreditinės kortelės sąskaitoje. Ieškovei buvo paaiškinta, kad pasirašius susitarimą jos pačios turtas ir sąskaitos nebus areštuota.
Bylos duomenys leidžia manyti, kad ieškovė visą laiką bendradarbiavo su banku, aktyviai dalyvavo realizuojant paskolos dengimui įkeistą nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad 2007 m. pabaigoje nutrūkus ieškovės ir atsakovo S. B. santykiams ir paaiškėjus aplinkybei apie suklastojus parašus ieškovė dėjo pastangas, kad ji nebūtų laikoma bendraskole, o atsakovai, tiek S. B., tiek ir bankas, žadėjo jos problemą išspręsti, todėl nustatytų aplinkybių kontekste jos parašą Susitarime Nr.4 vertinti kaip valios išraišką prisiimti prievoles būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga. Juolab, jog šio susitarimo tikslas buvo ne prisiimti įsipareigojimus, o sudaryti galimybę refinansuoti S. B. įsipareigojimus kreditinės kortelės sąskaitoje.
Įstatymų leidėjas Civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtino sutarčių aiškinimo principus – sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, aiškinantis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Sutarties aiškinimui svarbu ne tik sutarties tekstas, bet ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu ir kitokiais šalių veiksmais. Privalu atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, faktinius šalių veiksmus sutartį sudarant, vykdant, keičiant ir pan.; Pasirašydama šį susitarimą ieškovė, kaip ir kiti šio susitarimo dalyviai (bankas ir S. B.) turėjo tikslą – kad atsakovui S. B. būtų suteikta papildoma kredito dalis 19 938,12 Lt, skirta „sumokėti uždelstą grąžinti kredito dalį, sukauptas, nesumokėtas palūkanas ir refinansuoti įsipareigojimus kreditinės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)Visa Classic sąskaitoje“. Tai, kad susitarimo teksto preambulėje minimi atsakovo įvykdyto nusikaltimo pagrindu į civilinę apyvartą paleisti ir banko naudojami suklastoti dokumentai jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad pasirašydama tokio turinio Susitarimą Nr.4 ieškovė patvirtino savo valią būti bendraskole su S. B.. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai keisti negali. Tai reiškia, kad ieškovei pasirašius banko pateiktą susitarimą, kuriame minimi atsakovo S. B. nusikalstamos veikos rezultate atsiradę suklastoti dokumentai, pastarieji netapo teisėtais ir jokių teisinių pasekmių jai nesukūrė, nes pagal visuotinai žinomą teisės doktrinos principą iš neteisės teisė neatsiranda. Juolab, kad sutarties tekstą paruošė ne ieškovė, o šiuose teisiniuose santykiuose aiškiai stipresnė pusė - bankas.
Kadangi Susitarimo Nr.4. tikslas - refinansuoti S. B. įsipareigojimus jo kreditinės kortelės sąskaitoje, tai šis susitarimas vertintinas nepažeidusiu ieškovės teisių ir teisėtų interesų ir nepatvirtinusiu ieškovės valios tapti bendraskole su atsakovu S. B.. Dėl šios priežasties ieškovei nėra jokio reikalo ginčyti šį susitarimą, nes jai asmeniškai šis susitarimas jokių pasekmių nesukėlė.
Teismas tai pat nesutinka su banko pozicija, jog sumokėdama 1000 Lt įmoką ieškovė tokiu būdu patvirtino sutarties galiojimą jos atžvilgiu. Ginčijami susitarimai buvo sudaryti pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus ir atsakovo S. B. atliktų nusikalstamų veikų pagrindu. Pagal Civilinio kodekso 6.225 straipsnio nuostatas nei viena iš šalių niekinės sutarties negali ratifikuoti (patvirtinti). Juk ir šiuos pinigus ieškovė sumokėjo ne todėl, kad gera vykdė sutartinius įsipareigojimus, o tik iškilus grėsmei, kad jos pačios turtas bus areštuotas.
Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus ieškovės reikalavimas pripažinti Susitarimą Nr.1 ir Susitarimą Nr.2 niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas ( CPK 178, 185 straipsnis).
Tenkintinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas panaikinti vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš ieškovės atsakovui AB SEB bankui. Šis vykdomasis dokumentas buvo išduotas neteisėtų sandorių pagrindu, o pagal byloje jau minėtą civilinės teisės principą, iš neteisės jokių teisių atsirasti negali.
Šiuo atveju teisiškai nereikšmingu vertintinas banko argumentas netenkinti šio reikalavimo, nes vykdomasis dokumentas yra iš dalies įvykdytas, turtas realizuotas, todėl neaišku kokias tai sukeltų pasekmes. Tačiau teisinių pasekmių vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku. Ieškovė net nereiškia reikalavimo taikyti restituciją ( šią aplinkybę konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 12 nutartyje, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį), todėl nurodytos aplinkybės apie dalinį vykdomojo dokumento įvykdymą bei turto realizavimą negali tapti kliūtimi ieškovei ginti savo akivaizdžiai pažeistas teises.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį patenkinus iš atsakovų S. B. ir AB SEB banko lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovei - žyminis mokestis , išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o valstybei - pašto išlaidos. Šioje byloje atsakove įtraukta ir vykdomąjį įrašą išdavusi notarė , tačiau ieškovė reikalavimo notarei dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nereiškia. Sutiktina su tokia ieškovės pozicija, kad iš notarės jokios bylinėjimosi išlaidos negali būti priteistos, nes byloje nėra jokių duomenų jog ji, išduodama vykdomąjį įrašą, žinojo aplinkybes dėl sandorių sudarymo ir suklastotų parašų ir ne notarės veiksmai buvo priežastimi ieškovei ginti savo teises ir teisėtus interesus teismine tvarka (CPK 93, 96 , 98 straipsnis).
Ieškovės advokatas Kęstutis Jonaitis pateikė atstovavimo išlaidas patvirtinančius dokumentus , pagal kuriuos ieškovė yra sumokėjusi 2 207,77 Eur . Tačiau pagal CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatas prie prašymo priteisti tokias išlaidas turi būti pridėta išlaidų paskaičiavimas ir pagrindimas. Šioje byloje yra pateikta tik 2015 m. birželio 26 d. išrašyta sąskaita - faktūra už teisinę pagalbą Nr.40/2015 2 207,77 Eur sumai ir nurodyta, kad tai išlaidos už suteiktas teisines paslaugas 2014 m. balandžio – 2015m. birželio mėnesį . Buvo pateikti ir 2015 m. liepos 1 d., 2015 m. liepos 3 d. bei 2015 m. rugsėjo 24 d. mokėjimo nurodymai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pagal pateiktus mokėjimo nurodymus advokatui buvo pervesta kita suma, nei nurodyta sąskaitoje – faktūroje - 2 194 Eur. Ieškovės ieškinys teisme buvo gautas tik 2015 m. spalio 21 d. Suprantama, kad išlaidos už teisinę pagalbą galėjo atsirasti ir iki ieškinio teismui pateikimo dienos, tačiau iš pateiktų dokumentų nėra aišku kokios konkrečios teisinės paslaugos šioje byloje ieškovei buvo pradėtos teikti dar 2014 m. ir kokia konkrečia pinigų suma jos įvertintos. Byla yra pakankamai sudėtinga, procesas truko beveik 2 metus, ieškovės advokatas tinkamai ir kvalifikuotai atstovavo savo klientę, todėl teismui nekyla abejonių dėl paslaugų teikimo ir gavimo, tačiau nesant konkrečių duomenų ieškovei priteistina suma mažintina iki 1000 Eur. Teismo nuomone ši suma, įvertinus bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas ir nesant jokių konkrečių advokatų pateiktų duomenų, laikytina atitinkanti teisingumo ir protingumo kriterijus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-270 straipsniais teismas nusprendžia:
ieškinį patenkinti.
Pripažinti 2007-11-23 Susitarimą Nr.1 pakeisti 2006-09-01 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas ir 2009 -03-26 Susitarimą Nr.3 pakeisti 2006 09 -01 Kredito sutarties Nr.(duomenys neskelbtini) sąlygas ieškovės E. B. (Š-ės) a.k(duomenys neskelbtini) atžvilgiu niekiniais ir negaliojančiais nuo jų sudarymo momento.
Panaikinti Vilniaus miesto 15-ojo Notarų biuro vykdomąjį įrašą ieškovės E. B. (Š-ės) a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu 2014-06-09 vykdomajame dokumente Nr.DJ-4482.
Priteisti iš atsakovo S. B. a.k(duomenys neskelbtini) ir atsakovo AB SEB banko įm.k. 112021238 po 20,50 Eur ( dvidešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio bei po 500 Eur ( penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų ieškovei E. B. a.k(duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo S. B. ir AB SEB banko po 8 Eur (aštuonis eurus) pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.